2023-06-05 Nr. CB-4789-2-33-3-00812-2022-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

(S)

Nr. DOK-2619

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00812-2022-8

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2023 m. gegužės 23 d. paduotu pareiškėjos UAB „Finansista“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja UAB „Finansista“ padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriuo atmestas jos pareiškimas dėl proceso atnaujinimo Plungės apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-2962-1024/2022.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Pareiškėjos UAB „Finansista“ kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindus. Pagrindžiant šių teisinių pagrindų egzistavimą, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normą (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Pareiškėjos UAB „Finansista“ paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl to nepagrįstai atmetė jo prašymą atnaujint procesą byloje dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuri buvo inicijuota įpėdinės D. D. tuo metu, kai antstolė jau vykdė skolos išieškojimą iš kitos įpėdinės – skolininkės L. B. bei buvo areštavusi jos turtinę teisę į tėvo palikimą. Teismai neįvertino pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad D. D. negalėjo priimti tėvo palikimo, pradedama jį faktiškai valdyti, nes deklaravo išvykimą į Islandiją, o tėvo laidotuvėmis rūpinosi tik skolininkė. Pareiškėja įžvelgia, kad skolininkės ir kitos įpėdinės suderinti veiksmai inicijuojant bylos dėl juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo iškėlimą, sudaro prielaidas nesąžiningam skolininkei išvengti prievolės įvykdymo pareiškėjai. Pareiškėjos įsitikinimu, jos, kaip kreditorės, teisės gali būti apgintos tik per proceso atnaujinimo institutą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad jais neformuluojami tokie teisės klausimai, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė skunde nurodytas proceso teisės normas, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismų nutartims priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatui G. G. (a. k. duomenys neskelbtini) 55 (penkiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už pareiškėją 2023 m. gegužės 23 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 184.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Andžej Maciejevski

Dalia Vasarienė