2023-03-08 Nr. AB-5292-3-63-3-03945-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-140-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03945-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybei dėl vilkinimo atlikti privalomus veiksmus ir įpareigojimo juos atlikti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu, kuriuo iš esmės prašė įpareigoti atsakovą Kretingos rajono savivaldybę priimti sprendimą dėl gyvenamosios patalpos nuomos 2022 m. balandžio 28 d. sutarties pratęsimo/nepratęsimo.

Pareiškėja paaiškino, kad tarp pareiškėjos ir atsakovo 2022 m. balandžio 28 d. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbiami ), Kretinga, nuomos sutartis, kurios galiojimo terminas baigėsi 2022 m. spalio 31 d. Dėl šios sutarties termino pratęsimo pareiškėja atsakovui 2022 m. rugpjūčio 29 d. pateikė prašymą. Pareiškėjos teigimu, atsakovas dėl šio jos prašymo nepriėmė jokio sprendimo, todėl prašo įpareigoti jį priimti atitinkamą sprendimą dėl gyvenamosios patalpos nuomos 2022 m. balandžio 28 d. sutarties pratęsimo/nepratęsimo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas pažymėjo, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovas 2022 m. gruodžio 13 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose inicijavo civilinę bylą Nr. e2-364-941/2023 dėl pareiškėjos iškeldinimo iš minėtų patalpų. Šios civilinės bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas pareiškėjai 2022 m. lapkričio 4 d. siuntė raštą, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2022 m. lapkričio 9 d. išsikelti iš šių patalpų. Jai to nepadarius, kreipėsi į teismą dėl jos iškeldinimo.

Šių aplinkybių pagrindu teismas darė išvadą, kad atsakovas sprendimą dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nepratęsimo iš esmės yra priėmęs ir kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl

gyvenamosios patalpos nuomos 2022 m. balandžio 28 d. sutarties nutraukimo, kuris yra kilęs iš civilinių teisinių santykių.

Teismas, vadovaudamasis specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis dėl viešojo administravimo institucijų dalyvavimo civiliniuose santykiuose, kas nesudaro viešojo administravimo turinio (2015 m. lapkričio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-125/2015, 2016 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3/2016, 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-74/2016, 2021 m. spalio 26 d. nutartyje, priimtoje teismingumo byloje Nr. T-68/2021), darė išvadą, kad pareiškėjos inicijuotas ginčas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai bei kad jis nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d.; 18 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d.), dėl ko pareiškėjos skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 3 d. nutartį ir jos prašymą priimti.

Pareiškėja nurodo, kad teismas konstatavo, kad yra priimtas atsakovo sprendimas dėl pareiškėjos iškeldinimo iš atsakovo nuomojamo būsto, tačiau kaip buvo išspręstas pareiškėjos Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui teiktas 2022 m. rugpjūčio 29 d. prašymas pratęsti 2022 m. balandžio 28 d. Kretingos rajono savivaldybės būsto nuomos sutarties Nr. (6.2)-S10-4 galiojimą papildomam terminui (toliau – Prašymas) ir koks tuo klausimu buvo/yra priimtas atsakovo Kretingos rajono savivaldybės sprendimas, t. y. pratęsti ar nepratęsti papildomam terminui nurodytos būsto nuomos sutartį, nėra aišku. Nei civilinės bylos Nr. e2-364-941/2023 duomenys, nei šios administracinės bylos duomenys minėtos aplinkybės nepatvirtina, taip pat nėra duomenų, kaip bei kada jis buvo įformintas bei įteiktas pareiškėjai. Joks atsakovo administracinis sprendimas nebuvo priimtas, jo byloje nėra, nors privalėjo būti priimtas, todėl ginčo skundu ir yra siekiama įpareigoti Kretingos rajono savivaldybę ar kitą subjektą priimti sprendimą, kuriuo būtų išspręstas pareiškėjos E. S. 2022 m. rugpjūčio 29 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui teiktas prašymas pratęsti Kretingos rajono savivaldybės būsto nuomos sutarties galiojimą papildomam terminui.

Pareiškėja paaiškino, kad jos Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui teiktas 2022 m. rugpjūčio 29 d. prašymo pratęsti Kretingos rajono savivaldybės 2022 m. balandžio 28 d. būsto nuomos sutarties, Nr. (6.2)-S10-4 galiojimą papildomam terminui svarstymas ir tokio svarstymo rezultatai yra užfiksuoti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. A1-1023 „Dėl savivaldybės būsto ir socialinio būsto klausimams nagrinėti komisijos sudarymo“ sudarytos komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. posėdžio protokole Nr. D8- 1864 (toliau – Komisijos protokolas), kurio 3 (trečiasis) darbotvarkės klausimas buvo „3. Dėl E. S. prašymo pratęsti savivaldybės būsto nuomos sutartį. “, o šiuo klausimu priimtas sprendimas suformuluotas taip „NUTARTA. Balsavimo metu nuomonės išsiskyrė. Pritarta – 2. Susilaikė – 2. Nepritarė – 1. Vieningas sprendimas nepriimtas.“ Tokie balsavimo rezultatai aiškiai neįrodo Komisijos sprendimo nutraukti su pareiškėja sudarytą nuomos sutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 3 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas sprendė, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos daryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles <...> (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Kretingos rajono savivaldybė veikdama kaip civilinių teisinių santykių subjektas, inicijavo bendrosios kompetencijos teisme civilinę bylą, kurioje pareikštas ieškinys dėl pareiškėjos iškeldinimo iš savivaldybės nuomoto buto. Teismas sprendė, kad atsakovas sprendimą dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nepratęsimo, iš esmės yra priėmęs bei kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl gyvenamosios patalpos nuomos 2022 m. balandžio 28 d. sutarties nutraukimo, kuris yra kilęs iš civilinių teisinių santykių.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai, kuri yra motyvuota ir pagrįsta Specialiosios teisėjų kolegijos praktika analogiškose ir panašiose bylose.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-4/2020; 2020 m. birželio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-53/2020). Taigi administracinio ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne vien tik vieno iš ginčijamo teisinio santykio subjekto ypatumai, bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis ir prigimtis.

Ginče vyraujant civiliniams teisiniams santykiams, jame keliami reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-55/2022).

Pareiškėjos skundo turinys bei prie jo pateikti dokumentai patvirtina, kad Kretingos rajono savivaldybė, atlikdama veiksmus, atsisakydama juos atlikti arba priimdama sprendimus dėl buto nuomos sutarties su pareiškėja pratęsimo/nepratęsimo, veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Iš minėtų santykių kylantys ginčai pagal savo pobūdį yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl šalių nesutarimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme reiškiant priešieškinį ar inicijuojant atskirą civilinę bylą.

Dėl nurodytų motyvų, neturi reikšmės nagrinėjamo atskirojo skundo išsprendimui pareiškėjos motyvai dėl to, ar teisinga yra teismo išvada dėl to, ar Kretingos rajono savivaldybė priėmė sprendimą dėl pareiškėjos prašymo pratęsti būsto nuomos sutarties galiojimą papildomam terminui. Minėta, kad visi šalių nesutarimai nagrinėtini Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti pareiškėjos atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan