2026-03-04 Nr. AB-4712-3-62-3-00279-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-247-520/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00279-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. D., A. S., R. S. ir J. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. D., A. S., R. S. ir J. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno miesto savivaldybė, R. S.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai A. D., A. S., R. S. ir J. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir LAGK), prašydami panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 8SD-6271-(14.8.125 E.) (toliau – ir NŽT sprendimas) ir įpareigoti NŽT per vieną mėnesį nuo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo priimti sprendimą dėl žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nustatyto / įregistruoto 435 kv. m ploto kelio servituto – teisės važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis) (toliau – ir Servitutas), kurio įregistravimo pagrindas yra Kauno apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas Nr. 02-01-8481 bei NŽT 2021 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. 8SK-363-(14.8/100E.), pabaigos.

2. Pareiškėjai nurodė, kad jie yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo, kurį patikėjimo teise valdo NŽT, nuomininkai. Žemės sklype yra nustatytas ir įregistruotas Servitutas. Servitutas suteikia teisę važiuoti transporto priemonėmis iki sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise taip pat priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdomas NŽT. Pareiškėjai argumentavo, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio (toliau – ir CK) 4.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti Servituto pabaigos pagrindai, todėl jie (pareiškėjai) 2023 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į NŽT, prašydami priimti sprendimą dėl Servituto pabaigos. NŽT 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 8SD-6271-(14.8.125 E.) netenkino pareiškėjų prašymo.

3. LAGK 2024 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 19R1-45 (toliau – ir LAGK sprendimas) atsisakė priimti pareiškėjų skundą nagrinėti, kaip nepriskirtiną LAGK kompetencijai, išaiškino pareiškėjams, kad jie turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

4. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti LAGK sprendimą ir įpareigoti LAGK priimti nagrinėti jų (pareiškėjų) skundą iš esmės.

5. Pareiškėjai nurodė, kad:

5.1. LAGK išvada, jog byloje dominuoja civiliniai teisiniai santykiai yra nepagrįsta. Pareiškėjai ginčija atsisakymą panaikinti Servitutą, nustatytą administraciniu aktu, todėl skundas dėl NŽT sprendimo panaikinimo priskirtinas LAGK kompetencijai, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies nuostatos. Tokia apskundimo tvarka nurodyta ir pačiame NŽT sprendime.

5.2. Pareiškėjai ginčija NŽT atsisakymą panaikinti Servitutą, nustatytą administraciniu aktu, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatyme. Nepriklausomai nuo to, jog būtinybė panaikinti Servitutą nagrinėjamu atveju grindžiama CK normomis, tai nesuponuoja išvados apie šio ginčo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismui.

5.3. Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti, t. y. viešojo administravimo subjektas privalo nustatyti bei įvertinti, ar yra faktiniai ir teisiniai pagrindai panaikinti servitutą. Šiuo atveju egzistuoja CK 4.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti Servituto pabaigos pagrindai.

5.4. Nagrinėjamu atveju Servitutas turi būti panaikintas CK 4.130 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkė yra Lietuvos Respublika.

5.5. Neegzistuoja objektyvi Servituto būtinybė, kadangi iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), privažiavimas yra galimas ir faktiškai vykdomas (duomenys neskelbtini) – gatve, besiribojančia su Žemės sklypu bei žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

5.6. Servitutas nustatytas vietoje, kurioje nėra kelio ir kuria nėra galimybės važiuoti transporto priemonėmis. Servituto zonoje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, šaligatvis bei žalia veja, kuriais apskritai nėra galimybės važiuoti transporto priemonėmis. Patekimas į Servituto zoną iš (duomenys neskelbtini), paminėtoje dalyje neegzistuoja. Galimybė važiuoti atitinkama Žemės sklypo dalimi neegzistavo / neegzistuoja nuo pat 2005 metų, t. y. daugiau nei aštuoniolika metų, todėl Servitutas laikytinas pasibaigusiu ir dėl senaties.

5.7. NŽT sprendimas priimtas nesilaikant servituto panaikinimą reglamentuojančių teisės normų, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, nemotyvuotas, turintis esminių trūkumų.

6. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė šiuos argumentus:

7.1. LAGK nesprendžia ginčų, kurie nepriskirtini jos kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 str.).

7.2. Pareiškėjai skundu LAGK siekė ne tik to, kad būtų panaikintas NŽT sprendimas, bet ir panaikintas Servitutas pagal CK 4.130 straipsnyje nustatytus servituto pasibaigimo pagrindus.

7.3. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) yra pažymėjusi, kad ginčuose dėl servituto pabaigos nustatymo dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, kurie lemia tokių bylų priskirtinumą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (2018 m. liepos 3 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-66/2018). Atsižvelgiant į tai, kad byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, LAGK pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną jos kompetencijai.

II. 8. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjų A. D., A. S., R. S. ir J. V. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjai siekia, jog administraciniu aktu nustatytas galiojantis Servitutas būtų NŽT panaikintas Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 dalies pagrindu priimant administracinį aktą dėl Servituto pabaigos. Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 dalis nustato, jog administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.

10. Teismas nurodė, kad nors ginčai dėl servitutų nustatymo administraciniu aktu priskirtini administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2021), tačiau, kai santykiuose vyrauja civiliniai teisiniai santykiai dėl servituto pabaigos teismo sprendimu, ginčas pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-41/2023; 2018 m. liepos 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-66/2018).

11. Teismas iš pareiškėjų skundo nustatė, kad tarp šalių kilusio ginčo esmė yra dėl Servituto pabaigos CK 4.130 straipsnio 1 dalies 2, 5, 6 punktuose įvardytais pagrindais (tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku, išnykus servituto būtinumui, suėjus senaties terminui), kurie detalizuojami CK 4.135 ir 4.136 straipsniuose.

12. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje jokie Servitutą nustatę administraciniai aktai pareiškėjų nėra ginčijami. Kompleksiškai įvertinęs pareiškėjų skundo reikalavimų pobūdį ir pagrindus, teismas sprendė, kad šioje byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai dėl Servituto pabaigos teismo sprendimu.

13. Teismo vertinimu, tai, kad Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas teisinis pagrindas administraciniu aktu nustatytą servitutą panaikinti institucijos sprendimu, ir tai, kad NŽT sprendime buvo išaiškinta teisė jį apskųsti LAGK arba administraciniam teismui, nagrinėjimu atveju nekeičia ginčo civilinio pobūdžio.

14. Konstatavęs, kad pagal pareiškėjų skundo esmę ir aktualų teisinį reglamentavimą servitutas gali būti panaikinamas teismo sprendimu, nagrinėjamoje byloje jokie Servitutą nustatę administraciniai aktai pareiškėjų nėra ginčijami, teismas priėjo prie išvados, jog LAGK sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną LAGK kompetencijai, pareiškėjams išaiškinta teisė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad skundas byloje buvo priimtas su trūkumais, t. y. pareiškėjai skunde ginčijo ir NŽT sprendimą, tačiau reikalavimas jį panaikinti nebuvo suformuluotas. Tačiau nustatęs, kad ginčas nepriskirtas LAGK kompetencijai ir neteismingas administraciniam teismui, teismas šių trūkumų nepripažino esminiais.

III. 16. Pareiškėjai A. D., A. S., R. S. ir J. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti LAGK sprendimą ir įpareigoti LAGK priimti nagrinėti jų (pareiškėjų) skundą iš esmės.

17. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pareiškėjų skundas dėl NŽT sprendimo priskirtinas LAGK kompetencijai. Tai, be kita ko, buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta ir pačiame NŽT sprendime.

17.2. Pareiškėjai ginčija atsisakymą panaikinti Servitutą administraciniu aktu, kaip tai nustatyta Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje, todėl nepaisant to, jog būtinybė panaikinti Servitutą yra grindžiama CK normomis, tai nesuponuoja išvados apie šio ginčo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismui. Servitutas baigiasi jį nustačiusios institucijos sprendimu CK nustatytais pagrindais, t. y. pareiškėjo, prašančio panaikinti servitutą jį nustačiusios institucijos sprendimu, prašymas privalo būti grindžiamas CK nuostatomis, kadangi būtent CK įtvirtinti servituto pabaigos pagrindai. Administravimo subjektas servituto pabaigą reglamentuojančių CK normų kontekste privalo nustatyti bei įvertinti, ar yra faktiniai ir teisiniai pagrindai servitutui panaikinti pagal suinteresuoto tarnaujančiojo daikto savininko / naudotojo pareiškimą, ir, jeigu taip, – servitutą panaikinti.

17.3. Teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas šioje byloje, pobūdis iš esmės reiškia pareiškėjų ginčą su valstybinio administravimo subjektu, turinčiu teisę panaikinti administraciniu aktu nustatytą servitutą, tačiau atsisakančiu tą daryti. NŽT atsisakymas panaikinti Servitutą Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka yra neteisėtas, todėl iš to kylantis ginčas neturėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kadangi ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog tokio pobūdžio bylas nagrinėja administraciniai teismai. NŽT atsisakant panaikinti Servitutą tarnaujančiojo daikto naudotojo ginčas kyla ne su konkretaus viešpataujančiojo daikto (kuris šiuo atveju taipogi yra valstybei priklausantis, patikėjimo teise NŽT valdomas žemės sklypas) savininku, o su NŽT kaip valstybinio administravimo subjektu, sprendžiančiu Servituto būtinumo klausimą (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartis Nr. T-62/2016; 2015 m. liepos 27 d. nutartis Nr. T-85/2015; 2013 m. spalio 28 d. nutartis Nr. T-1202013; kt.).

17.4. Teismo sprendimo argumentai dėl pareiškėjų skundo trūkumų yra nepagrįsti. Pareiškėjai, kreipdamiesi į LAGK, įgyvendino savo teisę pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. LAGK atsisakius priimti pareiškėjų skundą dėl NŽT veiksmų, ginčas ikiteismine tvarka iš esmės nebuvo išnagrinėtas, todėl pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti LAGK sprendimą ir įpareigoti LAGK išnagrinėti pareiškėjų skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-502/2008).

17.5. Kita vertus, teismui vertinant, kad skundas turi trūkumų, teismas privalėjo nustatyti pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti.

18. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Vien tai, jog NŽT sprendime buvo nurodyta netiksli apskundimo tvarka, nereiškia, kad jis turėjo būti skundžiamas būtent LAGK. Pareiškėjams atstovavo profesionali teisininkė, išmananti įstatymus, todėl jai turėjo būti žinoma kokia tvarka ir kam teiktinas skundas.

19.2. Teismo sprendimas yra priimtas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, visus pateiktus įrodymus, yra argumentuotas, motyvuotas, teisėtas bei teisingas, todėl naikinti jo nėra jokio pagrindo.

19.3. Kompleksiškai vertinant pareiškėjų skundo reikalavimų pobūdį ir pagrindus, spręstina, kad šioje byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai dėl Servituto pabaigos teismo sprendimu. Tokių teisės aiškinimo nuostatų laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-584-1047/2024).

19.4. Pareiškėjai NŽT pateikė prašymą dėl Servituto panaikinimo, o NŽT raštu informavo apie esančias galimybes panaikinti Servitutą, tačiau neatsisakė jį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad panaikinus NŽT sprendimą, kuris savo esme laikytinas ne sprendimu, o raštu, jokių teisinių pasekmių tai nesukels, todėl teismas pagrįstai skundo trūkumus laikė neesminiais ir neskyrė laiko jiems pašalinti.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo pagrįstumą vertinti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjų A. D., A. S., R. S. ir J. V. skundo reikalavimas panaikinti LAGK Kauno apygardos skyriaus 2024 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 19R1-45 ir įpareigoti LAGK priimti nagrinėti pareiškėjų skundą iš esmės, pagrįstumas ir teisėtumas.

22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į NŽT, prašydami priimti sprendimą dėl Servituto, nustatyto administraciniu aktu, pabaigos. NŽT 2023 m. gruodžio 11 d. sprendime nurodė, kad Servitutas gali būti panaikintas tik esant viešpataujančiojo daikto savininkų bei žemės sklypo naudotojų išreikštai valiai.

23. Nesutikdami su NŽT sprendimu pareiškėjai kreipėsi su skundu į LAGK, prašydami panaikinti NŽT sprendimą ir įpareigoti NŽT priimti sprendimą dėl Servituto pabaigos. LAGK atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną LAGK kompetencijai ir išaiškino pareiškėjams teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

24. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir tikrino LAGK sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą dėl NŽT sprendimo, pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad LAGK sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ir dėl to pareiškėjų skundą atmetė.

25. IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad LAGK pirmininko (LAGK pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar LAGK pirmininko (LAGK pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

26. IAGNTĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos šalys, nesutinkančios su LAGK pirmininko (LAGK pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar LAGK pirmininko (LAGK pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito LAGK nario arba su LAGK sprendimu, nurodytu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 2 ar 4 dalyje (sprendimu laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui), 20 straipsnio 1, 2 ar 10 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

27. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjų skundą, kuriuo pareiškėjai prašė tik panaikinti LAGK sprendimą ir įpareigoti LAGK priimti nagrinėti jų (pareiškėjų) skundą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjų skundas priimtas su trūkumais, tačiau nenustatė termino jiems (pareiškėjams) skundo trūkumams pašalinti, nors pagal bylos duomenis tai turėjo padaryti (ABTĮ 33 str. 1 d.).

28. ABTĮ nustatyta, jog Regionų administracinis teismas pirmąja instancija nagrinėja skundus (prašymus) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų (ABTĮ 20 straipsnio 3 dalis). Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 straipsnio 3 dalis).

29. Aiškinant šias ABTĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo nagrinėjamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės, taip pat ir tuo atveju, kai išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas nėra sprendimas dėl ginčo esmės, o yra procedūrinio teisinio pobūdžio – dėl skundo priimtinumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-118-502/2021; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-754-821/2024; kt.).

30. Taigi nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinama, kad pareiškėjų siekiamo inicijuoti administraciniame teisme ginčo dalykas yra ne LAGK sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, paduotą LAGK, o NŽT sprendimas, kurį pareiškėjai prašo panaikinti LAGK paduotame skunde, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar pareiškėjų siekiamas inicijuoti ginčas dėl NŽT sprendimo panaikinimo nagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, nes nustačius, kad pareiškėjų keliamas ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, akivaizdu, jog ir administracinių ginčų komisijos veiksmų, sprendžiant pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, vertinimas teisme būtų beprasmis ir nederėtų su proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principais (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025; kt.).

31. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą su skundu, kuriuo prašo tik panaikinti LAGK sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti skundą dėl to, kad jis nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, ir nustatoma, jog skundas, paduotas LAGK, nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, tai skundą, paduotą teismui, atsisakoma priimti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-829-520/2025), o jei skundas yra priimtas nagrinėti, tai administracinė byla nutraukiama (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025; kt.).

32. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjų skundą ir jį atmetė, padaręs išvadą, kad byla dėl NŽT sprendimo panaikinimo nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, nes nagrinėjamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai. Pareiškėjai su tokia išvada nesutinka ir teigia, kad jie ginčija NŽT atsisakymą panaikinti Servitutą, nustatytą administraciniu aktu, kaip tai nurodyta Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje, todėl nepaisant to, jog būtinybė panaikinti Servitutą yra grindžiama CK normomis, tai nesuponuoja išvados apie šio ginčo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismui.

33. Teisėjų kolegija šiuos pareiškėjų argumentus pripažįsta pagrįstais, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad šiuo atveju pareiškėjai siekia inicijuoti ginčą, kuris nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

34. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

35. Bylos duomenys patvirtina, kad Servitutas, dėl kurio panaikinimo pareiškėjai kreipėsi į atsakovą, buvo nustatytas Kauno apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 02-01-8481 bei NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 8SK-363-(14.8/100E.).

36. Šiuo metu galiojančios Žemės įstatymo redakcijos 22 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad žemės servitutai nustatomi CK nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi NŽT vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame NŽT padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu. Pagal minėto straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisės normą, administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Ginčai dėl valstybės ir savivaldybės institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

37. Kauno apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo ir NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo priėmimo metu galiojusios Žemės įstatymo redakcijos 23 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad žemės servitutai nustatomi CK nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Aptariamo straipsnio 2 dalyje buvo reglamentuojama servitutų nustatymas apskrities viršininko sprendimu – administraciniu aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Apskrities viršininko sprendimas nustatyti servitutą galėjo būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalis). Pagal aptariamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi apskrities viršininko sprendimu panaikinti nustatytą servitutą.

38. Aktualioje Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, be kita ko, nurodyta, jog, kai atitinkamai prašoma panaikinti servitutą, nustatytą administraciniu aktu, tokio pobūdžio ginčai yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Specialiosios teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-4/2026 ir teismingumo byloje Nr. T-5/2026; 2025 m. gruodžio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-61/2025; 2025 m. birželio 19 d. nutartį teismingumo byloje T-28/2025; 2025 m. birželio 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-27/2025; 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2024 ir jose nurodytą praktiką).

39. Specialioji teisėjų kolegija taip pat akcentuoja aplinkybę, kas yra patrauktas atsakovu byloje, t. y. atsižvelgia į tai, kad atsakovu yra patraukta NŽT, bet ne atitinkami privatūs fiziniai ir (arba) juridiniai asmenys. Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo rūšinio teismingumo savaime nekeičia ir tai, jog pagal suformuluotus skundo reikalavimus, pats apskrities viršininko įsakymas nėra ginčijamas, taip pat tai, kad skundas inter alia (be kita ko) grindžiamas civilinės teisės normomis (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-4/2026; kt.).

40. Taigi, nurodyto teisinio reguliavimo bei aktualios Specialiosios teisėjų kolegijos praktikos kontekste, darytina išvada, kad skundo reikalavimas dėl NŽT sprendimo atsisakyti panaikinti servitutą, nustatytą administraciniu aktu, ar jį pripažinti pasibaigusiu, yra priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui.

41. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų priskirtinumą LAGK ir administracinių teismų kompetencijai, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas, atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus motyvus, tenkinamas iš dalies; pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. D., A. S., R. S. ir J. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė