AS-444-757-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS444-757/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00250-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 59

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. A. ir R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. A. ir R. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir teisės pažeidimų nustatymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai J. A. ir R. A. kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Alytaus žemėtvarkos skyriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 2VĮ –(14.2.2.)-126 dalyje dėl 0,2638 ha servituto nustatymo žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-0881-6704, esančiame Duselninkų kaime, Alytaus rajono savivaldybėje ir nustatyti, kad atsakovo priimtas įsakymas Nr. 2VĮ –(14.2.2.)-126 dalyje dėl 0,2638 ha servituto nustatymo, atlyginant nuostolius dėl servituto nustatymo 4 131,12 Lt sumai, buvo priimtas pažeidus Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymą ir kitus poįstatyminius aktus (b. l. 9-15; 80-81). Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 29 d. sprendime konstatavo, kad reikalavimas nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus 2012 m. sausio 13 d. priimtas įsakymas Nr. 2VĮ–(14.2.2.)-126 dalyje dėl 0,2638 ha servituto nustatymo, atlyginant nuostolius dėl servituto nustatymo 4131,12 Lt sumai, buvo priimtas pažeidus Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymą ir kitus poįstatyminius aktus negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku ir administracinę bylą šioje dalyje nutraukė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisinos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 1 p.), likusioje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 98–101).

Byloje gautas pareiškėjų J. A. ir R. A. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 105–106) ir raštiniai paaiškinimai dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 114–116). Pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 471,65 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 10,85 Lt (4,14 + 3,35 + 3,35) už registruotos korespondencijos siuntimą NŽT, LIDGRID AB ir Kauno apygardos administraciniam teismui; 100,80 Lt (100 + 0,80 už banko paslaugas) žyminio mokesčio; 1 300 Lt už teisines paslaugas (konsultacijas, norminių aktų, liečiančių ginčo dalyką sukomplektavimą, teismų praktikos analizavimą, skundo teismui parengimą, dokumentų dauginimą ir kopijų tvirtinimą, papildomo skundo reikalavimo perengimą, 2012 m. gegužės 8 d. prašymo NŽT parengimą, 2012 m. gegužės 21 d. prašymo LIDGRID AB parengimą, atstovavimą teismo posėdyje 2012 m. birželio 19 d.); 60,00 Lt kuro išlaidos, vykimui iš Alytaus miesto į Kauno apygardos administracinį teismą. Nurodė, kad jie neturėjo informacijos apie tai, kad NŽT panaikino neteisėtą aktą, todėl pateikė skundą dėl ginčijamos 2012 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 2VĮ–(14.2.2.)-126 dalies neteisėtumo. Prašo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi skundžiamas aktas buvo panaikintas po to, kai šios išlaidos jau buvo patirtos.

Atsakovas NŽT su prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti. Atsiliepime (b. l. 117–120) nurodė, kad šioje byloje teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, apeliacine tvarka apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs. Jų nuomone, dėl to, kad pareiškėjai neatsisakė skundo, atsakovui geruoju patenkinus jų reikalavimus, jie prarado teisę reikalauti išlaidų atlyginimo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė 411,65 Lt (keturi šimtai vienuolika litų 65 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Pabrėžė, jog advokato ir kliento teisiniai santykiai yra grindžiami tam tikrais dokumentais, iš jų ir sutartimi dėl teisinių paslaugų teikimo (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 str. 1 d.). Advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 str. 1 d.). Pagal nurodytas teisės normas, kliento ir advokato teisiniai santykiai atsiranda šalims sudarius rašytinę sutartį dėl teisinių paslaugų. Tokios sutarties pagrindu advokatas teikia teisines paslaugas, o klientas įgyja pareigą už jas sumokėti. Taigi, atstovavimo išlaidos gali būti priteisiamos tik tos, kurios patirtos po sutarties pasirašymo (pvz. žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. AS11 – 420/2006). Pabrėžė, jog nagrinėjamoje byloje advokatės I. A. teisę atstovauti pareiškėjams J. A. ir R. A. patvirtina 2012 m. kovo 21 d. atstovavimo sutartis (b. l. 17). Todėl į bylą pateiktas 2012 m. kovo 20 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT, Nr. 612278 (b. l. 107), pagal kurį J. A. advokatei I. A. sumokėjo 1 000 Lt, neįrodo, kad joje nurodytą sumą pareiškėjai advokatei sumokėjo 2012 m. kovo 21 d. atstovavimo sutartis pagrindu. Taigi, nagrinėjamu atveju pagrįstomis gali būti laikomos tik pagal 2012 m. birželio 19 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 612293 (b. l. 108) patirtos už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas, patirtos 300 Lt išlaidos.

Taip pat priteisė 10,85 Lt už registruotos korespondencijos siuntimą, 100,80 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

Motyvuodamas tuo, kad pareiškėjai nepagrindė patirtų išlaidų, atsisakė priteisti 60,00 Lt kuro išlaidų.

III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą (b. l. 135–138), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį dalyje, kurioje atsisakyta pareiškėjams priteisti 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 50,00 Lt kuro išlaidų.

Pareiškėjai nurodo, kad sudarydamas susitarimą su klientu advokatas naudoja dvi skirtingas sutartis t. y. susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo sutartį, kuri laikytina išrašu iš pagrindinės sutarties. Atstovavimo sutartis be teisinių paslaugų sutarties nesudaroma. Pabrėžia, jog savo susitarimą advokatė I. A. įformino ne tik atstovavimo sutartimi, bet ir 2012 m. kovo 20 d. teisinių paslaugų sutartimi Nr. 57/2012 (b. l. 139). Pabrėžia, jog būtent šios sutarties pagrindu buvo išrašytas 2012 m. kovo 20 d. pinigų priėmimo kvitas. Taip pat nurodo, jog teismo nutarties nepagrįstumą įrodo ir aplinkybė, kad pareiškėjų skundas surašytas 2012 m. kovo 20 d., teismui išsiųstas 2012 m. kovo 21 d., o pareiškėjų teigimu jie patys skundo surašyti nesugebėtų, todėl akivaizdu, kad jis surašytas skunde nurodytos atstovės. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pasielgė formaliai ir nepagrįstai nepripažino 1000 Lt bylinėjimosi išlaidomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 str. 1 d.).

Atskiruoju skundu pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti pareiškėjams 1000 Lt atstovavimo išlaidų ir 60,00 Lt kuro išlaidų.

Bylos duomenys patvirtina, kad 1000 Lt atstovavimo išlaidų pagrindimui pirmosios instancijos teismui pareiškėjai pateikė 2012 m. kovo 20 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 612278 (b. l. 107).

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 49 straipsnio 3 dalyje bei Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, advokato ar jo padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu pasirašyta sutartimi arba orderiu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas 2012 m. kovo 20 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 612278, pagal kurį J. A. advokatei I. A. sumokėjo 1 000 Lt, neįrodo, kad pinigų suma buvo sumokėta 2012 m. kovo 21 d. atstovavimo sutarties pagrindu, todėl pagrįstai įvertino, jog šios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis nagrinėjamoje byloje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatančioje, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, iš esmės įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012); prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus (2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–2022/2010), išsamus ir su pagrindimu (2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–34/2011); šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą (2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje AS62–521/2011).

Pažymėtina, kad ABTĮ 45 straipsnyje įtvirtinti bendrieji reikalavimai, keliami prašymo dėl išlaidų atlyginimo turiniui. Tačiau prašymui atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat taikomi ir bendrieji teisės principai. Vienas tokių principų, tai – protingumo principas, reikalaujantis, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, bei sąžiningumo principas, iš kurio turinio pareiškėjui, prašančiam atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kyla teisinis imperatyvas aiškiai išreikšti valią dėl tokio reikalavimo, jį suformuluoti konkrečiai ir tiksliai, nedviprasmiškai, pateikti tokį reikalavimą patvirtinančius įrodymus bei nepiktnaudžiauti savo teisėmis (žr. pvz. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2012 m. birželio mėn. 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-361/2012).

Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjai pateikė 2012 m. kovo 20 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 57/2012 (b. l. 139). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjai neturėjo kliūčių atstovavimo sutarties su advokate I. A. pateikti pirmosios instancijos teisme, bei į tai, kad pareiškėjai, pateikdamas netikslų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, buvo nepakankamai apdairūs ir elgėsi aplaidžiai, konstatuotina, jog pareiškėjai turi prisiimti dėl savo veiksmų atsiradusias neigiamas pasekmes.

Taip pat pabrėžtina, jog dėl transporto išlaidų, kai jos patiriamos proceso šaliai vykstant į teismą savo transporto priemone, atlyginimo teismui turi būti pateikti tokie dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. degalų kainą, automobilio vidutines kuro sąnaudas, nuvažiuotą atstumą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62–180/2011). Spręsdamas dėl tokių išlaidų pagrįstumo, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtintos Automobilių kuro normų nustatymo metodikoje pateiktais orientacinėmis kontrolinėmis kuro sąnaudomis pagal automobilio markę, modelį ir kuro rūšį (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-543/2011, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-721/2011). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ir atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjai transporto išlaidoms pagrįsti pateikė tik kuro įsigijimo čekius, vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė išlaidų, patirtų vykstant į teismo posėdį, atlyginimo klausimą ir nurodė, jog transporto išlaidų pareiškėjai nepagrindė. Pareiškėjų atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra abstraktūs ir vertinamojo pobūdžio, todėl jais remiantis tenkinti atskirojo skundo nėra pagrindo.

Remiantis, tuo kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjai pagal jų pateiktus dokumentus neturi teisės į 1000 Lt atstovavimo išlaidų ir 60,00 Lt transporto išlaidų atlyginimą, o pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

V. A. bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų J. A. ir R. A. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė