Legislator Case Law & Legislation
086ea551-9378-4cd7-908b-1858d8fc38f4 AI generated

086ea551-9378-4cd7-908b-1858d8fc38f4 · Kauno apygardos teismas

Case Number 086ea551-9378-4cd7-908b-1858d8fc38f4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant  atsakovo  atstovei advokatei Irenai AndriuÅ¡kevičienei, trečiajam asmeniui  I. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo N. J. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-63-572/2009 dėl nuostolių atlyginimo pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovui N. J., tretieji asmenys I. M. ir  S. K., ir

Legislator headnote

AI generated

086ea551-9378-4cd7-908b-1858d8fc38f4 · Kauno apygardos teismas: ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieÅ¡kiniu (b.l. 2-4, t.1) prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 55.959,26 Lt nuostolių atlyginimo, 1.679,00 Lt žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-44-260/2010

                                                            Pirmosios

instancijos teismo teisėja Ramunė Kuzmienė                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 44.1; 44.5.1; 121.21                                                 Â

 (S)

                                                                    Â

   Â

                                     KAUNO APYGARDOSÂ

TEISMAS

                                                    N U T A R T I S

                                           LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,

kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės ir Birutės Bobrel, sekretoriaujant   Editai Vazgienei,

dalyvaujant  atsakovo  atstovei advokatei Irenai AndriuÅ¡kevičienei, trečiajam asmeniui  I. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo N. J. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-63-572/2009 dėl nuostolių atlyginimo pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovui N. J., tretieji asmenys I. M. ir  S. K., ir

n u s t a t ė:

ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu (b.l. 2-4, t.1) prašė teismo priteisti iš atsakovo 55.959,26 Lt nuostolių atlyginimo, 1.679,00 Lt žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad Ispanijoje 2004-08-22 atsakovas, vairuodamas transporto priemonę „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos transporto

priemonės automobilis „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir motoroleris

„Peugeot Jet“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Dėl eismo įvykio kaltu pripažintas atsakovas N. J.. Jo vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPD įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 8 dalies nuostatos. Kadangi Lietuva ir kitos Europos SÄ jungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos dalyvės, pagrindinis teisės aktas, kuriuo vadovaujasi žaliosios kortos valstybių nacionaliniai draudikų biurai sprendžiant eismo įvykio metu patirtos žalos reguliavimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai. Eismo įvykio valstybės – Ispanijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniais sureguliavo žalÄ ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui 2.601,63 eurų, 11.940,87 eurų ir 1.664,69 eurų reikalavimus, iÅ¡ visos 16.205,92 eurų arba 55.959,26 Lt sumai. Kadangi įvykis įvyko Ispanijoje ir atsakovas, eismo įvykio kaltininkas, vairavo Lietuvos Respublikoje registruotÄ , bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustÄ transporto priemonę, ieÅ¡kovas privalėjo apmokėti Ispanijos nacionalinio draudikų biuro pateiktus

reikalavimus dėl žalos atlyginimo (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo

draudimo įstatymo 17 str. 4 d.). Ieškovas Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėjęs 16.206,92 eurus arba 55.959,26 Lt įgijo teisę šios sumos reikalauti iš atsakovo.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, jog atsakovo kaltė visiÅ¡kai nenustatyta. Pagal Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį už pareigos apdrausti maÅ¡inÄ nesilaikymÄ atsako transporto priemonės savininkas, todėl pareigÄ apdrausti maÅ¡inÄ turėjo jos savininkė I.

M. arba S. K., kuriam maÅ¡ina buvo perduota panaudos sutartimi. Dėl šios priežasties atsakovas turi bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės, nes pareiga atlyginti žalÄ kyla tretiesiems asmenims. Niekuo nepagrįstas ir žalos dydis.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo N. J. 48.660,28 Lt nuostolių atlyginimo, 1.459,81 Lt žyminio mokesčio, 1.328,75 Lt už vertimÄ , 191,32 Lt kelionės iÅ¡laidų ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos 48.660,28 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2008-03-31 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisė iÅ¡ atsakovo N. J. 1.350,00 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti trečiojo asmens I. M. naudai ir 30,15 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 579,24 Lt už vertimÄ valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad Ispanijoje 2004-08-22 dėl transporto priemonę „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairavusio atsakovo N. J. kaltės

įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės „Opel astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir motoroleris „Peugeot

Jet“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)  (b.l. 11, 19, t. 1). Taip pat teismas nustatė, kad atsakovo N. J. vairuojamas automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPD) 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 8 dalies nuostatos. Kadangi atsakovas vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, Ispanijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniais sureguliavo žalÄ ir iÅ¡mokėjo eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ bei pateikė transporto priemonės registracijos valstybės, t.y.

Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui reikalavimus bendrai 16.206,92 eurų sumai (55.959,26 Lt) (b.l. 7, 8, 9, 10, 15-18, t.1). Rašytiniai įrodymai patvirtino, kad ieškovas Ispanijos nacionaliniam biurui pervedė 10.192,18 eurų žalos, susijusios su laikinu autoįvykio metu nukentėjusių asmenų nedarbingumu (b. l. 175, 207, t.1), 3.900,00 eurų transporto priemonėms padarytos žalos (b.l. 175, 207, t.1) ir 2.113,95 eurų administravimo išlaidų (b.l. 175, 207, t.1). Iš viso ieškovas Ispanijos nacionaliniam biurui pervedė 16.206,92 eurus (55.959,26 Lt) žalos atlyginimo (b. l. 35, 36, 37, t.1).

Teismas netenkino atsakovo praÅ¡ymo sumažinti priteistinos žalos dydį, kadangi nustatė, jog atsakovo civilinė atsakomybė privalėjo bÅ«ti padrausta 500.000 eurų ir nuostolių atlyginimas negali bÅ«ti mažesnis už draudimo sumÄ (CK 6.251 str. 2 d.). Teismo nuomone ieÅ¡kovo nuostoliai, kurių teismas negali mažinti – tai laikino nedarbingumo ir transporto priemonėms padarytos žalos iÅ¡mokos – 14.092,18 eurų (48.660,28 Lt.). Todėl ieÅ¡kinio dalį dėl 48.660,28 Lt priteisimo teismas laikė pagrįsta ir įrodyta.

Teismo nuomone, administravimo iÅ¡laidos nėra priskirtinos prie nuostolių atlyginimo, kadangi Å¡ios iÅ¡laidos nėra susijusios su tiesioginiais nuostoliais pagal TPVCAPD įstatymÄ , todėl reikalavimÄ priteisti 2.113,95 eurų (7.299,05 Lt) administravimo iÅ¡laidų, atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėtį bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas atmetė. Teismas netenkino atsakovo praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį, kadangi nustatė, jog  ieÅ¡kovui teisė į žalos atlyginimÄ regreso tvarka atsirado nuo pirmos iÅ¡mokos Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui dienos, t.y. 2005-06-10, ieÅ¡kinys pateiktas 2008-03-26 nepraleidus termino, kuris baigėsi 2008-06-10.

Apeliaciniu skundu (b.l. 99-103, t.2) atsakovas N. J. prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimÄ ir priimti

naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantas mano, kad Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl žemiau

nurodytų priežasčių:

1. Teismas nepagrįstai laikė, kad už transporto priemonės draudimo sutarties sudarymÄ yra atsakingas atsakovas, dėl ko jis turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius. Pagal TPVCAPD įstatymo 4 straipsnio 2 dalį atsakomybė už draudimo sutarties sudarymÄ 43 straipsnio nustatyta tvarka yra transporto priemonės savininkui. Tuo atveju, jeigu transporto priemonė naudojama asmens pagal lizingo, iÅ¡perkamosios nuomos ar kitÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartį, už draudimo sutarties sudarymÄ yra atsakingas Å¡is asmuo. Minėto įstatymo 3 punktas imperatyviai nustato, kad asmenys, nurodyti Å¡io straipsnio 2 dalyje, negali naudotis patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdrausta transporto priemone. Autoįvykio metu galiojusios Kelių transporto priemonių registravimo taisyklės, patvirtintos Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 260, nustatė, kad transporto priemonių, jų savininkų ir (ar) naudotojų duomenis ir Å¡ių duomenų pasikeitimus Lietuvos Respublikoje registruoja, registravimo dokumentus iÅ¡duoda bei registravimo duomenis tvarko VÄ® Regitra (Taisyklių 4 p.). Šių taisyklių 6 punkte nustatyta,

kad transporto priemonė turi būti registruojama VĮ Regitra. Viešajame registre įregistruotas asmuo yra

laikomas transporto priemonės savininku iki duomenys nebus pakeisti. Autoįvykio metų VĮ Regitra automobilio savininke buvo įregistruota I.

M., kuri pateikė 2000-02-29 panaudos sutartį, pagal kuriÄ automobilį „VW Passat“ neribotam laikui perdavė naudotis S. K., kuriam faktiÅ¡kai perkėlė valdymo teisę, tačiau nurodyto sandorio nustatyta tvarka neįregistravo. CK 1.75 straipsnis nustato, kad neįregistravusios sandorio Å¡alys negali Å¡io fakto panaudoti prieÅ¡ trečiuosius asmenis. Tokiu bÅ«du už privalomÄ jį civilinės atsakomybės sutarties sudarymÄ pagal TPVCAPD įstatymo 4 straipsnį yra atsakingas ne atsakovas, o transporto priemonės savininkas ir/ar valdytojas S. K., kuriam transporto priemonės savininkas perkėlė pareigÄ apdrausti automobilį. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio, pobÅ«dis, lemia jos privalomÄ jį draudimÄ ir atitinkamus eksploatavimo reikalavimus. Todėl I. M. ir/ar S.

K. neturėjo teisės leisti atsakovui naudotis neapdraustu automobiliu. Å iuo atveju trečiųjų asmenų atsakomybė atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad jie nevykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamÄ jÄ Ä¯statymo normÄ . Teismas neteisingai aiÅ¡kino TPVCAPD įstatymÄ ir be pagrindo laikė, kad vienas atsakovas yra atsakingas už automobilio „VW Passat“ draudimo sutarties sudarymÄ bei netaikė solidariosios atsakomybės.

2. Teismas be pagrindo teigia, kad 2004-08-22 autoįvykis Ispanijoje įvyko dėl atsakovo kaltės. Teismui iÅ¡reikalavus medžiagÄ apie autoįvykį nebuvo įrodyta, kad atsakovas bÅ«tų pripažintas kaltu dėl autoįvykio sukėlimo. 2004-08-26 protokolas, kuriame pažymėta, kad tyrėjai mano, jog pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo automobilio „VW Passat“ vairuotojo N.

J. išsiblaškymas ar neatidumas vairuojant, taip pat alkoholinių gėrimų vartojimas, negali būti laikomas neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu atsakovo kaltę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų patrauktas administracinėn ar kito pobūdžio atsakomybėn arba, kad jo kaltė būtų nustatyta kitais objektyviais leistinais įrodymais. Byloje taip pat nepateikti duomenys apie kitų vairuotojų, kurių transporto priemonės dalyvavo autoįvykyje, galimus pažeidimus. Nustatyta, kad motociklo vairuotojas stovėjo prie kelio šalikelės galimai sudarydamas kliūtį, kas taipogi galėjo būti viena iš autoįvykio priežasčių. Atsakovo kaltė dėl autoįvykio negali būti laikoma pagrindu ieškovo patirtiems nuostoliams priteisti. Atsakovo kaltė dėl autoįvykio visiškai nesietina su ieškovo nuostolių atsiradimu. Ispanijos draudikų biuras pareikalavo iš ieškovo nuostolių atlyginimo tik dėl to, kad automobilis buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl atsakovo kaltės klausimas nagrinėjamojoje byloje nebuvo sprendžiamas.

3. Teismas priteisė 48.660,28 Lt nuostolių, kurie yra akivaizdžiai per dideli, neįvertinus Ispanijos ir Lietuvos ekonominių skirtumų ir su tuo susijusių neadekvačių išmokų. Autoįvykio metu autotransporto priemonėms buvo padaryti nedideli apgadinimai: lengvasis automobilis „Opel Astra“ įdaužtas kairiojoje galinėje šoninėje dalyje. Pažeistas bamperis, bagažinė, sparnas ir optinis žibintas. Kairiojoje priekinėje dalyje pažeistas optinis žibintas, sparnas, bamperis ir variklis.

Motociklui „Peugeot Jet“ pažeistas iÅ¡metamas vamzdis, karteris ir apatinė variklio dalis. Nustatyta, kad įvykio metu septyni asmenys patyrė lengvus (kai kur nurodyta silpnus) kÅ«no sužalojimus. IÅ¡ pateiktų apraÅ¡ymų matyti, kad žala atsirado ne dėl transporto priemonių ženklaus apgadinimo ar žmonių sveikatos ilgalaikio sutrikdymo. Nuostolių dydį sÄ lygojo akivaizdÅ«s pragyvenimo lygio ir kainų neatitikimo tarp dviejų valstybių ekonominiame lygmenyje skirtumai. Nurodyta aplinkybė yra svarbi ir suponuoja CK 1.5 straipsnio taikymÄ mažinant ieÅ¡kovui priteistinų nuostolių dydį.

TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ . Minėtas straipsnis taipogi suteikia teisę mažinti žalos atlyginimÄ . Be to ieÅ¡kovas laiku nepranešė atsakovui apie atsiradusiÄ Å¾alÄ , su atsakovu nebendradarbiavo ir nesiekė nuostolių atlyginimo atsakovui ekonomiÅ¡kai naudingesniu bÅ«du.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad ieÅ¡kovas netinkamai administravo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ . Draudikų biuras visiÅ¡kai eliminavo atsakovÄ iÅ¡ žalos sureguliavimo ir tuo prisiėmė atsakomybę už žalos dydį, nes praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui atsakovas dėl ieÅ¡kovo kaltės prarado galimybę teikti įrodymus apie žalos dydį (sugadintų transporto priemonių atstatymÄ , sužalotų asmenų sveikatos atstatymui patirtas iÅ¡laidas, dalyvavusių autoįvykyje asmenų kaltę).

Draudikų biuras dėl nuostolių atlyginimo į atsakovÄ kreipėsi tik 2008 m. kovo mėnesį, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį teisme, t.y. praėjus ketveriems metams po autoįvykio.

4. Teismas, spręsdamas žalos dydžio klausimÄ , neatsižvelgė į CK 6.251 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas: atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį, jų tarpusavio santykius. Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovas apie administravo žalos atlyginimÄ neinformavo atsakovo, be to, ieÅ¡kovas yra ekonomiÅ¡kai žymiai stipresnė Å¡alis, o atsakovo materialinė padėtis Å¡iuo metu yra itin sunki, priteistinų nuostolių dydis turėjo bÅ«ti mažinamas. Nuostolių dydis privalėjo bÅ«ti sumažintas taip pat taikant CK 6.282 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsakovo materialinė padėtis sunki, jis augina dvi mažametes dukras, sutuoktinė dėl vaikų priežiÅ«ros nedirba, todėl atsakovas iÅ¡laiko save ir dar tris asmenis. Atsakovas dirba atsitiktinius statybos darbus užsienyje. Atsakovas turi įgijęs nekilnojamÄ jį turtÄ - butÄ , kuris yra įsigytas už kreditÄ , ir kuris yra areÅ¡tuotas.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b.l. 108-112, t.2) ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė apeliacinį skundÄ atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovo nuomone, jis patyrė nuostolius dėl to, kad civilinė atsakomybė dėl 2004-08-22 Ispanijoje įvykusio eismo įvykio kilo atsakovui, vairuojant Lietuvos Respublikoje registruotÄ transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) ir kad minėto eismo įvykio metu atsakovo vairuota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nesant bent vienai iÅ¡ paminėtų sÄ lygų, ieÅ¡kovui nebÅ«tų kilusi pareiga sumokėti Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamas sumas, tuo pačiu ieÅ¡kovui nebÅ«tų atsiradusi ir teisė reikalauti susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas. Atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kovo pateiktuose įrodymuose tyrėjų konstatuotomis eismo įvykio aplinkybėmis, galėjo jas ginčyti ir pateikti

ginčijamas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Pareiga sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės

privalomojo draudimo sutartį numatyta transporto priemonės savininkui. Å ios pareigos nevykdymas, vadovaujantis eismo įvykio metu galiojusio TPVCAPDÄ® redakcija, transporto priemonės savininkui galėjo užtraukti administracinę atsakomybę (TPVCAPDÄ® 43 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu transporto priemonės savininko, kaip asmens, atsakingo už jam priklausančios transporto priemonės apdraudimÄ privalomuoju draudimu, ir eismo įvykio kaltininko tarpusavio santykiai, jų abipusių teisių ir pareigų apimtis bei pobÅ«dis, nėra reikÅ¡mingi ieÅ¡kovui, kaip žalÄ atlyginusiam kreditoriui ir jokiu bÅ«du neriboja bei

nepanaikina ieÅ¡kovo reikalavimo teisės į eismo įvykio kaltininkÄ - atsakovÄ . Tik atlyginęs ieÅ¡kovui jo iÅ¡mokėtÄ

sumÄ , atsakovas ir transporto priemonės savininkas turės teisę spręsti tarpusavio atgręžtinius reikalavimus. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, pagrįstai sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kinys 48.660,28 Lt dalyje yra pagrįstas ir įrodytas. Civilinės atsakomybės sÄ lygos ir nukentėjusiems asmenims

padarytos žalos, išmokos bei žalos administravimo mokesčio dydžiai buvo nustatyti ir apskaičiuoti kompetentingos

institucijos (šiuo atveju Ispanijos nacionalinio draudikų biuro), vadovaujantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos

atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims ir privalomÄ jį draudimÄ . Dėl Å¡ios priežasties Ispanijos nacionalinio

draudikų biuro ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti reikalavimai (iÅ¡ viso 16.206,92 eurų (55.959,26 Lt)), kuriuos ieÅ¡kovas sumokėjo Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui, ir atsakovui pareikÅ¡tas lygiai tokio pačio dydžio (55.959,26 Lt) reikalavimas, laikomi teisingais, kol jie nepaneigti kitais įrodymais. Atsakovas nenurodė jokio teisės akto, kurio pagrindu nukentėjusiųjų asmenų patirtų nuostolių dydis, kaip teigia atsakovas, turėtų bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į nukentėjusių asmenų ir kaltininko valstybių kainų lygio skirtumÄ . PrieÅ¡ingai negu mano atsakovas, ieÅ¡kovui negali bÅ«ti taikomos TPVCAPDÄ® 22 straipsnio nuostatos, kurios reglamentuoja draudiko, o ne ieÅ¡kovo sumokėtų iÅ¡mokų grÄ Å¾inimÄ . IeÅ¡kovas ir draudikas yra du skirtingi subjektai, kurių sÄ vokos apibrėžtos tiek TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 3 ir 6 dalyse, tiek Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 ir 48 dalyse. IeÅ¡kovo iÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimÄ reglamentuoja TPVCAPDÄ® 23 straipsnio nuostatos. Todėl atsakovo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į (draudimo sutartyje) nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį ir kitas aplinkybes, yra

akivaizdžiai nepagrįstas. IeÅ¡kovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ bei priimdamas

sprendimÄ , nepažeidė CK 6.282 ir 6.251 straipsniuose įtvirtintų nuostatų dėl nuostolių dydžio mažinimo.  Â

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b.l. 114-116, t.2) tretysis asmuo I.

M. prašė apeliacinį skundÄ atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Tretysis asmuo mano, kad teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau nesutinka su atsakovo nurodytais motyvais, kad už žalos atlyginimÄ yra atsakinga automobilio „VW Passat“ savininkė. 2000-02-29 I.

M. sudarė panaudos sutartį su S. K., bei 2000-02-29 įgaliojo S. K. parduoti automobilį tretiesiems asmenims, todėl nors VÄ® Regitra duomenų bazėje I. M. nurodyta kaip transporto priemonės savininkė, tačiau realiai automobilis priklausė S. K.. Lietuvos Respublikos CK 6.270 straipsnio 2 dalis numato, kad už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ atsako didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, t.y. asmuo, valdantis šį Å¡altinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu. Tuo atveju, jeigu S. K., perduodamas automobilį kitam asmeniui, nesudarė reikiamų sutarčių, kurios gali bÅ«ti pripažintos kaip tinkamos perduoti naudoti transporto priemonę, atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ turi tekti solidariai jam bei asmeniui, kuriam ji (transporto priemonė)  buvo perduota.

Nagrinėjant bylÄ Â apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovė prašė apeliacinį skundÄ Â patenkinti, trečiasis asmuo  I.

M. prašė  apeliacinį skundÄ Â atmesti, priteisti jai turėtas  bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

             Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK ) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo

pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstosios dalies ir

analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

             Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog už transporto priemonės draudimo sutarties sudarymÄ yra atsakingas atsakovas, dėl ko jis turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius. Pagal TPVCAPD įstatymo 4 straipsnio 2 dalį atsakomybė už draudimo sutarties sudarymÄ 43 straipsnio nustatyta tvarka yra transporto priemonės savininkui. Tuo atveju, jeigu transporto priemonė naudojama asmens pagal lizingo, iÅ¡perkamosios nuomos ar kitÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartį, už draudimo sutarties sudarymÄ yra atsakingas Å¡is asmuo.

             Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokie atsakovoÂ

argumentai yra nepagrįsti. TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos transporto

priemonių draudikų biuras  turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Å¡io įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (kai biuras atlygina žalÄ , padarytÄ kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje). Byloje nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pareikalavo priteisti padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ Â sumÄ Â iš asmens, kalto dėl autoįvykio, t.y. atsakovo. Toks ieÅ¡kovo pasirinkimas, kurio negalima pripažinti neteisėtu, vertintinas, kad ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė netinkamam atsakovui.

             Atsakovas apeliaciniame skunde  taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo teigia, kad 2004-08-22 autoįvykis Ispanijoje įvyko dėl atsakovo kaltės, teismui iÅ¡reikalavus medžiagÄ apie autoįvykį nebuvo įrodyta, kad atsakovas bÅ«tų pripažintas kaltu dėl autoįvykio sukėlimo.

             Su tokiais atsakovo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Byloje pateiktų Ispanijos kompetentingų organų atlikto ikiteisminio tyrimo medžiagoje (b.l.145-208, t. 1), yra pakankamai duomenų apie autoįvykio tyrimÄ , kad pripažinti, jog kaltas dėl šio 2004 08 22 autoįvykio yra bÅ«tent atsakovas, vairavęs neblaivus, nesuvaldęs automobilio, dėl ko šis atsitrenkė į kitÄ automobilį, o Å¡is į motociklÄ . Å i medžiaga yra raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriuose fiksuoti faktiniai duomenys ir kuriuos įvertinti yra teismo pareiga. Teisėjų kolegija Å¡iais raÅ¡ytinais įrodymais netikėti neturi pagrindo, nes ir pats atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį  bei triplike neneigė aplinkybių, kad jis vairavo neblaivus, ne dėl jo kaltės įvyko transporto priemonių susidÅ«rimas. Todėl jo kaltę patvirtina autoįvykio tyrimo medžiagoje fiksuotų duomenų visuma   net ir nepriėmus jį apkaltinančio teisinio akto baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo  bylose.

              Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiais, jog teismo priteisti 48.660,28 Lt nuostoliai yra akivaizdžiai per dideli, priteisti neįvertinus Ispanijos ir Lietuvos ekonominių skirtumų ir su tuo susijusių neadekvačių iÅ¡mokų. Negalima sutikti su atsakovo aiÅ¡kinimu, jog nuostolių dydį sÄ lygojo akivaizdÅ«s pragyvenimo lygio ir kainų neatitikimo tarp dviejų valstybių ekonominiame lygmenyje skirtumai. Civilinės atsakomybės sÄ lygos ir nukentėjusiems asmenims padarytos žalos, iÅ¡mokos bei žalos administravimo mokesčio dydžiai buvo nustatyti ir apskaičiuoti kompetentingos institucijos (Å¡iuo atveju Ispanijos nacionalinio draudikų biuro), vadovaujantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, autoavarijos Å¡alyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims ir privalomÄ jį draudimÄ . Dėl Å¡ios priežasties Ispanijos nacionalinio draudikų biuro ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti reikalavimai, kuriuos ieÅ¡kovas sumokėjo Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui, ir atsakovui pareikÅ¡tas lygiai tokio paties dydžio reikalavimas, laikomi teisingais, kol jie nepaneigti kitais įrodymais. Atsakovas, kaip teisingai atsiliepime pažymi ieÅ¡kovas, nenurodė jokio teisės akto, kurio pagrindu nukentėjusiųjų asmenų patirtų nuostolių dydis, kaip teigia atsakovas, turėtų bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į nukentėjusių asmenų ir kaltininko valstybių kainų lygio skirtumÄ .  Iš duomenų apie Ispanijos nacionalinio draudikų biuro iÅ¡mokėtÄ Â Å¾alos atlyginimÄ (b.l. 146-148, t.2) matyti, kad dėl atsakovo kaltės buvo pakenkta septynerių asmenų sveikatai, apgadintos dvi transporto priemonės, taigi nuostolių dydį pirmiausia lėmė pats autoįvykio pobÅ«dis. Teisėjų kolegija sprendžia, jog lyginimas dviejų valstybių ekonominių skirtumų negali bÅ«ti pagrindu iÅ¡ieÅ¡komų nuostolių dydžiui sumažinti.

             Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, jog teismas, spręsdamas žalos dydžio klausimÄ , neatsižvelgė į CK 6.251 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas: atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį, jų tarpusavio santykius. Jo nuomone, įvertinus tai, kad ieÅ¡kovas administravo žalos atlyginimÄ apie tai neinformavęs atsakovo, be to, ieÅ¡kovas yra ekonomiÅ¡kai žymiai stipresnė Å¡alis, o atsakovo materialinė padėtis Å¡iuo metu yra itin sunki, priteistinų nuostolių dydis turėjo bÅ«ti mažinamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, konkrečiu atveju, kada priteista 48.660,28 Lt, kaip kad atsiliepime į apeliacinį skundÄ Â nurodo ir ieÅ¡kovas, negali bÅ«ti sumažinamas nuostolių atlyginimo dydis, nes pagal CK 6.251 str. 2 d. nuostatas sumažintas nuostolių atlyginimas negali bÅ«ti mažesnis už draudimo sumÄ , kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo bÅ«ti privalomai apdrausta. 2004 m. rugpjūčio mėnesį galiojusi TPVCAPD įstatymo 11 str. redakcija nustatė, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500.000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100.000 eurų dėl žalos turtui. Â

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimas nekeistinas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str.

1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su atstovo kelione į Kauno apygardos teisme vykusį posėdį – 73,69 Lt.(CK 88 str. 1 d. 8 p.).

Taip pat iš atsakovo priteistinos trečiajam asmeniui I. M. jos turėtos nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti iÅ¡laidos.

Â

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

apeliacinį skundÄ atmesti.

  Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

  Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (juridinio asmens kodas 125709291, buveinės adresas Algirdo g. 38, Vilnius) iš atsakovo N. J. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 73,69 Lt (septyniasdešimt tris litus ir 69 centus)  bylinėjimosi išlaidų.

  Priteisti trečiajam asmeniui I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo N. J. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų)  bylinėjimosi išlaidų.

  Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas                                                                                  Â

    Raimondas Buzelis

Kolegijos teisėjai                                                                                               Aušra Baubienė

                                      Â

                                                                                                                       Â

  Birutė Bobrel     Â