2023-01-04 Nr. AB-311-3-61-3-02912-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-152-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02912-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus kapitalo grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus kapitalo grupė“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Mokėjimų priežiūros tarnyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Teisės ir kreditų valdymas“) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus kapitalo grupė“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) komisijos 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Nr. 12R-28 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 13 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą skirta 90 000 Eur bauda, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarime nuspręsta, kad UAB „Mokėjimų priežiūros tarnyba“, UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ ir UAB „Vilniaus Kapitalo Grupė“ atitinkamais savo veiksmais ir / ar neveikimu pažeidė Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatą, nes UAB „Mokėjimų priežiūros tarnyba“, UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ be asmenų sutikimo siuntė el. paštu laiškus su įmonių teikiamų paslaugų reklama. Komisija nusprendė, kad Bendrovei priklauso domenai, iš kurių buvo siunčiama reklama pareiškėjams, todėl būtent Bendrovei Nutarimu buvo skirta bauda.

3. Pareiškėjas teigė, kad jam buvo paskirta neprotinga ir neteisinga bauda, baudos skaičiavimo formulė prieštarauja teisės aktams. Komisija skyrė beveik pusę maksimalios baudos vien dėl to, kad Bendrovė nepateikė Komisijai savo metinės pajamų deklaracijos, neatsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir kilusius padarinius. Komisija nusprendė, jog buvo padaryta esminė žala Reklamos įstatymo saugomiems interesams, todėl Bendrovė turi atlyginti žalą, nors tokio pobūdžio pažeidimas tikrai nesukelia esminės žalos, dėl kurios galėtų būti skirta bauda.

4. Pareiškėjas akcentavo, jog nėra suprantama, kodėl Komisija nusprendė, kad bazinis (pradinis) baudos dydis yra skaičiuojamas nuo pusės maksimalios įmanomos baudos tuo atveju, jeigu nėra duomenų apie Bendrovės metines pajamas. Tokia baudos skaičiavimo formulė prieštarauja teisės aktams, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 983 patvirtintame Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) aiškiai nurodoma, kad bazinis baudos dydis už pakartotinį pažeidimą negali būti didesnis nei 6 proc., skaičiuojamų nuo metinių pajamų. Tai reiškia, kad skaičiuojant 6 proc. nuo metinių pajamų, gaunasi suma didesnė, nei įstatyme nurodoma, ir ji mažinama iki 200 000 Eur. Komisija interpretavo įstatymą netinkamai, nesivadovaudama Aprašo 6 punktu, nes Aprašas nenumato, kad pažeidėjui nepateikus metinės pajamų deklaracijos, bazinis baudos dydis gali būti pusė maksimalios baudos. Paskirta bauda yra neproporcinga, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį (išsiųsti keli el. laiškai kitiems verslo subjektams), pažeidimas truko trumpai, dėl išsiųstų el. laiškų Bendrovė negavo jokios naudos. Nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. Bendrovė negavo jokių pajamų, iš 2019 m. ir 2020 m. pelno ataskaitų taip pat yra aišku, kad Bendrovė pajamų neturi.

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas skunde neginčija reklamos vartotojams siunčiamos nepageidaujamos reklamos el. paštu pripažinimo reklama fakto ir fakto, jog būtent jis yra atsakingas už Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimą.

7. Atsakovas, vadovaudamasis Reklamos įstatyme bei Apraše nustatytu reguliavimu, paaiškino, kad Tarnybos komisija, spręsdama dėl Nutarimu skiriamos baudos Bendrovei dydžio, vadovaudamasi Aprašo 6 punktu, pirmuoju etapu nustatant pradinį baudos dydį atsižvelgė į tai, jog Bendrovei prieš mažiau nei metus, t. y., 2020 m. spalio 29 d., Tarnybos komisijos nutarimu Nr. 12R-64 jau buvo paskirta sankcija (įspėjimas) už Reklamos įstatymo 13 straipsnio pažeidimą. Ši aplinkybė reiškia, kad Bendrovė pakartotinai per vienerius metus pažeidė Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Vadovaujantis Aprašo 6 punktu, pirmuoju etapu apskaičiuotas pradinis baudos dydis sudaro 3 proc. reklaminės veiklos subjekto pajamų, neviršijant Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos maksimalios baudos dydžio ribos. Tarnybos komisijai nustačius, jog pradinis baudos dydis turėtų būti lygus 3 proc. reklaminės veiklos subjekto pajamų praėjusiais finansiniais metais, buvo patikrinta Juridinių asmenų registre pateikta informacija apie Bendrovės pajamas praėjusiais finansiniais metais. Bendrovė nebuvo pateikusi duomenų dėl gautų pajamų už praėjusius finansinius metus. Informacija apie Bendrovės pajamas praėjusiais finansiniais metais nebuvo pateikta ir Tarnybai, minėtos informacijos paprašius 2021 m. liepos 26 d. raštu bei pakartotinai Tarnybai besikreipiant į Bendrovę 2021 m. rugpjūčio 18 d. el. paštu, t. y. Tarnyba, siekdama tinkamai įvertinti galimą baudos dydį, įvairiomis priemonėmis kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti informaciją apie Bendrovės pajamas, tačiau Bendrovė nedėjo jokių pastangų, vengdama bendradarbiauti su Tarnyba tyrimo metu, tokios informacijos neteikė, nors vadovaujantis įstatyminiu reglamentavimu tokią pareigą turėjo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Aprašo 6 punktu bei Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustatytas pradinis baudos dydis (taikant Apraše nurodytą baudų apskaičiavimo metodikos analogiją) Bendrovei sudarė pusę Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos baudos sumos (t. y. pusę sumos nuo 200 000 Eur). Bendrovei nustatytas pradinis baudos dydis siekė 100 000 Eur.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Aprašo 6 punktas nenumato pradinės baudos dydžio apskaičiavimo formulės tais atvejais, kai nėra duomenų apie reklaminės veiklos subjekto pajamas praėjusiais finansiniais metais, tačiau minėta situacija yra aiškiai reglamentuota Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje. Tarnybos komisija, apskaičiuodama Bendrovei skiriamos baudos dydį, vadovaujasi ne vien Aprašo, tačiau sistemiškai ir Reklamos įstatymo nuostatomis. Tais atvejais, kai pagal Aprašo 6 punktą yra apskaičiuojamas pradinis baudos dydis, reklaminės veiklos subjektui nepateikus informacijos apie pajamas praėjusiais finansiniais metais, yra taikoma Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, jog jeigu reklaminės veiklos subjektas nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, jam skiriama bauda už Reklamos įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimą iki vieno šimto tūkstančių eurų, o jeigu pažeidimas padaromas pakartotinai per vienus metus nuo baudos ar įspėjimo už Reklamos įstatymo 13 straipsnyje numatytą pažeidimą paskyrimo, – iki dviejų šimtų tūkstančių eurų.

9. Atsakovas nesutiko su skundo argumentais, jog pažeidimas nesukėlė esminės žalos Reklamos įstatymo saugomiems interesams. Pažymėjo, jog dėl Bendrovės teikiamos nepageidaujamos reklamos nukentėjo net keli pareiškėjai, pateikę skundus Tarnybai, be to, nepageidaujama reklama galimai buvo teikta ir kitiems asmenims, neišreiškusiems sutikimo gauti bendrovės reklamą, tačiau skundų Tarnybai nepateikusiems.

10. Atsakovas paaiškino, kad vertindama padaryto pažeidimo pobūdį Tarnybos komisija atsižvelgė į tai, jog nepageidaujama reklama vartotojams buvo siunčiama jų el. pašto adresais, nepageidaujamos reklamos siuntimas nebuvo sustabdytas po to, kai reklamos vartotojai aiškiai išreiškė nesutikimą gauti reklamą, taip pat ir po to, kai apie galimą Reklamos įstatymo 13 straipsnio pažeidimą Bendrovė buvo informuota Tarnybos. Bendrovė pažeidė ne tik Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, tačiau kartu ir Reklamos įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, t. y. nepageidaujama reklama reklamos vartotojams buvo skleidžiama reklamos vartotojams aiškiai išreiškus nesutikimą gauti reklamą. Nepageidaujamos reklamos skleidimas nebuvo sustabdytas ir Tarnybai pradėjus nagrinėjimo procedūrą dėl Bendrovės galimo Reklamos įstatymo pažeidimo. Atsižvelgdama į tai, Tarnybos komisija teisėtai bei pagrįstai nusprendė už padaryto pažeidimo pobūdį Bendrovei nustatyto pradinio baudos dydžio (100 000 Eur) nedidinti ir nemažinti.

11. Atsakovas, pasisakydamas dėl Bendrovės padaryto Reklamos įstatymo 13 straipsnio pažeidimo masto, akcentavo, kad Tarnybos komisija, įvertinusi tai, jog dėl padaryto pažeidimo buvo gauti 4 vartotojų pranešimai, tai, jog reklamos vartotojų gautuose nepageidaujamuose reklaminio pobūdžio elektroniniuose laiškuose nebuvo reklamuojamos Bendrovės paslaugos, o padarytas pažeidimas buvo padarytas dėl jos veiksmų, pažeidimo mastą vertino kaip nedidelį bei todėl nustatytą pradinį baudos dydį sumažino 10 procentų, t. y. iki 90 000 Eur.

12. Atsakovas pažymėjo, kad Tarnybos komisija, spręsdama dėl Bendrovės skleidžiamos reklamos trukmės, nustatė, kad Bendrovės skleidžiama reklama reklamos vartotojams buvo siunčiama ne vieną kartą, bei nutarė pradinio baudos dydžio nedidinti ir nemažinti, kadangi skleidžiamos reklamos trukmė nebuvo vertinama kaip ilga.

13. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Tarnybos komisija, antruoju etapu apskaičiuodama bazinį baudos dydį, įvertinusi visas pažeidimui reikšmingas aplinkybes pažeidimo pobūdžio, masto bei trukmės aspektais, nustatė 90 000 Eur bazinį baudos dydį. Trečiuoju etapu Tarnybos komisija apskaičiavo skiriamos baudos dydį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą. Kadangi atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, bazinis baudos dydis nebuvo sumažintas ir padidintas, todėl Bendrovei skiriamos baudos dydis sudarė 90 000 Eur.

14. Atsakovas pabrėžė, kad įspėjimo už Reklamos įstatymo 13 straipsnio pažeidimą taikymas reklaminės veiklos subjektui yra priežiūros institucijos diskrecija. Atsižvelgiant į Bendrovei 2020 m. spalio 29 d. Tarnybos komisijos nutarimu 12R-64 paskirtą įspėjimą, Bendrovė turėjo būti susipažinusi su Reklamos įstatymo reikalavimais bei privalėjo užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama tik teisės aktų reikalavimus atitinkanti reklama, tačiau tokio veiklos modelio nepasirinko, elgėsi socialiai neatsakingai bei tokiais veiksmais pakartotinai, per vienerius metus pažeidė Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Atsakovas pakartotinai neskyrė Bendrovei įspėjimo, kadangi tokios nuobaudos skyrimas neužtikrintų Reklamos įstatymo 13 straipsnyje numatyto tikslo, t. y., kad reklama būtų skleidžiama tik turint reklamos vartotojo sutikimą ar prašymą, įgyvendinimo.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, nurodė, kad pareiškėjas neginčija fakto, kad el. paštu siųsta informacija pripažintina reklama bei fakto, kad jis yra atsakingas už Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimą. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su paskirtos baudos dydžiu.

17. Teismas, apžvelgęs Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, 13 straipsnio 1–2 dalyse, 24 straipsnio 1, 5 dalyse, Aprašo 5 punkte (5.1–5.3 papunkčiai) ir 6 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad atsakovas, pirmuoju etapu apskaičiuodamas pradinį baudos dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Bendrovė Reklamos įstatymą per metus pažeidė pakartotinai, t. y. Tarnybos komisijos 2020 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 12R-8 ir 2020 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 12R-64 už analogiškus Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimus Bendrovei jau buvo pritaikytos sankcijos – skirti įspėjimai ir vadovaudamasi Aprašo 6 punktu apskaičiavo pradinį baudos dydį, lygų 3 proc. nuo Bendrovės pajamų einamaisiais finansiniais metais, neviršijant Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos maksimalios baudos dydžio ribos. Atsakovas, siekdamas įvertinti Bendrovės pajamas už praėjusius finansinius metus, nustatė, kad Bendrovė nebuvo pateikusi tokio pobūdžio duomenų Juridinių asmenų registrui. Dėl tokių duomenų pateikimo Tarnyba 2021 m. liepos 26 d., 2021 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į Bendrovę, tačiau ji jų nepateikė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Aprašo 6 punktu, Tarnyba pradinį baudos dydį nustatė lygų 100 000 Eur, t. y. lygų pusei Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos 200 000 Eur baudos.

18. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Tarnyba netinkamai vadovavosi Aprašo 6 punktu ir netinkamai apskaičiavo pradinį baudos dydį. Pažymėjo, kad, kaip teisingai pareiškėjas nurodo, Aprašas nenumato pradinės baudos dydžio apskaičiavimo atvejų, kai reklaminės veiklos subjektas nepateikia duomenų apie pajamas praėjusiais finansiniais metais. Vis dėl to, tokia situacija yra aiškiai aptarta Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje. Esant tokiai situacijai, kai Bendrovė vengė bendradarbiauti su atsakovu ir net po pakartotinio atsakovo prašymo duomenų apie savo pajamas neteikė, Tarnybos komisija, vadovaudamasi Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, teisėtai ir pagrįstai nustatė 100 000 Eur pradinį baudos dydį.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nurodė, kad nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. nėra gavęs jokių pajamų, pateikė 2019 m. ir 2020 m. pelno ataskaitas. Teismas laikė, kad šių ataskaitų pateikimas situacijos dėl pradinio baudos dydžio nustatymo nekeičia. Duomenys apie pajamas teikiami reklamos priežiūros institucijai (t. y. Tarnybai), nagrinėjančiai Reklamos įstatymo 13 straipsnio pažeidimus ir skiriančiai baudas dėl šių pažeidimų, o ne teismui. Priešingu atveju susidarytų ydinga praktika, jeigu Bendrovei nevykdant savo pareigos bendradarbiauti su atsakovu, teikti būtinus duomenis individualizuojant baudą, ir vėliau juos pateikus teismui, teismas paskirtą baudą sumažintų ar panaikintų. Esant tokiai situacijai, teismas negali vadovautis šiais pavėluotai pateiktais duomenimis, todėl atsakovo nustatytas pradinis baudos dydis nekeistinas.

20. Teismas nustatė, kad antruoju etapu vadovautasi Aprašo 7 punktu, vertintas Bendrovės padaryto Reklamos įstatymo 13 straipsnio pažeidimo pobūdis, mastas, trukmė ir apskaičiuotas 90 000 Eur bazinis baudos dydis. Aprašo 7.1 papunkčio kontekste, vertindama pažeidimo pobūdį, Tarnybos komisija atsižvelgė į tai, kad nepageidaujama reklama ir toliau buvo siunčiama elektroniniu paštu net ir po to, kai ją gaunantys asmenys išreiškė nesutikimą tokią reklamą gauti, o Tarnyba buvo pradėjusi nagrinėjimo procedūrą dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo, todėl nusprendė už pažeidimo pobūdį nustatyto pradinio baudos dydžio nedidinti ir nemažinti. Teismas tokį atsakovo vertinimą laikė teisėtu ir pagrįstu, aplinkybių, sudarančių pagrindą pradinį baudos dydį mažinti, pareiškėjas teismui nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

21. Teismas, vadovaudamasis Aprašo 7.2 ir 7.3 papunkčiais, nustatė, kad pažeidimo mastą atsakovas įvertino kaip nedidelį, todėl nustatytą pradinį baudos dydį sumažino 10 proc. Teismas akcentavo, kad nors Bendrovė nepageidaujamą reklamą vartotojams siuntė ne vieną kartą, tačiau pažeidimo trukmė ginčo atveju nebuvo vertinta kaip ilga ir nuspręsta nustatyto pradinio baudos dydžio nedidinti ir nemažinti. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, sprendė, kad Tarnybos komisija tinkamai įvertino pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę ir pagrįstai pradinį baudos dydį sumažino iki 90 000 Eur.

22. Teismas nurodė, kad trečiuoju etapu, vadovaujantis Aprašo 8 punktu, įtvirtinančiu, kad nustačius bazinį baudos dydį, skaičiuojamas skiriamos baudos dydis, atsižvelgiant į Reklamos įstatymo 24 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias arba sunkinančias aplinkybes. Šiuo atveju atsakovas atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė, todėl bazinio baudos dydžio nemažino ir nedidino bei Bendrovei paskyrė 90 000 Eur baudą.

23. Teismas, vertindamas skundo argumentus, kad Bendrovės padarytas pažeidimas nepadarė esminės žalos Reklamos įstatymu saugomiems interesams, todėl Bendrovei turėjo būti skiriamas įspėjimas, pažymėjo, jog už analogiškus pažeidimus Bendrovei jau anksčiau buvo skirti įspėjimai. Taigi Bendrovė, žinodama, kad jos atliekami veiksmai laikytini Reklamos įstatymo pažeidimu, tokio savo elgesio nekeitė, elgėsi neatsakingai ir pakartotinai pažeidė Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Toks reklamos teikimas itin žalingas vartotojų interesams, todėl dėl savo pobūdžio Bendrovės padarytas pažeidimas laikytinas darančiu esminę žalą Reklamos įstatymo saugomiems asmenų interesams. Iš to seka išvada, kad įspėjimų skyrimas neskatina Bendrovės keisti savo socialinį elgesį ir neužtikrina Reklamos įstatymo 13 straipsnyje numatyto tikslo, kad reklama būtų teikiama tik turint reklamos vartotojo sutikimą ar prašymą, įgyvendinimo. Todėl atsakovas pagrįstai skyrė piniginę baudą.

24. Teismas konstatavo, kad Tarnybos komisija, skirdama baudą Bendrovei už Reklamos įstatymo pažeidimą, vertino visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, surinktus įrodymus, pateiktus paaiškinimus, tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus. Tarnybos komisijos paskirtas baudos dydis yra proporcingas Bendrovės padarytam Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų pažeidimui ir tik skiriant realią baudą bus pasiekti teisinės atsakomybės tikslai, be kita ko, Reklamos įstatymo pažeidimų prevencija. Tarnybos komisijos Nutarimas, kuriuo Bendrovei paskirta 90 000 Eur bauda, yra teisėtas ir pagrįstas.

25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

26. Teismas nevertino kitų proceso dalyvių argumentų, nes jie nėra esminiai sprendžiant administracinę bylą ir nekeičia padarytos išvados.

III. 27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – Tarnybos komisijos Nutarimą panaikinti ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28. Pareiškėjo teigimu, skundžiamu Nutarimu Tarnybos komisija nepagrįstai nusprendė ir teismas su tokiu vertinimu sutiko, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie pajamas už praėjusius finansinius metus, pradinis baudos dydis yra 50 proc. maksimalios baudos. Pareiškėjas akcentuoja, kad Reklamos įsatymo 24 straipsnis neįtvirtina, kad tuo atveju, jeigu komisijai nėra žinoma apie pažeidėjo metines einamųjų metų pajamas, ji gali pradinį baudos dydį nustatyti kaip pusę galimos Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos maksimalios baudos. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tik galimas maksimalus baudos dydis (ne pradinis) tuo atveju, jeigu asmuo padaro pažeidimą ir nepateikia duomenų apie pajamas. Tačiau ši teisės norma nereglamentuoja pradinio baudos dydžio skyrimo tvarkos. Apraše aiškiai nurodoma, kad pradinis baudos dydis už pakartotinį pažeidimą negali būti didesnis nei 6 proc., skaičiuojamų nuo metinių pajamų. Tai reiškia, kad jeigu skaičiuojant 6 proc. nuo metinių pajamų suma yra didesnė, nei įstatyme nurodoma, ji mažinama iki 200 000 Eur.

29. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pati komisija nurodė, kad Bendrovės padarytas pažeidimo mastas yra nedidelis, tačiau teismas prieštaravo tokiai komisijos padarytai išvadai ir nusprendė, kad Bendrovės atlikti veiksmai (el. laiškų siuntimas asmenims į el.paštus su reklaminio pobūdžio turiniu) laikytini darančiais esminę žalą Reklamos įstatymo saugomiems asmenų interesams. Tokių išvadų darymas yra nelogiškas, kadangi pažeidimo mastas ir trukmė yra trumpa, pažeidimo pobūdis nėra tokio pobūdžio, kuris galėtų lemti didelę žalą Reklamos įstatymo saugomiems interesams ir paskirta bauda nėra proporcinga padarytam pažeidimui. Asmenims, gavusiems reklaminę informaciną iš Bendrovės, nebuvo padaryta jokia žala, Bendrovė dėl išsiųstų el. laiškų negavo jokios naudos (pelno).

30. Pareiškėjas pažymi, kad skiriant baudą nebuvo atsižvelgta į Bendrovės einamųjų metų pajamas, o teismas taip pat atsisakė vertinti pareiškėjo gaunamas pajamas ir, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, panaikinti Nutarimą. Paskirta 90 000 Eur bauda negalės faktiškai būti įvykdyta, nes Bendrovė neturi pajamų ir pareiškėjas pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus. Teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo į bylą pateiktų duomenų apie pajamas. Tokiu būdu buvo apribota pareiškėjo teisė į teisingą teismą. Teisės normos nenumato teismo pareigos atsisakyti vertinti įrodymus tuo atveju, jeigu jie nebuvo pateikti administracinį aktą surašiusiam asmeniui. Pateikti į bylą pareiškėjo įrodymai apie gaunamas pajamas yra pagrindas panaikinti arba mažinti paskirtą baudą.

31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32. Atsakovas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia iš esmės analogiškais pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, akcentuodamas, kad tais atvejais, kai Aprašas nereglamentuoja pradinio baudos dydžio skyrimo mechanizmo, reklaminės veiklos subjektui nepateikus priežiūros institucijai informacijos apie turėtas pajamas, nustatant pradinį baudos dydį, vadovaujamasi Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjas turėjo galimybę Tarnybai pateikti informaciją apie savo pajamas, tačiau tokios informacijos nepateikė. Tokios informacijos pateikimas teisminio nagrinėjimo metu neturėtų būti pagrindas mažinti pareiškėjui paskirtos baudos dydį.

33. Atsakovas pažymi, jog dėl Bendrovės teikiamos nepageidaujamos reklamos, kuria buvo reklamuojamos net kelių skirtingų įmonių paslaugos ir kuri, neturint reklamos vartotojų sutikimo, buvo teikta net keletą kartų ir Bendrovei esant gerai informuotai, jog Reklamos įstatymas reklamos teikimą be sutikimo draudžia, nukentėjo net keli pareiškėjai, pateikę skundus Tarnybai. Be to, nepageidaujama reklama galimai buvo teikta ir kitiems asmenims, neišreiškusiems sutikimo gauti bendrovės reklamą, tačiau skundų Tarnybai nepateikusiems. Šiuo aspektu pareiškėjo argumentai yra tik jo subjektyvi nuomonė, išreikšta siekiant išvengti ekonominės atsakomybės už Reklamos įstatymo 13 straipsnio pažeidimą.

34. Atsakovo teigimu, apskaičiuojant bazinį baudos dydį buvo atsižvelgta į tai, jog nepageidaujama reklama vartotojams buvo siunčiama jų el. pašto adresais, šios reklamos siuntimas nebuvo sustabdytas ir po to, kai reklamos vartotojai aiškiai išreiškė nesutikimą gauti reklamą bei Tarnybai pradėjus nagrinėjimo procedūrą dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo. Dėl padaryto pažeidimo buvo gauti 4 vartotojų pranešimai, skleidžiama reklama vartotojams buvo siunčiama ne vieną kartą. Bauda Bendrovei paskirta, įvertinus tai, jog Bendrovė Reklamos įstatymo 13 straipsnio pažeidimą padarė pakartotinai bei pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę, nenustačius lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Bauda yra tinkamai individualizuota, proporcinga padarytam pažeidimui, baudos skyrimo mechanizmas Nutarime aprašomas detaliai. Vien aplinkybė, kad Bendrovės finansinė padėtis yra sunki, teismui nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog skirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 35. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar Tarnybos Nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, Nutarimą paliko nepakeistą.

36. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog Reklamos įsatymo 24 straipsnyje neįtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu komisijai nėra žinoma apie pažeidėjo metines einamųjų metų pajamas, ji gali pradinį baudos dydį nustatyti kaip pusę galimos Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos maksimalios baudos. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tik galimas maksimalus baudos dydis (ne pradinis) tuo atveju, jeigu asmuo padaro pažeidimą ir nepateikia duomenų apie pajamas. Tačiau ši teisės norma nereglamentuoja pradinio baudos dydžio skyrimo tvarkos. Apraše aiškiai nurodoma, kad pradinis baudos dydis už pakartotinį pažeidimą negali būti didesnis nei 6 proc., skaičiuojamų nuo metinių pajamų. Tai reiškia, kad jeigu skaičiuojant 6 proc. nuo metinių pajamų suma yra didesnė, nei įstatyme nurodoma, ji mažinama iki 200 000 Eur. Pabrėžia, kad asmenims, gavusiems reklaminę informaciną iš Bendrovės, nebuvo padaryta jokia žala, Bendrovė dėl išsiųstų el. laiškų negavo jokios naudos (pelno). Pareiškėjas pažymi, kad skiriant baudą nebuvo atsižvelgta į Bendrovės einamųjų metų pajamas, o teismas taip pat atsisakė vertinti pareiškėjo gaunamas pajamas ir, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, panaikinti Nutarimą. Paskirta 90 000 Eur bauda negalės faktiškai būti įvykdyta, nes Bendrovė neturi pajamų ir pareiškėjas pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus. Teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo į bylą pateiktų duomenų apie pajamas. Tokiu būdu buvo apribota pareiškėjo teisė į teisingą teismą.

37. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

38. Šioje byloje pagal pareiškėjo apeliacinį skundą vertinama, ar Nutarimu buvo paskirta tinkama, t. y. proporcinga, atitinkanti pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, bauda. Pasak pareiškėjo, Reklamos įsatymo 24 straipsnyje neįtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu komisijai nėra žinoma apie pažeidėjo metines einamųjų metų pajamas, ji gali pradinį baudos dydį nustatyti kaip pusę galimos Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos maksimalios baudos. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tik galimas maksimalus baudos dydis (ne pradinis) tuo atveju, jeigu asmuo padaro pažeidimą ir nepateikia duomenų apie pajamas. Pasak pareiškėjo, pradinio baudos dydžio nustatymo tvarką reglamentuoja Aprašo 6 punktas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas negeranoriškai neteikė duomenų apie savo metines pajamas nei Juridinių asmenų registrui, nei atsakovui, todėl atsakovas, neturėdamas duomenų apie pareiškėjo metines pajamas, ne tik kad neturėjo, bet ir negalėjo taikyti Aprašo 6 punkto nuostatos „Pradinis baudos dydis lygus 1,5 procento (pakartotinai pažeidus Reklamos įstatymą – 3 procentams) reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, o jeigu reklaminės veiklos subjektas veikia trumpiau kaip vienus metus, nustatomas pradinis baudos dydis lygus 1,5 procento jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, neviršijant Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos maksimalios baudos dydžio ribos.“ Tačiau Reklamos įstatymo prasmė yra ta, kad už šio įstatymo pažeidimus nuobauda (įspėjimas arba bauda) privalo būti skiriama, nes priešingu atveju būtų paneigtas teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas (Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis), nebūtų atgrasoma nuo naujų pažeidimų darymo. Todėl, net ir nesant galimybės taikyti Aprašo 6 punkto, atsakovas, remdamasis Reklamos įstatymo nuostatomis, privalėjo taikyti atsakomybę pareiškėjui, padariusiam pakartotinį Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą.

39. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustyta, jog jeigu reklaminės veiklos subjektas nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, jam skiriama bauda už šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimą iki vieno šimto tūkstančių eurų, o jeigu pažeidimas padaromas pakartotinai per vienus metus nuo baudos ar įspėjimo už šio įstatymo 13 straipsnyje numatytą pažeidimą paskyrimo, – iki dviejų šimtų tūkstančių eurų. Kadangi pareiškėjas pažeidimą padarė pakartotinai per vienus metus nuo įspėjimo už šio įstatymo 13 straipsnyje numatytą pažeidimą paskyrimo, todėl maksimali bauda pagal Reklamos įstatymo 24 str. 1 d. galėjo būti skiriama iki 200 000 eurų. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, kurioje, be kita ko, nustatyta, jog tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos šiuo įstatymu saugomiems interesams, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, už šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimus reklaminės veiklos subjektams gali būti taikomas įspėjimas, neskiriant baudos, jam neturėjo būti skiriama piniginė bauda. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas jau anksčiau buvo įspėtas už Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą, tačiau per metus vėl padarė pakartotinį Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą, todėl jam turėjo būti skiriama bauda, o ne įspėjimas, nes priešingu atveju nebūtų pasiekiami nuobaudos tikslai, nebūtų atgrasoma nuo naujų pažeidimų darymo.

40. Nutarimu už per metus padarytą pakartotinį Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą pareikėjui skirta mažesnė negu Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta mediana (100 000 Eur), t. y. 90 000 Eur dydžio bauda. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka tiek su atsakovo, tiek su pirmosios instancijos teismo vertinimais, kad dėl Bendrovės teikiamos nepageidaujamos reklamos, kuria buvo reklamuojamos net kelių skirtingų įmonių paslaugos ir kuri, neturint reklamos vartotojų sutikimo, buvo teikta net keletą kartų ir Bendrovei esant gerai informuotai, jog Reklamos įstatymas reklamos teikimą be sutikimo draudžia, nukentėjo net keli pareiškėjai, pateikę skundus Tarnybai; be to, nepageidaujama reklama galimai buvo teikta ir kitiems asmenims, neišreiškusiems sutikimo gauti bendrovės reklamą, tačiau skundų Tarnybai nepateikusiems. Ypač svarbu tai, jog nepageidaujama reklama vartotojams buvo siunčiama jų el. pašto adresais, šios reklamos siuntimas nebuvo sustabdytas ir po to, kai reklamos vartotojai aiškiai išreiškė nesutikimą gauti reklamą bei atsakovui pradėjus nagrinėjimo procedūrą dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo. Bauda Bendrovei paskirta, įvertinus tai, jog Bendrovė Reklamos įstatymo 13 straipsnio pažeidimą padarė pakartotinai bei pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę, nenustačius lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad bauda buvo tinkamai individualizuota, proporcinga padarytam pažeidimui, atitinkamai atgrasanti pareiškėją nuo pažeidimų darymo ateityje.

41. Pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo į bylą pateiktų duomenų apie pajamas, tokiu būdu buvo apribota pareiškėjo teisė į teisingą teismą, yra iš esmės nepagrįsti. Pareiškėjo negeranoriškumas neteikiant duomenų apie jo metines pajamas turėjo įtakos atsakovo elegesio modeliui skiriant jam nuobaudą ir atitinkamai netaikant Aprašo 6 punkto nuostatų. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, užsiimantis komercine ūkine veikla, todėl jam turėjo ir galėjo būti žinomi teisės aktų reikalavimai, susiję su duomenų apie jo metines pajamas pateikimu, be to, atsakovas pats ne kartą prašė minėtos informacijos, tačiau pareiškėjas negeranoriškai tokių duomenų neteikė. Atitinkamai, atsakovas pagrįstai taikė specialiąją Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad jeigu reklaminės veiklos subjektas nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, jam skiriama bauda už šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimą iki vieno šimto tūkstančių eurų, o jeigu pažeidimas padaromas pakartotinai per vienus metus nuo baudos ar įspėjimo už šio įstatymo 13 straipsnyje numatytą pažeidimą paskyrimo, – iki dviejų šimtų tūkstančių eurų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje priėmęs duomenis iš pareiškėjo apie jo metines pajamas, būtų toleravęs pareiškėjo negeranorišką elegesį atsakovo atžvilgiu, būtų formavęs netinkamą praktiką, užkertančią Tarnybai atlikti efektyvią ūkio subjektų priežiūrą, be kita ko, skiriant nuobaudas už Reklamos įstatymo pažeidimus.

42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

43. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus kapitalo grupė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis