0876e32a-0b49-4255-bc6a-b5dc0b5170ef · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr2 - 2012 m. lapkričio 14 d. (S) Šiauliai Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Donato Daunio, teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus,             sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,             dalyvaujant pareiškėjui V. J., jo atstovui advokato padėjėjui Algimantui Gruzdžiui,             dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyriaus atstovei Simonai Stanev ičiūtei,             dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims A.

J., A. J., E. S., I. K.,              nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui A. J.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. J., A. J., E. S., I. K., A. J. dėl Å iaulių apskrities valdytojo, Å iaulių apskrities virÅ¡ininko, Pakruojo rajono valdybos sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, panaikinimų, praÅ¡ymÄ atnaujinti praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises padavimo terminÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,             n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas V.

J. skundu Å iaulių apygardos administracinio teismo praÅ¡o panaikinti 1996 m. birželio 7 d. Å iaulių apskrities valdytojo sprendimÄ Nr. 65-5564 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo A. J.“, 2003 m. sausio 31 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ Nr. 65-12566 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje A. J.“, 1995 m. vasario 28 d. Pakruojo rajono valdybos sprendimÄ Nr. 2860 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo I. M.“, 2001 m. gegužės 21 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ Nr. 65-10404 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje Genovaitei E. J.“, 1996 m. sausio 22 d.

Å iaulių apskrities valdytojo sprendimÄ Nr. 65-4815 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo kaimo vietovėje E. S.“, 1997 m. gruodžio 22 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ Nr. 65-6732 „Dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo kaimo vietovėje E. S.“, 1996 m. sausio 22 d. Å iaulių apskrities valdytojo sprendimÄ Nr. 65-4836 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo A. J.“, 2001 m. rugpjūčio 27 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ Nr. 65-10635 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje A.

J.“, atstatyti terminÄ V. J. pateikti praÅ¡ymÄ Å¾emėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo natÅ«ra E. V. iki nacionalizacijos valdytÄ 17,10 ha žemės sklypÄ JuÅ¡konių k., Pakruojo r., priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas advokato padėjėjas Algimantas Gruzdys teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti visiÅ¡kai. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 1990 m. vasario mėn. iki 1993 m. lapkričio mėn. atliko bausmę įkalinimo įstaigoje, o tuo metu mirė E. J. ir visi broliai bei seserys kreipėsi į žemėtvarkos skyrių su praÅ¡ymais atkurti nuosavybės teisę į žemę, valdytÄ iki nacionalizacijos jų mamos.

Būnant įkalinimo įstaigoje visi asmenys užtikrino V. J., kad dėl jo bus klausimas išspręstas, jo vardu yra pateiktas prašymas, kad nuosavybė bus atkurta lygiai visiems vaikams ir bus pasidalinta. Po to pranešė, kad viskas tvarkoje, žemėtvarka priėmė sprendimus, V. J. taip pat yra paskirta žemės sklypas. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos V. J. žeme nesinaudojo, sutiko, kad naudotųsi giminės. Giminaičiai užtikrino, kad žemę bet kada atiduos, kai jis nuspręs naudotis. 2011 m. pabaigoje 2012 m. pradžioje V.

J. pradėjo reikalauti žemės, giminės atsisakė jÄ atiduoti. Tuomet pareiÅ¡kėjas kreipėsi pagalbos į jį. Atstovas kreipėsi į žemėtvarkos skyrių ir 2012-02-18 gavo dokumentus, kad dėl V. J. jokie sprendimai nėra priimti. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ nagrinėjamu skundu. Atstovas nurodė, kad tuo metu, kai buvo priimami skundžiami sprendimai, įstatymo normos numatė, kad pateikiant praÅ¡ymus, pretendentai privalėjo nurodyti visus žinomus, esamus pretendentus, kurie gali pretenduoti į žemės atkÅ«rimÄ .

Priimant skundžiamus sprendimus administracinė procedÅ«ra buvo pažeista, nes visi suinteresuoti asmenys nuslėpė, kad yra dar vienas pretendentas V. J.. Atsakovas neužtikrino, kad bÅ«tų vykdomas įstatymas, Vyriausybės nutarimas. Teisės normos numatė, kad pretendentai privalo pateikti dokumentus, įrodančius giminystės ryšį. IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų matyti, kad į kiekvieno pretendento bylÄ yra pateiktos mirusios mamos E. J. santuokos liudijimas, kur nurodyta, kad ji JaroÅ¡evičienė, o mirties liudijime visose bylose su raide e JeroÅ¡evičienė.

Atstovas mano, kad nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys giminystę. Atsakovas pažeidė procedÅ«rÄ , nes dokumentuose neatitinka pavardės. Galiojantys įstatymai aiÅ¡kiai konstatavo, kad pretendentai gali bÅ«ti – savininkas, jei jis miręs, tai įstatymo pripažinti teisių perėmėjai. IÅ¡ pateiktų notaro biuro dokumentų matosi, kad nei po tėvo JaruÅ¡evičiaus mirties, nei po motinos E. J. mirties nė vienas vaikas nesikreipė ir nėra paveldėjęs jokio palikimo. Jie, pagal galiojusius įstatymus, Å¡iuo metu negali bÅ«ti laikomi tinkami pretendentai, nes priėmę palikimÄ galėjo bÅ«ti tinkami pretendentai, kaip nurodo įstatymas.

Dėl Å¡ių pažeidimų praÅ¡o teismo naikinti skundžiamus sprendimus, be to, praÅ¡o atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui pateikti dėl žemės atkÅ«rimo, nes žmogus buvo klaidinamas iki 2012-02-18. Iki to laiko pareiÅ¡kėjas nesuvokė, kad yra pažeista jo teisė. PareiÅ¡kėjas yra baigęs 4-5 klases. Atstovas teismo praÅ¡o laikyti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas V. J. teismo prašė patenkinti jo skundÄ visiÅ¡kai. Nurodė, kad pritaria jo atstovo iÅ¡sakytiems argumentams.Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyrius teismui pateiktame atsiliepime (1 t., b.l.223-228) bei atsakovo atstovė S. S. pasisakymų teismo posėdžio metu teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, jog Pakruojo skyriuje 2012 m. sausio 20 d. buvo gautas advokato padėjėjo Algimanto Gruzdžio praÅ¡ymas pateikti informacijÄ ir dokumentų kopijas dėl nuosavybės teisių į E. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ 17,10 ha žemę JuÅ¡konių k., Pakruojo sen., Pakruojo r. sav. (pagal dabartinį administracinį suskirstymÄ ) atkÅ«rimo. Pakruojo žemėtvarkos skyrius 2012 m. vasario 13 d. raÅ¡tu Nr. 29SD-(14.29.31.)-56 pateikė informacijÄ apie nuosavybės teisių į E. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ 17,10 ha žemę JuÅ¡konių k., Pakruojo sen., Pakruojo r. sav. (pagal dabartinį administracinį suskirstymÄ ) atkÅ«rimo procesÄ ir dokumentų kopijas.

Nurodė, kad į Pakruojo skyrių V. J. ar jo įgaliotas asmuo iki 2012 m. sausio 20 d. nėra kreipęsis ar kitokiu bÅ«du nebuvo ir nėra iÅ¡reiÅ¡kęs savo valios dėl nuosavybės teisių į E. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ 17,10 ha žemę JuÅ¡konių k., Pakruojo sen., Pakruojo r. sav. (pagal dabartinį administracinį suskirstymÄ ) atkÅ«rimo. Pažymėjo, kad skundžiamu Pakruojo rajono valdybos 1995 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 2860 dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei I.

M. atkurtos nuosavybė teisės į I. M. tenkančiÄ E. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 3,42 ha žemės dalį ir į I. M. tenkančiÄ Antano, Petro ir A. J. ir A. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 1,83 ha žemės dalį. Skundžiamu Å iaulių apskrities 1997 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 65-6732 dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje pilietei E. S. atkurtos nuosavybės teisės į E. S. tenkančiÄ E. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 0.42 ha žemės dalį ir į E. S. tenkančiÄ Antano, Petro ir A.

J. ir A. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 1,83 ha žemės dalį. Trečiųjų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymų atstatyti nuosavybės teises padavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ (Žin., 1991, Nr. 21-545, įstatymas neteko galios 1997-07-09) 11 straipsnyje, reglamentavusiame praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises turinį, buvo numatyta, kad praÅ¡yme turėjo bÅ«ti nurodyti kiti pareiÅ¡kėjui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrÄ Å¾inimÄ pagal šį įstatymÄ .

PraÅ¡ymo formoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331 (Žin., 1991, Nr. 27-747. Nutarimas neteko galios 2001-11-17), buvo skiltis, kurioje turėjo bÅ«ti nurodomi kiti praÅ¡ymÄ padavusiam asmeniui žinomi piliečiai, turėję teisę į Å¡io turto sugrÄ Å¾inimÄ pagal Lietuvos Respublikos įstatymÄ â€žDėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“. Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijų, aprobuotų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005-11-24 pasitarime (publikuota:

„Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, 2006 m.), 3.3. punkte nurodyta, kad „nei Å¡is Vyriausybės nutarimas (1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimas Nr. 331), nei kiti norminiai teisės aktai, reglamentavę nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ , nenustatė institucijoms, nagrinėjusioms piliečių praÅ¡ymus atstatyti nuosavybės teises, pareigos spręsti dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kito asmens praÅ¡yme nurodytiems piliečiams, jeigu jie patys laiku nebuvo pateikę praÅ¡ymų atkurti jiems nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Å iuose teisės aktuose nenustatyta sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo priimančių institucijų pareiga tokiems asmenims praneÅ¡ti apie nekilnojamojo turto grÄ Å¾inimo procesÄ ar sprendimo dėl nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo priėmimÄ .“ Taip pat Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose pažymėta, kad „pritartina praktikai, pagal kuriÄ asmenys, kurie pretendento praÅ¡yme dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo nurodyti kaip pareiÅ¡kėjui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrÄ Å¾inimÄ , tačiau patys nepareiÅ¡kę valios dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo jiems, nepripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .

Tačiau asmenys, kurie pretendento praÅ¡yme dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo nurodyti kaip pretendentui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrÄ Å¾inimÄ , ir kurie savo valiÄ dėl nuosavybės teisių jiems atkÅ«rimo nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdančioms institucijoms iÅ¡reiÅ¡kė kitais bÅ«dais (pvz., tarpusavio ir su pretendentu pasiraÅ¡ytu susitarimu, nurodančiu, į kurias to paties turto dalis jie pageidauja atkurti nuosavybės teises, susitarimu dėl sugrÄ Å¾intos žemės valdymo bendrosios nuosavybės teise ir pan.) pripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .“ Vadinasi, tinkamai savo valios nepareiÅ¡kęs pareiÅ¡kėjas, nors jis ir bÅ«tų nurodytas trečiųjų suinteresuotų asmenų paduotuose praÅ¡ymuose kaip jiems žinomas asmuo, turintis teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , jis pagal teisės aktus nebÅ«tų laikytinas pretendentu į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .

PareiÅ¡kėjas, nors turėjo teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ir žinojo, kad kiti giminaičiai kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, o po to žinodamas, kad jiems atkurtos nuosavybės teisės į E. V. valdytÄ Å¾emę, pats tokio praÅ¡ymo atitinkamoms institucijoms nebuvo ir iki Å¡iol nėra pateikęs ar kitokiu bÅ«du nebuvo ir nėra iÅ¡reiÅ¡kęs savo valios dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Dėl Å¡ių priežasčių tinkamai savo valios nepareiÅ¡kęs pareiÅ¡kėjas nelaikytinas pretendentu į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .

Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, tuo atveju, kai yra piliečio, pretenduojančio atkurti nuosavybės teises, giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančiuose dokumentuose nedidelis nesutapimas pavardės raÅ¡yme, t. y. skiriasi viena raidė arba paminėtas juose tik vienas iÅ¡ dviejų vardų, o iÅ¡ nuosavybės teisių į žemę, miÅ¡kÄ , vandens telkinius atkÅ«rimo byloje esančių dokumentų visumos galima nustatyti pretendentÄ ar buvusį savininkÄ , nebÅ«tina naikinti jau priimtus sprendimus, t. y. tai nesudaro teisinio pagrindo naikinti sprendimus atkurti nuosavybės teises.

Atsikirsdama į pareiÅ¡kėjo argumentÄ , jog tretieji suinteresuoti asmenys nepriėmė palikimo, todėl negali bÅ«ti laikyti tinkamais pretendentais, atstovė nurodė, kad 1990-02-22 LR įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ priimtas 1990-06-18 ir įsigaliojo rugpjūčio 1 d., t.y. po E. J. mirties. Å io įstatymo 2 str. numatyta, kad nuosavybės teisė į iÅ¡likusį nekilnojamÄ turtÄ atstatoma buvusiam turto savininkui, Å¡iuo atveju to negalėjo bÅ«ti daroma, todėl galima buvo suteikti mirusio savininko vaikams, įvaikiams, tėvams ar sutuoktiniui, jei jie buvo LR piliečiai ir turėjo pilietybę patvirtinantį dokumentÄ .

Atsakovo nuomone, atnaujinti praleistÄ terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į E. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 17,10 ha žemės dalį nėra teisinio pagrindo, nes pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis. Teismo posėdžio metu tretieji suinteresuoti asmenys A. J., A. J., E. S., I. K. teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimÄ praneÅ¡ta tinkamai ir laiku.

Atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė. PareiÅ¡kėjo V. J. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas ginčija 1996 m. birželio 7 d. Å iaulių apskrities valdytojo sprendimÄ Nr. 65-5564 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo A. J.“, 2003 m. sausio 31 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ Nr. 65-12566 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje A. J.“, 1995 m. vasario 28 d. Pakruojo rajono valdybos sprendimÄ Nr. 2860 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo I.

M.“, 2001 m. gegužės 21 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ Nr. 65-10404 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje Genovaitei E. J.“, 1996 m. sausio 22 d. Å iaulių apskrities valdytojo sprendimÄ Nr. 65-4815 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo kaimo vietovėje E. S.“, 1997 m. gruodžio 22 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ Nr. 65-6732 „Dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo kaimo vietovėje E. S.“, 1996 m. sausio 22 d. Å iaulių apskrities valdytojo sprendimÄ Nr. 65-4836 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo A.

J.“, 2001 m. rugpjūčio 27 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ Nr. 65-10635 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje A. J.“. PareiÅ¡kėjas sprendimų neteisėtumÄ grindžia tuo, jog juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimų pagrįstumÄ , nes tretieji suinteresuoti asmenys praÅ¡ymuose grÄ Å¾inti žemę nenurodė pareiÅ¡kėjo kaip asmens, turinčio teisę į turto sugrÄ Å¾inimÄ , o atsakovas nesiėmė priemonių Å¡iam asmeniui nustatyti bei jam praneÅ¡ti.

Taip pat pareiÅ¡kėjas teigia, kad priimant skundžiamus sprendimus tretieji suinteresuoti asmenys atsakovui nepateikė visų dokumentų, įrodančių giminystę, nes juose neatitinka pavardės. Be to, tretieji suinteresuoti asmenys nėra priėmę JaruÅ¡evičiaus ar E. J. palikimo, todėl negalėjo bÅ«ti teisių perėmėjais.1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“, įsigaliojusio 1991 m. rugpjūčio 1 d., 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad „Nuosavybės teisė į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatoma: buvusiam turto savininkui, jeigu jis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos pilietis ir turi Å¡iÄ pilietybę patvirtinantį dokumentÄ ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje; mirus buvusiam savininkui – jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ar sutuoktiniui, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos piliečiai ir turi Å¡iÄ pilietybę patvirtinantį dokumentÄ bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje“.1992 m. sausio 14 d.

Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-2200 (įsigaliojo 1992 m. sausio 17 d.) pakeitus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 2 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , buvo numatyta galimybė, mirus buvusio savininko vaikui (įvaikiui), nuosavybės teises į jam tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį atkurti jo sutuoktiniui ir vaikams, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymÄ yra Lietuvos piliečiai ir turi Å¡iÄ pilietybę patvirtinantį dokumentÄ bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. 1993 m. liepos 15 d.

Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-229 (įsigaliojo 1993 m. liepos 28 d.) Å¡io įstatymo 2 straipsnį papildant 2 dalimi, buvo numatyta galimybė asmenims, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , Å¡iÄ teisę perleisti notariÅ¡kai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams. 1995 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-906 (įsigaliojo 1995 m. birželio 16 d.) papildžius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 2 straipsnį 3 dalimi, buvo numatyta:

„Mirus Å¡io straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems asmenims, kurie nustatytu laiku buvo padavę praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atstatymo, nuosavybės teisės atstatomos mirusiojo vardu, o grÄ Å¾intinas turtas paveldimas įstatymo nustatyta tvarka. Atstatant nuosavybės teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ mirusiojo vardu, mirusiajam atstovauja jo turtinių teisių perėmėjai“.1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo Nr. VIII-359, įsigaliojusio 1997 m. liepos 9 d., 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Nuosavybės teisės į Å¡io įstatymo 3 straipsnyje nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: turto savininkui; asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtÄ , nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktÄ ; turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) – į jiems tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį“.

Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Jeigu Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu Å¡is yra Lietuvos Respublikos pilietis“. Straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ gali perleisti notariÅ¡kai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu Å¡ie yra Lietuvos Respublikos piliečiai“.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog buvusi ginčo sklypo savininkė V.

E. Kazio mirė 1990 m. vasario 22 d. (1 t., b.l.

50) ir institucijai praÅ¡ymus grÄ Å¾inti žemę pateikė jos vaikai, tai yra 1991 m. lapkričio 26 d. I. M. (1 t., b.l. 53), 1991 m. gruodžio 24 d. A. J. (1 t., b.l. 66), 1991 m. gruodžio 13 d. Genovaitė-E. J. (1 t., b.l. 89), 1991 m. gruodžio 20 d. E. S. (1 t., b.l. 158), 1991 m. lapkričio 26 d. A. J. (1 t., b.l. 200).Teismas, atsižvelgdamas į 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“, įsigaliojusio 1991 m. rugpjūčio 1 d., 2 straipsnio nuostatas, jog nuosavybės teisė į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatoma: mirus buvusiam savininkui – jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ar sutuoktiniui, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos piliečiai ir turi Å¡iÄ pilietybę patvirtinantį dokumentÄ bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, konstatuoja, jog I.

M., A. J., Genovaitė-E. J., E. S., A. J. turėjo teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . PareiÅ¡kėjo argumentai, jog tretieji suinteresuoti asmenys nėra paveldėję jokio palikimo, todėl negali bÅ«ti laikomi tinkamais pretendentais, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taikydamas ir aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, suformulavo taisyklę, kad pretenduojančiam atkurti nuosavybės teises asmeniui tenkanti iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalis nustatoma atsižvelgiant ne į visus buvusio savininko įstatyminius įpėdinius, nurodytus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, o tik į tuos, kurie nustatytais terminais ir tinkamai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (PanaÅ¡iai minėto įstatymo nuostatos buvo aiÅ¡kinamos ir kitose bylose, pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A2-38-2001).

Taigi jei vienas iÅ¡ pretendentų atsisako savo teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ arba per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepaduoda praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, t. y. įstatymo nustatyta tvarka nepareiÅ¡kia valios atkurti nuosavybės teises, kitam pretendentui (pretendentams), laiku padavusiam praÅ¡ymÄ , nuosavybės teisės atkuriamos į visÄ buvusio savininko turtÄ , t. y. ir į tÄ dalį, į kuriÄ galėjo pretenduoti asmuo, atsisakęs Å¡ios savo teisės arba per nustatytÄ terminÄ nepadavęs praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.Nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ reglamentuojantys norminiai teisės aktai nustato praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ turinį ir formÄ .

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 11 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331 patvirtinta praÅ¡ymo dėl iÅ¡likusio nekilnojamojo turto sugrÄ Å¾inimo forma numatė, kad praÅ¡yme dėl iÅ¡likusio nekilnojamojo turto sugrÄ Å¾inimo ar kompensacijos už jį iÅ¡mokėjimo turėjo bÅ«ti nurodyta praÅ¡ymÄ padavusio piliečio vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, iÅ¡likusio nekilnojamojo turto rÅ«Å¡is, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisės į šį turtÄ pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisės netekimo laikas ir bÅ«das, kiti praÅ¡ymÄ padavusiam asmeniui žinomi piliečiai, turintys teisę į Å¡io turto sugrÄ Å¾inimÄ pagal šį įstatymÄ , pageidavimas atgauti turtÄ natÅ«ra arba gauti už jį kompensacijÄ (nurodant pageidaujamÄ kompensacijos bÅ«dÄ ), pareiÅ¡kėjo pilietybę patvirtinantis dokumentas.

PraÅ¡ymas, nurodžius nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus bei praÅ¡ymo padavimo datÄ , turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymÄ padavusio asmens. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 11 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ 7 ir 9 punktus, praÅ¡yme atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ nurodoma piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, iÅ¡likusio nekilnojamojo turto savininko vardas, pavardė ir to turto rÅ«Å¡is, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisių į šį turtÄ pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisių netekimo laikas, bÅ«das, pageidaujamas nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo bÅ«das (tais atvejais, kai piliečiai nepageidauja turto susigrÄ Å¾inti natÅ«ra), vietovė, kurioje pageidaujama gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miÅ¡ko sklypus ar vandens telkinį, o tais atvejais, kai neatkuriamos nuosavybės teisės į visÄ anksčiau turėtÄ Å¾emę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinį (jei Å¡is plotas yra laisvas ir grÄ Å¾intinas natÅ«ra), – žemės, miÅ¡ko ar vandens telkinių plotai, į kuriuos pageidaujama atkurti nuosavybės teises.

PraÅ¡ymÄ pasiraÅ¡o jį pateikęs pilietis, o tais atvejais, kai praÅ¡ymÄ pateikia kartu keli piliečiai, – visi bendrÄ praÅ¡ymÄ pateikę piliečiai.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. aprobuotų Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose numatyta, jog Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 11 straipsnyje, reglamentavusiame praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises turinį, buvo numatyta, kad praÅ¡yme turėjo bÅ«ti nurodyti kiti pareiÅ¡kėjui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrÄ Å¾inimÄ pagal šį įstatymÄ .

PraÅ¡ymo formoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331, buvo skiltis, kurioje turėjo bÅ«ti nurodomi kiti praÅ¡ymÄ padavusiam asmeniui žinomi piliečiai, turėję teisę į Å¡io turto sugrÄ Å¾inimÄ pagal Lietuvos Respublikos įstatymÄ â€žDėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“. Tačiau nei Å¡is Vyriausybės nutarimas, nei kiti norminiai teisės aktai, reglamentavę nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ , nenustatė institucijoms, nagrinėjusioms piliečių praÅ¡ymus atstatyti nuosavybės teises, pareigos spręsti dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kito asmens praÅ¡yme nurodytiems piliečiams, jeigu jie patys laiku nebuvo pateikę praÅ¡ymų atkurti jiems nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Å iuose teisės aktuose nenustatyta sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo priimančių institucijų pareiga tokiems asmenims praneÅ¡ti apie nekilnojamojo turto grÄ Å¾inimo procesÄ ar sprendimo dėl nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo priėmimÄ .Byloje nustatyta, jog tretieji suinteresuoti asmenys praÅ¡ymuose atkurti nuosavybės teises nenurodė pareiÅ¡kėjo, kaip žinomo asmens, turėjusio teisę į turto sugrÄ Å¾inimÄ . Atsakovas savo iniciatyva Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino, apie priimtus sprendimus pareiÅ¡kėjo neinformavo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijÄ , konstatuoja, kad paminėti praÅ¡ymų turinio trÅ«kumai bei atsakovo neveikimas nelaikytini pažeidimais, dėl kurių ginčijami sprendimai galėtų bÅ«ti neteisėti.Teisėjų kolegija atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus, jog priimant ginčijamus sprendimus tretieji suinteresuoti asmenys institucijai nebuvo pateikę giminystę įrodančių dokumentų, nes E. J. santuokos liudijime nurodyta pavardė JaroÅ¡evičienė, o mirties liudijime bei medžiagoje – JeroÅ¡evičienė, kaip nepagrįstus.

Teismas sutinka su atsakovo atstovės nuomone, jog naikinti sprendimus dėl dokumentuose, įrodančiuose giminystės ryšį, esančių pavardžių nesutapimo, kai pavardės skiriasi viena raide, o iÅ¡ nuosavybės teisių į žemę, miÅ¡kÄ , vandens telkinius atkÅ«rimo byloje esančių dokumentų visumos galima nustatyti pretendentÄ ar buvusį savininkÄ , teisinio pagrindo nėra.PareiÅ¡kėjas neginčija, jog jis institucijai nepateikė praÅ¡ymo dėl iÅ¡likusio nekilnojamojo turto sugrÄ Å¾inimo.

Skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad manė, jog jam nuosavybės teisės į žemę atkurtos, nes dėl jo atstovavimo buvo susitaręs su savo broliais ir seserimis. Tretieji suinteresuoti asmenys teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėjas žinojo, jog jam nuosavybės teisės į žemę nebus atkurtos, pareiÅ¡kėjo interesams niekas neatstovavo. Pažymėtina, kad pretendentais į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ laikyti asmenys, kurie turėjo teisę į turto grÄ Å¾inimÄ ir kurie savo valiÄ dėl nuosavybės teisių jiems atkÅ«rimo nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdančioms institucijoms iÅ¡reiÅ¡kė kitais bÅ«dais (pvz., tarpusavio ir su pretendentu pasiraÅ¡ytu susitarimu, nurodančiu, į kurias to paties turto dalis jie pageidauja atkurti nuosavybės teises, susitarimu dėl sugrÄ Å¾intos žemės valdymo bendrosios nuosavybės teise ir pan.).

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė kitų jo valios iÅ¡reiÅ¡kimÄ patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų, todėl jis negali bÅ«ti pripažintas pretendentu į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . Teismas negali remtis vien pareiÅ¡kėjo žodiniais paaiÅ¡kinimais, kurie iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimams.Teisėjų kolegija atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, teisinio pagrindo juos panaikinti nėra.

Pažymėtina, jog nuo 2004 m. spalio 26 d. įsigaliojo 2004 m. spalio 12 d. priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. IX-2490. Nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytÄ praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas, t. y. nuo 2004 m. spalio 26 d.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme nustatyti praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises padavimo terminai tapo atnaujinamaisiais. Tačiau piliečiams, pateikusiems praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka, nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ gali bÅ«ti atkuriamos, jeigu jos neatkurtos kitiems asmenims, turėjusiems teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ir praÅ¡ymus pateikusiems anksčiau galiojusio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuojamÄ praktikÄ , sprendimai, kuriais nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ teisėtai atkurtos kitiems asmenims, negali bÅ«ti naikinami vien tuo pagrindu, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo atkurtos nuosavybės teisės kartu su kitais pretendentais dėl to, kad pareiÅ¡kėjas per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepateikė įgaliotai institucijai atitinkamo praÅ¡ymo, arba dėl to, kad sprendimų, kuriais nuosavybės teisės atkurtos kitiems asmenims, priėmimo metu pareiÅ¡kėjas pagal tuo metu galiojantį įstatymÄ neturėjo teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ (Klaipėdos apygardos administracinio teismo byla Nr. 5-36-1999;

Panevėžio apygardos administracinio teismo byla Nr. I-155-2001; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A10-738-2002). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas praÅ¡ymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rÅ«pestingai, iÅ¡ esmės buvo pakankami pareikÅ¡ti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, taip pat pasirÅ«pinti Å¡ių teisių atkÅ«rimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (pvz., žr. 2008 m. birželio 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-912/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-529/2009; 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-391-10).

Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino. AtkÅ«rimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vadovautis bendraisiais AtkÅ«rimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 4 str. 6 d.).

Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, kad terminÄ praleido, nes tik 2011 pabaigoje, 2012 metų pradžioje sužinojo, jog jam neatkurtos nuosavybės teisės į žemę, iki tol manė, kad jam priklauso dalis žemės. Jam niekas nesakė, kad reikia paduoti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises, nėra iÅ¡prusęs ir to nesuvokė, yra baigęs 4 klases.

Pažymėtina, jog protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rÅ«pestingai, teisingai ir sÄ Å¾iningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartÄ . Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet ir patį suinteresuotÄ asmenį įpareigoja veikti racionaliai, operatyviai, siekiant iÅ¡vengti kliūčių, užkertančių keliÄ pasiekti tikslÄ , Å¡iuo atveju – atkurti nuosavybės teises į žemę.

Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio. Jos yra susijusios su pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu bei jo paties subjektyviu pasirinkimu, kaip elgtis (domėtis ar nesidomėti nuosavybės teisių atkūrimo procesu). Tarpusavio ryšių stoka, nebendravimas nuosavybės teisių atkūrimo klausimais, nepasidalijimas turima informacija bei dokumentais – subjektyvaus pobūdžio faktinės aplinkybės, priklausančios nuo asmens valios, jo siekio inicijuoti, puoselėti, stiprinti socialinius ryšius su giminaičiais, artimaisiais ir kitais visuomenės nariais (2009 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-299/2009).

Pasirinktas pasyvus elgsenos variantas paprastai nėra pateisinamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ilgus teisės aktų nustatytus nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso terminus, į pareiÅ¡kime bei teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo nurodytos priežastys nėra pakankamas ir savarankiÅ¡kas pagrindas atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ . Taigi, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, skundžiami aktai pripažintini teisėtais ir pagrįstais, terminas praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises padavimui neatnaujintinas.ABTÄ® 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; kitas iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas.

Proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas. Å iuo sprendimu pareiÅ¡kėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl pareiÅ¡kėjas neįgijo teisės į teismo iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas.Trečiasis suinteresuotas asmuo I. M. teismo prašė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti 500 Lt atstovavimo iÅ¡laidų. Pagal ABTÄ® 48 straipsnio 2 dalį, tretieji suinteresuoti asmenys yra priskiriami proceso Å¡alims, todėl kai byla iÅ¡sprendžiama jų naudai, jie turi teisę į atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Nagrinėjamu atveju I. M. dalyvavo byloje kaip trečiasis suinteresuotas asmuo ir byla buvo iÅ¡spręsta jos naudai, nes pareiÅ¡kėjas siekė panaikinti sprendimÄ , kuriuo I. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės. Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡iuo atveju, iÅ¡nagrinėjus administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ , sprendimas buvo priimtas atsakovo naudai, tuo tarpu trečiasis suinteresuotasis asmuo bylos nagrinėjimo eigoje su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, tokiu bÅ«du palaikydama atsakovo pozicijÄ .

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad I. M. turi teisę į atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å ioje byloje I. M. teisines paslaugas teikė advokatė E. P. (2012 m. gegužės 15 d. atstovavimo sutartis). Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatei už procesinių dokumentų (atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ ) suraÅ¡ymÄ byloje sumokėjo 500 Lt (2012 m. gegužės 15 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 598237). CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo bei laiko sÄ naudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (2004-04-02 įsakymas Nr. 1R-85) kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku (2004-03-26 nutarimas) patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos).I.

M. praÅ¡ymas tenkintinas, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteistina 500 Lt atstovavimo iÅ¡laidų suma, kuri, teismo nuomone, yra pagrįsta, nevirÅ¡ijanti Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių bei atitinka Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje, kuria turi bÅ«ti vadovaujamasi ir apskaičiuojant priteistinų atstovavimo iÅ¡laidų dydį administracinėse bylose (ABTÄ® 44 straipsnio 6 dalis), numatytus bylos sudėtingumo bei advokato darbo ir laiko sÄ naudų kriterijus.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi LR ABTÄ® 44-45 str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. J., A. J., E. S., I. K., A. J. dėl 1996 m. birželio 7 d. Å iaulių apskrities valdytojo sprendimo Nr. 65-5564 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo A. J.“, 2003 m. sausio 31 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimo Nr. 65-12566 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje A. J.“, 1995 m. vasario 28 d. Pakruojo rajono valdybos sprendimo Nr. 2860 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo I.

M.“, 2001 m. gegužės 21 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimo Nr. 65-10404 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje Genovaitei E. J.“, 1996 m. sausio 22 d. Šiaulių apskrities valdytojo sprendimo Nr. 65-4815 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo kaimo vietovėje E. S.“, 1997 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimo Nr. 65-6732 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo kaimo vietovėje E. S.“, 1996 m. sausio 22 d. Šiaulių apskrities valdytojo sprendimo Nr. 65-4836 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo A.

J.“, 2001 m. rugpjūčio 27 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimo Nr. 65-10635 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje A. J.“ panaikinimų, termino pateikti praÅ¡ymÄ Å¾emėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo natÅ«ra E. V. iki nacionalizacijos valdytÄ 17,10 ha žemės sklypÄ JuÅ¡konių k., Pakruojo raj. atnaujinimo, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Trečiojo suinteresuoto asmens I. M. praÅ¡ymÄ tenkinti – iÅ¡ pareiÅ¡kėjo V.

J. trečiajam suinteresuotam asmeniui I. M. priteisti 500 Lt (penkis Å¡imtus litų) teismo iÅ¡laidų. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .Kolegijos teisėjai                                                                                       Donatas Daunys Laisvutė Kartanaitė Virginijus Stankevičius