0874aa0c-3e48-4b7f-a23c-e52807ea594f · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja N                                                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-229-616/2016                                                                          Teisminio proceso Nr. 1-62-1-00279-2014-5                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                           1.2.26.2.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.3.4.

                                                                                 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 17 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,teisėjų Alfredo Vilbiko, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,nuteistojo G.

Å . gynėjui advokatui RamÅ«nui Dobrovolskiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo G. J. atstovės advokatės Jolantos GrigaliÅ«nienės apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. Å . pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Vadovaujantis BK 641 str., laisvės apribojimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Nukentėjusiojo G.

J. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamojo G. Å . priteistas G. J. 500,00 Eur (penkių Å¡imtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimas, o kita civilinio ieÅ¡kinio dalis atmesta.IÅ¡ kaltinamojo G. Å . nukentėjusiojo G. J. naudai priteistos 300,00 Eur (trijų Å¡imtų eurų 00 ct) iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. Kolegija n u s t a t ė: G. Å . nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 6 d. apie 19 val. 30 min. vieÅ¡oje vietoje – daugiabučio namo, esančio JoniÅ¡kio r., Skaistgirio mstl., (duomenys neskelbtini), kieme paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje tyčia vienÄ kartÄ kumščiu smogė G.

J. į veidÄ , nuo smÅ«gio pastarajam atsitrenkus į stulpÄ , savo veiksmais padarė nukentėjusiajam G. J. odos nubrozdinimÄ deÅ¡iniame skruoste, poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu kairėje alkÅ«nėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir tokiu savo įžūliu elgesiu rodė nepagarbÄ aplinkai, aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo G. J. atstovė advokatė praÅ¡o pakeisti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendį ir priteisti nukentėjusiajam G.

J. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1261,58 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai.Skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, atlyginimo klausimus, netinkamai taikė teisės normas ir kriterijus, kuriais remiantis baudžiamojoje byloje priteisiamos advokato pagalbos iÅ¡laidos nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui, nenurodė esminių neturtinės žalos nustatymo motyvų ir tinkamai nenustatė jos kriterijų.Taip pat skunde nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ teisme G.

Å . nepripažino savo kaltės dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo, kaltino patį nukentėjusįjį savo elgesiu provokavus konfliktÄ ir tvirtino, jog nukentėjusysis nebuvo jo (nuteistojo) sužalotas, esÄ G. Å . tik gynė patėvį (parodymai ikiteisminio tyrimo metu). Kaltinamojo parodymai teisme, kai jis pareiÅ¡kė, kad visiÅ¡kai pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , po to, kai buvo surinkti neginčijami jo kaltės įrodymai, negali bÅ«ti laikomi pakankamu įrodymu, leidžiančiu teismui spręsti, jog nukentėjusysis nuoÅ¡irdžiai gailisi, tuo labiau, kad turtinę žalÄ nukentėjusiajam atlygino tik prieÅ¡ teismo posėdį, o du metus po įvykdyto nusikaltimo atlyginti bet kokiÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam nesistengė, nors yra jauno amžiaus, darbingas.

Dėl to, advokatė mano, kad negali bÅ«ti remiamasi vien tik nuteistojo pasakymu, kad jis gailisi, vadinasi, Å¡ioje byloje nepagrįstai nustatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta lengvinanti atsakomybę aplinkybė, todėl ji Å¡alintina iÅ¡ nuosprendžio, atitinkamai didinant nukentėjusiajam padarytos žalos dydį. Pasak nukentėjusiojo atstovės, teismas nepakankamai atsižvelgė į nukentėjusiojo jaustÄ stiprų fizinį skausmÄ , kuris konstatuotas 2015-04-14 – 2016-02-19 Ekspertizės akte Nr. PEGK 5(93)2016 (01) iÅ¡vadų 10 p., neatsižvelgė į nukentėjusiojo patirtÄ pažeminimÄ artimiausių kaimynų akivaizdoje, sumenkintÄ reputacijÄ , sumažėjusias bendravimo galimybes ir gėdÄ , o taip pat visiÅ¡kai neįvertino padarytos nusikalstamos veikos padarinių dėl nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klės: byloje esantys dokumentai patvirtina, jog G.

J. sveikatos būklė yra itin sudėtinga dėl jam diagnozuotų ligų, susirgimų (pirminės arterinės hipertenzijos, išeminės širdies ligos, krūtinės anginos, širdies vainikines arterijos stenozės, širdies nepakankamumo, organinės depresijos, organinio asmenybes sutrikimo), 2016-03-24 Šiaulių r. PSPC pažyma rodo, kad G. J. yra labai jautrus, blogai miega, nedidelio krūvio, streso metu jam spaudžia širdies plote, kyla arterinis kraujo spaudimas, nukentėjusiajam rekomenduojama vengti streso, didelių emocinių išgyvenimų – gydytojų yra konstatuota, kad bet koks stresas, neigiamos emocinės reakcijos gali pabloginti G.

J. psichinę bÅ«senÄ , sukelti kardiologines patologijos paÅ«mėjimÄ . Dėl to, teigiama, kad teismas neatsižvelgė į padarinius, kuriuose dėl nusikaltimo patyrė nukentėjusysis – nepriklausomai nuo to, kad nuteistasis nėra kaltas dėl nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klės, buvusios iki nusikalstamos veikos padarymo, akivaizdu yra tai, jog nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas sukėlė papildomų neigiamų neturtinių padarinių – ne tik objektyviai užfiksuotus sužalojimus, sveikatos sutrikdymÄ , bet ir kitus padarinius, kuriuos įstatymo leidėjas nurodo esant neturtinės žalos vertinimo kriterijais.Be to, skunde teigiama, kad teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos, atsižvelgė į nukentėjusiojo ir kaltininko turtinę padėtį.

Pažymima, kad nukentėjusysis yra pensininkas, jo kas mėnesį gaunamas pajamos sudaro tik 171,96 Eur pensija, jos didelė dalis išleidžiama kelionėms į gydymo įstaigas, nekompensuojamiems ar iš dalies kompensuojamiems vaistams įsigyti, o nuteistasis yra jaunas, darbingas asmuo, kuris deklaruoja neketinantis dirbti Lietuvoje, todėl nedirbantis. Taip pat skunde pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007), tačiau į šį kriterijų teismas taip pat neatsižvelgė.Apeliaciniame skunde reiškiama nuomonė, kad teismas nepagrįstai sumažino advokato pagalbos išlaidas, kurias nukentėjusysis ir civilinis ieškovas patyrė šioje byloje.

Teigiama, kad teismas neįvertino nukentėjusiojo teisių apimties ir nepagrįstai jas susiaurino, nustatydamas, jog nukentėjusysis neturi teisės reikalauti apmokėti už konsultavimÄ ir už privalomÄ bei bÅ«tinÄ teisinį bendravimÄ su teisines paslaugas teikiančiu advokatu dėl civilinio ieÅ¡kinio parengimo, dėl teisinių galimybių ir teisinės gynybos priemonių iÅ¡aiÅ¡kinimo dėl visų bÅ«tinų nukentėjusiojo teisėms apginti įrodymų, duomenų rinkimo sÄ lygų ir pateikimo baudžiamojoje byloje galimybių.Be to, atkreipiamas dėmesys, kad nepagrįsti yra teismo teiginiai apie tai, jog G.

J. praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ neatitinka protingumo, teisingumo kriterijų, o taip pat visiÅ¡kai niekuo nepagrįstas teismo sprendimas taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 (2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1372 redakcija) advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ir koordinavimÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatas dėl užmokesčio dydžio advokatams, atstovaujantiems nukentėjusiųjų, civilinių ieÅ¡kovų interesams baudžiamojoje byloje.

Pažymima, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka, t. y. remiantis juose įtvirtintomis tokių iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuojančiomis teisės normomis. Å iuo atveju nukentėjusysis prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų baudžiamojo proceso metu, atlyginimÄ , todėl, sprendžiant dėl Å¡io reikalavimo pagrįstumo, turėjo bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BPK normomis.Skunde nurodoma, kad įstatymo leidėjas nustatė kriterijų, kuriuo remiantis gali bÅ«ti mažinamos advokato pagalbos iÅ¡laidos – teismas tai gali daryti, atsižvelgdamas i nuteistojo turtinę padėtį.

Teigiama, kad teismas nustatė nuteistojo turtinę padėtį ir jos galimo pablogėjimo priežastis – paties kaltinamojo kaltę. NežiÅ«rint to, kad kaltinamasis teigė apie blogÄ savo turtinę padėtį, jis pats naudojosi byloje ne valstybės garantuojama teisine pagalba, bet savo pasirinkto samdomo advokato pagalba, todėl nepateisinamas, nelogiÅ¡kas ir neteisėtas yra nurodymas nukentėjusiajam bei civiliniam ieÅ¡kovui rinktis valstybės garantuojamÄ pagalbÄ , o ne laisvai pasirinkti pageidaujamÄ advokatÄ iÅ¡ praktikuojančių advokatų tarpo, prieÅ¡ingu atveju grasinant neteisėtomis materialinėmis sankcijomis ir jas taikant – be teisėto pagrindo (nesant atitinkamos teisės normos) sumažinant advokato darbo apmokėjimo iÅ¡laidas.Pasak nukentėjusiojo atstovės, sprendžiant dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo iÅ¡laidų advokato pagalbai, teismas nepagrįstai nesivadovavo Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymo Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo" pakeitimo", kuris 2015 m. kovo 16 d. RaÅ¡tu Nr. 141 patvirtintas Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos pirmininko), bet vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 645 redakcija), kuriuo patvirtintos „Už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ir koordinavimÄ mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklės“.

Pažymima, kad nukentėjusysis nesinaudojo valstybės garantuojama teisine pagalba ir nesikreipė dėl valstybės finansuojamo advokato, todėl advokato pagalbos iÅ¡laidos negali bÅ«ti skaičiuojamas pagal teismo nurodomÄ formulę. Akcentuojama, kad advokatui mokėtinos už teisines paslaugas sumos dydis nustatomas advokato ir kliento, kuriam teikiamos paslaugos, susitarimu ir Å¡io dydžio niekas neriboja, tačiau reikalavimui priteisti Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ kito proceso dalyvio taikytinas iÅ¡laidų dydžio pagrįstumo kriterijus, nes teismas negali pateisinti nepagrįsto iÅ¡laidavimo, jeigu toks butų nustatytas.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal minėtas Rekomendacijas, kuriomis remiamasi tiek civiliniam, tiek ir baudžiamajame procese nukentėjusiojo patirtos advokato pagalbos iÅ¡laidos ne tik nevirÅ¡ija minėtose Rekomendacijose nurodomų maksimalių dydžių, bet siekia maždaug jų vidurkį: pvz., Rekomendacijų 8.2 p. numatytas maksimalus civilinio ieÅ¡kinio parengimo dydis sudaro 1782,50 Eur (Rekomendacijų 8.2 p.), viena atstovavimo teisme ar kitose institucijose (pvz., ikiteisminiame tyrime) valanda - nuo 69,90 Eur/val. (ikiteisminio tyrimo metu 2015 m.) iki 73,51 Eur/val. (2016 m. pirmasis ketvirtis).Apibendrinant pažymima, kad nukentėjusiam G.

J., kuris neturi teisinio iÅ¡silavinimo ir reikiamų žinių savo teisėms apginti, žala atsirado ne dėl jo paties kokių nors neteisėtų ar neleistinų veiksmų, o tik dėl nuteistojo neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų, todėl nukentėjusysis turi teisę į visų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė ir nuteistojo G. Å . gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, pripažino G.

Å . kaltu dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ir atitinkamai kvalifikavo jo padarytÄ veikÄ pagal BK 284 str. 1 d. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo G. J. atstovė apeliaciniu skundu neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, G. Å . inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau praÅ¡o pakeisti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendį civilinio ieÅ¡kinio ir proceso iÅ¡laidų atlyginimo dalyse. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrino bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 2 d.).

Be kita ko, apeliaciniu skundu kreipiamas dėmesys teismo nustatytÄ G. Å . atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nukentėjusiojo atstovės manymu, apylinkės teismas nepagrįstai nustatė BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, nes ikiteisminio tyrimo metu G. Å . kaltės nepripažino, o apgailestavimÄ teisminio bylos nagrinėjimo metu deklaravo tik paveiktas neginčijamų įrodymų. Kolegija nesutinka su tokia argumentacija ir pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu G.

Å . buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl dviejų nusikalstamų veikų, padarytų idealiojoje sutaptyje – BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. (1 t., 117 b. l.), vėliau, teisminio bylos nagrinėjimo metu, prokuroras pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ G. Å . (2 t., 45 b. l.), kvalifikuojant pastarojo veikÄ tik pagal BK 284 str. 1 d. Teisiamajame posėdyje apklausiamas nuteistasis pripažino savo kaltę, iÅ¡ esmės nurodė tas pačias faktines aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, reiÅ¡kė nuoÅ¡irdų apgailestavimÄ dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino jam visÄ turtinę žalÄ (2 t., 47; 49–57 b. l.).

NebÅ«tų logiÅ¡ka ir protinga reikalauti asmens kaltės pripažinimo dėl bet kokių, net ir nepagrįstų kaltinimų. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pagrįstai nustatytos G. Å . atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl naikinti jÄ , kaip siÅ«loma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.   Dėl nustatytos neturtinės žalos dydžio Pirmiausia pažymėtina, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.).

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Nukentėjusysis G. J. savo civiliniame ieškinyje ir teisiamųjų posėdžių metu tvirtino, kad neturtinė žala jam atsirado dėl G. Š. padarytos nusikalstamos veikos, t. y. dėl sužalojimų, padarytų jo sveikatai viešosios tvarkos pažeidimo metu ir dėl kilusių paskesnių negatyvių padarinių. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.).

PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 str. 2 d. Teismas, spręsdamas dėl atlygintinos neturtinės žalos nukentėjusiajam, įvertino tai, kad nukentėjusiajam G. J. dėl tyčinių smurtinių nuteistojo veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, kad jis patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus ir kt. reikÅ¡mingas aplinkybes (kad sužalojimas buvo padarytas vienu smÅ«giu, kaimynų akivaizdoje), kad dėl nusikalstamų G.

Å . veiksmų nukentėjusiajam pakilo kraujospÅ«dis, jis vienÄ dienÄ praleido ligoninėje, buvo nubrozdintas veidas, kurį laikÄ buvo sutrikdyta įprasta nukentėjusiojo gyvenimo eiga, tačiau ekspertų taip pat nustatyta (2 t., 27-30 b. l.), kad G. J. po 2014-05-06 patirtų sužalojimų liekamųjų reiÅ¡kinių nėra. Dėl patirtų sužalojimų ir negatyvių iÅ¡gyvenimų nukentėjusysis iÅ¡ pradžių prašė 10000 Lt (2896 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, tiesa, teisminio bylos nagrinėjimo metu, G.

J. sumažino praÅ¡omos atlyginti neturtinės žalos sumÄ iki 2000 Eur. JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas nusprendė nukentėjusiojo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, siekdamas nukentėjusiosios ir kaltininko interesų pusiausvyros, laikė pakankamÄ 500,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam. Teisėjų kolegija pritaria tokiam sprendimui, kartu pažymėdama, kad 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas tokio pobÅ«džio bylose, kaip reikalaujama apeliaciniame skunde, kai asmeniui nežymiai sutrikdoma sveikata ir liekamieji reiÅ¡kiniai nenustatyti, neatitinka teismų praktikos.

IÅ¡ tikrųjų, įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, taip pat suformuota teismų praktika. Taigi, neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Kita vertus, teismas, priimdamas sprendimÄ , yra saistomas aukÅ¡tesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tos pačios kategorijos analogiÅ¡kose bylose. Teismų precedentai yra teisės Å¡altiniai, rėmimasis jais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sÄ lyga.

Apeliaciniame skunde akcentuojamos nukentėjusiojo G. J. sveikatos problemos, neįgalumas ir kiti padariniai, nurodyti Å iaulių rajono pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro raÅ¡te (2 t., 76 b. l.), nėra susiję su Å¡ia byla ir G. Å . kaltais veiksmais, kurie jam inkriminuoti skundžiamu nuosprendžiu, todėl plačiau Å¡ioje nutartyje neaptarinėtini, nes įtakos sprendimui dėl neturtinės žalos dydžio, konkrečiu atveju, neturi. Kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam G. J. teismo nustatyta atlygintina neturtinės žalos suma – 500 Eur, yra teisinga, atitinkanti protingumo kriterijus ir teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrÄ .

Priteisiant neturtinę žalÄ , apylinkės teismas vadovavosi CK 1.5 str. nustatytais teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo principais, kas leido teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ , todėl keisti nuosprendį Å¡ioje dalyje nėra teisinio pagrindo. Skunde nepagrįstai teigiama, kad nebuvo atsižvelgta į kaltininko turtinę padėtį ir galimybes atlyginti didesnę neturtinės žalos sumÄ . Pirmiausia, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, kurio turinys atstovei žinomas, turinio matyti, kad teismui buvo žinomos aplinkybės, susijusios su G.

Å . turtine padėtimi (nedirba, oficialių pajamų neturi, turto savo vardu neturi), jo galimybėmis atlyginti žalÄ , kad užtikrinti nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrÄ . Å iuo atveju nėra pagrindo Å¡ių duomenų svarstyti iÅ¡ naujo ir (ar) vertinti kitaip. Dėl proceso iÅ¡laidų Apeliaciniu skundu praÅ¡oma priteisti iÅ¡ nuteistojo visas nukentėjusiojo turėtas proceso iÅ¡laidas, tai yra už advokato paslaugas sumokėtÄ sumÄ pinigų – 1261,58 Eur, kuriÄ patvirtina bylos duomenys (1 t., 41–42; 156 b. l.).

Pagal BPK 104 str. 2 d. įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kartu Å¡iame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.Konkrečioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis iki bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje sumokėjo atstovei advokatei 1261,58 Eur už jo atstovavimÄ ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinų proceso iÅ¡laidų, pagrįstai iÅ¡analizavo byloje esančius dokumentus ir įvertino advokatės J.

GrigaliÅ«nienės atlikto darbo baudžiamojoje byloje apimtį, konstatuodamas, kad nukentėjusiojo atstovė dalyvavo 2014-08-28 akistatose (1 t., 10–13), kuri truko 1 val. 20 min., 2014-06-20 ir 2014-09-10 susipažino su bylos medžiaga (1 t., 70, 126 b. l.), rašė paklausimus gydymo įstaigoms dėl G. J. sveikatos bÅ«klės, paklausimÄ VÄ® „Regitra“ (1 t., 26, 31, 34 b. l.), parengė civilinį ieÅ¡kinį (1 t., 15–20 b. l.), surašė 2014-07-21 praÅ¡ymÄ ikiteisminio tyrimo įstaigai (1 t., 81 b. l.), kad byla buvo iÅ¡nagrinėta per du posėdžius, kurių bendra trukmė 3 valandos.Kolegijos nuomone, tokia honoraro suma (1261,58 Eur) advokatei už nukentėjusiojo atstovavimÄ ir dokumentų suraÅ¡ymÄ nesudėtingoje ir mažos apimties byloje, kurioje kaltinamas vienas savo kaltę pripažįstantis asmuo įvykdęs vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , yra nepagrįstai didelė.

Atsižvelgus į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir sunkumÄ , faktinį ir teisinį bylos sudėtingumÄ ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę ir pan., darytina iÅ¡vada, kad G. J. už teisinę pagalbÄ sumokėti honorarai advokatei neatitinka proporcingumo kriterijaus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdama klausimÄ dėl nukentėjusiojo praÅ¡omų priteisti proceso iÅ¡laidų – apmokėjimo už advokato paslaugas iÅ¡laidų, iÅ¡eities pagrindu laikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 (2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1372 redakcija) advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ir koordinavimÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatas dėl užmokesčio dydžio advokatams, atstovaujantiems nukentėjusiųjų, civilinių ieÅ¡kovų interesams baudžiamojoje byloje.

Tačiau, kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepakankamai dėmesingai įvertino pakankamai mažas nukentėjusiojo gaunamas pajamas (171,96 Eur pensija), daugiau dėmesio skirdamas kaltininko blogai turtinei padėčiai, kuriai negali bÅ«ti teikiamas prioritetas konkrečiu atveju. Taigi, kolegija, atsižvelgusi į iÅ¡vardintas aplinkybes, nuteistojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, civilinį ieÅ¡kinį, teisinės pagalbos bÅ«tinumo pagrindÄ ir apimtį procese, į G. J. sumokėtÄ pinigų sumÄ advokatei, siekdama abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, sprendžia, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra per didelės, tačiau ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡ G.

Å . priteista proceso iÅ¡laidų suma nukentėjusiajam yra nepakankama. Todėl, siekiant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, įvertinus tai, kad nukentėjusiosios atstovės apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies, kad atskirai už nukentėjusiojo atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme priteisti proceso iÅ¡laidų nepraÅ¡oma, Å¡i suma padidintina iki 800 Eur, pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai iÅ¡spręsto atstovavimo iÅ¡laidų klausimo (BPK 328 str. 4 p.).Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., n u t a r i a:

JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendį pakeisti ir iÅ¡ G. Å . nukentėjusiajam G. J. priteistas proceso iÅ¡laidas, turėtas atstovės advokatės paslaugoms apmokėti, padidinti iki 800 Eur. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                       Ernesta Montvidienė Teisėjai                                                                                                             Alfredas Vilbikas                                                                                                                           Bronius Zalaga