0878c8b1-4069-4e9f-8113-2dcc4815b8fc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Pranešėjas L Baudžiamoji byla Nr. 1-2845-271/2019 Proceso Nr.1-01-1-26951-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.10.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei, kaltinamajam A. B., kaltinamojo gynėjui advokatui Kęstučiui OžiÅ«nui, nukentėjusiajam S. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2014-12-20 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. - 1 metų laisvės apribojimo bausme įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu tęsti mokslÄ ir bÅ«ti namuose nuo 22-7 val.; 2. 2016-11-23 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. -1 metais laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirta pareiga visÄ bausmės atlikimo laikÄ be institucijos, vykdančios nuteistojo priežiÅ«rÄ , leidimo neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos, bausmė atlikta, iÅ¡ probuojamų asmenų registro iÅ¡brauktas 2017-12-11, teistumai iÅ¡nykę, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu n u s t a t ė :

Kaltinamasis A. B. sugadino svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis, 2019-06-15 apie 02:00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, du kartus metė akmenį į automobilį, tokiu bÅ«du tyčia iÅ¡daužė ten stovėjusio automobilio "Renault Espace", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinį stiklÄ , bei apgadino Å¡io automobilio bagažinę, taip padarydamas nukentėjusiajam S. S. 436,20 eurų turtinę žalÄ . Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. B. parodė, kad prisipažįsta kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas.

Parodo, kad gyvena name (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis S. S. yra jo kaimynas. Maždaug dvejus paskutinius metus S. S. kaltino jį įvairiais nusikaltimais, kurių jis nepadarė. Jis kaltino, kad pavogė jo žmonos piniginę, raktus, tačiau, kiek žino, į policijÄ nukentėjusysis dėl to netgi nesikreipė. Dėl to prasidėjo jų konfliktai. 2019-06-15 maždaug nuo 21:00 val. jis su savo draugu gėrė alų bendro naudojimo virtuvėje, žaidė kortomis. Galimai apie 22:00 val. atvyko policijos pareigÅ«nai, iÅ¡sakė jiems pastabÄ dėl galimo triukÅ¡mo, todėl toliau iÅ¡gerti jie nuėjo pas draugÄ .

Kaip jis suprato, policijÄ iÅ¡kvietė bÅ«tent S. S.. Apie 00:00 - 01:00 val. ėjo namo iÅ¡ draugo, užėjo į bendro naudojimo virtuvę antrajame aukÅ¡te parÅ«kyti. Vėl atvyko tie patys policijos pareigÅ«nai, kurie nurodė, kad buvo iÅ¡kviesti, nes jis rÅ«kė bendro naudojimo virtuvėje, įspėjo jį. IÅ¡vykus policijos pareigÅ«nams, jis išėjo į laukÄ , paėmė akmenį ir metė į S. S. automobilio Renault Espace galinį stiklÄ , tačiau akmuo atÅ¡oko bei nesudaužė lango.

Tuomet paėmė kitÄ akmenį ir vėl metė į galinį stiklÄ . Šį kartÄ stiklas iÅ¡dužo ir jis nuėjo namo. Tai jis padarė iÅ¡ pykčio, kad nukentėjusysis kaltino jį vagyste bei todėl, kad kvietė policijos pareigÅ«nus. Alkoholis irgi turėjo įtakos jo veiksmams. Netrukus atvažiavo policijos darbuotojai, todėl jis nusileido į kiemÄ . Dirba. Dėl savo veiksmų gailisi, sutinka atlyginti padarytÄ 436,20 eurų turtinę žalÄ . Atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė su juo, susitarė dėl žalos atlyginimo terminų.

Ä®vertinus kaltinamojo praÅ¡ymÄ , kitų proceso dalyvių pozicijÄ , įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi A. B. nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino padaręs veikÄ , kuria yra kaltinamas, sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko visi proceso dalyviai. Nukentėjusysis S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena nurodytu adresu, naudojasi automobiliu "Renault Espace", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo mamai L.

S.. 2019-06-14, apie 13 val., jis pastatė automobilį adresu (duomenys neskelbtini), prie bendrabučio. Maždaug apie 18-19 val. jo kaimynas A. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto pasibeldė į jo buto duris ir paklausė, kodėl jis dėl jo kvietė policijÄ . Kadangi jis policijos nekvietė, nesuprato, apie kÄ Å¡is kalba. A. B. dar pridÅ«rė, kad geriau jis iÅ¡ namų neitų, nes bus blogai, ir išėjo. Jo žiniomis, kažkas kvietė dėl A. B. policijÄ , nes jis su draugais bendrabučio bendroje virtuvėje vartojo alkoholį ir triukÅ¡mavo. 2019-06-15, apie 00:00 val., bÅ«damas namuose, iÅ¡girdo kažkokį garsÄ , panašų lyg kažkas bÅ«tų metęs akmenį į automobilį.

PažiÅ«rėjęs per langÄ pamatė, kad akmuo guli ant Å¡alia jo stovinčio automobilio Mercedes - Benz bagažinės iÅ¡orinės pusės. 2019-06-15, apie 2:00 val., iÅ¡girdo stiklo dūžį, nuėjęs prie buto lango pamatė, kad iÅ¡daužtas jo naudojamo automobilio galinis bagažinės lango stiklas. Apie įvykį iÅ¡ karto informavo policijÄ , kuriai atvykus apžiÅ«rėjo maÅ¡inÄ ir pasiÅ«lė paimti vaizdo įraÅ¡Ä , tačiau pareigÅ«nai atsisakė nueiti pas kaimynÄ peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡Ä .

Kol laukė mamos, kuri yra automobilio savininkė, priėjo kaimynas A. ir policijos pareigÅ«nų akivaizdoje pradėjo gÄ sdinti, taip pat pridÅ«rė, kad ant akmens vis tiek antspaudų neras. Jis buvo agresyvus, elgėsi neadekvačiai, buvo akivaizdžiai girtas ir nuėjo į bendrabutį. Supratęs, kad jis gali jam kažkÄ padaryti, paprašė, kad pareigÅ«nai palydėtų jį namo. PareigÅ«nams išėjus, A. bendrabučio virtuvėje pradėjo rėkauti necenzÅ«rinius žodžius, pasakė, kad jam iÅ¡dauÅ¡ ir priekinį langÄ , jeigu jis to norės. IÅ¡sigandęs, kad Å¡is to nepadarytų, vėl iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kurie atvykę nurodė jam eiti namo.

Ryte susisiekė su D. M. A., iÅ¡ kurio gavo vaizdo įraÅ¡Ä . Vaizdo įraÅ¡e buvo matyti, kad bÅ«tent A. (pavardės nežino), gyv. (duomenys neskelbtini) pirmÄ kartÄ metė akmenį į jo automobilį, tačiau jis atÅ¡oko ir nukrito ant kito automobilio, antrame vaizdo įraÅ¡e matyti, kaip jis paima akmenį ir meta į jo valdomÄ automobilio langÄ ir taip iÅ¡daužė lango stiklÄ , sugadino lango rėmÄ . KaimynÄ A. iÅ¡ karto atpažino iÅ¡ pateikto vaizdo įraÅ¡o. Dėl įvykio jam padaryta apie 350 eurų turtinė žala.

Nors automobilio savininkė yra jo mama, tačiau valdytojas yra jis, investuoja į šį automobilį, vykdo jo priežiÅ«rÄ , todėl turtinė žala padaryta jam. ŽalÄ patvirtinančius dokumentus pristatys 2019-06-20 (b.l. 21-22). Nukentėjusysis S. S. papildomai parodė, jog  pasilieka prie savo anksčiau Å¡iame ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, kurie yra iÅ¡samÅ«s, jų nekeičia ir praÅ¡o jais vadovautis. Papildomai nori patikslinti - jam padaryta žala, kuri yra 436,20 eurų. Automobilio "Renault Espace", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė yra jo motina L.

S., tačiau minėtÄ automobilį valdo ir juo naudojasi jis, jis jį remontavo už savo asmenines lėšas, todėl visa žala padaryta jam. Dėl minėtos turtinės žalos reikÅ¡ civilinį ieÅ¡kinį ir pateiks tÄ Ä¯rodančius dokumentus. Be to, jis dėl nusikalstamos veikos savaitę laiko buvo be automobilio, turėjo važinėti į darbÄ , turi mažų vaikų. Dėl to jis patyrė ir moralinę žalÄ , stresÄ , nepatogumus, dėl to reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį dėl 100 eurų neturtinės žalos.

Liudytoja L. S. parodė,  kad ji gyvena kartu su sÅ«numi S. S. pažymoje nurodytu adresu, tačiau dažnai bÅ«na jai priklausančioje sodyboje. Jai priklauso automobilis "Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį ji įsigijo maždaug prieÅ¡ metus. Ji šį automobilį pirko norėdama padovanoti savo sÅ«nui S. S. ir nuo pat įsigijimo Å¡iuo automobiliu naudojasi bÅ«tent jos sÅ«nus. Nurodo, kad 2019-06-14, apie 00:00 val., jai paskambino sÅ«nus ir pasakė, kad girdėjo kažkokį trenksmÄ lauke prie savo automobilio, bet negali iÅ¡eiti pasižiÅ«rėti, nes laiptinėje stovi kompanija asmenų, su kuriais sÅ«nus nesutaria.

Å ių asmenų ji nežino. AntrÄ kartÄ jai sÅ«nus paskambino apie 01:00 val. ir pasakė, kad jai priklausančio automobilio Renault Espace, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinis langas yra iÅ¡daužtas ir todėl ji turi atvykti, jau iÅ¡kviesta policija. Po maždaug 40 minučių ji atvyko į įvykio vietÄ , ten jau stovėjo policija ir ji parašė pareiÅ¡kimÄ . Jai tik atvykus ir dar apžiÅ«rint automobilį priėjo iÅ¡ matymo jai pažįstamas asmuo, kaip vėliau sužinojo - tai buvo A. iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ir iÅ¡daužė automobilio stiklÄ .

Priėjęs jis pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti, jis sakė, kad tuoj ateis jo motina ir iÅ¡raus jai plaukus. Ji jo paklausė, kodėl jis naktimis nemiega. Å is buvo girtas ir jÄ â€žpasiuntė“. Tuo metu prie automobilio stovėjo ji, jos sÅ«nus ir vienas policijos pareigÅ«nas, kuris girdėjo ir matė agresyviai nusiteikusį A. Po pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo ji iÅ¡važiavo atgal į sodÄ , o jos sÅ«nus su pareigÅ«nu nuėjo iki namų. Jos žiniomis, jai priklausančiam automobiliui padaryta 436,20 eurų žala, tačiau už automobilio remontÄ mokėjo sÅ«nus, kuris pateiks sÄ skaitÄ už remontÄ Å¡iame ikiteisminiame tyrime ir civilinį ieÅ¡kinį.

Pažymi, kad nors sÄ skaitos už remontÄ iÅ¡raÅ¡ytos jos vardu, nes ji yra savininkė, bet už viskÄ mokėjo jos sÅ«nus iÅ¡ savo asmeninių lėšų, todėl ji nepatyrė jokios turtinės žalos ir civilinio ieÅ¡kinio Å¡iame ikiteisminiame tyrime nereikÅ¡. Pageidauja, kad civiliniu ieÅ¡kovu bÅ«tų pripažintas jos sÅ«nus S. S.. Taip pat nurodo, kad ji dėl Å¡io įvykio nenukentėjo ir nukentėjusiÄ ja atsisako bÅ«ti pripažinta (b.l. 35-36). Prie bylos medžiagos yra pridėtas vaizdo įraÅ¡as (b.l. 38-42).

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis S. S. nurodė, kad kaltininkas jo atsiprašė, jie susitaikė, susitarė dėl žalos (436,20 eurų) atlyginimo terminų, todėl jis atleidžia kaimynui A. B. ir praÅ¡o procesÄ nutraukti. Ä®rodymų vertinimas, teismo iÅ¡vados dėl veikos kvalifikavimo Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Tik pagal BPK nustatytus reikalavimus nustačius baudžiamosios atsakomybės taikymui turinčias reikÅ¡mės faktines aplinkybes (BK 2 straipsnio 3 dalis), priimtas teismo sprendimas gali bÅ«ti teisingas.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ . Å ios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryÅ¡is ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Minėta, kad baudžiamajai atsakomybei kilti bÅ«tina Å¡ių požymių visuma, t.y. nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusiÄ nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009,2K-240-696-2017 ir kt.).

Be to, bÅ«tent turto vertės dydis yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo. Turto vertės sÄ voka yra iÅ¡aiÅ¡kinta BK 190 straipsnio 1 dalyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.). Pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ numatytas turtas, kurio vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimÄ turtÄ , kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL (250 Eur) dydis, bet nevirÅ¡ija 250 MGL dydžio.

Kaltinamasis savo tyčiniais veiksmais S. S. padarė 436,20 eurų dydžio turtinę žalÄ . A. B. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Dėl galimybės taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas Vertindamas galimybę taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas dėl susitaikymo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tam yra faktinis bei teisinis pagrindas. Pagal BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iÅ¡ komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi bÅ«ti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sÄ lygų, apibÅ«dinančių nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma.

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į vienÄ esminių sÄ lygų, kuriai esant gali bÅ«ti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sÄ lygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. B. teistumas iÅ¡nykęs, jis dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri, sutinkamai su BK 11 str. nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Praeityje jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. nuostatas. A. B. kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino visiÅ¡kai, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Pastarasis nurodė, kad jie susitaikė, pastarasis atsiprašė jo, todėl jis atleidžia A.

B. ir praÅ¡o nutraukti bylÄ . Jų santykiai pagerėjo, gyvena viename namo aukÅ¡te, bendrauja. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismui yra pagrindas manyti, kad ateityje A. B. nedarys naujų nusikaltimų ir taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam S. S. susitaikius. Baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302 str. str., 303 str. 4 d., 307 str. str., teismas NUSPRENDĖ :

A. B. padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje, jam ir nukentėjusiajam S. S. susitaikius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Patvirtinti A. B. bei S. S. susitarimÄ , pagal kurį A. B. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ turtinę žalÄ , mokant jam: 2019 m. spalio 22 d.- 100 eurų 2019 m. lapkričio 22d.-100 eurų 2019 m. gruodžio 22d.-100 eurų 2020 m. sausio 22d.- 100 eurų 2020 m. vasario 22d.-36,20 eurų. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad teismo patvirtintas Å¡alių taikos susitarimas dėl žalos atlyginimo jos Å¡alims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galiÄ ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.).

A. B. nevykdant Å¡io teismo patvirtinto susitarimo nukentėjusiajam S. S. gali bÅ«ti iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas (CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Priimti nukentėjusiojo S. S. atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti iÅ¡ kaltininko neturtinei žalai atlyginti 100 eurų, ir procesÄ Å¡ioje dalyje nutraukti. IÅ¡aiÅ¡kinti A. B., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu jis per vienerius metus padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , Å¡is teismo sprendimas nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Pavel Borkovski