08764597-e2f6-4a3b-8f7b-68574c678985 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-9507-641/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08044-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.10.5.2.17; 3.2.6.4 Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 1 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė, sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, ieÅ¡kinį atsakovui J.

G. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, atstovas advokatas Martynas Stankevičius ir atsakovas J. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, procesiniai dokumentai tinkamai įteikti, praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė. Gauti praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti ieÅ¡kovės atstovui ir atsakovui nedalyvaujant.

Byla nagrinėtina iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės atstovui advokatui M. S. ir atsakovui J. G. nedalyvaujant (Lietuvos Respubliksos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).IeÅ¡kovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, ieÅ¡kiniu ir į bylÄ pateikta baigiamÄ ja kalba praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo J. G. 87,06 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. 12 6005313, pagal kuriÄ buvo apdrausta automobilio „Honda Jazz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims. 2015 m. rugpjūčio 10 d. Å iauliuose, įvykio metu buvo apgadintas automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Už padarytÄ Å¾alÄ yra atsakingas „Honda Jazz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J.

G., kuris pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. IeÅ¡kovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, iÅ¡mokėjo 87,06 Eur draudimo iÅ¡mokÄ dėl apgadinto automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDÄ®) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , draudikui, iÅ¡mokėjusiam iÅ¡mokÄ , suteikia teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 59 punktas, 59.4 punktas taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo, jeigu jis padarė žalos, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos). TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymÄ asmens kaltę pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos ir jos formas.

PraÅ¡o byloje priimant sprendimÄ remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, kurioje teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, jog kaltė dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos gali pasireikÅ¡ti ir neatsargumu, sprendžiant žalÄ padariusio asmens atsakomybės klausimÄ dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos, bÅ«tina nustatyti, ar vairuotojas tinkamai vykdė teisės aktuose numatytas pareigas ir jo veiksmus vertinti pagal rÅ«pestingo, atidaus elgesio matÄ .

Teigia, jog nors atsakovas administracine tvarka ir nebuvo nubaustas dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos, tačiau Å¡i aplinkybė jokiu bÅ«du atsakovo neatleidžia nuo civilinės atsakomybės, kadangi civilinei atsakomybei kilti nėra bÅ«tina įrodyti tyčiÄ , pakanka ir neatsargumo. Faktinė aplinkybė, jog atsakovas nepajautė susidÅ«rimo, ieÅ¡kovės vertinimu, yra nesvarbi, kadangi yra įrodytos kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsakovui kyla civilinė atsakomybė už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio – atsakovas teismo nutarimu administracinio teismo pažeidimo byloje buvo pripažintas atsakingu dėl eismo įvykio sukėlimo bei, jog sukėlęs eismo įvykį ir nesustojęs, neįsitikinęs, ar nėra dėl susidÅ«rimo sutrikdyta žmonių sveikata, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, t. y. netinkamai vykdė teisės aktuose numatytas pareigas, pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 straipsnį ir neiÅ¡kvietė policijos, o tai, ieÅ¡kovės vertinimu, suponuoja atsakovo civilinę atsakomybę pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ .Atsakovas J.

G. atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodo, kad jis nėra atsakingas už žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovei regreso tvarka, kadangi iÅ¡ eismo įvykio vietos nepasitraukė, o, teigdama prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė klaidina. Å iÄ faktinę aplinkybę grindžia Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-3927-899/2015, kuriuo teismas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teissė pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį bylos teisenÄ atsakovo atžvilgiu nutraukė, pripažinęs, jog jo veikoje nėra Å¡io administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Teigia, jog eismo įvykio metu atsakovo transporto priemonė buvo drausta privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu, todėl jam pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos nebuvo jokio pagrindo. Mano, jog ieÅ¡kovė neturėjo teisės pareikÅ¡ti tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio atsakovui, nes nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kinys atmestinas. Byloje iÅ¡tirtais duomenimis nustatyta, kad tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2015 m. rugpjūčio 9 d. 21.33 val. ir ne vėliau nei 2015 m. rugpojūčio 10 d. apie 22.30 val., Å iauliuose, Krymo g. 18-ojo namo kieme įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Eismo įvykio kaltininkas – atsakovas                J. G., vairavęs automobilį „Honda Jazz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiuodamas atbuline eiga, kliudė ir apgadino kieme stovėjusį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimu, įsiteisėjusiu 2015 m. gruodžio 30 d., administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-3927-899/2015 (toliau – nutarimu) J.

G. pripažintas kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 28,00 Eur bauda už automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimÄ , o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį bylos teisena nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nutarime padaryta iÅ¡vada, kad: „J. G. <...> kliudė ir apgadino kieme stovėjusį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jis nesuprato, kad tikrai apgadino kitam asmeniui priklausančiÄ transporto priemonę, <…> po automobilių sÄ lyčio iÅ¡ savo vairuojamo automobilio nebuvo iÅ¡lipęs. Å i aplinkybė rodo, kad J.

G. galėjo ir nesuprasti, kad jo vairuojamas automobilis tikrai atsitrenkė ir apgadino kitam asmeniui priklausančiÄ transporto priemonę. Be to, įvykio metu automobilis „Honda Jazz“ buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl J. G. tikslo tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos tikrai neturėjo ir dėl Å¡ios priežasties. Visų Å¡ių aplinkybių visuma patvirtina faktÄ , jog                        J. G. veiksmuose nebuvo tyčios pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos, t. y.

                          J. G. nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį.“ IeÅ¡kovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, iÅ¡mokėjo 87,06 Eur draudimo iÅ¡mokÄ dėl apgadinto automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir reikalauja žalos atlyginimo regreso tvarka iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDÄ®) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės draudiko, atlyginusio nukentėjusių asmenų patirtÄ Å¾alÄ , teisės TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu iÅ¡sireikalauti sumokėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens. IeÅ¡kovė teigia, jog atsakovas yra atsakingas už 2015 m. rugpjūčio 9 d. eismo įvykio metu kilusiÄ Å¾alÄ ir turi jÄ atlyginti ieÅ¡kovei, kadangi apgadinęs kitÄ transporto priemonę pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos ir neiÅ¡kvietė policijos, t. y. vertinant pagal rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesio matÄ , žalÄ padarė neatsargiais veiksmais.

Priimant sprendimÄ dėl ginčo ieÅ¡kovė praÅ¡o vadovautis LAT 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, suformuota teismų praktika.Pagal nuosekliai plėtojamÄ Kasacinio teismo praktikÄ TPVCAPDÄ® yra įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iÅ¡ principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas.

IÅ¡imtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtÄ dėl padarytos žalos sumÄ grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, nurodytos TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių iÅ¡imčių sÄ raÅ¡as yra baigtinis (LAT 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „ Finėjas“, bylos Nr. 3K-3-483/2011). Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDÄ® nustatytas pareigas.

Vienas tokių pagrindų įtvirtintas TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris numato, jog draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę pareikÅ¡ti regresinį ieÅ¡kinį automobilio valdytojui, kaip atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui, pasiÅ¡alinusiam iÅ¡ įvykio vietos. Kaip yra nurodęs Kasacinis teismas, bylose, kuriose draudikai pareiÅ¡kia regresinius reikalavimus už žalÄ atsakingiems asmenims, nepakanka įrodyti draudimo iÅ¡mokų fakto, bet bÅ«tina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo iÅ¡mokų dydis yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalÄ padariusio asmens veiksmais.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.Taigi, Å¡io ginčo atveju ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ grÄ Å¾inti jos iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , privalėjo įrodyti dviejų aplinkybių sutaptį: atsakovas yra atsakingas už žalos padarymÄ ir faktÄ , kad jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Byloje tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog atsakovas yra atsakingas už žalos padarymÄ , t. y. jog atsakovo veiksmais buvo apgadinta transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Å i aplinkybė yra konstatuota ir prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje turinčiame nutarime, ko pasekoje darytina iÅ¡vada, jog Å¡i faktinė aplinkybė yra įrodyta, todėl atskirai neanalizuotina. Tačiau TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo bÅ«tinoji sÄ lyga ir Å¡alių ginčo esmė yra faktinė aplinkybė dėl atsakovo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos.

IeÅ¡kovė atsakovo civilinę atsakomybę grindžia atsakovo neatsargiais veiksmais pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio vietos. Atsakovas neigia pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio faktÄ ir nurodo neturėjęs tam jokios priežasties, kadangi buvo apsidraudęs privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu. Teismas pažymi, jog ieÅ¡kovės praÅ¡omoje taikyti LAT 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, faktinės aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, nors ir nėra identiÅ¡kos, tačiau turi esminių panaÅ¡umų su Å¡ios bylos faktinėmis aplinkybėmis ir Å¡ioms faktinėms aplinkybėms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip LAT nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, kurioje buvo sukurtas precedentas, todėl minėta Kasacinio teismo nutartimi teismas remiasi nagrinėdamas Å¡alių ginÄÄ .

Teisėjų kolegija minėtoje byloje pažymėjo, kad vien žalos atlyginimo trečiajam asmeniui faktas nėra pakankamas pagrindas pareikÅ¡ti regresinį reikalavimÄ , o sprendžiant eismo įvykio kaltininko atsakomybės klausimÄ dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, jo veiksmai turi bÅ«ti vertinami pagal rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesio matÄ . Taikant TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ nėra bÅ«tina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos faktÄ , pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos gali pasireikÅ¡ti ir neatsargumu.

Analizuojant atsakovo paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus, užfiksuotus nutarime, bei atsiliepimo argumentus, bylos medžiagÄ , įvertinus eismo įvykio mechanizmÄ ir įvykyje dalyvavausių automobilių apgadinimo mastÄ bei pobÅ«dį matyti, kad atsakovas manevruodamas automobiliu atsirėmė į kitÄ kieme stovintį automobilį, tačiau smÅ«gio nebuvo, signalizacija nesuveikė, po kontakto atsakovas iÅ¡ savo automobilio nebuvo iÅ¡lipęs ir baigė manevrÄ , automobilių apgadinimai - nežymÅ«s, pats atsakovas tvirtino manevro metu kontakto su kitu automobiliu nejutęs, kÄ iÅ¡ esmės patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje apklausto liudytojo M.

V. parodymai, jog po kontakto vairuotojas iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipęs. Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visetÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog minėtų automobilių kontaktas buvo pakankamai stiprus ir dėl to vairuotojas, vertinant pagal rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesio matÄ , privalėjo jį pajusti arba iÅ¡girsti. Å ių aplinkybių neįrodinėjo ir ieÅ¡kovė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas eismo įvykio metu kieme bÅ«tų manevravęs neatsargiai, skubėdamas, po eismo įvykio bÅ«tų greitai iÅ¡vykęs iÅ¡ kiemo.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ nutarime fiksuotų liudytojo M. V. parodymų matyti, jog po eismo įvykio atsakovas pabaigė manevrÄ , nuvažiavo prie antros laiptinės ir pastatė automobilį, t. y. iÅ¡ kiemo neiÅ¡važiavo. Å iuo atveju, bylos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nesuvokė, jog įvyko jo automobilio susidÅ«rimas su kita transporto priemone. Akivaizdu, kad atsakovo veiksmų – nuvažiuojant iÅ¡ eismo įvykio vietos, automobilį pastatant kitoje kiemo vietoje - negalima vertinti kaip pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme net ir dėl neatsargumo, nes atsakovas nesuvokė, kad įvyko koks nors susidÅ«rimas su kita transporto priemone.

IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, paneigiančių Å¡ias teismų nustatytas aplinkybes, t. y. įrodymų, kurie teismui leistų manyti, kad atsakovas suvokė atsitrenkęs į kitÄ transporto priemonę ir todėl turėjo tikslÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ avarijos vietos nepraneÅ¡us policijai. Atkreiptimas dėmesys į tai, jog, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį teisme, ieÅ¡kovė net nepasidomėjo ir nepateikė esminės reikÅ¡mės Å¡ios bylos faktinėms apklinkybėms nustatyti turinčio nutarimo, t. y. iÅ¡samiai ir objektyviai neatskleidė teisme keliamo ginčo esmės (ieÅ¡kinio faktinio pagrindo).

Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas eismo įvykio metu buvo apsidraudęs privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu, kas taip pat leidžia teismui labiau tikėti, jog atsakovas eismo įvykio metu neturėjo jokios priežasties vengti civilinės atsakomybės dėl žalos kitai transporto priemonei padarymo, kadangi Å¡iÄ Å¾alÄ bÅ«tų atlyginęs draudikas. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visetas rodo, jog ginčo atveju nėra įstatyme nustatytos iÅ¡imties, kada draudikas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtÄ dėl padarytos žalos sumÄ grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, todėl teismas, nenustatęs TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo bÅ«tinosios sÄ lygos – pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos fakto – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl 87,06 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, bei iÅ¡vestinius reikalvimus dėl palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmeta, kaip nepagrįstus.1,66 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei nepriteistinos, kadangi Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ (3,00 Eur) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straiosnio 1 dalimi, teismas, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, ieÅ¡kinį atsakovui J. G. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti.Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teismui.

          Teisėja                                                                              Rasa Milvydaitė