0874c6ff-b177-4b60-83fe-98e86b55dc7a · Kauno apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo Nr. AN2-217-594/2020 Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00492-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 9.46; 21.11.10 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo VÄ® Registrų centras Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovės J. M. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. vasario 25 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena D. K. (toliau – D. K.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį nutraukta. Teismas n u s t a t ė :

1. VÄ® Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – Institucija) vyriausioji specialistė D. R. 2019 m. gruodžio 18 d. D. K. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis, bÅ«damas UAB „ (duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.67 straipsnį, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnio 12 dalies 10 punktÄ , Juridinių asmenų registro nuostatų 38 ir 41 punktus, bÅ«damas atsakingas už dokumentų ir duomenų pateikimÄ Juridinių asmenų registrui, per nustatytÄ laikotarpį, tai yra iki 2019 m. gegužės 31 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2018 metus ir tuo pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalies, ABÄ® 20 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ , 24 straipsnio 1 dalį, 37 straipsnio 12 dalies 10 punkto, 58 straipsnio 3 dalies nuostatas ir reikalavimus.

2. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena D. K. buvo nutraukta, nenustačius jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, požymių, konstatavus, jog D. K. nuo 2017 m. gruodžio 31 d. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl neturėjo pareigos pateikti nurodomus dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

3. Apeliaciniu skundu Institucija praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K. skirti baudÄ , artimÄ ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkiui. 3.1. Skunde pabrėžiama, kad Juridinių asmenų registro duomenimis D. K. nuo 2013 m. gruodžio 16 d. yra iÅ¡rinktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, o ANK 223 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę bÅ«tent bendrovės vadovui už finansinių ataskaitų nepateikimÄ laiku, todėl apylinkės teismo argumentai, kad D.

K. nėra tinkamas subjektas yra nepagrįsti. Nors apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodo, kad remiantis SODROS duomenimis D. K. nuo 2017 m. gruodžio 31 d. nebėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl jis nebeturi pareigos atsakyti už tinkamÄ ir savalaikį dokumentų, ir duomenų pateikimÄ Juridinių asmenų registrui, tačiau Institucijos atstovės nuomone, sprendžiant bendrovės vadovo atsakomybės už netinkamÄ jo iÅ¡orinių pareigų vykdymÄ klausimÄ , SODROS duomenys negali bÅ«ti tinkami įrodymai administracinių nusižengimų bylose.

Minėti duomenys iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tik tai, jog SODRAI buvo pateiktas praneÅ¡imas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ . SODROS duomenys yra susiję su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet nėra vienareikÅ¡miÅ¡kas įrodymas, jog asmuo nustojo bÅ«ti juridinio asmens vadovu ir jam nebeprivaloma teisės aktuose įtvirtinta pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus. 3.2. Institucijos teigimu, ABÄ® 37 straipsnio 3 dalis numato, kad bendrovės vadovÄ renka ir atÅ¡aukia bei atleidžia iÅ¡ pareigų, nustato jo atlyginimÄ , tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, - stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba - visuotinis akcininkų susirinkimas).

Å iuo atveju, įvertinus teismų praktikÄ , ABÄ® ir CK nuostatas, reglamentuojančias juridinių asmenų vadovų iÅ¡orinių pareigų atsiradimÄ ir pasibaigimÄ , sprendžiant klausimÄ , ar D. K. yra Bendrovės vadovas, turi bÅ«ti atsižvelgiama ne į SODROS duomenis, o į tai, jog nėra Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl jo atÅ¡aukimo / atleidimo iÅ¡ Bendrovės vadovo pareigų, taip pat į tai, kad D. K. nėra atsistatydinęs iÅ¡ vadovo pareigų Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

Minėtos aplinkybės, Institucijos atstovės teigimu, patvirtina, kad D. K., yra tinkamas subjektas administracinio nusižengimo byloje.

4. D. K., atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundÄ , praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Alytaus apylinkės teismo nutarimÄ palikti galioti. Atsiliepime pabrėžia, kad su juo darbo sutartis buvo nutraukta 2017 m. gruodžio 31 d., todėl pareiga teikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinį už 2018 metus dar nebuvo atsiradusi. Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys turėjo bÅ«ti pateiktas iki 2019 metų gegužės 31 d., todėl akivaizdu, kad jis neturėjo nei pareigos, nei galimybių pateikti minėtus dokumentus. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad D. K. nėra ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas. Teismas k o n s t a t u o j a :

5. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . ANK 567 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, kad pagal šį kodeksÄ Ä¯galiotas institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigÅ«nas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. IÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo seka, kad teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylÄ , turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ bei pareigÄ imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje bÅ«tų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog bÅ«tų galima nustatyti ANK 567 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ .

Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad D. K. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo iÅ¡nagrinėta neiÅ¡samiai, netinkamai taikius ir aiÅ¡kinus ABÄ® nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens vadovo pareigų prieÅ¡ bendrovę bei trečiuosius asmenis pasibaigimÄ ir nesant pakankamai duomenų konstatavus, kad D. K. nėra tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, subjektas. Å ios aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.

8. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad CK 2.82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organÄ ir dalyvių susirinkimÄ , jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktÅ«ra. ABÄ® 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimÄ ir vienasmenį valdymo organÄ â€“ bendrovės vadovÄ , kuris, kaip įtvirtinta ABÄ® 37 straipsnio 12 dalyje, be kita ko, atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ , bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimÄ juridinių asmenų registro tvarkytojui bei praneÅ¡imÄ akcininkams apie svarbiausius įvykius, turinčius reikÅ¡mės bendrovės veiklai.

Bendrovės vadovas yra ne tik bendrovės darbuotojas, bet vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABÄ® 37 straipsnio 1 ir 4 dalys), todėl Å¡iuo atveju jo darbo santykius apibrėžia specifinė ABÄ® reglamentuota jo iÅ¡rinkimo, atÅ¡aukimo / atleidimo ir atsistatydinimo tvarka. Vadovaujantis ABÄ® 37 straipsnio 3 dalimi, bendrovės vadovÄ , be kita ko, atÅ¡aukia bei atleidžia iÅ¡ pareigų visuotinis akcininkų susirinkimas (tuo atveju, jei nesudaroma valdyba ir stebėtojų taryba) ir jis pareigas pradeda eiti nuo jo iÅ¡rinkimo dienos.

Be to, to paties straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė atsistatydinti pačiam vadovui, pateikiant jį iÅ¡rinkusiam bendrovės organui raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ dėl atsistatydinimo per 15 dienų nuo tokio praneÅ¡imo gavimo dienos. Tokiu atveju, bendrovės vadovas turi suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ , į kurio darbotvarkę bÅ«tų įtraukti bendrovės vadovo atÅ¡aukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovÄ iÅ¡rinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atÅ¡aukti bendrovės vadovÄ , su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia kitÄ dienÄ po visuotinio akcininkų susirinkimo, o Å¡iam neįvykus, – kitÄ dienÄ po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.

ABÄ® 37 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad apie bendrovės vadovo atÅ¡aukimÄ , taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimÄ kitais pagrindais, bendrovės vadovÄ iÅ¡rinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo praneÅ¡ti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovÄ iÅ¡rinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atÅ¡aukti atsistatydinimo praneÅ¡imÄ pateikusį vadovÄ , apie darbo sutarties su juo pasibaigimÄ juridinių asmenų registro tvarkytojui praneÅ¡a atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimÄ , o, Å¡iam neįvykus, – ir dokumentus, patvirtinančius pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimÄ .

9. Kaip matyti iÅ¡ administracinio nusižengimo bylos duomenų ginčo dėl to, kad iki 2019 m. gegužės 31 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2018 metus, nėra, tačiau apylinkės teismo nutarimu padaryta iÅ¡vada, kad D. K. nuo 2017 m. gruodžio 31 d. nebėra subjektas, kuriam gali kilti atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Su tokiais skundžiamo nutarimo motyvais Institucijos atstovė nesutinka, pabrėždama, kad D. K. 2017 m. gruodžio 31 d. nenustojo eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų ir administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo metu jis buvo teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡rinktas bendrovės vadovu, atsakingu už 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimÄ Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

10. Administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba ir stebėtojų taryba nebuvo sudarytos, todėl bendrovės vadovo, t. y. D. K. atšaukimo, atleidimo ir atstatydinimo klausimų sprendimas priklauso išimtinai visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai. Nagrinėjamu atveju visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos priklauso vienam akcininkui – V. K. (administracinio nusižengimo b. l. 4), todėl minėto akcininko raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams (ABĮ 29 straipsnio 6 dalis).

Remiantis Juridinių asmenų registro išrašu, atspausdintu 2019 m. gruodžio 18 d., D. K. Juridinių asmenų registre nuo 2013 m. gruodžio 16 d. yra nurodytas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (administracinio nusižengimo b. l. 4). Tuo tarpu rašytiniame paaiškinime apylinkės teismui D. K. nurodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose tik iki 2017 m. gruodžio 31 d. Nuo minėtos datos, jis nebeturėjo jokių įmonės dokumentų, antspaudo ir negalėjo sudaryti 2018 metų bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio, net neturėjo tokios teisės, nes jau nebebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju.

Jis taip pat nurodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo nuo 2018 m. kovo 1 d., apie tai pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai, 2020 m. bus priimtas akcininko sprendimas dėl bendrovės likvidavimo, darbuotojų įmonėje nėra (administracinio nusižengimo b. l. 28). Byloje esantis išrašas iš SODRA duomenų bazės patvirtina, kad D. K. darbo funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (administracinio nusižengimo b. l. 33).

BÅ«tent minėtais duomenimis remdamasis apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad D. K. nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas. Tuo tarpu Institucijos skunde pabrėžiama, kad bendrovės vadovo pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais („iÅ¡oriniai“ santykiai) (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.67 straipsnis, ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 2, 7 punktai), dėl Å¡ios priežasties nutrÅ«kęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su D.

K. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo. Nagrinėjamu atveju, duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad vienintelis akcininkas yra priėmęs sprendimÄ dėl D. K. atÅ¡aukimo ar atleidimo iÅ¡ vadovo pareigų nėra (ABÄ® 37 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ pateikto D. K. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo taip pat nėra aiÅ¡ku ar D.

K. ėmėsi kokių nors veiksmų ir inicijavo savo atsistatydinimÄ , ar pateikė jį iÅ¡rinkusiam bendrovės organui raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ dėl atsistatydinimo, bandė suÅ¡aukti visuotinį susirinkimÄ su akcininku, kuriame bÅ«tų sprendžiamas minėtas klausimas (ABÄ® 37 straipsnio 5 dalis). Apylinkės teismas, nesiėmė jokių veiksmų minėtoms aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti, tačiau vadovavosi iÅ¡imtinai SODROS duomenimis. Taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pats D.

K., kaip buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, bÅ«tų kreipęsis į Juridinių asmenų registrÄ , praneÅ¡damas apie savo pasitraukimÄ iÅ¡ vadovo pareigų, apie darbo sutarties su juo pasibaigimÄ , Å¡iai institucijai pateikdamas praneÅ¡imo apie šį faktÄ vieninteliam akcininkui duomenis bei susirinkimo Å¡aukimo su akcininku duomenis (ABÄ® 37 straipsnio 6 dalis). Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. sausio 1 d. vadovautų kitas asmuo.

Minėtų duomenų kontekste, aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrus minėtų aplinkybių, nesurinkus objektyvių duomenų ir jų neįvertinus, pagrįstai teigti, kad D. K., kaip bendrovės vadovo įgaliojimai, teisės bei pareigos administracinio nusižengimo protokolo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pasibaigę ABÄ® nustatyta tvarka, pagrindo nėra.

11. Pažymėtina, kad iÅ¡ SODRA duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o, esančio byloje, matyti, kad D. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunančio atlyginimÄ už darbÄ asmens, draudimo laikotarpis yra nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., tai yra iki paskutinės darbo bendrovėje dienos pagal SODRA duomenis, D. K. Å¡ioje bendrovėje draudiminis laikotarpis priskiriamas apdraustojo, esančio nedraudiminiame laikotarpyje, kategorijai.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d.

įsakymo Nr. V-243 ?Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo Bendrųjų nuostatų? 3.5 punkte nurodyta, kad nedraudžiamasis laikotarpis – tai laikotarpis, kurio metu apdraustasis asmuo negauna pajamų, nuo kurių Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka turi būti priskaičiuotos ir privalo būti sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat jis negauna įstatymų nustatytos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos valstybinio socialinio draudimo.

Taigi nedraudiminiam laikotarpiui priskiriami tokie atvejai kaip nemokamos atostogos, atostogos kvalifikacijai tobulinti, nuÅ¡alinimo nuo darbo (pareigų) laikotarpiai, pravaikÅ¡tos ir kt. Å ios aplinkybės byloje nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos ir įvertintos. Taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kas buvo (ir apskritai, ar buvo) įgaliotas laikinai eiti bendrovės vadovo pareigas D. K. esant nedraudiminiame laikotarpyje ir nuo 2018 m. sausio 1 d., tuo pačiu įvykdant prievolę suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ dėl D.

K. atleidimo iÅ¡ pareigų bei pasiraÅ¡yti vadovo tvirtinamas finansines ataskaitas. Å ių duomenų kontekste, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos aplinkybės, ar duomenys, kad D. K. nustojo eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrų centrui, ar jo atleidimo procedÅ«ra (vienokiu ar kitokiu įstatyme numatytu bÅ«du) apskritai nebuvo atlikta. Kadangi Å¡ios informacijos nebuvimas sietinas ne tik su duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo įgaliojimų pabaigÄ neįregistravimu Juridinių asmenų registre, tačiau ir su dokumentų, kurių pagrindu toks duomenų pakeitimas galėtų bÅ«ti registruojamas, nebuvimu, todėl, nesant Å¡ių duomenų, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Registro duomenis kaip įrodymÄ , kad D.

K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, ir vadovaudamasis tik jo paaiÅ¡kinimais ir SODRA duomenimis (neiÅ¡siaiÅ¡kinęs, ar Å¡ie duomenys patikimi, t. y., ar buvo teisėtas pagrindas SODRA iÅ¡siųsti praneÅ¡imÄ apie D. K. atleidimÄ iÅ¡ užimamų bendrovės vadovo pareigų), padarė nemotyvuotÄ iÅ¡vadÄ . Nesant aptartų duomenų, nėra galimybės priimti iÅ¡samaus, teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl D. K. atsakomybės už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ .

12. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas gali pripažinti asmenį padarius administracinį nusižengimÄ tik tokiu atveju, kai iÅ¡naudotos visos galimybės surinkti bylai reikÅ¡mingus įrodymus ir yra patvirtinti/paneigti asmenį kaltinantys įrodymai bei paÅ¡alintos abejonės dėl asmens kaltės. Å iuo atveju visos ANK numatytos galimybės abejonėms paÅ¡alinti iÅ¡naudotos nebuvo, pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjo nevisapusiÅ¡kai, neiÅ¡tyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių buvimÄ D.

K. veiksmuose. Atsižvelgiant į tai, kad bÅ«tent bylÄ nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga iÅ¡siaiÅ¡kinti paminėtas aplinkybes, kurių Å¡iam teismui neiÅ¡siaiÅ¡kinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ esmės apribotų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, skundžiamas Alytaus apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla D. K. atžvilgiu grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs tokį sprendimÄ , dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (dėl praÅ¡ymo paskirti D. K. nuobaudÄ ) nepasisako, kadangi visos bylos aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos iÅ¡ naujo nagrinėjant Å¡iÄ administracinio nusižengimo bylÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a : VÄ® Registrų centras Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovės J.

M. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. vasario 25 d. nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ grÄ Å¾inti administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«muose. Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiamas. Teisėjas Albinas Antanaitis