2023-01-25 Nr. AB-2082-3-62-3-03091-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-324-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03091-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo (iki reorganizacijos – Marijampolės pataisos namai), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (toliau – ir atsakovas) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN) nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki 2022 m. sausio 20 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo laikomas drausmės grupės patalpose netinkamomis sąlygomis. 20 būrio kameroje Nr. 9 langai nesandarūs, pro juos pūtė vėjas, patalpoje buvo šalta. Prie langų iš vidaus buvo pritvirtintos grotos, todėl nebuvo galimybės jų atidaryti ir išvėdinti patalpą. Kameroje trūko natūralaus apšvietimo, nebuvo tinkamos vėdinimo sistemos, kaupėsi drėgmė. Lovos buvo metalinės ir surūdijusios, čiužiniai drėgni. Kameroje neįrengta pareigūnų iškvietimo sistema, todėl, norint iškviesti pareigūnus, reikėjo daužyti į duris. Kirpyklos, skalbyklos ir dušo patalpų įrengimas neatitiko higienos normų reikalavimų, taip pat neįrengtas poilsio kambarys, patalpa džiovinimui. Dušo patalpoje buvo šalta, joje buvo pelėsis. Iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, tualetas tupimas, šilto vandens nepakako išsimaudyti 6 asmenims. Pareiškėjas teigė, kad netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė jam išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir pan. Pateikė dokumentus apie kreipimąsi į psicgologus 2020 m. liepos 15 d.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad teisės aktai nenumato reikalavimo pataisos namuose įrengti sėdimus tualetus. Patalpų atitikimas higienos normų reikalavimams yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka, o nustatyti pažeidimai nedelsiant šalinami. Pataisos namų patalpos yra nuolat stebimos ir prižiūrimos specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, bei Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie, esant gedimams ar atsiradus remonto poreikiui, skubiai atlieka defektų šalinimo darbus. Marijampolės PN 20 būrio kameroje Nr. 9 yra įrengti du langai, pro kuriuos patalpa vėdinama. Higienos norma nereglamentuoja patalpų natūralaus apšvietimo, tačiau natūralus apšvietimas į kamerą Nr. 9 patenka pro kameros langus. Drausmės grupės būryje yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, tačiau nuteistieji piktybiškai ir sistemingai šiuos iškvietimo mygtukus gadina. Pareiškėjas dušu naudojosi kartą per savaitę. Dušo patalpa įrengta tinkamai, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo nuostatomis. Atsakovo atstovas neturėjo duomenų, kad dušinėje trūktų šilto vandens, nurodė, jog nėra patikrinimo aktų dėl tariamo pelėsio dušinėje. Teisės aktai nereikalauja nuteistiesiems privalomai įrengti drabužių ir avalynės džiovinimo patalpas, tačiau nuteistieji pagal patvirtintą grafiką gali naudotis pataisos namų skalbyklos paslaugomis. Skalbiniai nuteistiesiems grąžinami išdžiovinti. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas nesikreipė į jį dėl išgyvenimų, jog drausmės grupėje nėra laisvalaikio kambario. Taip pat pateikė ginčo patalpų foto nuotraukas, pažymas, kad ginčo laikotarpiu į medikus, psichologą dėl dvasinių išgyvenimų, pablogėjusios psichologinės, emocinės būsenos nesikreipė. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o, nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo R. Ž. skundą atmetė.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015) 12, 17, 37 punktais, taip pat nurodė, jog HN 134:2015 nereglamentuoja patalpų natūralaus apšvietimo, todėl atmetė pareiškėjo teiginius šiuo aspektu. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad 20 būrio kameroje Nr. 9, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, yra įrengti langai.

7. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie kameros, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, santykinę oro drėgmę, oro temperatūrą, tačiau pažymėjo, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes, konstatuodamas, kad, jo nuomone, minėti parametrai neatitiko nustatytų reikalavimų. Teismas vertino atsakovo atstovo atsiliepime pateiktą informaciją, nurodė, kad byloje taip pat nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, kad kamerose santykinė oro drėgmė ar temperatūra neatitiko nustatytų reikalavimų, ar, kad pareiškėjui būtų kilę sveikatos problemų dėl šių aplinkybių, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymą pataisos namų administracijai ar pareigūnams perkelti jį į kitą patalpą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, o pataisos namai būtų atsisakę tokį prašymą tenkinti. Teismas sprendė neturintis pagrindo abejoti atsakovo pateiktais argumentais apie gyvenamųjų patalpų atitiktį sveikatos saugos reikalavimams, todėl jais rėmėsi. Teismas vertino, kad pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto ir atsakovo neteisėtų veiksmų.

8. Teismas vadovavosi Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 10.4 punktu, nurodė, kad unitazo įrengimas sanitariniame mazge neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl atmetė pareiškėjo argumentus šiuo aspektu.

9. Dėl pareiškėjo argumentų apie patalpų nešvarą, susikaupusį pelėsį, nemalonų kvapą, teismas vadovavosi HN 134:2015 37 punktu bei nurodė, kad švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas bei palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Marijampolės PN negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti, išsivalyti ir išsivėdinti aplinką. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nesiskundė, kad valymo priemonės jam nebuvo išduodamos.

10. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 12.11 punktu, analizavo atsakovo duomenis dėl prižiūrėtojo iškvietimo sistemos įrengimo ir sprendė, kad pareiškėjas argumentus dėl pagalbos mygtukų neįrengimo grindė deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Teismas vertino, kad pataisos namuose visą parą budint apsaugos pareigūnams, esant ekstremaliai situacijai, pareiškėjui išsikviesti pagalbą nebūtų problema. Pareiškėjui deklaratyviai išdėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su iškvietimo sistemos neįrengimu, nenurodžius, ar būtinybė pasinaudoti šia sistema buvo iš tiesų iškilusi, teismas neturi pagrindo prieiti prie išvados dėl žalos fakto buvimo.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, jog lovos buvo surūdijusios, langai nesandarūs, nustatė, kad byloje nėra duomenų apie netinkamai įrengtas lovas ar langus, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Teismas vertino kameros Nr. 9 fotonuotraukas ir nustatė, kad kameros langai yra tvarkingi ir atidaromi. Teismas pažymėjo, jog, jei pareiškėjo netenkino kalinimo sąlygos konkrečioje kameroje, jis galėjo kreiptis į atsakovą (pareigūnus) dėl paskyrimo į kitą patalpą, tačiau byloje nėra tokių duomenų, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl lovų ir langų būklės. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, todėl atmetė jo argumentus, kurie teismo vertinimu, grindžiami tik deklaratyviais teiginiais.

12. Teismas nurodė, kad Eksploatavimo taisyklės nenustato, jog nuteistiesiems turi būti įrengtos drabužių ir avalynės džiovinimo patalpos, nuteistieji pagal patvirtintą grafiką gali naudotis pataisos namų skalbyklos paslaugomis, o skalbiniai nuteistiesiems grąžinami išdžiovinti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl to, jog jis neturėtų kur džiovinti asmeninius drabužius. Teismas pažymėjo, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar atsakovo atstovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismas sprendė, jog pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl atmetė jo argumentus dėl džiovinimo patalpų neįrengimo.

13. Teismas vadovavosi Eksploatavimo taisyklių 8.9 punktu, nustatė, jog atsakovo atstovas neneigė, kad 20 būryje laisvalaikio kambarys neįrengtas, todėl šiuo atveju konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus dėl laisvalaikio kambario neįrengimo. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika neturtinės žalos pagrįstumo aspektu ir nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl laisvalaikio kambario neįrengimo pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Kadangi pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių buvo grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, teismas juos atmetė.

14. Dėl šilto vandens pakankamumo 6 asmenims, teismas vadovavosi HN 134:2015 44 punktu bei pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, koks laiko tarpas turi būti skiriamas maudymuisi duše. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad 20 būrio nuteistieji dušinėje prausėsi, nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjui nebūtų užtikrinta teisė išsimaudyti duše, ar, kad pareiškėjas būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl maudymosi trukmės. Kadangi nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, teismas atmetė ir šiuos pareiškėjo argumentus.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl kirpyklos, skalbyklos patalpų netinkamo įrengimo, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjui, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismas pažymėjo, jog įstatymų leidėjas jam nesuteikė teisės ginti viešąjį interesą. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl atmetė argumentai dėl kirpyklos, skalbyklos patalpų netinkamo įrengimo.

16. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą – išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir pan., nes byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikta medicinos dokumentų kopija nesusijusi su ginčo laikotarpiu šioje byloje, todėl jos nevertino kaip įrodančios pareiškėjo neturtinę žalą ginčo laikotarpiu.

17. Likusius proceso šalių argumentus teismas laikė pertekliniais ir dėl jų plačiau nepasisakė. Nors pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir pan., tačiau teismas byloje nenustatė jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikta medicinos dokumentų kopija yra nesusijusi su ginčo laikotarpiu šioje byloje, todėl teismas šių duomenų nevertino.

18. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, o nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN.

III. 19. Pareiškėjas R. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą, pripažinti, jog Marijampolės PN pažeidė pareiškėjo kalinimo sąlygas ir už tai priteisti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

20. Pareiškėjas nurodo, kad teismas aplaidžiai išnagrinėjo jo skundą ir jį atmetė, nors pareiškėjas buvo surinkęs pakankamai įrodymų ir visi jo nusiskundimai buvo objektyvūs, o Marijampolės PN teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad visos pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo užtikrintos.

21. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad byloje yra pateikęs atsiliepimą ir detaliai bei išsamiai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikęs visus reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai visiškai atspindi atsakovo poziciją šioje byloje, todėl nėra poreikio teikti kitus duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui R. Ž. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki 2022 m. sausio 20 d.

24. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Marijampolės PN administracijos / pareigūnų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų, pareiškėjo skundą atmetė.

25. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, laikosi pozicijos, kad jo skundas buvo netinkamai išnagrinėtas, netinkamai įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, padarytas klaidas, neteisingai įvertintas faktines aplinkybes, įstatymus ir kitas aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

28. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovo atstovo padaryti pažeidimai sukėlė jam neturtinę žalą taip, kaip ji suprantama CK 6.250 straipsnio nuostatų prasme, tačiau apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodė jokių bylos faktinių aplinkybių, įrodymų, įstatymų, kuriais grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

31. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovui). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Tokio pobūdžio bylose turi būti vertinama įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiama į pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibūdinimo konkretumą, aiškumą, teiginių pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-492/2017).

32. Nors pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacine tvarka tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reguliavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmestas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti pareiškėjo argumentai dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų Marijampolės PN (dėl sveikatos saugos reikalavimų kamerose, sanitarinio mazgo įrengimo, nešvaros, pelėsio bei nemalonaus kvapo, pagalbos mygtuko neįrengimo, surūdijusių lovų, nesandarių langų, drabužių džiovinimo patalpų bei laisvalaikio (užsiėmimo) kambarių neįrengimo, šilto vandens pakankamumo, kirpyklos, skalbyklos patalpų netinkamo įrengimo), priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis buvo surinkęs pakankamai įrodymų ir visi jo nusiskundimai buvo objektyvūs, o Marijampolės PN teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, pastebėtina, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokie jo pateikti įrodymai patvirtino objektyviai egzistuojančias netinkamas kalinimo sąlygas, kokių byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismas neįvertino, kokiais aspektais Marijampolės PN pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas priėjo prie bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstų išvadų. Taigi, pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų.

33. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

34. Byloje nustatyti Marijampolės PN administracijos ar pareigūnų neteisėti veiksmai dėl laisvalaikio (užsiėmimų) kambario neįrengimo. Tačiau šiuo atveju taip pat nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatuoti, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu dėl šio nusiskundimo buvo kilę kokios nors apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėjo įtakos neturtinės žalos padarymui konstatuoti. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmai (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad, būdamas Marijampolės PN, ginčo laikotarpiu patyrė objektyvias neigiamas pasekmes dėl neįrengto laisvalaikio kambario, todėl teisėjų kolegija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto (ABTĮ 56 str. 5 d.), todėl viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis