Legislator Case Law & Legislation
08767444-77d0-47d7-9fb2-0d7caec54ab2 AI generated

08767444-77d0-47d7-9fb2-0d7caec54ab2 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 08767444-77d0-47d7-9fb2-0d7caec54ab2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Plungės apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. protokoline nutartimi nutarė iÅ¡eiti į sprendimų priėmimo kambarį ir sprendimÄ byloje skelbti 2022 m. rugsėjo 19 d. Atsakovas 2022 m. rugsėjo 19 d., t. y. sprendimo priėmimo dienÄ , pateikė praÅ¡ymus dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir civilinės bylos sustabdymo, jie tos pačios dienos teisėjos rezoliucija buvo atmesti.

Legislator headnote

AI generated

08767444-77d0-47d7-9fb2-0d7caec54ab2 · Klaipėdos apygardos teismas: Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-1080-1092/2022 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00784-2021-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. lapkričio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo G. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „ProgresyvÅ«s partneriai“ ieÅ¡kinį atsakovui G. V. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ProgresyvÅ«s parneriai“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo G. V. (toliau – ir atsakovas) 238,58 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Plungės apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. protokoline nutartimi nutarė iÅ¡eiti į sprendimų priėmimo kambarį ir sprendimÄ byloje skelbti 2022 m. rugsėjo 19 d. Atsakovas 2022 m. rugsėjo 19 d., t. y. sprendimo priėmimo dienÄ , pateikė praÅ¡ymus dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir civilinės bylos sustabdymo, jie tos pačios dienos teisėjos rezoliucija buvo atmesti.

3. Atsakovas pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl teisėjos 2022 m. rugsėjo 19 d. rezoliucijų, juo praÅ¡o panaikinti teisėjos rezoliucijas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Plungės apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo atskirÄ jį skundÄ dėl teisėjos rezoliucijų panaikinimo. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai: 4.1. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 165 straipsnį nutarties, kuria netenkintas praÅ¡ymas sustabdyti civilinę bylÄ , apskundimo galimybė nėra nustatyta, tokia nutartis pagal savo pobÅ«dį neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl atskirasis skundas dėl tokios teismo nutarties negali bÅ«ti paduodamas.

Taip pat CPK nenustatyta, jog nutartis atsisakyti atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu. Tokia teismo nutartis pagal savo pobÅ«dį neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl atskirasis skundas dėl tokios teismo nutarties taip pat negali bÅ«ti paduodamas. 4.2. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas nusprendė, kad Å¡iuo atveju atskirasis skundas paduotas dėl teismo nutarčių (teisėjo rezoliucijų), kurios negali bÅ«ti skundžiamos apeliacine tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai 5. Atskiruoju skundu atsakovas G. V. praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartį ir atskirojo skundo priėmimo klausimÄ perduoti spręsti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 5.1. Abu atsakovo praÅ¡ymai buvo pateikti iki teismo sprendimo paskelbimo, todėl teismas privalėjo atidėti 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo paskelbimÄ ir priimdamas raÅ¡ytines nutartis iÅ¡nagrinėti atsakovo praÅ¡ymus. 5.2. Teismas pažeidė civilinį procesÄ , kadangi atsakovo praÅ¡ymus iÅ¡nagrinėjo po teismo sprendimo paskelbimo.

Teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. motyvuotomis rezoliucijomis suvaržė atsakovo teises teikti teismui praÅ¡ymus ir 2022 m. rugsėjo 19 d. rezoliucijomis buvo užkirsta galimybė tolesnei bylos eigai, kadangi bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimo ir bylos sustabdymo klausimas turėjo bÅ«ti sprendžiamas iki teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo paskelbimo. 5.3. Teisėja 2022 m. rugsėjo 19 d. motyvuotomis rezoliucijomis pažeidė Å¡alių rungimosi principÄ , Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , civilinio proceso vieÅ¡umo principÄ , teismo sprendimo priėmimo slaptumo principÄ , atsakovo teisę žinoti teismo procesinius sprendimus, teismo nutarčių bei rezoliucijų priėmimo tvarkÄ , kuri yra detaliai nustatyta CPK 290 straipsnyje. 5.4.

Å alies prieÅ¡taravimai dėl visų teismo nutarčių ir teisėjo rezoliucijų yra galimi apeliaciniame procese. Atsakovas yra apeliacine tvarka apskundęs teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ , todėl visi jo atskirieji skundai Å¡ioje byloje laikytini jo apeliacinio skundo dalimi ir nagrinėtini kartu su atsakovo apeliaciniu skundu dėl teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo. 5.5. Teismas sÄ moningai atsakovo praÅ¡ymus iÅ¡nagrinėjo ne priimdamas raÅ¡ytines nutartis, o priimdamas teisėjos rezoliucijas, kadangi ta pati teismo sudėtis toje pačioje byloje tinkamai vykdė CPK 290 straipsnio reikalavimus ir dėl analogiÅ¡kų atsakovo praÅ¡ymų atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ar sustabdyti civilinę bylÄ .

Tokios faktinės aplinkybės įrodo, kad teisėjo motyvuotos rezoliucijos vietoje raÅ¡ytinių teismo nutarčių buvo priimtos ne dėl įstatymo nežinojimo, o dėl teisėjo sÄ moningo neigiamo nusiteikimo atsakovo teisių atžvilgiu. Toks nevienodas teismo procesinis elgesys dėl tapačių atsakovo praÅ¡ymų iÅ¡nagrinėjimo toje pačioje byloje rodo teismo neobjektyvumÄ ir Å¡aliÅ¡kumÄ atsakovo teisių atžvilgiu ir nuoseklų ieÅ¡kovės interesų gynimÄ neteisinėmis priemonėmis.

Teismas k o n s t a t u o j a : Atsakovo atskirasis skundas atmetamas. Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atsakovo atskirÄ jį skundÄ dėl teisėjos rezoliucijų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl atskirojo skundo argumentų 8. Atsakovas ginčija skundžiamÄ nutartį, visų pirma argumentuodamas, jog abu atsakovo praÅ¡ymai buvo pateikti iki teismo sprendimo paskelbimo, todėl teismas privalėjo atidėti 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo paskelbimÄ ir priimdamas raÅ¡ytines nutartis iÅ¡nagrinėti atsakovo praÅ¡ymus.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. protokoline nutartimi nutarė iÅ¡eiti į sprendimų priėmimo kambarį ir sprendimÄ byloje skelbti 2022 m. rugsėjo 19 d. Atsakovas praÅ¡ymus dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir civilinės bylos sustabdymo pateikė 2022 m. rugsėjo 19 d., t. y. sprendimo priėmimo dienÄ . Kadangi teismui esant pasitarimų kambaryje jokie praÅ¡ymai ar įrodymai iÅ¡ principo negali bÅ«ti teikiami, teismas apskritai turėjo teisę atsisakyti priimti ir vertinti atsakovo pateiktus praÅ¡ymus.

Be to, teismui išėjus į pasitarimų kambarį, iÅ¡imtinę diskrecijÄ nuspręsti, ar atnaujinti bylos nagrinėjimÄ , turi tik teismas, o Å¡alis, mananti, kad teismas negalėjo priimti galutinio sprendimo, turi teisę dėl to teikti apeliacinį skundÄ , jei mano, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir (arba) nepagrįstas. Å ios aplinkybės taip pat lemia, kad teismas neprivalėjo atnaujinti bylos nagrinėjimo, kad galėtų iÅ¡spręsti klausimÄ dėl pateiktų atsakovo praÅ¡ymų.

9. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagal CPK 290 straipsnio 4 dalies reglamentavimÄ dėl jo pateiktų praÅ¡ymų neturėjo teisės priimti rezoliucijų, o privalėjo priimti raÅ¡ytines nutartis.

10. CPK 116 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo procesiniai dokumentai (sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, Å¡aukimai ir praneÅ¡imai) – tai proceso metu teismo priimti dokumentai. Nors CPK 290 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog CPK numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali iÅ¡spręsti rezoliucija, tačiau Å¡iuo atveju CPK nėra numatyta, jog klausimus dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir civilinės bylos sustabdymo bÅ«tų galima iÅ¡spręsti teisėjo rezoliucija. Vadinasi, nors nagrinėjamu atveju buvo priimtos teisėjos rezoliucijos, tačiau turėjo bÅ«ti priimtos teismo nutartys. Vis dėlto dėl teismo procesinių sprendimų (2022 m. rugsėjo 19 d. teisėjos rezoliucijų) apskundimo galimybės, t. y. nagrinėjamame atsakovo atskirajame skunde keliamo klausimo, yra sprendžiama ne pagal teismo procesinių sprendimų formÄ , bet pagal jų turinį.

11. Atsakovas nurodo, kad teisėjos 2022 m. rugsėjo 19 d. rezoliucijomis buvo užkirsta galimybė tolesnei bylos eigai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu atsakovo argumentu.

12. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , 338 straipsnį, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali bÅ«ti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirÄ jį skundÄ ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui. Jeigu minėtas trÅ«kumas paaiÅ¡kėja nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 4 dalis).

13. CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali bÅ«ti paduodami, o motyvai dėl Å¡ių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali bÅ«ti įtraukiami į apeliacinį skundÄ (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju atsakovas siekia apskųsti teismo procesinius sprendimus, kuriais atsisakyta atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir sustabdyti civilinę bylÄ , taigi vertintina, ar tokie teismo procesiniai sprendimai gali bÅ«ti apeliacijos objektas. CPK 256 straipsnyje, reglamentuojančiame bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimÄ , nėra atskirai aptarta ir numatyta galimybė apskųsti nutartį, kuria iÅ¡sprendžiamas tokio pobÅ«džio klausimas. CPK taip pat nėra nustatyta ir galimybė apskųsti teismo nutartį, kuria atsisakoma sustabdyti civilinę bylÄ .

Kadangi CPK atskirai nėra numatyta galimybė apskųsti tokius teismo procesinius sprendimus, Å¡iuo atveju turi bÅ«ti įvertinta, ar yra antroji nutarties apskundimo atskiruoju skundu sÄ lyga – teismo nutartis turi užkirsti galimybę tolesnei bylos eigai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutartys, kuriomis atsisakyta atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir atsisakyta sustabdyti civilinę bylÄ , neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Atskirojo skundo pateikimo metu byla jau buvo iÅ¡nagrinėta ir priimtas teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimas, o atsakovas jau yra pateikęs apeliacinį skundÄ dėl 2022 m. rugsėjo 19 d. byloje priimto sprendimo.

Taigi akivaizdu, jog tai, kad bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės nebuvo atnaujintas, o civilinė byla nebuvo sustabdyta, nesudarė kliÅ«ties tolesnei proceso eigai – procesas tęsiasi, o atsakovas savo teises ginti gali naudodamasis atitinkamos proceso stadijos instrumentais (Å¡iuo atveju pateikdamas apeliacinį skundÄ ). Nurodytų argumentų pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog teismo procesiniai sprendimai, kuriais atsisakyta atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir sustabdyti civilinę bylÄ , nėra apeliacijos objektas, taigi atskirÄ jį skundÄ dėl tokių teismo procesinių sprendimų pagrįstai atsisakyta priimti.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tuo atveju, jeigu atsakovas nesutinka su galutiniu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo tenkintas ieÅ¡kinys prieÅ¡ atsakovÄ , atsakovas turi teisę savo argumentus dėl tokio teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir (ar) pagrįstumo iÅ¡dėstyti apeliaciniame skunde dėl galutinio teismo sprendimo, kÄ , kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“, atsakovas iÅ¡ esmės ir yra padaręs.

16. Atsakovas taip pat praÅ¡o jo visus atskiruosius skundus Å¡ioje byloje laikyti sudėtine apeliacinio skundo dalimi ir nagrinėti kartu su apeliaciniu skundu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovo dėmesį į tai, jog apeliacinio skundo papildymas nėra Å¡ios atskirojo skundo bylos nagrinėjimo klausimas (dėl atskirojo skundo priėmimo) ir tokio atsakovo praÅ¡ymo iÅ¡ esmės nevertina. Jeigu atsakovas nori papildyti savo apeliacinį skundÄ , tai turi daryti ne teikdamas atskirÄ jį skundÄ , o teikdamas aiÅ¡kų ir konkretų pareiÅ¡kimÄ dėl apeliacinio skundo papildymo į bylÄ , kurioje buvo priimtas jo jau apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinti ieÅ¡kinį prieÅ¡ jį.

17. Atsakovas taip pat nurodo, jog ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas jo praÅ¡ymus dėl bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimo ir civilinės bylos sustabdymo iÅ¡nagrinėjo ne priimdamas nutartis, o priimdamas rezoliucijas, rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Apeliacinės instancijos teismas tokias atsakovo abejones laiko deklaratyviomis.

18. Pirma, atsakovo akcentuojamas teismo procesinio dokumento formos trÅ«kumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu. Antra, atsakovas nepateikė jokių kitų teismo Å¡aliÅ¡kumÄ objektyviai galinčių pagrįsti įrodymų, nenurodė realių faktų, keliančių abejonių dėl teismo ar bylÄ nagrinėjančio teisėjo Å¡aliÅ¡kumo. IÅ¡ esmės atsakovo abejonės dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo yra siejamos iÅ¡imtinai su atsakovo pateiktų praÅ¡ymų iÅ¡nagrinėjimu jo nenaudai, procesinių formalumų sureikÅ¡minimu.

Trečia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Vien tik aplinkybė, jog Å¡alis nesutinka su skundžiamÄ sprendimÄ priėmusio teisėjo (teismo) procesiniu sprendimu, nėra pagrindas savaime abejoti Å¡io teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu.

Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis, kuo, kaip minėta, atsakovas jau ir pasinaudojo.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Å¡ioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo priimti procesiniai sprendimai gali bÅ«ti apeliacinio apskundimo objektai. Dėl Å¡ios priežasties kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, nes nėra susiję su skundžiama nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovo atskirÄ jį skundÄ , todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovo atskirÄ jį skundÄ dėl teisėjos rezoliucijų panaikinimo. Panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį atsakovo atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Aurimas Brazdeikis