2023-06-29 Nr. CB-5552-2-68-3-23441-2022-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedsusipažinusi su 2023 m. birželio 21 d. paduotu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Orivas“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties peržiūrėjimo, Pareiškėja UAB „Orivas“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Orivas“ skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, išieškotojas Laboratoires Bouchara Recordati.
Legislator headnote
AI generated2023-06-29 Nr. CB-5552-2-68-3-23441-2022-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: susipažinusi su 2023 m. birželio 21 d. paduotu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Orivas“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties peržiūrėjimo, Pareiškėja UAB „Orivas“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Orivas“ skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, išieškotojas Laboratoires Bouchara Recordati.
Full text
Nr. DOK-3141
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23441-2022-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. birželio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2023 m. birželio 21 d. paduotu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Orivas“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėja UAB „Orivas“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Orivas“ skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, išieškotojas Laboratoires Bouchara Recordati.
Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pareiškėja kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes nepritaikė kasacinio teismo praktikoje suformuotų vertinimo kriterijų nustatant antstolio atlyginimo dydį, t. y. skolininko, išieškotojo interesų, skolininko veikimo gera valia, mažareikšmių antstolės veiksmų, siekiant išieškojimo įvykdymo bei skolininko aktyvių veiksmų atlyginant pilną įsiskolinimo sumą. Priimdamas skundžiamą nutartį Vilniaus apygardos teismas nustatė antstolio atlygį vykdymo procese remdamasis kitu, nepagrįstu, kasacinio teismo praktikoje nenustatytu kriterijumi dėl tariamos antstolio rizikos ir atsakomybės buvimo esant didesnei išieškomai sumai. Atitinkamai, teismui nukrypus nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos tai lėmė, kad Vilniaus apygardos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą skundžiamą nutartį.
Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas neteisingai aiškino ir taikė Sprendimų vykdymo instrukcijos III skyriaus nuostatas dėl antstolių atlyginimo apskaičiavimo. Pareiškėjos vertinimu, skundžiamos nutarties priėmimas turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui, teismams nustatant tinkamą antstolių atlyginimo dydį vykdomosiose bylose, kai antstoliai iš esmės neatlieka jokių veiksmų, o skolininkai geruoju atlygina visą įsiskolinimą išieškotojui. Pareiškėjos manymu, kasacinio teismo praktikos trūkumą parodo ir tai, kad pirmos instancijos teismas sumažino antstolės atlygį iki 2500 Eur, o apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad antstolės atlygis privalo būti 15000 Eur (abiejų teismų priimtas atlygio dydis skiriasi net 6 kartus).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepakanka nurodyti tik byloje keliamą teisės klausimą, tačiau yra reikalinga pagrįsti ypatingą jo svarbą vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl jame nurodytų teisės normų pažeidimo, turintys esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, bei nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė
Gražina Davidonienė
Algirdas Taminskas