Legislator Case Law & Legislation
086b8d33-3491-4e28-a893-ad7ff12d4f84 AI generated

086b8d33-3491-4e28-a893-ad7ff12d4f84 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 086b8d33-3491-4e28-a893-ad7ff12d4f84
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl skolos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Trakų pica“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti subsidiariai iÅ¡ atsakovės I. K. 1 311,16 Eur skolos, 40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-3232-424/2020, 5 procentų metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

086b8d33-3491-4e28-a893-ad7ff12d4f84 · Vilniaus apygardos teismas: Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini ne tik tuo atveju, kai nėra priimto teismo sprendimo ir nėra vykdomojo dokumento dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių, bet ir kitais atvejais, kai sprendimas priimtas ir vykdomasis raÅ¡tas iÅ¡duotas dėl vieno skolininko, o iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal prievolės prigimtį gali bÅ«ti vykdomas ne tik iÅ¡ jo, bet ir iÅ¡ kito asmens, pvz., kai yra susiklostę subsidiariosios atsakomybės teisiniai santykiai. Prievolės pobÅ«džio nustatymas yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-1272-577/2020 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01274-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.1.14.1; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Trakų pica“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Trakų pica“ ieÅ¡kinį atsakovei I.

K. dėl skolos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Trakų pica“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti subsidiariai iÅ¡ atsakovės I. K. 1 311,16 Eur skolos, 40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-3232-424/2020, 5 procentų metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Trakų pica“ ieškinį atsakovei I. K. dėl skolos priteisimo.

3. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. įsakymu nutarta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės individualios įmonės „Agrovit“ 1 311,16 Eur skolÄ , 6 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , 40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų kreditoriaus UAB „Trakų pica“ naudai. IÄ® „Agrovit“ savininkė yra I. K.. Pažymėjo, kad pagal CPK 673 straipsnį – jeigu individuali įmonė neturi pakankamai lėšų iÅ¡ieÅ¡komoms sumoms padengti, antstolis iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipia į kitÄ jos turtÄ ir savininko turtÄ .

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pateiktas ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme, nes skola iÅ¡ individualios įmonės „Agrovit“ kreditoriaus naudai yra priteista, o nesant turto, už skolas atsako individualios įmonės savininkas, Å¡iuo atveju I. K., todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas turi bÅ«ti toliau tęsiamas, nes savininko atsakomybė už individualios įmonės skolas neiÅ¡nyko ir nebuvo panaikinta. III. Atskirojo skundo argumentai 4. IeÅ¡kovė UAB „Trakų pica“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodė, kad pagal įstatymÄ individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiÅ¡ki civilinės atsakomybės subjektai; individualios įmonės savininkas subsidiariai savo asmeniniu turtu ar jam tenkančia bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi atsako už įmonės turtines prievoles, kurioms padengti nepakanka įmonės turto (CK 2.50 str. 4 d.). Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas (kreditorius) turi reikalavimo teisę į įmonę (skolininkÄ ) ir į jos savininkÄ , t. y. ieÅ¡kovas turi teisę vienu ieÅ¡kiniu kartu su reikalavimu įmonei ar vėlesniu ieÅ¡kiniu reikalauti, kad priteistini iÅ¡ įmonės nuostoliai bÅ«tų priteisti ir iÅ¡ subsidiaraus skolininko (įmonės savininko), jeigu įmonės turto nepakaks priteistiems nuostoliams padengti (Vilniaus apygardos teismo 2017-10-03 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4772-467/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas galimas tik iÅ¡ fizinių ir juridinių asmenų, kurių prievolė kreditoriui nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu, kurie yra pagrindas iÅ¡duoti vykdomÄ jÄ dokumentÄ (arba yra kartu ir vykdomieji dokumentai). <...> Jeigu, vykdant vykdomÄ jį dokumentÄ , paaiÅ¡kėja, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas turi bÅ«ti vykdomas ne tik iÅ¡ vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų, kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡ių asmenų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti išaiškinimai taikytini ne tik tuo atveju, kai nėra priimto teismo sprendimo ir nėra vykdomojo dokumento dėl vieno iš sutuoktinių, bet ir kitais atvejais, kai sprendimas priimtas ir vykdomasis raštas išduotas dėl vieno skolininko, o išieškojimas pagal prievolės prigimtį gali būti vykdomas ne tik iš jo, bet ir iš kito asmens, pvz., kai yra susiklostę subsidiariosios atsakomybės teisiniai santykiai. Prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva.

Kasacinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į jau nurodytus argumentus, konstatavo, kad iÅ¡ individualios įmonės veiklos atsiradusių prievolių pobÅ«džio, asmenų, atsakingų pagal Å¡ias prievoles, bei jų atsakomybės atsiradimo pagrindų nustatymas nepatenka į vykdymo proceso apimtį, nes Å¡ie klausimai yra tiesiogiai susiję su teisių ir pareigų nustatymu ir gali bÅ«ti iÅ¡spręsti tik nagrinėjant konkrečiÄ bylÄ teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2012).

IeÅ¡kovės manymu 2020 m. liepos 7 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 5. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

7. Pirmosios instancijos teismas, nors nutartyje nurodė, kad ieÅ¡kinį atsisako priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme, tačiau teisiniu atsisakymo pagrindu nurodė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , numatantį pagrindÄ atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

8. Kaip minėta, teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. teismo įsakymu skola kreditorei priteista iš skolininkės IĮ „Agrovit“. Taigi, akivaizdu, jog ginčo šalys nesutampa, todėl ieškinys negali būti laikomas tapačiu.

9. Be to, kaip ir nurodė apeliantė, kasacinis teismas yra pasisakęs, jog vykdomasis dokumentas yra visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586 straipsnis). Antstolis, kuriam pateikiamas vykdomasis dokumentas, informuojamas apie skolininkÄ , iÅ¡ kurio turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma, kartu ir apie jo atsakomybę – ji asmeninė, subsidiarioji ar solidarioji (CPK 648 straipsnis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu, vykdant vykdomÄ jį dokumentÄ , paaiÅ¡kėja, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas turi bÅ«ti vykdomas ne tik iÅ¡ vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų (pvz., sutuoktinio), kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡ių asmenų.

Prievolės pobÅ«džio nustatymas yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad iÅ¡ individualios įmonės veiklos atsiradusių prievolių pobÅ«džio, asmenų, atsakingų pagal Å¡ias prievoles, bei jų atsakomybės atsiradimo pagrindų nustatymas nepatenka į vykdymo proceso apimtį, nes Å¡ie klausimai yra tiesiogiai susiję su teisių ir pareigų nustatymu ir gali bÅ«ti iÅ¡spręsti tik nagrinėjant konkrečiÄ bylÄ teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

10. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog antstolis negali subsidiariai nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į individualios įmonės savininko turtÄ , jei įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu iÅ¡duotame vykdomajame raÅ¡te individualios įmonės savininkas nėra įraÅ¡ytas skolininku, jis nebuvo įtrauktas toje byloje dalyvaujančiu asmeniu ir teismo sprendime nespręsta dėl jo teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2013).

11. CPK 673 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankami lėšų iÅ¡ieÅ¡komoms sumoms padengti, antstolis iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipia į kitÄ jos turtÄ ar savininko turtÄ . Minėta norma turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sistemiÅ¡kai su kitomis vykdymo procesÄ reglamentuojančiomis teisės normomis (be kita ko, su CPK 586 ir 648 straipsnių normomis) ir todėl aiÅ¡kintina kaip nustatanti iÅ¡ieÅ¡kojimo eiliÅ¡kumÄ tuo atveju, kai vykdomas neribotos atsakomybės juridinio asmens (individualios įmonės) skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas, tačiau Å¡i norma nesuteikia teisės nukreipti neribotos atsakomybės juridinio asmens skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo į tokio asmens savininko turtÄ , kai savininkas nėra nurodytas vykdomajame raÅ¡te, kurio pagrindu vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

BylÄ nagrinėję teismai, aiÅ¡kindami CPK 673 straipsnio normÄ kaip suteikiančiÄ teisę antstoliui nukreipti individualios įmonės skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ jos savininko turtÄ , nesant vykdomajame dokumente nurodyto įmonės savininko, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CPK 673 straipsnio normÄ ir nukrypo nuo Å¡iuo klausimu kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-611/2016).

12. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. teismo įsakyme (civilinė byla Nr. eL2-3232-424/2020) nėra nuspręsta dėl subsidiarios individualios įmonės savininkės (atsakovės) atsakomybės, t. y. I. K. nenurodyta skolininke, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl priimto teismo įsakymo individualios įmonės atžvilgiu pateiktas ieškinys nenagrinėtinas teisme (kaip tapatus), ir dėl to nepagrįstai atsisakė šį ieškinį priimti.

Apibendrinus iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 320, 338 straipsniai). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėja Jadvyga Mardosevič