2021-05-26 Nr. AB-11220-3-62-3-02506-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Jonavos rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos vandenys“, mažajai bendrijai „Palaimos projektai“, K. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Teisininkas LT“ (buvusi M. S. teisinė įmonė) dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2021-05-26 Nr. AB-11220-3-62-3-02506-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas Jonavos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. spalio 24 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-917-(15.29) (toliau – ir Privalomasis nurodymas).
Full text
Administracinė byla Nr. eA-1797-662/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02506-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 17.7; 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Jonavos rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos vandenys“, mažajai bendrijai „Palaimos projektai“, K. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Teisininkas LT“ (buvusi M. S. teisinė įmonė) dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas Jonavos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. spalio 24 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-917-(15.29) (toliau – ir Privalomasis nurodymas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Savivaldybės administracija 2018 m. lapkričio 19 d. išdavė statytojai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Jonavos vandenys“ (toliau – ir statytojas) leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-25-181119-00073 (toliau – ir Statybos leidimas). Statybos leidimu statytojui suteikta teisė statyti naują statinį, kurio paskirtis – skirstomieji tinklai (vandentiekio tinklai), kategorija – nesudėtingas statinys, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojos mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Palaimos projektai“ parengtą (duomenys neskelbtini), Jonavos m., Jonavos r. sav., statybos projektą Nr. PP-18-96-SPP.
2.2. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrasis statybos priežiūros skyrius surašė Savivaldybės administracijai 2019 m. spalio 24 d. Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo iki 2019 m. lapkričio 8 d. nurodyti Jonavos rajono savivaldybės administracijos darbuotoją, atsakingą dėl pažeidimų padarymo išduodant Statybos leidimą.
2.3. Privalomasis nurodymas, kuriuo reikalaujama nurodyti kaltus asmenis dėl išduoto Statybos leidimo, buvo surašytas nepagrįstai, neteisėtai. Privalomojo nurodymo įpareigojimas nurodyti kaltus asmenis nepagrįstas jokiais teisės aktų reikalavimais, nenurodytas jo teisinis pagrindas, t. y. nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant Inspekcijos kompetenciją.
2.4. Inspekcija, teikdama Privalomąjį nurodymą, neatsižvelgė į tai, jog tuo metu buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-l6103-527/2019 dėl Statybos leidimo. Inspekcija atsiėmė ieškinį dėl Statybos leidimo panaikinimo, kuriame taip pat prašė nustatyti kaltus asmenis, neteisėtai išdavusius Statybos leidimą. Tik minėtoje civilinėje byloje galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl kaltų asmenų nustatymo.
3. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
3.1. Inspekcija vykdo statybos valstybinę priežiūrą pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) III skirsnyje nustatytą kompetenciją. Statybos valstybinę priežiūrą apima ir privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimas. Inspekcija turi teisę teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pateikti visą su statyba susijusią informaciją ir dokumentus, išskyrus tuos, kuriuos pagal kompetenciją gali gauti pati Inspekcija. Inspekcija turi teisę dėl neteisėtai priimtų su statyba susijusių administracinių sprendimų panaikinimo šiuos sprendimus priėmusiems subjektams teikti privalomuosius nurodymus, per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo, per 2 mėnesius nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo panaikinimo ar dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą, surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus, reikalingus statybos valstybinei priežiūrai atlikti, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vykdyti su administracinės nuobaudos skyrimu susijusius veiksmus.
3.2. Privalomasis nurodymas buvo surašytas ne dėl Inspekcijos ieškinio tikslinimo civilinėje byloje Nr. e2-16103-527/2019 ir / ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo kaltų asmenų lėšomis, o dėl administracinio nusižengimo, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo bei atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nuostatas nustatymo po to, kai Inspekcija atliko tyrimą pagal M. S. teisinės įmonės 2019 m. vasario 5 d. skunde išdėstytas aplinkybes dėl UAB „Jonavos vandenys“ neteisėtos veiklos, atliekant statybos darbus įmonei nuosavybės teise priklausančiuose tinkluose, neturint šių tinklų savininko sutikimo. Patikrinimo metu nustatyta, jog minėti vandentiekio tinklai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti statytojui UAB „Jonavos vandenys“ nepateikus Savivaldybės administracijai statinio savininko rašytinio pritarimo dėl projektuojamo statinio patekimo į apsaugos zoną (patikrinimo akto 1.5 p.), padaryta išvada, jog Statybos leidimas išduotas neteisėtai.
3.3. Inspekcijos nuomone, Privalomasis nurodymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, yra aiškus, konkretus, jame nurodytas ir teisinis, ir faktinis nurodymo pagrindas, surašytas pagal Inspekcijai teisės aktais suteiktą kompetenciją, todėl jo panaikinti nėra teisinio pagrindo.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime prašė pareiškėjo skunde keliamą reikalavimą spręsti teismo nuožiūra, nes skundžiamas Privalomas nurodymas nėra susijęs su NŽT teisėmis ir pareigomis.
II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus 2019 m. spalio 24 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-917-(15.29).
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Privalomojo nurodymo, kuriuo Inspekcija Jonavos rajono savivaldybės administraciją įpareigojo iki 2019 m. lapkričio 8 d. nurodyti Jonavos rajono savivaldybės administracijos darbuotoją, atsakingą dėl pažeidimų padarymo Savivaldybės administracijai 2018 m. lapkričio 19 d. išduodant statytojui UAB „Jonavos vandenys“ statybos leidimą Nr. LSNS-25-181119-00073.
6.2. Statybos leidimu statytojui buvo suteikta teisė statyti naują statinį, kurio paskirtis – skirstomieji tinklai (vandentiekio tinklai), kategorija – nesudėtingas statinys, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo MB „Palaimos projektai“ parengtą (duomenys neskelbtini), Jonavos m., Jonavos r. sav., statybos projektą Nr. PP-18-96-SPP.
6.3. Privalomasis nurodymas surašytas, siekiant atsakingam asmeniui dėl statybos reikalavimų pažeidimų, išduodant Statybos leidimą, pritaikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 362 straipsnio 1 dalies nuostatas, patikrinus Statybos leidimo išdavimo teisėtumą ir Inspekcijai nustačius, jog Statybos leidimas buvo išduotas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 9, 10 ir 12 dalių nuostatas. Šias aplinkybes patvirtina 2019 m. kovo 25 d. Inspekcijos Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. SLD-20-190325-00046, kurio išvadose, be kita ko, nurodyta taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 362 straipsnio 1 dalį. Tai įrodo ir Privalomojo nurodymo turinys bei atsakovo atsiliepime išdėstytos aplinkybės.
7. Teismas pažymėjo, kad viešojoje teisėje dominuoja principas „leidžiama tik tai, kas nurodyta įstatymuose (kituose teisės aktuose)“. Pagal Priežiūros įstatymo 21 straipsnio, apibrėžiančio statybos valstybinę priežiūrą atliekančių Inspekcijos pareigūnų pareigas, nuostatas, Inspekcijos pareigūnai privalo teikti privalomuosius nurodymus šio įstatymo nustatytais atvejais (4 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1136-525/2019 yra konstatavęs, jog pagal Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, privalomojo nurodymo institutas taikomas siekiant pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Teismas vertino, kad šiuo atveju Privalomasis nurodymas surašytas kitu tikslu, t. y. siekiant pritaikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 362 straipsnio 1 dalies nuostatas, patikrinimo metu Inspekcijai nustačius, jog Statybos leidimas buvo išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo 27 straipsnio 9, 10 ir 12 dalių nuostatas.
8. Įvertinęs faktinę situaciją ir aptartą teisinį reglamentavimą, be kita ko, ANK 590 straipsnio 1, 3 dalių, 609 straipsnio nuostatas, teismas darė išvadą, administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo pačios institucijos, kurioms pavesta jį atlikti, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, juose nurodant atsakingus už administracinį nusižengimą asmenis. Nagrinėjamu atveju Inspekcija šią pareigą Privalomuoju nurodymu nepagrįstai perkėlė Savivaldybės administracijai, nors teisės aktais tokios funkcijos Inspekcijai nesuteiktos. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad skundžiamas Privalomasis nurodymas yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, teisės aktais atsakovui įtvirtintą kompetenciją, todėl naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 ir 3 p.).
9. Kitus proceso dalyvių argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui), todėl jų detaliau nedėstė ir neanalizavo.
III. 10. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
11. Atsakovo manymu, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas netinkamai taikant materialinės teisės normas, pažeidžiant procesinės teisės normas, nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl naikintinas. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja:
11.1. Statybos valstybinę priežiūrą apima – privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą (Priežiūros įstatymo 8 str. 2 d. 5 p.). Priežiūros įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog Inspekcijos pareigūnai privalo „šio įstatymo nustatytais atvejais teikti privalomuosius nurodymus“. Priežiūros įstatymo 23 straipsnio nuostatos reglamentuoja Inspekcijos, vykdančios statybos valstybinę priežiūrą, teises. Vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 21 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Statybos įstatymo 27 straipsnio 9, 10 ir 12 dalių nuostatomis, Inspekcijos įgaliotas specialistas Savivaldybės administracijai 2019 m. spalio 24 d. surašė nurodymą iki 2019 m. lapkričio 8 d. pateikti informaciją apie Savivaldybės administracijos darbuotoją, kuris atsakingas dėl Statybos įstatymo 27 straipsnio 9, 10 ir 12 dalių reikalavimų pažeidimų padarymo, išduodant Statybos leidimą.
11.2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos dėl analogiško pobūdžio nurodymų, kadangi nurodymas laikytinas tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu) pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-990/2014; 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-572-822/2016). Pareiškėjo skundžiamas aktas yra tik tarpinis dokumentas, nesukeliantis konkrečių materialinių teisinių pasekmių (nurodyme buvo nurodytas terminas iki kada reikia pateikti atitinkamą informaciją bei informuojama apie pasekmes to nepadarius). Nagrinėjamu atveju ginčo objektu galėtų būti tik galutinis sprendimas, o argumentai dėl šio sprendimo priėmimą lėmusio tarpinio administracinio akto teisėtumo bei jo poveikio galutinio sprendimo teisėtumui galėtų būti išdėstyti skunde dėl galutinio sprendimo. Priešingu atveju, t. y. suinteresuotam asmeniui suteikiant galimybę paduoti skundą teismui dėl bet kurio procedūrinio pobūdžio veiksmo, susidarytų sąlygos nepagrįstai prailginti administracines procedūras ir būtų pažeistas procedūrų operatyvumo reikalavimas.
11.3. Kadangi nurodymas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, pats savaime nesukeliantis teisinių pasekmių, todėl, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas privalėjo bylą nutraukti arba, nenustatęs bylos nutraukimo pagrindų, Savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
12. Pareiškėjas Savivaldybės administracija atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas atsiliepime palaiko poziciją, išdėstytą skunde pirmosios instancijos teismui, kad Privalomasis nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas jokiais teisės aktais, jame nenurodytas teisinis pagrindas, Privalomojo nurodymo įpareigojimas yra išvestinis iš reikalavimo civilinėje byloje Nr. e2-l6103-527/2019 (e2-1932-527/2020) dėl Statybos leidimo teisėtumo, Inspekcija toje byloje atsiėmė ieškinį, taigi Savivaldybės administracijai nekyla pareiga nurodyti kaltus asmenis.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra, nes NŽT neatlieka statybos valstybinės priežiūros ir nedalyvavo Privalomojo nurodymo priėmimo procese, taip pat nėra ginčijami jos priimti administraciniai aktai ar atlikti veiksmai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus 2019 m. spalio 24 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-917-(15.29), kuriuo Jonavos rajono savivaldybės administracija įpareigota nurodyti jos darbuotoją, atsakingą už Privalomajame nurodyme paminėtų pažeidimų padarymą išduodat Statybos leidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir Privalomojo nurodymo turinį, konstatavo, kad Privalomasis nurodymas yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, teisės aktais atsakovui įtvirtintą kompetenciją, todėl naikintinas. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nes Privalomasis nurodymas yra tik tarpinis dokumentas, pareiškėjui nesukeliantis konkrečių materialinių teisinių pasekmių, todėl teismas administracinę bylą turėjo nutraukti arba pareiškėjo skundą atmesti.
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
17. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos. Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad statybos valstybinė priežiūra apima privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą. Pagal Priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 punktą, Inspekcijos pareigūnai privalo teikti privalomuosius nurodymus šio įstatymo nustatytais atvejais.
18. Nagrinėjamu atveju Privalomuoju nurodymu Jonavos rajono savivaldybės administracija įpareigota iki 2019 m. lapkričio 8 d. nurodyti Jonavos rajono savivaldybės administracijos darbuotoją, atsakingą dėl Privalomajame nurodyme paminėtų pažeidimų padarymo išduodant Statybos leidimą. Jame nurodyta, jog statybos leidimo teisėtumo patikrinimo metu nustatyta, kad buvo pažeistos Statybos įstatymo 27 straipsnio 9, 10, 12 dalių nuostatos. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 362 straipsnio 1 dalimi, už šiuos pažeidimus numatoma administracinė atsakomybė. Privalomajame nurodyme aptartos jo nevykdymo pasekmės, t. y. kad už šį pažeidimą juridinių asmenų atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 61 straipsnyje: už statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas skiriama bauda nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki septynių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt eurų.
19. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, privalomojo nurodymo institutas taikomas siekiant pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Tačiau šiuo atveju Privalomasis nurodymas surašytas, siekiant taikyti administracinę atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodekso 362 straipsnio „Statinių projektų patikrinimo, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimas“ 1 dalies nuostatas, Jonavos rajono savivaldybės administracijai perkeliant pareigą nuspręsti, kuris iš jos darbuotojų yra atsakingas už pažeidimų padarymą išduodant Statybos leidimą. Privalomajame nurodyme kaip teisinis ir faktinis jo priėmimo pagrindas paminėtos Priežiūros įstatymo nuostatos (2 str. 2 d., 8 str. 2 d. 5 p., 21 str. 4 p.) yra bendro pobūdžio, jose nedetalizuota Inspekcijos kompetencija surašyti tokio pobūdžio Privalomąjį nurodymą, siekiant pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Privalomasis nurodymas surašytas, pažeidžiant atsakovui teisės aktais nustatytą kompetenciją.
20. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, privalomasis nurodymas yra tarpinis administracinis aktas, pareiškėjui savaime nesukeliantis teisinių pasekmių, ginčo objektu galėtų būti tik galutinis sprendimas, pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ir apeliaciniame skunde paminėtose administracinėse bylose (Nr. AS602-990/2014; Nr. eAS-572-822/2016) faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios, skiriasi tikslai, kurių siekė teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į tose bylose nurodytas teisės aiškinimo taisykles.
21. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė