087e0eef-2889-4ef3-8a31-a45d59dc6622 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-598-881/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14867-2010-5 Procesinio sprendimo kategorija: 30.10. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės A. U.-K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-936-781/2011 pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei A.

U. K. dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, tretieji asmenys – J. A. K., A. B., J. B.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                 I. Ginčo esmė ieÅ¡kovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę A. U.-K. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos pasekmes, t. y. nugriauti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priestatÄ , kurio matmenys 1,65 x 3,1 m, ir sutvarkyti statybvietę, atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leisti ieÅ¡kovei paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos pasekmes.

Nurodė, kad atsakovė neturėdama nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto projekto bei statybos leidimo savavaliÅ¡kai atliko gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus – pastatė priestatÄ , kurio matmenys 1,65 x 3,1 m. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (101)-11.12-101 paskyrė atsakovei 1 750, 00 Lt baudÄ . Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2009 m. rugsėjo 15 d. reikalavimu dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo Nr. (101)-11.11-165 atsakovė buvo įpareigota likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. savo lėšomis per 3 mėnesius nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinio priestatÄ ir sutvarkyti statybvietę, tačiau reikalavimas nebuvo įvykdytas.

Žemės sklypo, kuriame yra rekonstruojamas statinys, bendraturčiai yra J. A. K., J. B. ir A. B., o gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei ir A. B. bei J. B.. Atsakovė A. U.-K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuosavybės teises į 48/100 gyvenamojo namo dalį įsigijo 2002 m. rugpjūčio 1 d. Po gyvenamojo namo dalies pirkimo jokių statybos ar rekonstrukcijos darbų neatliko, visi rekonstrukcijos darbai buvo atlikti iki 2001 m. spalio 1 d. ir įteisinti 2001 m. spalio 1 d.

Ginčo priestato statyba buvo vykdoma teisėtai, turint 2001 m. rugsėjo 26 d. leidimÄ Nr. R01-537, tačiau bestatant ir rekonstruojant ginčo priestatÄ buvo nežymiai nukrypta nuo rekonstrukcijos projekto, padidinant priestato matmenis nuo 1,20 x 1,40 m iki 1,65 x 3,1 m. Nukrypimai atlikti siekiant užtikrinti galimybę naudoti priestatÄ â€“ laiptinę pagal paskirtį. Nauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcija leidžia ne griauti pastatÄ , o sutvarkyti reikiamus dokumentus. IeÅ¡kovė parengė visus dokumentus, tačiau bendraturčiai nesutiko pasiraÅ¡yti sutikimo dėl darbų atlikimo.

           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 4 d. sprendimu ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieÅ¡kinį patenkino – įpareigojo atsakovę A. U.-K. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. nugriauti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priestatÄ , kurio matmenys 1,65 x 3,1 m, ir sutvarkyti statybvietę, taip pat nurodė, kad atsakovei per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius sprendimo, ieÅ¡kovė turi teisę paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. nugriauti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priestatÄ , kurio matmenys 1,65 x 3,1 m, ir sutvarkyti statybvietę pati, reikiamas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kodama iÅ¡ atsakovės. Teismas nustatė, kad rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi turint Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. rugsėjo 26 d. nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. R01-537 (b. l. 44).

Darbai turėjo bÅ«ti vykdomi pagal Sodo namo su pagalbiniais statiniais rekonstrukcijos į gyvenamÄ jį namÄ suderintÄ projektÄ . Minėtame 2001 m. rugsėjo 26 d. leidime buvo nustatyta statytojo pareiga statybÄ vykdyti griežtai laikantis suderinto projekto (įskaitant nustatyta tvarka suderintus jo pakeitimus) ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų; o apie statytojo, rangovo, techninio prižiÅ«rėtojo, autorinės priežiÅ«ros vadovo ir projekto pakeitimus nedelsiant informuoti inspekcijÄ . PareigÅ«nai, atlikę statybos patikrinimÄ , nustatė, kad buvo pažeisti esminiai statinio sprendiniai – užstatytas didesnis žemės sklypo plotas.

Atsakovė Å¡ios aplinkybės neginčijo, nurodė, kad gyvenamojo namo priestato matmenys nuo 1,20 x 1,40 m buvo padidinti iki 1,65 x 3,1 m, tačiau atsakovės manymu, tai buvo tik nežymus pakeitimas, atliktas siekiant patogiai patekti į namo rÅ«sį. Teismas pažymėjo, kad pagal tuo metu galiojusį Statybos įstatymÄ , bet koks statinio matmenų pakeitimas, kai keičiamas leistinas sklypo užstatymo tankis, laikomas esminiu statinio sprendinių pažeidimu, todėl minėtas atsakovės teiginys atmestinas.

Priestato matmenų pakeitimai nebuvo tinkamai suderinti, inspekcija taip pat nebuvo informuota. Dėl nurodytų aplinkybių statyba kvalifikuotina kaip savavaliÅ¡ka. SavavaliÅ¡kos statybos padariniams Å¡alinti taikytini įstatymai, galiojantys savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008, 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2010). Å iuo metu galiojančio CK 4.103 straipsnio 2 ir 3 dalys reglamentuoja, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl savavaliÅ¡kos statybos turi teisę kreiptis į teismÄ .

Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo klausimÄ iÅ¡sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Å iuo metu galiojančios Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato teismo įgalinimus leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir, sumokėjus Å¡io įstatymo nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ ; o 2 punkto, 9 dalies nuostatos – įpareigoti statytojÄ savo lėšomis per nustatytÄ terminÄ nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę ir nurodyti, kad jeigu per nustatytÄ terminÄ teismo reikalavimas nevykdomas, savavaliÅ¡kai pastatytas statinys ar savavaliÅ¡kai pastatyta jo dalis nugriaunami, iÅ¡ardomi ar atstatomi į buvusiÄ padėtį statytojo lėšomis.

Teismas nustatė, kad minėto straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatÄ , nustatančiÄ teismui teisę leisti statytojui sutvarkyti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybos leidimÄ , taikyti netikslinga, kadangi statinio projektas jau buvo parengtas bei statybos leidimas buvo iÅ¡duotas, tačiau rekonstrukcijos darbai atlikti pažeidus Å¡ių dokumentų reikalavimus. Atsakovės teigimu, ji gyvenamojo namo dalį įsigijo 2002 m. jau su atliktais rekonstrukcijos darbais, kurie neatitiko statinio projekto reikalavimų.

Teismas atkreipė dėmesį, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Protingumo kriterijus reiÅ¡kia, kad asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertintini pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ . Pasak teismo, atsakovė, įsigydama nebaigto rekonstruoti nekilnojamojo daikto dalį, turėjo patikrinti, ar rekonstrukcijos darbai vyko nepažeidžiant statinio projektinės dokumentacijos, o nustačiusi pažeidimus, imtis atitinkamų veiksmų Å¡iems pažeidimams paÅ¡alinti.

Teismas pažymėjo taip pat tai, kad statybos priežiÅ«rÄ vykdantiems pareigÅ«nams nustačius savavaliÅ¡kos statybos faktÄ ir pareikalavus likviduoti tokios statybos padarinius, t. y. nugriauti pastatytÄ priestatÄ ir sutvarkyti teritorijÄ , atsakovė tokio reikalavimo neginčijo, bet ir neįvykdė jo. Nuo pat gyvenamojo namo dalies įsigijimo atsakovė nesikreipė dėl atitinkamo techninių dokumentų sutvarkymo, bendraturčių sutikimas taip pat nebuvo gautas. Dėl nurodytų aplinkybių, taip pat įvertinęs savavaliÅ¡kos statybos pobÅ«dį, tai, kad atsakovė ilgÄ laikÄ nesiėmė jokių veiksmų dėl projektinės dokumentacijos sutvarkymo ar statinio tinkamo pertvarkymo, vadovaudamasis CK 4.103 straipsniu, Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas ieÅ¡kinį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė A. U.-K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad visi rekonstrukcijos darbai buvo atlikti iki 2001 m. spalio 1 d., dar iki gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutarties su atsakove sudarymo; po gyvenamojo namo dalies pirkimo atsakovė jokių statybos ar rekonstrukcijos darbų neatliko.

Priestato-laiptinės statyba buvo vykdoma teisėtai, turint leidimÄ pagal rekonstrukcijos projektÄ , tačiau nuo pastarojo nežymiai nukrypstant – priestato matmenys vietoje 1,20 x 1,40 m yra 1,65 x 3,1 m. Toks nežymus nukrypimas nuo projekto negali bÅ«ti laikomas nelegaliomis savavaliÅ¡komis statybomis. Priestato nugriovimas prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principams. Dėl Å¡ių statybų buvo sumokėta administracinė bauda, taigi už tÄ patį nusižengimÄ negalima bausti antrÄ kartÄ .

Teismas neatsižvelgė į atsakovės paaiÅ¡kinimus ir praÅ¡ymus, priėmė nemotyvuotÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Teismas formaliai interpretavo Statybos įstatymÄ , ir jo sprendimas nugriauti laiptinę visiÅ¡kai nesiderina su teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, nes toks nežymus matmenų pakeitimas nedaro visiÅ¡kai jokios žalos aplinkai, aplinkiniams, laiptinė yra naudojama pagal paskirtį, yra funkcionali ir reikalinga patogiam žmonių gyvenimui, o jos nugriovimas sukeltų tik nuostolių.

Atsakovė bandė įteisinti priestato nukrypimÄ nuo leistinos normos, tačiau esant įsisenėjusiems konfliktams su bendraturčiais J. B. ir A. B., buvo neįmanoma gauti jų sutikimÄ , nors faktiÅ¡kai laiptinė jiems netrukdo. Kai atsakovė 2002 metais įsigijo namo dalį, darbai jau buvo atlikti ir atsakovė nežinojo, kad Å¡ios statybos yra galimai neteisėtos. Teismas visiÅ¡kai nevertino priestato paskirties ir nugriovimo pasekmių. Namo rÅ«syje, į kurį patenkama per laiptinę, yra visos namo komunikacijos, artėja Å¡altas sezonas, ir nugriovus laiptinę, galimai užšals vamzdžiai, visas namas liks be vandens ir vamzdyno atstatymas reikalaus didelių iÅ¡laidų.Atsiliepimu į atsakovės A.

U.-K. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ginčija apeliacinio skundo pagrįstumÄ ir praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, objektyviai iÅ¡tyrė byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus. Pažymi, kad Å¡iuo atveju statybÄ leidžiančiu dokumentu laikytinas ir pastato bei žemės sklypo bendraturčių sutikimas, kurio negavus įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ nėra galimybės. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktas konkrečiai numatė, kad keisti statinio matmenis, keičiant statinio vietÄ sklype ir tankį, vykdant statybÄ negalima.

PrieÅ¡ingu atveju nebus pasiektas visos statybos teisinės reglamentacijos tikslas, o bÅ«tent – užtikrintas statinio patvarumas, saugumas ir tinkamumas eksploatuoti.Atsiliepimu į atsakovės A. U.-K. apeliacinį skundÄ tretieji asmenys J. B. ir A. B. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumÄ ir praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad apeliantės teiginys, jog visi statybos darbai buvo atlikti dar iki jis nuperkant namÄ , yra neteisingas, nes statybos darbai buvo vykdomi apie 2007 metus.

Kai tretieji asmenys pirko pastato dalį, VÄ® Registrų centras buvo užfiksuoti visiÅ¡kai kiti duomenys negu pastato duomenys de facto. Pristatydama priestatÄ apeliantė jokio sutikimo iÅ¡ trečiųjų asmenų neprašė, statybos projekto nepateikė, todėl jos pastatytas priestatas yra neteisėtas. Atsiliepimu į atsakovės A. U.-K. apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo J. A. K. apeliacinį skundÄ palaiko. Trečiasis asmuo patvirtina apeliantės teiginius, kad ji jokių rekonstrukcijos darbų gyvenamajame name neatliko, o nupirko iÅ¡ trečiojo asmens gyvenamojo namo dalį su pastatyta laiptine (priestatu).

Papildomai nurodo, kad apeliantė, neatlikusi nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo dalyje jokių rekonstrukcijos darbų, yra sÄ Å¾ininga. Apeliantė neturi tinkamo iÅ¡silavinimo, todėl pirkdama gyvenamojo namo dalį, negalėjo įžvelgti nežymaus nukrypimo nuo projekto. Atkreipia dėmesį, kad nugriovus laiptinę, dėl žemės sklypo reljefo ypatumų (žemės pavirÅ¡ius nėra lygus) lietaus vanduo patektų į gyvenamojo namo rÅ«sį, kas be abejonės pakenks pastatui. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo tenkino (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.             Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis (1996 m. kovo 19 d.

įstatymas Nr. I-1240 su vėlesniais pakeitimais) nustatė savavaliÅ¡kos statinio statybos sÄ vokÄ â€“ statinio, jo dalies statyba be Å¡io įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai leidimas jau netekęs galios; nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai Å¡is dokumentas jau netekęs galios, taip pat kai teismas statybos leidimÄ pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimÄ (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytÄ privalomÄ jį dokumentÄ ), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukÅ¡tis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultÅ«ros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.

BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, kad ginčo priestato statybos darbai buvo vykdomi turint Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. rugsėjo 26 d. nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. R01-537, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius – užstatytas didesnis žemės sklypo plotas. Pastarosios aplinkybės apeliantė neginčija, t. y. pripažįsta, kad gyvenamojo namo priestato matmenys nuo 1,20 x 1,40 m buvo padidinti iki 1,65 x 3,1 m.

Minėta, kad pagal Statybos įstatymÄ , statinio statyba laikoma savavaliÅ¡ka ne tik kai statyba yra be įstatymo nustatyta tvarka gauto leidimo, bet ir tuomet, kai statinio statyba vykdoma turint statybos leidimÄ , tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, be kita ko, keičiant leistinÄ sklypo užstatymo tankį. Ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju nurodytas statinio projekto sprendinys buvo pakeistas, nekilo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad statyba buvo savavaliÅ¡ka.           Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai iÅ¡sprendė savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo klausimÄ .

Nors apeliantė tvirtina, kad ji pageidauja įteisinti priestato statybÄ , teismas atkreipia dėmesį, kad duomenų, patvirtinančių, jog apeliantė bÅ«tų ėmusis realių veiksmų statinio projektinei dokumentacijai sutvarkyti, apeliantė nepateikė. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2011 m. birželio 15-16 d. posėdžiavusi Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija nepritarė apeliantės pateiktai sodo namo su pagalbiniais statiniais (duomenys neskelbtini) rekonstravimo į gyvenamÄ jį namÄ projekto korektÅ«rai, motyvuodama tuo, kad nepateikti galiojantys žemės dokumentai, nepridėtas anksčiau suderintas projektas, sklypo planas pateiktas ne ant galiojančios toponuotraukos, nėra bendrųjų rodiklių lentelės ir nėra bendraturčių sutikimo (b. l. 168-169). 2011 m. rugpjūčio 10 d. raÅ¡tu apeliantė informavo ieÅ¡kovę, kad Å¡alina nurodytus trÅ«kumus, ir korektÅ«ra bus pateikta derinimui (b. l. 167), tačiau duomenų, kad apeliantė bÅ«tų pateikusi korektÅ«rÄ derinimui, byloje nėra, prieÅ¡ingai, jau 2011 m. rugsėjo 12 d. raÅ¡te tretiesiems asmenims apeliantė nurodė, kad jokių projektų neruoÅ¡ia ir nieko keisti neketina (b. l. 176).

Nors apeliantė tvirtina, kad ginčo priestato jai nepavyko įteisinti dėl bendraturčių atsisakymo duoti sutikimÄ , galimo bendraturčių nesutikimo teismine tvarka apeliantė neginčijo, į bylÄ pateiktas apeliantės 2011 m. birželio 21 d. ieÅ¡kinys dėl pažeistų teisių į statybÄ gynimo, kuriuo apeliantė prašė leisti jai atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ be bendraturčių sutikimo, teisme nebuvo priimtas. Taigi byloje nesant įrodymų, kurie patvirtintų rimtus apeliantės ketinimus įteisinti ginčo priestatÄ , teismas neturėjo pagrindo nustatyti apeliantei terminÄ Å¡iems veiksmams atlikti, bet pagrįstai įpareigojo apeliantę paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. nugriauti gyvenamojo namo priestatÄ .

Tai, kad, kaip teigia apeliantė, visi rekonstrukcijos darbai buvo atlikti iki apeliantei tampant gyvenamojo namo bendrasavininke ir ji jokių rekonstrukcijos darbų neatliko, savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo klausimui teisinės reikÅ¡mės neturi. Ä®rodymų, kurie patvirtintų, kad dėl priestato nugriovimo visas namas liks be vandens, vamzdyno atstatymas reikalaus didelių iÅ¡laidų ar atsiras kitų sunkių padarinių, apeliantė nepateikė (CPK 178 str.).Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                          Jadvyga Mardosevič                                                                                                                                     Vilija Mikuckienė                             Virginijus Kairevičius         Â