2021-12-22 Nr. AB-28015-3-62-3-00452-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-807-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00452-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Regionų apygardos administracinis teismo Kauno rūmai priėmė pareiškėjo V. B. skundą, kuriuo jis prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. VPE_SP1-1626 (toliau – ir Skyriaus Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta į mokslinio darbo (daktaro) stažą neįskaityti doktorantūros (habilitacijos) laikotarpio nuo 1988 m. spalio 1 d. iki 1991 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) institute; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2021 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (18.2) I-375 (toliau – ir VSDFV Sprendimas); 3) įpareigoti Skyrių iš naujo perskaičiuoti pareiškėjo mokslinio darbo (daktaro) stažą ir įskaityti doktorantūros (habilitacijos) laikotarpį nuo 1988 m. spalio 1 d. iki 1991 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) institute ir atitinkamai perskaičiuoti paskirtą mokslininko valstybinę pensiją.

Regionų apygardos administracinis teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 14 d. vykusio teismo posėdžio metu nustatė, kad pareiškėjo skundas pateiktas praleidus terminą skundui paduoti, todėl 2021 m. rugsėjo 15 d. raštu nurodė pareiškėjui, kad jis turi teisę pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydamas aplinkybes dėl kurių praleido terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą skundui dėl ginčijamų sprendimų paduoti, kuriame pažymėjo, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą priima ir paskelbia posėdžiuose, tačiau VSDFV, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, pareiškėjo apie ginčo nagrinėjimo vietą ir laiką iš anksto neinformavo, nors pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 28 straipsnio 1 dalį taip pasielgti privalėjo, nes suvokė ir žinojo, kad priimamą sprendimą bus galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.

Pareiškėjas akcentavo, kad VSDFV Sprendimas nebuvo paskelbtas, apie jo skundo nagrinėjimo vietą ir laiką VSDFV, kaip kolegialus organas, pareiškėjo neinformavo, taip pat nepranešė apie priimtą sprendimą ir jo pobūdį. Pareiškėjas teigė, kad dėl painių teisės aktų gausos iš pareiškėjo reikalaujama teisminę gynybą organizuoti greičiau nei kitiems panašių teisinių santykių dalyviams.

Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad formaliai praleistas terminas atnaujintinas, nes teisminės gynybos kreipėsi laiku, tačiau buvo suklaidintas painių teisės aktų nuostatų, taip pat pareiškėjui laiku kreiptis į teismą sukliudė VSDFV neinformavimas apie jo skundo nagrinėjimą.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkino ir administracinę bylą nutraukė.

Teismas nustatė, kad Skyriaus Sprendimas priimtas 2020 m. gruodžio 4 d. Šiuo sprendimu nuspręsta į V. B. darbo stažą neįskaityti doktorantūros laikotarpio nuo 1988 m. spalio 1 d. iki 1991 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) institute. Pareiškėjas, nesutikdamas su Skyriaus Sprendimu, apskundė jį VSDFV, kuri VSDFV Sprendimu nusprendė, kad Skyriaus Sprendimu teisėtai ir pagrįstai į pareiškėjo mokslinio darbo stažą neįskaitytas laikotarpis doktorantūros (duomenys neskelbtini) institute laikotarpiu nuo 1988 m. spalio 1 d. iki 1991 m. rugsėjo 30 d.

Teismas apžvelgė ABTĮ nuostatas (28 str. 1 d. ir 2 d., 30 str. 1 d., 103 str. 8 d.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ginčijami administraciniai aktai buvo priimti 2020 m. gruodžio 4 d. ir 2021 m. sausio 18 d., o terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo VSDFV Sprendimo priėmimo dienos (2021 m. sausio 18 d.). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundas VSDFV išnagrinėtas ir VSDFV Sprendimas priimtas per Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytą 20 darbo dienų terminą.

Teismas pabrėžė, kad nei Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), nei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklės, patvirtintos VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), nenumato, jog pareiškėjas turėjo būti informuotas apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką. Pareiškėjas nurodo, jog VSDFV Sprendimą gavo 2021 m. sausio 25 d., skundą teismui pateikė 2021 m. vasario 24 d., nors paskutinė diena skundui paduoti turėjo būti 2021 m. vasario 18 d., t. y. skundą teismui pateikė praleidęs ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas skundo praleidimo priežastis, teismas padarė išvadą, kad objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas skundą teismui pateikė praleidęs terminą, pareiškėjas nenurodė, jų savarankiškai teismas taip pat nenustatė, todėl terminą skundui paduoti neatnaujino ir, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 8 dalimi, administracinę bylą nutraukė.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti bei perduoti bylą nagrinėti Regionų apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad ABTĮ 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginču nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip (redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. birželio 23 d.), o iki 2020 m. birželio 23 d. galiojusi ABTĮ redakcija nustatė, kad į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Pareiškėjas akcentuoja, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą priima ir paskelbia posėdžiuose (pranešus apie ginčo nagrinėjimo vietą ir laiką – pagrindinė ginčo nagrinėjimui būtina sąlyga), tačiau VSDFV, kaip išankstinio ginču nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, pareiškėjo apie ginčo nagrinėjimo vietą ir laiką iš anksto neinformavo, nors pagal ABTĮ 28 straipsnio 1 dalį taip pasielgti privalėjo, nes suvokė ir žinojo, kad priimamą sprendimą bus galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad VSDFV Sprendimą pareiškėjas gavo vėliau, todėl taip buvo nepagrįstai sutrumpintas kreipimosi į teismą terminas.

Pareiškėjas nurodo, kad VSDFV nebuvo paskelbtas kaip sprendimas, jį vienasmeniškai pasirašė VSDFV tarnautojas, apie ginčo nagrinėjimo vietą ir laiką VSDFV, kaip kolegialus organas, pareiškėjo neinformavo ir nepranešė, taip pat nepranešė pareiškėjui apie priimtą sprendimą ir jo pobūdį. VSDFV Sprendimo įforminimo data nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir pareiškėjui nebuvo apie tai pranešta. Pareiškėjas teigia, kad registruotu paštu VSDFV Sprendimą gavo tik 2021 m. sausio 25 d.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad dėl painių teisės aktų gausos ir VSDFV neinformavimo pagal gero administravimo principą apie savo vykdomas procedūras ir ginčo nagrinėjimą, pareiškėjas atsidūrė situacijoje, kai nepagrįstai iš pareiškėjo reikalaujama organizuoti teisinę gynybą greičiau nei kitų panašių teisinių santykių dalyvių ir dėl to pažeidžiamas teisingumo principas, garantuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir esantis visos Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatu ir pagrindu.

Pareiškėjas nurodo, kad ABTĮ 28 straipsnio 1 dalis (redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. birželio 23 d.) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad kitos išankstinio ginču nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip, kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, yra ne administracinių ginčų komisija, o apie tokio ginčo nagrinėjimo vietą ir laiką pareiškėjui nėra pranešama (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 11 str. 1 d. 3 p.), prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintam teisinės valstybės principui, 5 straipsnio 3 daliai, 29 straipsnio 1 daliai ir 30 straipsnio 1 daliai, atsižvelgiant ir į tai, kad gyvenimą kauptos pensijos klausimo ginčijimas nepagrįstai sutrumpintas ir gali susidaryti situacija, kai raštas pasiektų adresatą ir po mėnesio.

Pareiškėjas teigia, kad praleistas terminas skundui dėl pensijos paduoti turėtų būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbios priežasties, pripažįstant, kad viešojo administravimo subjekto veiksmai neatitiko gero viešojo administravimo principų.

Atsakovas Skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Skyrius akcentuoja, kad pareiškėjas apie VSDFV Sprendimo priėmimo vietą ir laiką nebuvo informuotas, nes tai nėra numatyta nei Taisyklėse, nei VAĮ. VSDFV Sprendime nurodyta, kad Skyriaus Sprendimą ir VSDFV Sprendimą pareiškėjas turi teisę apskųsti Regionų apygardos administraciniam teismui per 1 mėnesį nuo VSDFV Sprendimo priėmimo dienos, tačiau pareiškėjas aukščiau minėtus sprendimus apskundė tik 2021 m. vasario 24 d., t. y. praleidęs ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui pateikti.

Skyrius nurodo, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, susijusios su atsakovo nepakankamu rūpestingumu įgyvendinant teisę paduoti skundą, ir jos negali pateisinti termino praleidimo, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

VSDFV pakartoja pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus ir teigia, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutarties, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir administracinę bylą nutraukti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl VSDFV Sprendimo, kuris buvo priimtas 2021 m. sausio 18 d., panaikinimo į teismą kreipėsi 2021 m. vasario 24 d., t. y., praleidęs ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad terminas skundui paduoti turėjo būti skaičiuojamas nuo VSDFV Sprendimo įteikimo pareiškėjui dienos, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisės aktai nenumato kito termino skundui paduoti skaičiavimo pradžios momento nei numatytas ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nesivadovauti nurodytu teisiniu reguliavimu. Konstatavus, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, toliau vertintina, ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006; 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006; 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006 ir kt.).

Pažymėtina, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia (be kita ko), yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į teismą praleidęs terminą skundui paduoti dėl painių teisės aktų, taip pat dėl to, kad VSDFV, pažeisdama gero viešojo administravimo principą, neinformavo jo apie posėdžio, kuriame buvo priimtas VSDFV Sprendimas, datą ir laiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti vertinamos kaip svarbios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam laiku paduoti skundą teismui, o terminas skundui paduoti buvo praleistas iš esmės dėl paties pareiškėjo nepakankamo rūpestingumo ir atidumo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisės aktai neįpareigoja VSDFV pranešti apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką. Pabrėžtina, kad VSDFV Sprendime aiškiai buvo nurodyta apskundimo tvarka, be to, pareiškėjas nenurodė, kad laikotarpis nuo VSDFV Sprendimo gavimo dienos iki termino skundui paduoti pabaigos nebuvo pakankamas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, siekdamas užtikrinti operatyvesnį VSDFV Sprendimo gavimą, pareiškėjas galėjo pasirinkti kitą įteikimo būdą (pvz., elektroniniu būdu) (Taisyklių 38 p.).

Įvertinusi tai, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir šis terminas nėra atnaujinamas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu, teisėtai ir pagrįstai administracinę bylą nutraukė.

Pareiškėjo argumentai, kad ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reguliavimas prieštarauja atskirajame skunde įvardytoms Konstitucijos nuostatoms, viena vertus, grindžiami pakankamai abstrakčiais pasvarstymais apie kitiems asmenims nustatytus terminus paduoti skundą teismui, o kita vertus, iš esmės nėra susiję su byloje susiklosčiusia situacija: pareiškėjas iš esmės niekaip nepagrindė, kad terminas skundui, kurio pagrindimas nėra sudėtingas, paduoti nebuvo pakankamas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas

Milda Vainienė