2023-01-04 Nr. DBT-5-3-61-3-02860-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-2/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02860-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viados NT“ skundą atsakovui valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Viados NT“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – ir Direkcija) 2022 m. birželio 10 d. raštą Nr. (6.6)2-8625 „Dėl prašymo“, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas, ir įpareigoti Direkciją iš naujo išnagrinėti minėtą pareiškėjo prašymą.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad Direkcija pagal kompetenciją išduoda prisijungimo prie valstybinės reikšmės magistralinių kelių sąlygas, tikrina atitinkamų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams. Direkcijos teikiamos administracinės paslaugos apima parengtų projektų pagal nustatytas prisijungimo sąlygas, taip pat teritorijų planavimo ir žemėtvarkos planavimo dokumentų derinimą su Direkcija. Nurodytos aplinkybės, pareiškėjo įsitikinimu, patvirtina, kad skundžiamas Direkcijos raštas priimtas teikiant paslaugas viešojo administravimo srityje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip priskirtiną bendrosios kompetencijos teismui. Nutartyje teismas laikėsi pozicijos, kad nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu. Teismų praktikoje konstatuota, kad tokie reikalavimai kyla iš prievolinių sutartinių teisinių santykių, todėl yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Kai pareiškėjo reikalavimai Direkcijai nukreipti kaip valstybinės reikšmės kelią patikėjimo teise valdančiam subjektui – civilinių teisinių santykių dalyviui, įgyvendinančiam atitinkamas su valstybei priklausančio nekilnojamojo turto (šiuo atveju valstybinės reikšmės kelio) valdymu susijusias teises ir pareigas, ginčas kyla iš valstybės patikėto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo santykių, įgyvendinant turto savininko teises ir pareigas, taip pat Direkcijai vykdant įstatyme nustatytus specialiuosius įpareigojimus, kurie neturi viešajam administravimui būdingų požymių.

Pareiškėjas atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį ir perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui klausimą dėl skundo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gavęs pareiškėjo atskirąjį skundą, suabejojo dėl nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo, todėl su prašymu išspręsti šį klausimą kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją. Grįsdamas savo abejones, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog administracinių teismų praktikoje yra nagrinėjami ginčai dėl Direkcijos sprendimų, kuriais neleista įsirengti tiesioginės nuovažos nuo kelio į pareiškėjui nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą, panaikinimo bei Direkcijos įpareigojimo leisti įsirengti nuovažą ar suprojektuoti, suderinti ir valstybinės reikšmės kelių priežiūrai ir plėtrai skirtomis lėšomis įrengti nuovažą / sankryžą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1092/2009; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1232-146/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-380-662/2019 taip pat yra konstatavęs, kad ginčai dėl Direkcijos sprendimo panaikinimo ir Direkcijos įpareigojimo suderinti supaprastintą statybos projektą, parengtą pagal išduotas prisijungimo (projektavimo) sąlygas, pateiktus išaiškinimus, yra nagrinėjami administraciniuose teismuose. Tačiau specialioji kolegija 2022 m. birželio 16 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-28/2022 taip pat yra konstatavusi, jog reikalavimas dėl nuovažos įrengimo kyla iš prievolinių sutartinių teisinių santykių; nors Direkcija valdo valstybės turtą patikėjimo teise, tačiau ji veikia turimų daiktinių teisių ir pareigų pagrindu, todėl reikalavimai Direkcijai dėl valstybinės reikšmės kelio rekonstravimo techninio projekto koregavimo ir įpareigojimo įrengti nuovažą kyla iš civilinių teisinių santykių, susijusių su inžinerinio statinio rekonstravimu sukeliamu pareiškėjo teisių pažeidimu, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija pagal teisės aktuose įtvirtintą kompetenciją pasisako tik dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo pagal skunde suformuluotą pagrindą ir dalyką, bet ne dėl kitų kilusiam ginčui išnagrinėti aktualių klausimų.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Direkcija. Kelių įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta, kad Direkcija organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą, taip pat atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų, kurie finansuojami valstybės biudžeto lėšomis ar iš kitų finansavimo šaltinių, kokybės vertinimą, kokybės kontrolinius patikrinimus ir techninę, ekonominę ir aplinkos apsaugos stebėseną (6 punktas).

Kelių įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 44 dalyje įtvirtinta, kad prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos – statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose.

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl Direkcijos rašto, kuriuo atsakyta į pareiškėjo prašymą išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas, siekiant ties pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu įrengti nuovažą nuo krašto kelio Molėtai–Utena bei šiame sklype statyti statinius vadovaujantis galiojančio šio žemės sklypo detaliojo plano sprendiniais. Ginčijamu raštu Direkcija pareiškėjui nurodė, kad detaliajame plane už sklypo ribų suplanuota nuovaža yra projektinis pasiūlymas ir yra rekomendacinio pobūdžio, o pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalį statinio projektai (šiuo atveju – nuovažų projektai) rengiami pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galioja tą dieną, kai išduodami specialieji reikalavimai ar prisijungimo sąlygos.

Taigi pareiškėjo keliamas ginčas dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo yra susijęs su Direkcijai viešojo administravimo srityje, siekiant tenkinti viešuosius interesus, pavestų valstybinės reikšmės kelių priežiūros, plėtros ir su tuo susijusių darbų kokybės vertinimo bei stebėsenos funkcijų įgyvendinimu. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos yra išduodamos, kai jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose, o iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ginčas tarp šalių kilo būtent dėl detaliojo plano ir jame numatytų sprendinių vertinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pareiškėjo reikalavimas Direkcijai dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo kyla iš administracinių teisinių santykių, todėl yra nagrinėtinas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.).

Šiuo konkrečiu atveju byloje keliamas ginčas niekaip nėra susijęs su Direkcijos, kaip valstybinės reikšmės kelią patikėjimo teise valdančio subjekto, įgyvendinančio atitinkamas su valstybei priklausančio valstybinės reikšmės kelio valdymu (pvz., remontu, rekonstrukcija) susijusias teises ir pareigas, veiksmais ir iš to kylančiomis civilinėmis teisinėmis pasekmėmis, todėl aptariamos bylos ir bylų, kuriose priimtos specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. T-8/2022 (dėl žalos, kildinamos iš valstybinio kelio statinių neišmontavimo) bei 2022 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. T-28/2022 (dėl kelio rekonstrukcijos techninio darbo projekto koregavimo), ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) yra skirtingas.

Šiuo atveju į specialiąją kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, todėl byla grąžintina Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka išspręsti atskirąjį skundą.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viados NT“ skundą atsakovui valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka išspręsti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viados NT“ atskirąjį skundą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Danguolė Bublienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Artūras Drigotas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys