087adc0077ba11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-2735/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00662-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 35.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Ingai Sirutavičei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos prašymą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, V. A., E. T. dėl įsakymų punktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. P1-376 „Dėl Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P1-376) 2 punktą;

2) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. P1-490 „Dėl savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P1-490) 1 punktą;

3) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį bei vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintų Karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam karjeros valstybės tarnautojui ir įstaigos vadovui taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 26 punktą ir nustatyta tvarka organizuoti asmenims, sutikusiems eiti Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, egzaminą žodžiu.

Pareiškėjas paaiškino, jog, vykdant Klaipėdos miesto savivaldybės administracinę priežiūrą, buvo nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus Įsakymas Nr. P1-376 priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 12 punkto bei Taisyklių 26 punkto nuostatas. Pažymėjo, jog Administracijos direktoriui 2010 m. rugpjūčio 13 d. buvo pateiktas pareiškėjo teikimas Nr. (5.1)-TR-97 (toliau – ir Teikimas) bei 2010 m. rugpjūčio 13 d. reikalavimas Nr. (5.1)-TR-98 (toliau – ir Reikalavimas), kuriais buvo siūloma panaikinti įstatymams prieštaraujantį Įsakymą Nr. P1-376 bei reikalaujama Taisyklių 26 punkte nustatyta tvarka organizuoti asmenims, sutikusiems eiti pasiūlytas Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, egzaminą žodžiu, tačiau Administracijos direktorius per įstatymu nustatytą terminą pareiškėjui nepranešė apie savo sprendimą dėl Teikimo ir Reikalavimo vykdymo ar nevykdymo, taip pat neprašė atidėti Teikimo ir Reikalavimo įvykdymo termino.

Nurodė, kad skundžiamo Įsakymo Nr. P1-376 1 punktu buvo patvirtintas Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas, o 2 punktu pripažintas netekusiu galios Administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. P1-284 patvirtintas Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas. Pareiškėjas informaciją apie Administracijos direktoriaus neteisėtą įsakymą sužinojo gavęs Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės tarnybos departamentas) 2010 m. birželio 30 d. raštą Nr. 27D-1385, kuriame konstatuota, jog Administracija, organizuodama priėmimą į laisvą Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų nuostatas. Pažymėjo, jog Įsakymo Nr. P1-376 priėmimo metu jau buvo pradėta valstybės tarnautojo priėmimo į minėtą pareigybę, kurios aprašymas įsakymo 2 punktu pripažintas netekusiu galios, procedūra.

Administracija 2010 m. gegužės 7 d. Valstybės tarnybos departamentui Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje buvo pateikusi prašymą skelbti konkursą į laisvas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalimi, Valstybės tarnybos departamentas Vyriausybės nustatyta tvarka buvo pasiūlęs minėtas pareigas keturiems buvusiems valstybės tarnautojams bei gavęs dviejų sutikimus eiti pasiūlytas pareigas ir apie tai 2010 m. gegužės 2 d. raštu informavo Administraciją. Pažymėjo, kad Administracijos direktorius, gavęs Valstybės tarnybos departamento raštą, privalėjo organizuoti asmenims, sutikusiems eiti pasiūlytas pareigas, egzaminą žodžiu, o tokių veiksmų neatlikęs, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 26 punkto nuostatas. Pareiškėjo įsitikinimu, Administracijos direktorius, išleidęs Įsakymą Nr. P1-376, kuriuo pripažino netekusiu galios 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. P1-284 patvirtintą Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 12 punkte įtvirtintą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principą.

Administracijos direktorius 2010 m. rugsėjo 9 d. priėmė įsakymą Nr. P1-490 „Dėl savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo pakeitimo“, kurio 1 punktu pakeitė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. P1-138, 7.3 papunktį „Teisės ir personalo skyrius“ ir pripažino netekusiu galios 6 eilutę. Pareiškėjas pažymėjo, jog Įsakymo Nr. P1-490 1 punktu buvo panaikinta būtent ta Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė, dėl kurios ir pradėta ši administracinė byla. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. P1-491 „Dėl pareigybės aprašymo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P1-491) 2 punktu buvo pripažintas netekusiu galios ginčijamo Įsakymo Nr. P1-376 1 punktas, kuriuo buvo patvirtintas Įsakymu Nr. P1-490 naikinamos pareigybės aprašymas. Atkreipė dėmesį į tai, kad jokie teisės aktai, reglamentuojantys valstybės tarnybą, savivaldybės administracijos direktoriui nesuteikia teisės keisti karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo ir naikinti pareigybę, kai į šią pareigybę jau yra pradėta valstybės tarnautojo priėmimo procedūra.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą ir patikslintu atsiliepimu į prašymą prašė pareiškėjo prašymą atmesti.

Nurodė, jog, gavus informaciją iš Valstybės tarnybos departamento apie tai, kad du asmenys sutinka eiti valstybės tarnautojo pareigas, Teisės ir personalo skyrius, rengdamas egzamino žodžiu klausimus, pastebėjo, jog pareigybės aprašymą būtina keisti, papildyti bei ištaisyti netikslumus, todėl 2010 m. birželio 9 d. raštu Nr. VS-2484 kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu leisti nutraukti paskelbto konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas procedūras ir pakeisti pareigybės aprašymą, dėl ko ir buvo priimtas skundžiamas Įsakymas Nr. P1-376. Pažymėjo, jog Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis suteikia teisę savivaldybės administracijos direktoriui savo priimtus teisės aktus sustabdyti, pakeisti ar panaikinti. Atsakovo nuomone, skundžiamas įsakymas pagrįstas objektyviais duomenimis, priimtas neviršijant Administracijos direktoriaus kompetencijos, o Administracijos direktorius turėjo teisę priimti įsakymą net ir esant pradėtai priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas procedūrai.

Atsakovas taip pat nurodė, kad prašymą teismui pateikė netinkamas pareiškėjas. Nurodė, jog pareiškėjas ginčija individualų administracinį aktą, kurio apskundimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5, 33, 35 straipsniuose, todėl pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą, viršijo įstatymu nustatytą kompetenciją.

Nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį bei vykdyti Taisyklių 26 punktą negali būti įgyvendinamas, nes ginčo dalyko nebėra, kadangi Administracijos direktorius, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į Finansų ir turto departamento 2010 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. VS-3191, Įsakymu Nr. P1-490 pakeitė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareigybių sąrašą, panaikino valstybės tarnautojo pareigybę Teisės ir personalo skyriuje ir papildė valstybės tarnautojo pareigybe Finansų ir turto departamentą, o Įsakymu Nr. P1-491 pavirtino Finansų ir turto departamento vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą bei pripažino netekusiu galios ginčijamą Įsakymą Nr. P1-376. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 1 punktą valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus savivaldybių institucijose ir įstaigose tvirtina savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai, tačiau šioje normoje nėra apibrėžta, kada, kokiu laiku savivaldybės administracijos direktorius tvirtina pareigybės aprašymus. Nurodė, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 10 punktą savivaldybės administracijos direktorius savo, kaip įstaigos vadovo, funkcijas vidaus administravimo srityje privalo atlikti neviršydamas tarybos nustatyto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje. Nurodė, jog neaišku, kokių teisinių pasekmių siekia pareiškėjas, prašydamas panaikinti Įsakymo Nr. P1-490 1 punktą, kadangi iš suformuluotų pareiškėjo reikalavimų galima daryti prielaidą, jog siekiama padidinti šiuo metu esamą tarnautojų (darbuotojų) skaičių (palikti pareigybę Finansų ir turto departamente bei „atkurti“ pareigybę Teisės ir personalo skyriuje), nors didžiausią leistiną tarnautojų (darbuotojų) skaičių, turėdama išimtinę kompetenciją, nustato savivaldybės taryba. Skundžiamo akto panaikinimo atveju savaime neatkuriama iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia, todėl visiškai neaišku, kokias teisines pasekmes galėtų sukelti teismo sprendimas jo tenkinimo atveju.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas atsiliepimu ir patikslintu atsiliepimu prašė tenkinti pareiškėjo prašymą.

Nurodė, kad prašymas atšaukti konkursą buvo pateiktas po to, kai Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigos jau buvo pasiūlytos buvusiems valstybės tarnautojams, todėl atsakovo 2010 m. birželio 11 d. raštu Nr. (4.26).R2-1884 pateiktas prašymas buvo netenkintas pagrįstai, kaip pažeidžiantis Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų nuostatas.

II. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo argumentus dėl pareiškėjo kompetencijos, pažymėjo, jog pareiškėjo Teikimas ir Reikalavimas Administracijos direktoriui bei prašymas ir patikslintas prašymas teismui buvo pateikti ne fizinių ar juridinių asmenų skundų pagrindu, bet pareiškėjui gavus informaciją iš Valstybės tarnybos departamento apie Administracijos direktoriaus padarytus Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimus. Taigi ši informacija gauta iš valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos. Valstybės tarnybos departamentas dėl valstybės institucijose ar įstaigose nustatytų pažeidimų pašalinimo pats šioms institucijoms teikia privalomus nurodymus, tačiau dėl savivaldybių padarytų pažeidimų pašalinimo veiksmų privalo imtis Vyriausybės atstovas. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Administracijos direktoriaus įsakymų panaikinimo. Šis ginčas nepatenka į Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 8 dalies reglamentuojamų ginčų sritį, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas viršijo jam įstatymu suteiktą kompetenciją. Teismas sprendė, jog pareiškėjas teisingai aiškino ir taikė Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 2 dalies 2 punktą, kreipdamasis su prašymu panaikinti savivaldybės administravimo subjekto priimtus individualius teisės aktus bei įpareigoti įgyvendinti įstatymą bei Vyriausybės nutarimą.

Teismas, remdamasis šioje byloje priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartimi, konstatavo, kad, esant objektyvioms aplinkybėms, pradėta valstybės tarnautojo priėmimo į valstybės tarnybą procedūra pagal Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies bei Taisyklių 26 punkto reikalavimus gali būti nevykdoma. Todėl teismas sprendė, jog būtina analizuoti aplinkybes, susijusias su būtinumu atsakovui priimti pareiškėjo ginčijamus Įsakymą Nr. P1-376 ir Įsakymą Nr. P1-490.

Atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad 2009 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos savivaldybės tarybai sprendimu Nr. T2-387 patvirtinus naują Administracijos struktūrą, vyko reorganizacija, kurios metu sujungus Juridinį bei Personalo skyrius, naujai įsteigtame Teisės ir personalo skyriuje realiai buvo sumažintas etatų skaičius 3 pareigybėmis. Įsteigus naują Teisės ir personalo skyrių, buvo peržiūrėti šio skyriaus pareigybių aprašymai, suskirstytos valstybės tarnautojams funkcijos bei nustatyti specialieji reikalavimai. Išanalizavęs 2010 m. balandžio 22 d. Administracijos direktorius įsakymu Nr. P1-284 bei Įsakymo Nr. P1-376 1 punktu patvirtintus Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymus, Teisės ir personalo skyriui priskirtų pareigybių aprašymus, patvirtintus Administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. P1-118, teismas sprendė, jog Administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. P1-284 patvirtintas Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas turėjo trūkumų ir netikslumų, todėl buvo būtina jį keisti, į pareigybės aprašymus įtraukiant papildomų specialiųjų reikalavimų, būtent – turėti 1 metų darbo patirtį personalo valdymo srityje viešojo administravimo įstaigose, išmanyti teismo procesą, bei numatant naują funkciją –savivaldybės administracijos personalo ir pavaldžių įstaigų vadovų konkurso ir atrankos procedūrų koordinavimą. Todėl teismas darė išvadą, jog dėl reikšmingai pasikeitusių aplinkybių buvo iškilusi būtinybė pakeisti Administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. P1-284 patvirtintą Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą ir šių aplinkybių buvimas pateisinamai nusvėrė buvusių valstybės tarnautojų (trečiųjų suinteresuotų asmenų V. A. ir E. T.) interesą pasinaudoti valstybės suteikta garantija, numatyta Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje. Teismas nepagrįstu pripažino argumentą, jog skundžiamas Įsakymas Nr. P1-376 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Atsižvelgęs į nurodytus motyvus, teismas sprendė, kad Administracijos direktoriaus Įsakymo Nr. P1-376 2 punktas, kuriuo pripažintas netekusiu galios Administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. P1-284 patvirtintas Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas, yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl 2010 m. rugsėjo 9 d. Įsakymo Nr. P1-490 teisėtumo ir pagrįstumo teismas nurodė, kad šiuo ginčijamu įsakymu buvo pakeistas Administracijos pareigybių sąrašas, t. y. panaikinta valstybės tarnautojo pareigybė Teisės ir personalo skyriuje ir valstybės tarnautojo pareigybe papildytas Finansų ir turto departamentas. Teismas taip pat nustatė, kad minėtas įsakymas priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į Finansų ir turto departamento 2010 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. VS-3191 išdėstytas faktines aplinkybes, t. y. prašymą Finansų ir turto departamente patvirtinti direktoriaus pavaduotojo pareigybę. Teismas pažymėjo, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priklauso didžiausio leistino savivaldybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 10 p.). Įvertinęs tai, jog Administracijos direktorius savo, kaip įstaigos vadovo, funkcijas vidaus administravimo srityje privalo atlikti neviršydamas savivaldybės tarybos nustatyto didžiausio leistino savivaldybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje, teismas darė išvadą, kad Įsakymo Nr. P1-490 1 punktas, kuriuo panaikinta valstybės tarnautojo pareigybė Teisės ir personalo skyriuje ir papildyta valstybės tarnautojo pareigybe Finansų ir turto departamentas, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas taip pat netenkino ir išvestinio pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį bei vykdyti Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintų Karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam karjeros valstybės tarnautojui ir įstaigos vadovui taisyklių 26 punktą ir nustatyta tvarka organizuoti asmenims, sutikusiems eiti Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, egzaminą žodžiu.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 106-109) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą ir įpareigoti Administracijos direktorių įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį bei vykdyti Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintų Karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam karjeros valstybės tarnautojui ir įstaigos vadovui taisyklių 26 punktą ir nustatyta tvarka organizuoti asmenims, sutikusiems eiti Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, egzaminą žodžiu.

Valstybės tarnybos departamentas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teisės aktai valstybės ar savivaldybės įstaigos ar institucijos vadovui, kai jam yra pateikiamos buvusių valstybės tarnautojų kandidatūros, kurie naudojasi įstatymo nustatyta imperatyvia pareigų siūlymo socialine garantija, nenustato teisės atšaukti konkursą dėl kokių nors priežasčių. Šiuo atveju turi būti vadovaujamasi viešosios teisės principu „leidžiama tik tai, kas nustatyta“.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčytinos pareigybės aprašymą Teisės ir personalo skyriuje (vyriausiasis specialistas A 11) buvo būtina papildyti specialiu reikalavimu – „1 metų darbo stažas personalo valdyme“. Mano, kad minėtas specialusis reikalavimas pažeidžia objektyvumo, proporcingumo ir protingumo principus.

3. Specialusis reikalavimas – išmanyti teismo procesą, kaip nieko nekeičiantis, yra priskirtinas prie valstybės tarnautojo, ypač teisininko, bendrųjų reikalavimų. Todėl pareigybės aprašymo papildymas tokiu specialiu reikalavimu yra nieko nelemiantis.

4. Ginčytinos pareigybės aprašyme įrašyta nauja funkcija – koordinuoti savivaldybės administracijos personalo ir pavaldžių įstaigų vadovų konkurso ir atrankos procedūras, taip pat yra nieko nelemianti, nes tokia funkcija yra nekonkreti ir dviprasmiška.

5. Administracija nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ginčytinos pareigybės aprašymo keitimo būtinumą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai buvo priimti dėl tokių reikšmingai pasikeitusių aplinkybių, kurios nusvėrė buvusių valstybės tarnautojų interesą pasinaudoti valstybės suteikta garantija. Priimant šiuos teisės aktus buvo siekiama nepagrįstai ir neteisėtai išvengti vykdyti Valstybės tarnybos departamento nurodytų asmenų priėmimo į valstybės tarnybą procedūrą.

6. Nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą ir pažymi, kad konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų.

Pareiškėjas Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba atsiliepimu su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (t. II, b. l. 113-114).

Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi argumentais, pateiktais pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad ginčijamo vyriausiojo specialisto A 11 pareigybės aprašymo pirminis variantas, patvirtintas 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. P1-284, buvo tikrasis atsakovo ketinimas ir valia.

Atsakovas Klaipėdos savivaldybės administracija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 115-116).

Atsakovas remiasi iš esmės analogiškais argumentais, pateiktais pirmosios instancijos teismui. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. P1-376 „Dėl Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo“, 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. P1-490 „Dėl savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo pakeitimo“ bei atsakovo veiksmų, kuriais jis neįgyvendina Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies, nevykdo Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintų Karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam karjeros valstybės tarnautojui ir įstaigos vadovui taisyklių 26 punkto reikalavimų ir nustatyta tvarka neorganizuoja asmenims, sutikusiems eiti Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, egzamino žodžiu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad atsakovo 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. P1-284 „Dėl Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas (t. I, b. l. 15-18). Atsakovas 2010 m. gegužės 7 d. Valstybės tarnybos departamentui Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje pateikė prašymą skelbti konkursą į laisvas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalimi, Vyriausybės nustatyta tvarka pasiūlė minėtas pareigas keturiems buvusiems valstybės tarnautojams, o gavęs dviejų asmenų (V. A. ir E. T.) sutikimus eiti pasiūlytas pareigas, apie tai 2010 m. birželio 2 d. (byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose nurodoma 2010 m. gegužės 2 d.) raštu informavo atsakovą (b. l. 55). Pagal Taisyklių 26 punkto nuostatas minėti asmenys turėjo būti egzaminuojami žodžiu pagal Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašą, atsakovas ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų raštu turėjo informuoti minėtus asmenis apie egzamino datą, laiką ir vietą, o geriausiai egzaminą išlaikęs asmuo turėjo būti priimamas į pareigas per Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše nustatytus terminus.

Atsakovas tokių veiksmų neatliko, o 2010 m. birželio 11 d. priėmė ginčijamą Įsakymą Nr. P1-376, kuriuo patvirtino Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą (1 p.) ir pripažino netekusiu galios 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. P1-284 „Dėl Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo“ patvirtintą Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą (2 p.). Po to atsakovas 2010 m. rugsėjo 9 d. ginčijamu Įsakymu Nr. P1-490, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Finansų ir turto departamento 2010 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. VS-3191 išdėstytas faktines aplinkybes, iš dalies pakeitė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 25 d.

įsakymu Nr. P1-138 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“. Atsakovas 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. P1-491 patvirtino Finansų ir turto departamento vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą (1 punktas) ir pripažino netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 11 d. ginčijamu Įsakymu Nr. P1-376 „Dėl Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo” patvirtintą Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą (2 p.).

Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja priėmimą į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, o šio straipsnio 3 dalis numato, kad be konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimama šio įstatymo 16 straipsnio 2, 3, ir 5 dalyse bei 43 straipsnio 2, 3 ir 15 dalyse nurodytais atvejais. Jeigu asmenų, kurie tokiu būdu gali būti priimti į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, yra du ir daugiau, jie egzaminuojami žodžiu. Taisyklių 26 punkte numatyta, kad jeigu karjeros valstybės tarnautojo pareigos pasiūlytos dviem ar daugiau buvusių valstybės tarnautojų, jie egzaminuojami žodžiu (pokalbis) pagal Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašą.

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar teisėtai atsakovas, esant pradėtai valstybės tarnautojo priėmimo į Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę, kurios aprašymas buvo patvirtintas 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. P1-284, procedūrai, ir kai buvo gautas dviejų asmenų sutikimas eiti pasiūlytas pareigas bei apie tai 2010 m. birželio 2 d. pranešta atsakovui, 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. P1-376 2 punktu pripažino netekusiu galios 2010 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. P1-284, nevykdė valstybės tarnautojo priėmimo į valstybės tarnybą procedūros, bei po to 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. P1-490 1 punktu visai panaikino Teisės ir personalo skyriuje vyriausiojo specialisto pareigybę.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas dėl objektyvių aplinkybių nevykdė valstybės tarnautojo priėmimo į valstybės tarnybą procedūros, t. y. pripažino pagrįstomis atsakovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo priimti ginčijami įsakymai ir nevykdoma pradėta valstybės tarnautojo priėmimo į Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę procedūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniu skundu nesutinka su teismo motyvais ir mano, kad atsakovo nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos pakankamai svarbiomis ir objektyviomis.

Atsakovas, įgyvendindamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį (administracinė byla Nr. A520-79/2012) bei joje numatytą atsakovo teisę teikti įrodymus, pagrįsdamas poreikį keisti pareigybės aprašymą, pirmosios instancijos teismui nurodė, kad nei viename pareigybės aprašyme nebuvo nustatytas reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą ir patirties personalo valdymo srityje (t. II, b. l. 1-2). Paaiškino, kad, atlikus administracijos struktūrinius pakeitimus, Teisės ir personalo skyriuje nebeliko nei vienos specialisto, turinčio teisinės personalo valdymo patirties. Pasak atsakovo, Teisės ir personalo skyrius, rengdamas egzamino žodžiu klausimus, pastebėjo, jog pareigybės aprašymą būtina keisti, papildyti bei ištaisyti netikslumus, todėl 2010 m. birželio 9 d. raštu Nr. VS-2484 kreipėsi į Administracijos direktorių, prašant leisti nutraukti paskelbto konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas procedūras ir pakeisti pareigybės aprašymą (t. I, b. l. 48).

Valstybės tarnautojų pareigybės valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose aprašomos ir vertinamos, vadovaujantis Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d, nutarimu Nr. 356 patvirtinta Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (toliau – ir Metodika). Metodikos 4 punktas nustato, kad, rengdamas pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba įstaigos struktūrinio padalinio vadovas analizuoja teisės aktuose nustatytus įstaigos ir (arba) įstaigos struktūrinio padalinio uždavinius ir funkcijas. Jeigu valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamos funkcijos ir šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui keliami specialūs reikalavimai, nustatyti teisės aktuose, minėtos funkcijos ir reikalavimai turi būti nurodyti rengiamame valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme. Pagal metodikos 5 punktą valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo rengimą sudaro keli etapai, kuriuos, be kita ko, apima pareigybės paskirties aprašymas; bendrųjų ir/ar specialiųjų veiklos sričių nustatymas; pareigybei priskiriamų funkcijų nustatymas; specialių reikalavimų, keliamų šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, nustatymas ir kt. Specialūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti šias pareigas einantys valstybės tarnautojai, nustatomi atsižvelgiant į pareigybės paskirtį, bendrąsias ir/ar specialiąsias veiklos sritis ir funkcijas (Metodikos 11 p.).

Paminėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog valstybės tarnautojų pareigybių aprašymas ir vertinimas nėra vien formalus procesas, kurio rezultatas – valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo parengimas. Valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga (nagrinėjamu atveju – atsakovas), visais valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo rengimo etapais, analizuoja teisės aktuose nustatytus įstaigos ir (arba) įstaigos struktūrinio padalinio uždavinius ir funkcijas. Atsižvelgus į tai, specialūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti šias pareigas einantys valstybės tarnautojai, nustatomi tik įvertinus pareigybės paskirtį, bendrąsias ir/ ar specialiąsias veiklos sritis ir funkcijas.

Atsakovas nurodo, kad būtent dėl klaidos viename iš valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo rengimo etapų nei viename pareigybės aprašyme nebuvo nustatytas reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą ir patirties personalo valdymo srityje (t. II, b. l. 1-2). Šios, atsakovo teigimu, objektyvios aplinkybės lėmė poreikį priimti ginčijamus įsakymus.

Teisėjų kolegija nesutinka su paminėtu atsakovo argumentu. Kaip buvo pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A520-79/2012), pradėta valstybės tarnautojo priėmimo į valstybės tarnybą procedūra gali būti nevykdoma tik esant objektyvioms aplinkybėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, aplaidus valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo rengimas, nulėmęs pareigybės aprašymo trūkumus ir netikslumus, negali būti laikomas objektyvia aplinkybe, nusveriančia viešojo administravimo subjekto pareigą vykdyti pradėtą priėmimo į valstybės tarnybą procedūrą.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį viešojo administravimo subjektai savo veikloje inter alia vadovaujasi objektyvumo ir proporcingumo principais. Objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (3 str. 2 p.); proporcingumo – kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (3 str. 3 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog viešojo administravimo subjekto netinkamas teisės aktų įgyvendinimas, nagrinėjamu atveju – nepakankama teisės aktuose nustatytus įstaigos ir (arba) įstaigos struktūrinio padalinio uždavinių ir funkcijų analizė rengiant valstybės tarnautojo aprašymą bei neįtvirtinant tam tikrų specialiųjų reikalavimų, negali būti suprantama kaip suteikianti viešojo administravimo subjektui teisę pakeisti priimtą sprendimą dėl valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo tvirtinimo, kai toks pakeitimas nulemtų teisėtus trečiųjų asmenų lūkesčius, t. y. asmenims būtų sumažinta jų turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis. Akcentuotina, kad tokio sprendimo pakeitimas ypač negalimas, kai jis darytų įtaką pagal nustatytą tvarką įsigaliojusioms trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėms, kaip kad nustatyta šiuo konkrečiu atveju – vykdyti pradėtą valstybės tarnautojo priėmimo į valstybės tarnybą procedūrą asmenų, kuriuos atsakovui 2010 m. birželio 2 d. raštu nurodė Valstybės tarnybos departamentas (t. I, b. l. 55), atžvilgiu, bei prieštarautų objektyvumo ir proporcingumo principams.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2010 m. kovo 25 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. P1-138 patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas (įsigaliojęs nuo 2010 m. balandžio 1 d.), iš kurio matyti, kad Juridinis bei Personalo skyriai buvo sujungti ir tapo vienu Teisės ir personalo skyriumi (t. I, b. l. 102-110). 2010 m. balandžio 22 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. P1-285 (t. II, b. l. 33) pakeistas aukščiau minėto įsakymo 7.3 papunktis ir vietoj „vyriausiasis specialistas – lygis A, kategorija 10“, buvo įrašytas „vyriausiasis specialistas – lygis A, kategorija 11“ bei tą pačią dieną priimtas Administracijos direktoriaus įsakymas Nr. P1-284 (t. I, b. l. 51-54), kuriuo patvirtintas Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto – lygis A, kategorija 11 pareigybės aprašymas, kuriai užimti 2010 m. gegužės 7 d. ir buvo paskelbtas konkursas.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėtais administraciniais aktais buvo keičiamas nagrinėjamu atveju aktualus Administracijos struktūros teisinis reglamentavimas. 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. P1-138 Juridinis bei Personalo skyriai buvo sujungti, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pagrindą atsakovui analizuoti naujo skyriaus uždavinius ir funkcijas bei, atsižvelgus į juos, tvirtinti valstybės tarnautojų pareigybės aprašymus. Būtent ir įgyvendindamas šią savo pareigą, atsakovas 2010 m. balandžio 22 d. Nr. P1-285 pakeitė valstybės tarnautojo pareigybės kategoriją bei tą pačią dieną priimtu Įsakymu Nr. P1-284 patvirtino naują Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą. Atsakovas, atlikdamas nurodytus veiksmus, turėjo galimybių parengti tinkamą pagal Metodikos nustatytą tvarką valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą, tačiau, kaip matyti iš atsakovo nurodomų argumentų, to neatliko.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios bylos kontekste nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovo nurodyta aplinkybė, kad būtinybė pareigybės aprašyme nustatyti tam tikrus specialiuosius reikalavimus atsirado tik Teisės ir personalo skyriui 2010 m. birželio 9 d. raštu Nr. VS-2484 kreipusis į Administracijos direktorių, laikytina pagrįsta ir objektyvia. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodyti specialieji reikalavimai, dėl kurių kilo poreikis priimti ginčijamus įsakymus, jiems esant tokiems svarbiems ir esminiams bei nusveriančiais trečiųjų asmenų teisėtus interesus dalyvauti konkurse į valstybės tarnautojo pareigas, negalėjo būti neįvertinti vienu iš Administracijos struktūros keitimo etapų ir, atitinkamai, neįtvirtinti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme dar prieš pradedant valstybės tarnautojo priėmimo į valstybės tarnybą procedūrą. Todėl konstatuotina, kad toks atsakovo aplaidumas, priimant administracinius teisės aktus, negali būti laikomas objektyvia ir trečiųjų asmenų teisių apribojimą pateisinančia aplinkybe, juo labiau – atitikti viešojo administravimo subjekto veiklai keliamus objektyvumo ir proporcingumo principus.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčijami atsakovo administraciniai aktai, kuriais buvo pakeisti ir panaikinti anksčiau priimti aktai, priimti tuo metu, kai konkursas valstybės tarnautojo pareigoms užimti jau buvo paskelbtas bei kai Valstybės tarnybos departamentas valstybės tarnautojo pareigas pasiūlė buvusiems valstybės tarnautojams, turintiems valstybės suteiktą garantiją, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje, bei priimti dėl paties atsakovo aplaidumo, darytina išvada, kad tokie administraciniai aktai bei jų įgyvendinimo priemonės neatitinka būtinų ir pagrįstų administravimų tikslų, todėl pripažintini neteisėtais ir naikinti.

Pripažinus pareiškėjo ginčijamus administracinius aktus neteisėtais, spręstinas klausimas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį bei vykdyti Taisyklių 26 punktą ir nustatyta tvarka organizuoti asmenims, sutikusiems eiti Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, egzaminą žodžiu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nuo atsakovo Valstybės tarnybos departamentui Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje pateikto prašymo skelbti konkursą į laisvas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas dienos, t. y. nuo 2010 m. gegužės 7 d., praėjo daugiau nei dveji metai ir faktinės aplinkybės, susijusios su trečiųjų suinteresuotų asmenų V. A. ir E. T. dalyvavimu priėmimo į valstybės tarnybą procedūrose, gali būti iš esmės pasikeitusios, bei į tai, jog, praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, gali atsirasti daugiau asmenų, suinteresuotų pasinaudoti jiems valstybės suteikta garantija, minėtas pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies. Atsakovas įpareigojamas įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį bei vykdyti Taisyklių 26 punktą, iš naujo organizuojant konkursą įstatymų nustatyta tvarka.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai neišanalizavo visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė viešojo administravimo subjekto veiklą reglamentuojančius Viešojo administravimo įstatyme numatytus teisės principus, neanalizavo atsakovo aplaidžių veiksmų įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir interesams, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, pareiškėjo prašymą tenkinant iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos prašymą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. P1-376 „Dėl Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo“ 2 punktą ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. P1-490 „Dėl savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo pakeitimo“ 1 punktą bei įpareigoti atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį bei vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintų Karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam karjeros valstybės tarnautojui ir įstaigos vadovui taisyklių 26 punktą, iš naujo organizuojant konkursą įstatymų nustatyta tvarka.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė