2024-05-29 Nr. AB-9155-3-61-3-00113-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-399-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00113-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. J.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. 2D-22820 „Dėl pranešimo nenagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl savavališkos rekonstrukcijos, įrengiant rūsio patalpą pastate-fermoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), statinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas); 3) priteisti iš Inspekcijos pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su prašymu atlikti patikrinimą dėl galbūt savavališkos Pastato rekonstrukcijos, įrengiant rūsio patalpą. Atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, vadovaudamasis niekuo nepagrįsta išvada, esą rūsys buvo įrengtas tuo pat metu, kaip ir visas Pastatas. Pastatas yra bendroji dalinė pareiškėjo ir kito bendrasavininko A. J. (toliau – ir Bendrasavininkas, A. J.) nuosavybė, Pastato plotas – 831,98 kv. m. Bendrasavininkas jam nuosavybės teises priklausančias 651/1000 Pastato dalis įgijo 2013 m. rugpjūčio 27 d. Dovanojimo sutartimi Nr. 1860. Pareiškėjas jam priklausančias 349/1000 Pastato dalis įsigijo 2014 m. rugsėjo 19 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1992. Nekilnojamojo turto registre Pastato kadastriniai duomenys yra įregistruoti pagal 2006 m. sausio 16 d. kadastro ir registro byloje užfiksuotus matavimus.

2.2. Pastate atsirado ankščiau neegzistavusi patalpa – rūsys. Bendrasavininkas 2019 m. rugsėjo 12 d. pateikė pareiškėjui pranešimą, kuriuo reikalavo, kad pareiškėjas, kaip Pastato bendrasavininkas, pasirašytų teikiamą deklaraciją apie statybos užbaigimą. Bendrasavininkas nurodė, kad jo užsakymu buvo parengta nauja 2018 m. spalio 18 d. Pastato kadastrinių matavimų byla, kurią Bendrasavininkas siekia įregistruoti valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre. Pranešime pažymėta, kad tokiu būdu yra siekiama įteisinti Pastate esančią patalpą – rūsį, kuri nėra įregistruota VĮ Registrų centre. Bendrasavininko pranešime, be kita ko, nurodyta, kad 2018 m. spalio 25 d. Bendrasavininkas jau yra kreipęsis į VĮ Registrų centrą, prašydamas pakeisti Pastato kadastro duomenis. Tačiau kadastriniai matavimai ir bandymas juos įregistruoti buvo atliekami be pareiškėjo žinios. Bendrasavininko prašymas VĮ Registrų centrui buvo grindžiamas ta pačia 2018 m. spalio 18 d. kadastrinių matavimų byla ir 2018 m. spalio 26 d. Deklaracija apie statinio dalies (kai numatyta statybą užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio dalies paskirties pakeitimą Nr. 1. (toliau – Deklaracija). Deklaracijoje nurodyta, kad buvo atliktas neva paprastasis Pastato remontas, nors, kaip matyti iš Deklaracijoje nurodomų Pastato duomenų, bendras pastato plotas buvo padidintas iki 925,56 kv. m (nuo 831,98 kv. m). Duomenų apie statinio projektą ir statybą leidžiančius dokumentus įrengti rūsio patalpas Deklaracijoje nėra. Kadastrinių matavimų 2018 m. spalio 18 d. byloje pažymėta, kad paprastojo remonto pradžia – 2014 metai, remonto darbų pabaiga – 2018 metai. Kaip matyti iš 2018 m. spalio 18 d. kadastrinių matavimų bylos, bendras Pastato plotas padidėjo dėl naujai atsiradusios 98,61 kv. m sandėliavimo patalpos – rūsio, kurio, fiksuojant kadastrinius duomenis 2006 m. sausio 16 d., nebuvo. Bendrasavininko 2018 m. spalio 25 d. prašymas pakeisti Pastato kadastro duomenis remiantis Bendrasavininko pateiktais dokumentais buvo VĮ Registrų centro atmestas, nurodant, kad Deklaracija nepasirašyta pareiškėjo, kaip Pastato bendrasavininko.

2.3. Pareiškėjas, susipažinęs su Bendrasavininko pranešimu ir kitais dokumentais, pateikė Bendrasavininkui 2019 m. rugsėjo 24 d. atsakymą, kuriame nurodė, kad Deklaracijos nepasirašė ir negalėjo pasirašyti, kadangi su ja niekada nebuvo supažindintas ir apie ją informuotas iki Bendrasavininko pranešimo dienos. Be to, pareiškėjas negalėtų pasirašyti nei Deklaracijos, nei Bendrasavininko teikiamos pasirašyti naujos deklaracijos apie statybos užbaigimą, kadangi joje nurodyti duomenys neatitinka faktinių aplinkybių, nurodyti darbai neatitinka teisės normų, atlikti be pareiškėjo žinios, be statybos projekto ir statybos leidimų. Dėl šių priežasčių pareiškėjas atsisakė pasirašyti Bendrasavininko pateiktus dokumentus. Negavęs pareiškėjo sutikimo, bendrasavininkas iniciavo civilinę bylą dėl teisės įregistruoti kadastrinius matavimus pagal 2018 m. spalio 18 d. kadastrinių matavimų bylą be pareiškėjo sutikimo, pripažinimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje iškilo rūsio įrengimo teisėtumo klausimas, pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su prašymu išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl , tikėtina, savavališkos rekonstrukcijos, įrengiant rūsio patalpas.

2.4. Sprendime Inspekcija nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl galbūt savavališkos fermos rekonstrukcijos įrengiant rūsį nebus nagrinėjamas, nes rūsys esą buvo įrengtas kartu su pagrindiniu Pastatu, o 2014–2018 metais buvo atliktas tik paprastasis remontas, kurio atlikimui pagal teisės aktų nuostatas statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Inspekcijos išvada, kad rūsys buvo įrengtas kartu su visu pastatu 1952 metais, yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, padaryta visiškai ignoruojant pareiškėjo Inspekcijai pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, taip pat prieštarauja šiuo metu galiojantiems ir nenuginčytiems VĮ Registrų centro duomenims. Pareiškėjas Inspekcijai teiktame prašyme atlikti patikrinimą ir pateikti išvadą dėl savavališkos statybos išsamiai paaiškino jam žinomas rūsio atsiradimo aplinkybes, pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad rūsys nebuvo ir negalėjo būti įrengtas kartu su visu Pastatu (t. y. buvo įrengtas vėliau) ir jį įrenginėjant nebuvo gauti reikiami statybą leidžiantys dokumentai, kurie yra privalomi. Inspekcija Sprendime pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

2.5. Inspekcija nepagrįstai nustatė rūsio įrengimo metus, vadovaudamasi 2018 m. spalio 18 d. kadastrinių matavimų byla. Inspekcijos išvada dėl rūsio įrengimo metų yra grindžiama vienintele aplinkybe, t. y. nurodoma, kad tokie faktiniai duomenys nustatyti 2018 m. spalio 18 d. kadastrinių matavimų metu. Pati Inspekcija pažymi, kad patvirtinančių dokumentų apie rūsio statybos pradžios ir pabaigos metus kadastrinių matavimų byloje nėra, tačiau kadastrinių matavimų metu įvertinus visas pagrindines esamas rūsio konstrukcijas buvo nustatyta, kad rūsys buvo pastatytas kartu su pagrindiniu pastatu. Toks Inspekcijos teiginys iš esmės reiškia, kad Inspekcija, pati netirdama ir nevertindama faktinių aplinkybių bei jai pateiktų įrodymų visumos, priėmė Sprendimą išskirtinai pasikliaudama matininko subjektyvia nuomone apie rūsio įrengimo metus, t. y. pasikliaudama nuomone asmens, kuris tokioje situacijoje netgi neturi kompetencijos vertinti konstrukcijas ir konstatuoti patalpos įrengimo metus. Pažymėtina ir tai, kad 2018 m. spalio 18 d. kadastrinių matavimų duomenys nėra oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys aukštesnę įrodomąją galią, kadangi nėra įregistruoti VĮ Registrų centre. Aptariamų kadastrinių matavimų metu nebuvo atliekama statinio ekspertizė, kurios metu galėtų būti vertinamos konstrukcijos ir tuo pagrindu nustatomi patalpos įrengimo metai. Pareiškėjo žiniomis, 2018 m. spalio 18 d. kadastrinių matavimų byloje rūsio įrengimo metai buvo pažymėti tik vadovaujantis bendrasavininko A. J. paaiškinimais. Atitinkamai, 2018 m. spalio 18 d. kadastrinių matavimų byloje netgi ir nėra Inspekcijos nurodomo komentaro, jog esą matavimų metu buvo vertintos rūsio konstrukcijos ir tokio vertinimo pagrindu nustatyta rūsio įrengimo data. Akivaizdu, kad, jeigu atliekant 2006 metais kadastrinius matavimus rūsys nebuvo fiksuojamas, tai šios patalpos ir nebuvo, arba, jeigu ir buvo po Pastatu ertmė, į ją nebuvo jokio patekimo iš Pastato vidaus.

2.6. Pareiškėjo užsakymu buvo atlikta eksperto E. L. statinio ekspertizė, 2020 m. kovo 9 d. surašyta (papildyta 2020 m. rugpjūčio 17 d.) Ekspertinio tyrimo ataskaita Nr. 2020/03/09-1 (toliau – ir Ekspertinio tyrimo ataskaita), kurioje konstatuota, kad rūsio patalpa įrengta vėliau nei buvo pastatytas pastatas, t. y. ne pastato statybos metu (1962 metais).

2.7. Inspekcijos išvados prieštarauja oficialiems dokumentams ir Nekilnojamojo turto registro duomenims, iš kurių matyti, kad 2006 m. sausio 16 d. rūsio patalpa Pastate neegzistavo, tačiau Inspekcija skundžiame Sprendime šių oficialių duomenų nevertino ir dėl jų nepasisakė, Neatliko jokių tyrimų ir veiksmų, kurių pagrindu būtų paaiškėję, kad duomenys įregistruoti klaidingų kadastrinių matavimų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu VĮ Registrų centre įregistruoti kadastro duomenys yra galiojantys ir nenuginčyti, nėra pagrindo išvadai, kad rūsio patalpa buvo įrengta ankščiau negu 2006 m. sausio 16 d. Atitinkamai, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi prieštarauja nepaneigtiems oficialiems duomenims.

2.8. Inspekcija nevertino pareiškėjo pateiktų tipinių fermos projektų, kurie pagrindžia, kad rūsiai fermose nebuvo projektuojami. Norėdamas pagrįsti, kad tuo metu, kai buvo statoma pareiškėjo ferma, karvidėse net nebuvo įrengiami rūsiai, pareiškėjas kreipėsi į Kauno archyvą dėl tipinių karvidžių projektų pateikimo, archyvo darbuotojai paaiškino, jog tuo metu fermos buvo statomos pagal iš anksto parengtus tipinius projektus. Nei viename tipiniame karvidės projekte nebuvo projektuojamos rūsio patalpos. Šiuos tipinius projektus pareiškėjas pateikė Inspekcijai kartu su 2021 m. lapkričio 24 d. papildomais paaiškinimais, tačiau Sprendime dėl šių įrodymu nebuvo pasisakyta.

2.9. Taip pat Inspekcija nevertino pareiškėjo pateiktų paaiškinimų dėl rūsio įrengimo metų. Pareiškėjo žiniomis, laiptų pakopos, vedančios į rūsio ertmę, buvo mūrijamos bendrasavininko A. J. darbininkų maždaug 2016 metais, kuomet pareiškėjas retai lankydavosi Pastate. Būtent tada, kai buvo suformuotas patekimas į rūsio patalpą, laikytina, jog buvo užbaigta pastato rekonstrukcija, įrengiant rūsio patalpą. Pareiškėjas pateikė Inspekcijai paaiškinimus, kad aplinkybę, jog rūsys nebuvo įrengtas tuo pačiu metu kaip ir ferma patvirtina ir pačios pastato konstrukcijos. Pastato bendrasavininkas 2019 m. rugsėjo 12 d. teikė pareiškėjui ir prašė pasirašyti Deklaraciją, kurioje nurodyta, kad 2014–2018 metais buvo vykdyti paprastojo remonto darbai. Būtent šioje Deklaracijoje pirmą kartą fiksuotos dėl rūsio patalpos įrengimo padidėjusios Pastato patalpos. Bendrasavininkas tokius kadastro duomenis 2018 metais jau yra bandęs registruoti be pareiškėjo sutikimo. Nėra jokių duomenų, kad kuris nors iš ankstesnių savininkų nuo 2006 metų būtų bandęs registruoti kadastro duomenis su rūsio patalpa, kas leistų patvirtinti jos egzistavimą.

2.10. Inspekcija nepagrįstai vertino, kad Pastate buvo atliktas paprastasis remontas, kuriam nereikalingi statybą leidžiantys dokumentai. Vadovaujantis 2018 m. spalio 18 d. kadastrinės matavimo bylos parengimo dieną galiojusiu Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Pastato rekonstrukcijai, įrengiant rūsį, buvo reikalingas ir rekonstravimo projektas (Statybos įstatymo 24 str. 1 d. 2 p.), ir statybos leidimas (Statybos įstatymo 27 str.1 d. 2 p.). Akivaizdu, kad 2006 m. spalio 16 d. kadastrinių matavimų byloje nefiksuota rūsio patalpa negalėjo atsirasti atlikus paprastąjį remontą, kaip nurodoma Deklaracijoje. Pastate buvo atlikta savavališka Pastato rekonstrukcija, be statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento, kurią bendrasavininkas siekia įteisinti prisidengdamas kadastrinių duomenų tikslinimu.

2.11. Inspekcija nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą. Kaip matyti iš Skundžiamo sprendimo, Inspekcija pareiškėjo skundą atsisakė nagrinėti Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Taisyklės) 29.2 punkto pagrindu, t. y. kai skundas pateiktas dėl mažareikšmių pažeidimų, tačiau šiame skunde pateikti argumentai patvirtina, kad Inspekcija priėmė sprendimą nenagrinėti pareiškėjo skundo, neįvertinusi visų reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, grįsdama savo išvadas netinkamais duomenimis ir ignoruodama oficialių valstybės registrų duomenis.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Inspekcija nurodė, kad:

3.1. Inspekcija, siekdama visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 10 d. prašymą dėl galbūt savavališkos Pastato rekonstrukcijos, gavo Pastato bendrasavininko A. J. 2021 m. spalio 15 d. rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodyta, jog rūsio nėra šiuo metu VĮ Registrų centro aktualioje pastato kadastrinėje byloje dėl to, kad matininkas labai aplaidžiai darė savo darbą. Buvęs Pastato 349/1000 dalies savininkas L. V. (iš kurio pareiškėjas nusipirko minėtą dalį Pastato) Inspekcijai raštu paaiškino, kad gyvena name, esančiame šalia fermos nuo pat vaikystės, kiek pamena, šioje fermoje visuomet buvo rūsys, jo mama, kuri dirbo šioje fermoje, minėjo, kad rūsys buvo nuo pat fermos pastatymo momento. Pareiškėjas Inspekcijai teiktuose dokumentuose tvirtino, kad 2006 metais rūsio patalpa Pastate neegzistavo.

3.2. Inspekcija taip pat kreipėsi į VĮ Registrų centrą tarnybinės pagalbos. Gautame 2021 m. gruodžio 13 d. VĮ Registrų centro atsakyme Nr. S-144718(14.1.E) „Dėl tarnybinės pagalbos“ (toliau – ir VĮ Registrų centro raštas) nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre yra padaryta techninė klaida įregistruojant Pastato statybos pabaigos metus; techninė klaida Nekilnojamojo turto registre yra ištaisyta statybos pabaigos metus pakeičiant iš 1962 į 1952. Šiame rašte taip pat pažymėta, kad 2018 m. spalio 18 d. kadastrinių matavimų metu buvo nustatyti faktiniai Pastato ir jo sudėtinės dalies – rūsio kadastro duomenys; patvirtinančių dokumentų apie rūsio statybos pradžios ir pabaigos metus kadastrinių matavimų byloje nėra, tačiau kadastrinių matavimų metu įvertinus visas pagrindines esamas rūsio konstrukcijas, buvo nustatyta, kad rūsys buvo pastatytas kartu su pagrindiniu pastatu.

3.3. Inspekcija atliko Pastato patikrinimą vietoje ir surašė 2021 m. gruodžio 31 d. Statinio patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinis klausimynas) Nr. BIPA-00-211231-00064 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Šiame Patikrinimo akte, atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, pateiktus L. V. ir Pastato savininkų rašytinius paaiškinimus, ginčo statinio (2006 m. ir 2018 m.) Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylas bei į VĮ Registrų cento atsakymą, padaryta išvada, jog pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 10 d. prašymas nepagrįstas, nes nenustatytas galimas savavališkos statybos faktas, kurį nurodė pareiškėjas.

3.4. Inspekcija skundžiamame Sprendime išsamiai ir aiškiai išdėstė tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, jas pagrindė teisės aktų normomis, motyvuotai nurodė priežastis dėl tokio sprendimo priėmimo, kurio naikinti pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes nėra jokio pagrindo. Be to, pareiškėjas, kaip Pastato bendrasavininkas, gina savo galbūt pažeistas teises bendrosios kompetencijos teisme.

3.5. Pareiškėjas savo skunde nenurodo kaip ir kokias jo teises pažeidė ginčijamas Inspekcijos Sprendimas, o vien ta aplinkybė, kad Inspekcija, atlikusi tyrimą, nenustatė savavališkos statybos fakto įrengiant rūsio patalpas, kaip nurodė pareiškėjas, ir netenkino pareiškėjo prašymo, negali būti pagrindu panaikinti Inspekcijos ginčijamą atsakymą.

3.6. Dėl skundo argumentų, kad Inspekcija nepagrįstai konstatavo rūsio įrengimo metus kartu su visu Pastatu, pažymėtina, kad buvęs pastato dalies savininkas L. V. savo rašytuose paaiškinimuose Inspekcijai nurodė, jog rūsys buvo įrengtas kartu su visu Pastatu, ta pati išvada padaryta VĮ Registrų centro rašte. Pareiškėjo užsakymu atlikus Pastato ekspertizę, Ekspertinio tyrimo ataskaitoje atsakant į klausimą, kada rūsio patalpa galėjo būti įrengta (ar statant fermą, ar jau pastačius), be kita ko, nurodyta, jog rūsio patalpa galėjo būti įrengta anksčiau nei 2006 metais, tačiau ji, dėl nežinomų priežasčių, galėjo būti ir nepažymėta kadastriniame plane; šis ekspertinis tyrimas negali nustatyti, kada konkrečiai buvo įrengta rūsio patalpa.

3.7. Įvertinus visas aplinkybes, pareiškėjo skundo teiginiai, kad rūsys nebuvo ir negalėjo būti įrengtas kartu su pastatu yra nepagrįsta, subjektyvi pareiškėjo nuomonė, kurią paneigia aukščiau minėti, byloje esantys įrodymai. Pats pareiškėjas, gerai nežinodamas realios situacijos, daro prielaidą, kad šios patalpos nebuvo arba, jeigu ir buvo po Pastatu ertmė, į ją nebuvo jokio patekimo. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl rūsio įrengimo metų grindžiami spėjimais, todėl turėtų būti vertinami kritiškai.

3.8. Nepagrįsta pareiškėjo pozicija, kad atsakovas rūsio įrengimo metus nustatė remdamasis vienintele aplinkybe, t. y. 2018 m. spalio 18 d. kadastriniais matavimais, matininko, neturinčio vertinti konstrukcijas, subjektyvia nuomone. Inspekcija Sprendimą pagrindė tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma. Inspekcija statybos valstybinę priežiūrą vykdo pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnyje nustatytą kompetenciją, šio straipsnio 2 dalyje nustatytas baigtinis statybos valstybinės priežiūros funkcijų sąrašas. Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, kontroliuoja statybų teisėtumą, bet nevertina ir nenustatinėja statinio konstrukcijų įrengimo metų. Minėta, jog ginčo pastato – fermos atlikto ekspertinio tyrimo metu taip pat negalėjo būti konkrečiai nustatyti rūsio patalpos įrengimo metai, todėl pareiškėjo argumentai dėl rūsio konstrukcijų vertinimo ir jų pagrindu rūsio įrengimo datos nustatymo yra nepagrįsti. Pareiškėjo keliamas klausimas dėl rūsio įrengimo metų nustatymo nesusijęs su Inspekcijos kompetencija. Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, vadovavosi visais surinktais faktiniais duomenimis (bendrasavininko, buvusio pastato dalies savininko rašytiniais parodymais, VĮ Registrų centro raštu, atlikto patikrinimo vietoje metu nustatytomis aplinkybėmis; kt.), o ne vien tik matininko 2018 m. spalio 18 d. kadastrinių matavimų bylos duomenimis, kaip nurodo pareiškėjas.

3.9. Dėl pareiškėjo teiginio, kad pagal 2006 m. sausio 16 d. Pastato kadastro duomenis rūsio patalpa neegzistavo, pažymėtina, jog Ekspertinio tyrimo ataskaitoje ekspertas vertino, jog galima teigti, kad rūsio sienų patalpa galėjo būti įrengta ir anksčiau nei 2006 metais, tačiau ji, dėl nežinomų priežasčių, galėjo būti ir nepažymėta kadastriniame plane.

3.10. Pareiškėjo pateikti tipiniai fermos projektai yra ne ginčo objekto projektai ir niekaip su juo nesusiję. Pareiškėjas Pastato projektinės dokumentacijos Inspekcijai nepateikė (neturėjo galimybės pateikti), taigi, Inspekcija objektyviai negalėjo jos įvertinti ir pasisakyti dėl rūsio patalpos.

3.11. Nepagrįsta pareiškėjo pozicija, kad Inspekcija nevertino pareiškėjo paaiškinimų dėl rūsio įrengimo metų, kadangi Inspekcijos tyrimo metu byloje surinkta medžiaga paneigė pareiškėjo paaiškinimus dėl rūsio įrengimo metų, kurie yra prieštaringi ir pagrįsti prielaidomis. Pažymėtina, jog pats pareiškėjas konkrečiai savo skunde taip ir nenurodė rūsio įrengimo metų, o tik motyvavo tuo, jog pareiškėjui įsigijus Pastato dalį, ertmė po pastatu be jokio organizuoto patekimo į ją buvo, todėl turimi duomenys leidžia spręsti, jog rūsio patalpa galėjo būti įrengta 2014 metų pirmoje pusėje.

3.12. Pareiškėjas, teigdamas, kad Pastate buvo atlikta savavališka rekonstrukcija, vadovaujasi 2018 m. spalio 18 d. kadastrinės matavimo bylos parengimo dieną galiojančia Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis. Tačiau šioje kadastrinių matavimų byloje nustatyta, kad fermos statybos pradžios ir statybos pabaigos metai – 1952, o kada galbūt atlikti rekonstravimo darbai, apskritai nėra nurodyta. Inspekcijos vertinimu, pagal aukščiau minėtus duomenis nustačius, kad ginčo rūsys įrengtas kartu su pagrindiniu Pastatu, pareiškėjo argumentai, paremti 2018 m. spalio 18 d. kadastrinės matavimo bylos parengimo dieną galiojusiu teisiniu reguliavimu, nepagrįsti.

3.13. Taigi, įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, atlikus ginčo statinio patikrinimą vietoje ir išnagrinėjus visus pateiktus dokumentus, nenustačius Statybos įstatymo pažeidimų, nėra pagrindo naikinti Inspekcijos skundžiamą Sprendimą pagal pareiškėjo skundą. Sprendimas pagrįstas patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. A. J. paaiškino, kad:

4.1. Inspekcija Sprendime labai išsamiai nurodė, kokiais atvejais reikalingas statybos leidimas įrengiant rūsį. Pastatas (ferma) nepriklauso nei vienai iš statinių grupių, kuriai įrengiant rūsį būtų reikalaujamas statybos leidimas. Rūsio nėra šiuo metu VĮ Registrų centro aktualioje kadastrinėje byloje (darytoje 2006 m. sausio 16 d.) dėl to, kad matininkas labai aplaidžiai darė savo darbą. Net ir šiuo metu pareiškėjo nusamdytas matininkas T. V. parengė naują pastato kadastrinę bylą be rūsio. Įrengti rūsį vėliau, nei buvo pastatyta ferma, techniškai neįmanoma arba ekonomiškai nenaudinga.

4.2. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja teisės aktus, skunde pats pripažino, kad rūsio sienos – tai pastato pamatas. Net ir darant prielaidą, kuri nėra pagrista jokiais įrodymais, kad rūsys buvo įrengtas vėliau nei pastatytas visas pastatas, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad įrengus rūsį pastato išorės matmenys (užstatytas plotas) nepasikeitė, minėti darbai priskiriami paprastajam remontui ir jiems atskiro leidimo nereikia. Pareiškėjas remiasi 1962 metų tipiniais projektais, kai nagrinėjamos fermos statybos metai – 1952. Mūro mišinio nesutapimas tarp kai kurių rūsio sienos segmentų paaiškinamas tuo, kad pats pareiškėjas užmūrijo kai kurias rūsio nišas, o likusį mūro skiedinį panaudojo kai kuriose vietose tarp akmenų, kur rišamoji medžiaga su laiku buvo ištrupėjusi; rūsio siena vienoje vietoje apatinėje dalyje neturi sąlyčio su žeme dėl to, kad pareiškėjas, iki prasidedant teismo procesams, ketino į šią pastato dalį atsivesti vandentiekį iš didžiojo fermos fligelio. Kadangi pastatas žiemos laikotarpiu nėra šildomas ir kad vanduo bėgantis vamzdžiais neužšaltų, vandens įvadą norėjo pasidaryti per rūsį. Pareiškėjas bandė prasigręžti sieną, tačiau siena maždaug 1 m storio ir pastatyta iš akmenų, jam prasigręžti nepavyko. Tad vandentiekio vamzdį pareiškėjas vedėsi pasikasdamas po pastato pamatais. Šiuos darbus atlikęs, pareiškėjas tiesiog šios skylės iki galo neužtaisė iš pastato vidinės pusės. Prasidėjus teisminiams procesams jis pastatų nesirūpina. Remiantis visais aukščiau išdėstytais argumentais, o taip pat trečiojo suinteresuoto asmens pateiktais įrodymais, Inspekcija visiškai pagristai atsisakė nagrinėti skundą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo M. R. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas nuosavybės teisę į 349/1000 Pastato dalį įgijo sudaręs 2014 m. rugsėjo 19 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1992 iš buvusio savininko L. V..

6.2. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 10 d. pašyme Inspekcijos prašė atlikti patikrinimą vietoje, siekiant konstatuoti galimą savavališką statinio rekonstrukciją, įrengiant jame rūsio patalpas

6.3. Inspekcija, atlikusi Pastato patikrinimą vietoje, Patikrinimo akte, atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, pateiktus liudytojo (L. V.) ir Pastato bendrasavininkų rašytinius paaiškinimus, pateiktas ginčo statinio Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylas (2006 metų ir 2018 metų) bei į VĮ Registrų centro raštą, Sprendime padarė išvadą, kad Pastato (fermos) rūsys pastatytas kartu su pagrindiniu pastatu, o pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 10 d. prašymas nepagrįstas, nes nenustatytas galimas savavališkos statybos faktas, kurį nurodė pareiškėjas.

7. Teismas vadovavosi Priežiūros įstatymo 8 straipsniu ir Taisyklėmis, pažymėjo, jog pagal Priežiūros įstatymo 25 straipsnio nuostatas Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje.

8. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad Inspekcija nepagrįstai nustatė rūsio įrengimo metus, vadovaudamasi 2018 m. spalio 18 d. kadastrinių matavimų bylos duomenimis. Teismo vertinimu, Inspekcija savo Sprendimą pagrindė tyrimo metu surinktų įrodymų ir faktinių aplinkybių visuma – Pastato bendrasavininkų ir buvusio Pastato dalies savininko paaiškinimais, VĮ Registrų centro raštu, Pastato 2006 metų ir 2018 metų kadastro duomenimis.

9. Vertindamas pareiškėjo teiginį, kad Inspekcijos išvados prieštarauja oficialiems dokumentams – pagal Nekilnojamojo turto registro 2006 m. sausio 16 d. duomenis rūsio patalpa Pastate neegzistavo, teismas nurodė, kad Sprendime padarytos išvados neprieštarauja oficialiems dokumentams, kadangi Ekspertinio tyrimo ataskaitos 1 punkte ekspertas, įvertinęs 2006 m. sausio 16 d. Nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir kitus duomenis, konstatavo, jog vertinant rūsio perdangos sijų korozijos laipsnį, taip pat iš rūsio patalpos sienų riedulių ir plytų mūro sienų nusidėvėjimo, galima teigti, kad rūsio sienų patalpa galėjo būti įrengta ir anksčiau nei 2006 metais, tačiau ji dėl nežinomų priežasčių galėjo būti ir nepažymėta kadastriniame plane.

10. Dėl pareiškėjo teiginių, jog atsakovas nevertino jo paaiškinimų, susijusių su rūsio įrengimo metais, patekimo į rūsio patalpą įrengimu, dėl rūsio patalpos įrengimo Pastato patalpų ploto padidėjimu, teismas nurodė, kad šiuos teiginius vertina kritiškai, kadangi, kaip minėta, Inspekcija, priimdama Sprendimą, rėmėsi liudytojų, statinio savininkų paaiškinimais, pateiktomis Pastato 2006 metų ir 2018 metų kadastro bylomis bei VĮ Registrų centro pateikta informacija.

11. Teismas atkreipė dėmesį, jog Inspekcija pareiškėjo skundą atsisakė nagrinėti Taisyklių 29.2 punkto pagrindu, t. y. kai skundas pateiktas dėl mažareikšmių pažeidimų. Buvo konstatuota, kad Sprendimas parengtas laikantis išsamumo principo, atsakymas suformuluotas aiškiai, argumentai, visos aktualios aplinkybės bei teisės aktai, kurių pagrindu daromos išvados, buvo nurodyti, todėl, teismo įsitikinimu, Sprendimas atitiko jam keliamus reikalavimus. Buvo pažymėta, kad Sprendime pareiškėjui aiškiai buvo nurodyta, kad Inspekcija atliko patikrinimą, kurio metu buvo nustatytos ir Sprendime nurodytos aplinkybės (faktai), kurie išsamiai pareiškėjui paaiškinti.

12. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgiant į Inspekcijos kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, ir pritaikius teisės aktų nuostatas, Sprendime nurodyti aiškūs ir suprantami pagrindai. Teismas darė išvadą, jog Sprendimas atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus, administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, o vien tai, jog pareiškėjas su Sprendimu nesutinka, nesudaro pagrindo konstatuoti Inspekcijos atsakymo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti pareiškėjo skundo argumentus, kuriais grindžiamas Sprendimo neteisėtumas.

13. Nesustatęs teisinio ir faktinio pagrindų, panaikinti Sprendimą, teismas pareiškėjo skundą atmetė ir netenkino jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 14. Pareiškėjas M. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Pakartodamas faktines aplinkybes dėl Pastato duomenų ir jo prašymo nagrinėjimo Inspekcijoje, pareiškėjas akcentuoja, kad:

15.1. Teismas sprendime formaliai nurodė, kad Inspekcija Sprendime vadovavosi surinktų įrodymų ir faktinių aplinkybių visuma, tačiau pačių įrodymų, kurių pagrindu priimtas Sprendimas, jų patikimumo, pakankamumo, prieštaravimų tarp įrodymų netgi netyrė ir jų nevertino, tokiu būdu pažeisdamas įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str.). Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad VĮ Registrų centro raštas, kuriuo grindžiamas Inspekcijos Sprendimas, yra subjektyvus šios institucijos paaiškinimas, pateiktas viršijant kompetenciją.

15.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino Pareiškėjo argumentų, kad toks VĮ Registrų centro raštas gali būti vertinamas tik kaip niekuo nepagrįsta, subjektyvi nuomonė, o ne kaip įrodymas, tinkamas nustatyti ginčo rūsio įrengimo metus. Minėtame rašte pateikiami ne faktai apie VĮ Registrų centre įregistruotus duomenis, o pateikiami neprivalomo pobūdžio paaiškinimai apie aplinkybes, kaip vienokie ar kitokie įrašai atsirado 2018 m. spalio 18 d. kadastrinių matavimų byloje.

15.3. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centras paaiškinimuose pasisakė apie jo kompetencijai nepriskirtinus statybos teisės klausimus – jame nurodyta, kad patvirtinančių dokumentų apie rūsio statybos pradžios ir pabaigos metus kadastrinių matavimų byloje nėra, tačiau, kadastrinių matavimų metu įvertinus visas pagrindines esamas rūsio konstrukcijas, buvo nustatyta, kad rūsys buvo pastatytas kartu su pagrindiniu pastatu. Nei VĮ Registrų centras, nei kadastrinius matavimus atliekantis matininkas neturi kompetencijos vertinti statinio ar jo dalių konstrukcijų, vertinti jų būklę bei konstatuoti konstrukcijų įrengimo metus.

15.4. Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad Atsakovas rėmėsi ne vien 2018 m. spalio 18 d. kadastrinių matavimų bylos duomenimis, atkreiptinas dėmesys, jog ir VĮ Registrų centro rašte nurodomų aplinkybių / informacijos vienintelis šaltinis yra ta pati 2018 m. spalio 18 d. matavimų byla. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad 2018 m. spalio 18 d. kadastrinių matavimų byla neturi jokios reikšmės nustatant rūsio įrengimo metus, t. y. nepasisakė, kokią įrodomąją reikšmę turi šis įrodymas nustatant rūsio įrengimo metus. Kadastrinių matavimų byla atspindi nekilnojamojo daikto kadastrinius duomenis, buvusius kadastro duomenų nustatymo dieną. Kadastrinius matavimus atliekantis matininkas nėra statybos ekspertas, matininkas yra asmuo, kuriam pavedama atlikti kadastrinius matavimus, jo profesinė veikla reglamentuojama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme. 2018 m. spalio 18 d. kadastrinių matavimų metu (kaip ir bet kokių kadastrinių matavimų metu) nebuvo atliekama statinio ekspertizė, kurios metu galėtų būti nustatomi patalpos įrengimo metai. Pareiškėjo žiniomis, 2018 m. spalio 18 d. kadastrinių matavimų byloje rūsio įrengimo metai buvo pažymėti tik vadovaujantis bendrasavininko A. J. paaiškinimais. Tačiau pareiškėjo pateiktoje Ekspertinio tyrimo ataskaitoje pažymėta, kad rūsio patalpa įrengta vėliau nei buvo pastatytas pastatas; kt.

15.5. Teismas ignoravo oficialius duomenis, t. y. įrašus viešame registre, kurie pagal teisės aktų nuostatas turi prima facie galią. Nors ABTĮ tiesiogiai neįtvirtina oficialių rašytinių įrodymų instituto (toks institutas taikomas civiliniame procese), atskiri teisės aktai kai kurioms įrodinėjimo priemonėms administraciniame procese gali suteikti didesnę įrodomąją galią. Jei šalis savo poziciją grindžia oficialiais rašytiniais įrodymais, o kitais įrodymais oficialūs rašytiniai įrodymai nėra paneigti, aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, turi būti pripažįstamos nustatytomis.

15.6. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. spalio 18 d. kadastriniai matavimai fiksuoja tik 2018 m. spalio 18 d. esančią situaciją Pastate, o ne istorinius Pastato duomenis, vieninteliai įrodymai byloje, liudijantys apie tariamą rūsio įrengimą kartu su Pastatu yra liudytojų paaiškinimai, t. y. A. J., kuris galbūt ir atliko savavališkos rekonstrukcijos darbus, ir A. J. pateikti buvusio savininko L. V. paaiškinimai raštu. Byloje nėra jokių duomenų, kad pati Inspekcija būtų apklaususi L. V., įsitikinusi jo vardu pateiktų rašytinių paaiškinimų tikrumu.

15.7. L. V. Pastato dalį, kurią pardavė pareiškėjui, paveldėjo iš motinos. Kaip yra pats nurodęs pareiškėjui, Pastatu pats niekada faktiškai nesinaudojo kaip ir jo motina, L. V. netgi neturėjo Pastato raktų ir nežinojo, kaip į jį patekti. A. J. su L. V. palaiko draugiškus santykius, todėl Inspekcijai pateiktas L. V. rašytinis paaiškinimas nėra patikimas įrodymas byloje. Liudytojų parodymai, kurie prieštarauja oficialiems dokumentams, negali būti lemiamais įrodymais byloje. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu VĮ Registrų centre įregistruoti kadastro duomenys yra galiojantys ir nenuginčyti, nėra pagrindo išvadai, kad rūsio patalpa buvo įrengta ankščiau negu 2006 m. sausio 16 d. Atitinkamai, teismo sprendimas, kuriuo pritariama Inspekcijos išvadoms, yra neteisėtas ir nepagrįstas.\

15.8. Pirmosios instancijos teismo motyvas, esą Inspekcijos išvados neprieštarauja oficialiems dokumentams ir Ekspertinio tyrimo ataskaitos išvadoms, yra nepagrįstas. Ekspertinio tyrimo ataskaitos išvados gali reikšti tiek, kad rūsys galėjo būti įrengtas ankščiau nei 2006 metais, ir tiek, kad galėjo būti įrengtas vėliau nei 2006 metais. Tačiau Ekspertinio tyrimo ataskaitoje yra aiškiai konstatuojama, kad rūsys nebuvo įrengtas kartu su Pastatu, o 2006 metų kadastrinių duomenų byla patvirtina, kad 2006 metais rūsys nebuvo fiksuotas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, išskyrus liudytojų rašytinių paaiškinimų, kurių patikimumas abejotinas. Be to, aplinkybė, kad niekas iš ankstesnių savininkų nuo 2006 metų nebandė registruoti rūsio patalpos, tik patvirtina, kad tokios patalpos ir nebuvo, o ne tą paneigia.

15.9. Dėl iš Kauno archyvo gautų paaiškinimų pažymėtina, kad iš Kauno archyvo buvo gautas veršidės ir du karvidės tipiniai to meto projektai. 100 vietų tipinis karvidės projektas beveik tokių pačių išmatavimų, kaip pareiškėjo bendrąja daline nuosavybe valdoma ferma, sutampa lubų aukštis, fermos ilgis bei plotis ir netgi labai panaši vidaus eksplikacija. Nei viename tipiniame karvidės projekte nebuvo projektuojamos rūsio patalpos. Nei anksčiau, nei dabar karvidėse nėra projektuojami rūsiai dėl objektyvių priežasčių, t. y. amoniako dujų kaupimosi. Rūsio fermoje įrengimas neatitinka saugumo ir higienos reikalavimų. Inspekcija Sprendime šių įrodymų nevertino (jie Inspekcijai buvo pateikti), kaip ir dėl jų nepasisakė pirmosios instancijos teismas.

15.10. Nepagrįsta teismo išvada, kad Inspekcija neprivalėjo vertinti išimtinai pareiškėjo paaiškinimus. Inspekcija, priimdama Sprendimą turėjo atlikti visapusišką aplinkybių ir įrodymų vertinimą, tačiau to nepadarė. Visapusiškas aplinkybių ir įrodymų vertinimas turėtų apimti ir pareiškėjo pateiktus paaiškinimus bei įrodymus, o ne tik VĮ Registrų centro raštą ir liudytojų parodymus. Matydamas, kad tarp liudytojų ir pareiškėjo parodymų yra prieštaravimų, kurių nepanaikino Inspekcija, pirmosios instancijos teismas turėjo šiuos prieštaravimus pašalinti. Šiuo atveju susiklosto situacija, kas Inspekcija ir pirmosios instancijos teismas ignoruoja oficialius įrodymus, vadovaujasi subjektyviais rašytiniais liudytojų paaiškinimais.

16. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pakartodama faktines ginčo aplinkybes ir nesutikdama su apeliaciniu skundu, Inspekcija akcentuoja, kad:

16.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymu vertinimu, tačiau jam tenka pareiga pagrįsti ir įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

16.2. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovo Sprendimas pagrįstas išimtinai VĮ Registrų centro raštu, nepagrįsti. Minėta, kad Inspekcija pati atliko patikrinimą vietoje, nagrinėdama pareiškėjo prašymą vertino visus aktualius duomenis, Sprendime padarytos išvados atitinka Ekspertinio tyrimo ataskaitoje padarytas išvadas. Pareiškėjo pateikti tipiniai fermų projektai nesusiję su ginču ir konkrečiu Pastatu.

16.3. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia atsakovo Sprendime ir pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti paliktas nepakeistas.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. gruodžio 31 d. rašto Nr. 2D-22820 „Dėl pranešimo nenagrinėjimo“ teisėtumo. Pareiškėjas skunde taip pat suformulavo reikalavimą įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti jo skundą dėl savavališkos rekonstrukcijos, įrengiant rūsio patalpą pastate-fermoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini).

19. Byloje nėra ginčo, kad Pastatas yra bendroji dalinė pareiškėjo ir kito bendrasavininko A. J. nuosavybė. A. J. jam nuosavybės teise priklausančias 651/1000 Pastato dalis įgijo 2013 m. rugpjūčio 27 d. Dovanojimo sutartimi Nr. 1860. Pareiškėjas M. R. jam priklausančias 349/1000 Pastato dalis įsigijo 2014 m. rugsėjo 19 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1992. Nekilnojamojo turto registre Pastato kadastriniai duomenys yra įregistruoti pagal 2006 m. sausio 16 d. kadastro ir registro byloje užfiksuotus matavimus.

20. 2018 m. spalio 26 d. prašymu A. J. kreipėsi į VĮ Registrų centro Utenos filialą, be kita ko, prašydamas pakeisti Pastato kadastro duomenis. Kartu su prašymu pateikė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą ir 2018 m. spalio 26 d. Deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statyba numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) paskirties pakeitimą Nr. 1. Minėtoje deklaracijoje nurodyta, kad buvo atliktas statinio (-ių), jo dalies (-ių) paprastasis remontas. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad paprastojo remonto darbai pastate buvo vykdomi 2014–2018 metais.

21. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui M. R., trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl teisės įregistruoti kadastrinius matavimus be bendrasavininko sutikimo pripažinimo ir atsakovo M. R. priešieškinį ieškovui A. J., trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl pastato kadastrinių matavimų duomenų įregistravimo. Civilinė byla yra sustabdyta iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje administracinėje byloje.

V. 22. Skundžiamame Sprendime konstatuota, kad vadovaujantis Taisyklių 29 punkto reikalavimais pareiškėjo prašymas dėl galbūt savavališko fermos rekonstravimo (įrengiant rūsį), nebus nagrinėjamas, nes rūsys įrengtas kartu su pagrindiniu pastatu, o 2014–2018 metais buvo atliktas tik paprastasis remontas, kurio atlikimui pagal teisės aktų (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 4 punktą) nuostatas statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Pagal Taisyklių 29.2 papunktį skundas nenagrinėjamas, kai pateiktas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, nurodytų Taisyklių 30 punkte. Pagal Taisyklių 30.1 papunktį mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais laikomi teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statyba.

23. Skundžiamas Sprendimas priimtas nustačius nagrinėjamam atvejui reikšmingas aplinkybes: Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą Pastatas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; 2006 metų kadastro byloje rūsys Pastate neužfiksuotas, 2018 metų kadastro byloje yra nurodytas rūsys, pagal 2018 metų kadastro bylą Pastato duomenys nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

24. Departamentas kreipėsi dėl tarnybinės pagalbos į VĮ Registrų centrą, kuris nurodė, kad kadastrinių matavimų metu įvertinus visas pagrindines esamas rūsio konstrukcijas buvo nustatyta, kad rūsys buvo pastatytas kartu su pagrindiniu pastatu.

25. Departamentas atliko patikrinimą ir surašė statinio patikrinimo aktą, kuriame, atsižvelgiant į pateiktus liudytojų (L. V., iš kurio pareiškėjas nupirko dalį Pastato, patvirtino apie rūsio egzistavimą) ir statinio savininkų paaiškinimus, rašytinius dokumentus (A. J. raštas apie netikslumus 2006 metų kadastro byloje), pateiktas statinio (2006 m. ir 2018 m.) kadastro bylas bei į VĮ Registrų centro raštą (kad fermos rūsys pastatytas kartu su pagrindiniu pastatu) pateikta išvada, kad skundas nepagrįstas ir nebus nagrinėjamas.

26. Departamento nustatytų minėtų aplinkybių ir padarytos išvados nepaneigia ir pareiškėjo teikti dokumentai: Ekspertinio tyrimo ataskaita (kurioje nurodoma, kad rūsio patalpa galėjo būti įrengta anksčiau nei 2006 metais, tačiau ji galėjo būti nepažymėta kadastriniame plane); tipinių fermų projektai (kurie, pareiškėjo tvirtinimu, pagrindžia, kad rūsiai fermose nebuvo projektuojami). Inspekcija savo procesiniuose dokumentuose teisingai akcentavo, kad tipiniai projektai nesusiję su ginčo objektu.

27. Nepagrįsti yra pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai, kad Departamentas nesirėmė 2006 metų kadastro bylos nenuginčytais duomenimis (kuriuose nėra užfiksuota rūsio patalpa). Departamentas teisingai akcentuoja, kad vertino šiuos duomenis kartu su VĮ Registrų centro pateiktu raštu (kuriame nurodyta, kad rūsys buvo pastatytas kartu su pagrindiniu pastatu, taigi iki 2006 metų). Pastaruoju aspektu pažymėtina ir tai, kad minėtoje civilinėje byloje šiuo klausimu vyksta ginčas, kuris nėra išnagrinėtas. Taigi nei Departamentas, nei administracinis teismas, negali šiuo klausimu padaryti vienareikšmiškos išvados.

28. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo keliami klausimai kyla dėl to, kad pareiškėjas nesusitaria su Pastato bendrasavininku dėl to, kokias civilines teises Pastato bendrasavininkai įgijo sandorių pagrindu. Šis klausimas negali būti išspręstas nei viešojo administravimo institucijoje, nei administraciniame teisme, kuris nesprendžia privačių ginčų dėl nuosavybės teisių, nagrinėtinų bendrosios kompetencijos teisme. Nagrinėjamoje byloje viešojo administravimo subjektas, panaudojęs įvairias įrodinėjimo priemones (oficialius registro duomenis, suinteresuotų asmenų ir liudytojų paaiškinimus, tarnybinę pagalbą, rašytinius dokumentus (savo surinktus ir pareiškėjo pateiktus)), išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo iškeltą klausimą dėl savavališkos statybos ir pagrįstai sprendė, kad šis klausimas nebus nagrinėjamas, nes patalpa įrengta kartu su pagrindiniu Pastatu, o 2014–2018 metais buvo atliktas tik paprastasis remontas, kurio atlikimui pagal teisės aktų nuostatas statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Papildomai šiuos duomenis įvertino pirmosios instancijos teismas.

29. Departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, tinkamai atliko statybos valstybinės priežiūros funkciją – asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą, kaip tai buvo įtvirtinta Sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl Departamento nustatytų faktų ir taikytos materialiosios teisės normų, todėl keisti ar naikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan