2021-05-05 Nr. AB-9912-3-61-3-04279-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2932-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04279-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), atstovaujamų įstatyminių atstovų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), atstovaujamų įstatyminių atstovų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaujami įstatyminių atstovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (15/6-15) 12PR-168 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą nagrinėti jų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjai skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Teikdami paskesnį prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, jie nurodė, kad sužinojo, jog kilmės šalyje jiems pavojus jau kilo – sutuoktiniai apkaltinti Tėvynės išdavyste, nes (duomenys neskelbtini) valdžia sužinojo apie jų interviu (duomenys neskelbtini), vyksta tyrimas dėl nutekintos informacijos apie Kadyrovo (ar „kadyrovcų“) darbus. Apklausos metu pareiškėja (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2019 m. jos vyras buvo du kartus suimtas, per vieną iš suėmimų buvo laikomas dvi dienas sulaikytas ir smarkiai sumuštas. Be kitų aplinkybių (duomenys neskelbtini) paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos (duomenys neskelbtini) valdžiai perdavė, kad sutuoktiniai „blogai kalbėjo“ apie (duomenys neskelbtini) vadovą Kadyrovą, todėl sutuoktiniams iškilo pavojus. Taip sakė pareiškėjos (duomenys neskelbtini) sesuo, kuri šią informaciją sužinojo iš brolio, kurio (duomenys neskelbtini) pareigūnai klausinėjo būtent apie pareiškėjus ir minėjo, kad pareiškėjams iškelta byla dėl Tėvynės išdavystės. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pasakojo, jog (duomenys neskelbtini) su tais, kurie nesutinka su Kadyrovo politika, susidorojama: jie nušaunami arba jiems pakišami narkotikai, ginklai, žmonės įkalinami ir pan. Jis nurodė, jog (duomenys neskelbtini) institucijos perdavė (duomenys neskelbtini) valdžiai informaciją apie tai, ką jis sakė apklausų metu, todėl dabar (duomenys neskelbtini) jo šeimai kilo pavojus.

2.2. Atsakovas pareiškėjų pateiktą paskesnį prašymą nagrinėjo dviem aspektais (motyvais): dėl (duomenys neskelbtini) sulaikymo ir sumušimo 2019 m.; (duomenys neskelbtini) valstybinių institucijų (duomenys neskelbtini) valdžiai „nutekintos“ informacijos. Atsakovas, dėl pareiškėjų motyvų dėl (duomenys neskelbtini) sulaikymo ir sumušimo, nurodė: „atsižvelgiant į tai, kad abiejų apklausų metu (duomenys neskelbtini) teiginiai apie jos vyro problemas su (duomenys neskelbtini) teisėsauga ir išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis 2019 m. yra prieštaringi, o pats (duomenys neskelbtini) (aprašomų įvykių tiesioginis dalyvis) nepatvirtino žmonos teiginių apie tariamus jo sulaikymus ir smurtą 2019 m., ši (duomenys neskelbtini) pasakojimo dalis vertintina kritiškai bei nelaikytina patikimu įrodymu“. Su šiais atsakovo motyvais pareiškėjai nesutiko. Apklausos metu (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad jis buvo keturlinkas pargriautas, jį spardė. Tai neabejotinai ir buvo smurtas, kurį vykdė (duomenys neskelbtini) saugumo pareigūnai. Pareiškėjai apie 16 metų gyveno Europoje, o jų kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) į asmenis, palikusius kraštą ir išvykusius žiūrima labai nepalankiai, jie netgi laikomi išdavikais. Atsižvelgiant į tai, yra pagrįsta laikyti, jog grįžus (duomenys neskelbtini) pareiškėjams gali kilti grėsmė gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjų vertinimu, atsakovas turi išankstinį nusistatymą jų atžvilgiu ir susidaro nedviprasmiškas įspūdis, jog atsakovas netiki pasakojimu, nesigilina į pareiškėjų nurodytas aplinkybes, laiko jas atmestinomis ir nepatikimomis. Atsakovas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) nepatvirtino žmonos teiginių apie tariamus jo sulaikymus ir smurtą, tačiau Sprendimo 3 puslapio priešpaskutinėje pastraipoje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini), priešingai, nurodė, kad 2019 m. buvo iškviestas į apklausą pas pareigūnus. Apklausos metu pareiškėjas taip pat pasakojo, jog buvo pargriaustas ir spardomas. Tokį pareigūnų elgesį vertina kaip smurtą. Tai, kad atsakovas buvo neatidus pareiškėjų pasakojimui, neturi ir negali būti pagrindu atmesti pareiškėjų pasakojimą ir atsisakyti suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2.3. Apie tai, kad jų kilmės krašte tapo žinoma, jog jie prašėsi prieglobsčio, nurodė, jog informaciją, susijusią su jų prieglobsčio prašymais, (duomenys neskelbtini) valstybinės institucijos perdavė (duomenys neskelbtini) valdžiai, todėl dabar jiems (duomenys neskelbtini) iškilo pavojus. Abu pareiškėjai patvirtino, kad tokią informaciją gavo iš pareiškėjos sesers, kuriai apie pareiškėjams kilusį pavojų pranešė brolis. Pareiškėjai jaučia grėsmę būti persekiojamais, nes (duomenys neskelbtini) pareigūnai sužinojo, jog jie prašėsi prieglobsčio ir blogai kalbėjo apie valdžią.

2.4. Atsakovas iš esmės visiškai atmetė tikimybę, kad (duomenys neskelbtini) institucijos galėjo kažkokiu būdu nutenkinti informaciją apie tai, kad pareiškėjai prašėsi ten prieglobsčio. Nors turint galvoje bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir jos bendro veikimo principus, negalima atmesti galimybės, kad konkrečioje valstybėje narėje faktiškai gali kilti didelių tokios sistemos veikimo problemų. Iš skundžiamo Sprendimo visiškai neaišku, kokius veiksmus atsakovas atliko, siekiant įsitikinti, kad informacija apie tai, jog pareiškėjai praeityje buvo kreipęsi dėl prieglobsčio (duomenys neskelbtini), nepateko (duomenys neskelbtini) vadžios institucijoms. Tikėtina, kad tai ir tėra atsakovo prielaida, neparemta jokiu objektyviu tyrimu. Kita vertus, neturi reikšmės, iš kokio šaltinio (duomenys neskelbtini) valdžia sužinojo, jog pareiškėjai prašėsi prieglobsčio Europoje. Šiame kontekste reikšminga tai, kad dėl to, kad pareiškėjai kreipėsi prieglobsčio, jiems gresia persekiojimas ar žiaurus elgesys, kankinimai grąžinus juos į kilmės valstybę. Atsakovas šiuo atžvilgiu pernelyg siaurai žiūrėjo į šį klausimą, todėl nepagrįstai nepriėmė ir nenagrinėjo pareiškėjams kilusios grėsmės.

2.5. Atsakovas mato tik pasakojimo trūkumus, tačiau neįžvelgia ir nemini sutapimų, kaip pavyzdžiui, kad sutapo pareiškėjų papasakota istorija, kad iš pareiškėjos sesers sužinojo, jog jie persekiojami dėl Tėvynės išdavystės, o sesuo tai sužinojo iš brolio, į kurį ir kreipėsi pareigūnai ieškodami pareiškėjų. Sutapo ir tai, kad 2019 m. nurodė, jog pareiškėjas buvo suimtas ir prieš jį naudotas smurtas. Tai, kad smurto aplinkybės ir mastas ne visiškai sutapo jų pasakojime, galėjo lemti tai, jog (duomenys neskelbtini) buvo tiesioginis dalyvis (prieš jį smurtauta), o (duomenys neskelbtini) – ne, ji susidūrė su to rezultatu, tuo kad (duomenys neskelbtini), jos vyras, buvo mušamas pareigūnų. Be to, iš apklausos matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra jautri, todėl ir jos individualios asmeninės savybės galėjo lemti skirtingą mušimo masto suvokimą. Visgi, esmės tai nekeičia, abu pareiškėjai patvirtino, kad 2019 m. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas, sulaikymas perėjo į fizinės agresijos veiksmus. Tai, jog atsakovas išryškino ir akcentavo iš esmės tik pasakojimų trūkumus, nesigilindamas į esmines detales: smurtą iš pareigūnų pusės, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) laikomi išdavikai (nes išvyko iš šalies, pasakojo apie (duomenys neskelbtini) valdžią – kalbėjo kritiškai), rodo, jog pareiškėjų naujai nurodytos aplinkybės nebuvo vertinamos rimtai, atsakingai, jos nebuvo tiriamos, tikrinamos informacijos apie kilmės valstybę kontekste. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) byloje Azimov v. Russia, bylos Nr. 67474/11 teismas nurodė, jog reikalauti iš prieglobsčio prašytojų pateikti neginčytinus („indisputable“) įrodymus dėl gresiančio persekiojimo yra tolygu reikalauti pateikti įrodymus dėl ateities įvykio, kas yra neįmanoma. Šiuo atveju pareiškėjai apie tai, kad jų ieško sužinojo iš giminaičių, todėl reikalauti, kad jie pateiktų įrodymus apie iškilusią grėsmę reiškia užkrauti jiems prievolę, kurios įvykdyti neįmanoma.

2.6. Atsakovas skundžiamame Sprendime iš esmės nesirėmė jokia informacija apie pareiškėjų kilmės valstybę ir tai, ar dėl pareiškėjų paskesniame prašyme nurodytų priežasčių (išvykimas iš (duomenys neskelbtini), prieglobsčio prašymas Europoje, blogi atsiliepimai apie (duomenys neskelbtini) vadžią) apskritai vykdomas asmenų persekiojimas. Nenurodžius ir nesivadovavus tokia informacija, laikytina, kad tyrimas buvo atliktas netinkamai, skundžiamas Sprendimas nėra pagrįstas lyginamaisiais duomenis su situacija pareiškėjų kilmės valstybėje ir dėl to tai yra savarankiškas pagrindas grąžinti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti iš naujo.

2.7. Atsakovas nepagrįstai kėlė hipotezes ir tai priėmė kaip tiesą. Pareiškėjai, gavę neigiamą sprendimą (nesuteikti prieglobsčio) jų atžvilgiu turi jiems Lietuvos Respublikos įstatymų užtikrinamą nekvestionuojamą teisę skųsti jiems nepalankius sprendimus. Jei naudojimasis tokia teise būtų kvestionuojamas, kaip įvyko pareiškėjų atveju, apskritai būtų paneigta asmens teisė į gynybą ir galimai neteisingo ar neteisėto sprendimo peržiūrėjimą. Dėl šios priežasties kritikuotini ir atmestini atsakovo motyvai ir hipotezės apie pareiškėjų „taktiką“. Nepaisant išankstinių atsakovo nuostatų, pareiškėjų paskesnis prašymas, nors ir nagrinėtas skubos tvarka, turėjo būti išnagrinėtas visapusiškai, atidžiai, rūpestingai, o ne remiantis išankstinėmis prielaidomis ir nusiteikimu, kad pareiškėjams prieglobstis nesuteiktinas, nes tai paskesnis prašymas.

3. Departamentas atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime akcentavo:

3.1. 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai jau buvo pateikę prašymus suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu prieglobsčio prašytojai neslėpė, kad pavojus kilmės valstybėje jiems nėra kilęs, šeima tiesiog labiau norėtų gyventi Europoje. Išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą, Departamentas 2020 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-11)12PR-52 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“. Nesutikdami su Departamento sprendimu, pareiškėjai jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, šis 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. lapkričio 18 d. jį paliko nepakeistą. 2020 m. lapkričio 30 d. pareiškėjai pakartotinai kreipėsi dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Anksčiau teigę, kad kilmės valstybėje jiems konkretus pavojus nėra kilęs, paskesniuose prieglobsčio prašymuose pareiškėjai nurodė, kad „šiomis dienomis“ sužinojo, jog kilmės šalyje jiems pavojus jau kilo – sutuoktiniai apkaltinti Tėvynės išdavyste, nes (duomenys neskelbtini) valdžia sužinojo apie jų interviu (duomenys neskelbtini), vyksta tyrimas dėl nutekintos informacijos apie Kadyrovo (ar „kadyrovcų”) darbus. Šeima prašo suteikti jiems papildomą apsaugą ir „imunitetą nuo deportavimo”.

3.2. Departamentui įvertinus paskesnį pareiškėjų prašymą, buvo išskirti nauji faktai, kurių pareiškėjai nebuvo nurodę nagrinėjant jų pirmąjį prašymą suteikti prieglobstį ir kurie nebuvo vertinami, t. y. pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sulaikymai ir sumušimas 2019 m. bei (duomenys neskelbtini) valstybinių institucijų (duomenys neskelbtini) valdžiai „nutekinta“ informacija. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad prieglobsčio prašytojų pasakojimas, kuriuo jie grindžia savo paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, nėra patvirtintas kitais įrodymais bei nėra tikėtinas prieinamos informacijos apie Europos Sąjungos bendrą prieglobsčio sistemą kontekste. Pats pasakojimas buvo neišsamus ir prieštaringas, prieglobsčio prašytojai nenurodė jokių patikrinamų detalių, iš esmės apsiribojo lakoniškais abstrakčiais teiginiais bei referavo į informaciją, tariamai gautą per grandinę šaltinių, kurių patikrinti Departamentas neturi galimybės. Atsižvelgęs į tai, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjų pasakojimas apie tariamai kilusį pavojų, dėl kurio jie negali grįžti į kilmės valstybę, dėl patikimumo stokos nelaikytinas įrodomąją galią turinčiu įrodymu. Taigi, pareiškėjų paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta naujų faktinių aplinkybių, kurios turėtų įtakos 2020 m. kovo 27 d. Departamento sprendime Nr. (15/6-11)12PR-52 pateiktam vertinimui, todėl pakartotinai konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Taip pat ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Tyrimo metu nebuvo identifikuota aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai.

3.3. Departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar prieglobsčio prašymas yra pagrįstas, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjų situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjų individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamu Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjų situacija neatitinka Įstatyme numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjai 2019 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 31 d. pateiktame prašyme ir pirminėje apklausoje nurodė, kad skirtingose Europos valstybėse ((duomenys neskelbtini)) prašo prieglobsčio nuo 2002 m., o grįžus į (duomenys neskelbtini) valdžia „pastoviai kabinėjosi“, grasino, vaikai turėjo bėdų su (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimais. Pirminės apklausos metu pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) niekas jų nepersekioja, tačiau prieštarauja, kad „kai jie kovojo, mes palikome tėvynę“. Departamentas 2020 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-11)12PR-52 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso) Lietuvos Respublikoje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3767-816/2020 pareiškėjų skundą atmetė. LVAT 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą.

5.2. Pareiškėjai 2020 m. lapkričio 30 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nurodydami, kad šiomis dienomis tapo žinoma, jog registracijos adresu (duomenys neskelbtini) buvo atėję FSB darbuotojai, jiems buvo žinomos aplinkybės ir informacija iš jų interviu (duomenys neskelbtini), dėl to iškelta baudžiamojo byla pagal straipsnį „Tėvynės išdavikas“ ir vyksta tyrimas dėl nutekintos informacijos apie Kadyrovo darbus, t. y. pareiškėjai paskesnį prašymą grindė dviem naujais motyvais – (duomenys neskelbtini) sulaikymu ir sumušimu 2019 metais bei (duomenys neskelbtini) valstybinių institucijų (duomenys neskelbtini) valdžiai „nutekinta“ informacija.

5.3. Ginčijamu Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjų pasakojimas apie tariamai kilusį pavojų, dėl kurio jie negali grįžti iš kilmės valstybę, dėl patikimumo stokos nelaikytinas įrodomąją galią turinčiu įrodymu. Naujų įrodymų, kurie sąlygotų poreikį persvarstyti 2020 m. kovo 27 d. Departamento sprendime Nr. (15/6-1 l)12PR-52 padarytas išvadas, prieglobsčio prašytojai nepateikė. Atsižvelgiant į tai pareiškėjų šeimos deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikyta visiškai pagrįsta, todėl prieglobsčio prašytojai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Sprendime konstatuota, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis surinkta informacija, prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

6. Įvertinęs pareiškėjų apklausos metu nurodytas aplinkybes bei paaiškinimus pateiktus teismo posėdžio metu, teismas konstatavo, kad ginčo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai bus kankinami, su jais bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jie tokiu būdu bus baudžiami, kad jiems asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog jiems bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija.

7. Teismas vertino, kad pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paaiškinimai 2020 m. gruodžio 4 d. apklausos metu apie jos vyro problemas su (duomenys neskelbtini) teisėsauga ir išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis 2019 m. yra prieštaringi, pareiškėja negalėjo tiksliai nurodyti laiko ir aplinkybių, kada jos vyras 2019 m. buvo sulaikytas ir kankinamas, o pats (duomenys neskelbtini), kaip tiesioginis sulaikymo dalyvis, nepatvirtino žmonos teiginių apie tariamus jo sulaikymus ir sumušimus 2019 m. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apklausos metu paklaustas, ar (duomenys neskelbtini) yra buvęs sulaikytas, nurodė, kad buvo sulaikytas 2002 ir 2009 m., o 2019 m. buvo tik iškviestas į apklausą, kuri truko neilgai, nes pareigūnai išvyko į iškvietimą. Ginčo atveju aktualu ir tai, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 17 d. apklausos metu, kada buvo nagrinėjamas pareiškėjų pirminis prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, iš viso neminėjo apie vyro sulaikymą ir sumušimą 2019 m. Teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai (duomenys neskelbtini) pasakojimo dalį apie jos vyro sulaikymą vertino kritiškai ir nelaikė patikimu įrodymu. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo posėdžio metu pareiškėjai nenurodė jokių aplinkybių apie pareiškėjo (duomenys neskelbtini) suėmimą bei sumušimą 2019 m.

8. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti Sprendime padaryta išvada, jog (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijos, vykdančios prieglobsčio procedūras, vadovaujasi Europos Sąjungos teisyne įtvirtintais bendrais konfidencialumo reikalavimais. Prieglobsčio prašytojų pateiktos informacijos teikimas jų kilmės valstybės institucijoms šiurkščiai pažeistų valstybės prisiimtus įsipareigojimus bei neišvengiamai sukeltų Europos Sąjungos, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų reakcijas. Tyrimo metu nebuvo rasta informacijos, pagrindžiančios prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijos nesilaiko konfidencialumo reikalavimų. Šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėjai nepateikė jokių patikimų įrodymų, jų pateikti paaiškinimai buvo neišsamūs bei nenuoseklūs.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai tiksliai nenurodė, kada sulaukė žinios apie tariamai kilusį pavojų, dėl to, kad buvo perduota informacija gauta (duomenys neskelbtini) vykdytų apklausų metu, kada buvo nagrinėjami pareiškėjų prašymai dėl prieglobsčio (duomenys neskelbtini) Respublikoje suteikimo. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) nenurodė konkrečių detalių, apsiribojo abstrakčiais teiginiais, nepaaiškino, kodėl ji „ištrynė“ sesers žinutę (vienintelį turimą „įrodymą“, pagrindžiantį jos teiginius), kuria iš esmės grindžiamas paskesnis prašymas suteikti prieglobstį. Pareiškėjų pasakojimas apie pas pareiškėjos brolį apsilankiusius asmenis buvo grindžiamas trečiųjų asmenų tariamai pateikta informacija, jie patys nebuvo aprašomų įvykių dalyviais ar liudininkais. Departamentas neturėjo galimybių įvertinti prieglobsčio prašytojų nurodyto informacijos šaltinių patikimumo, nebuvo įmanoma atskirti faktinių pasisakymų nuo subjektyvios interpretacijos ar netgi informacijos šaltinių asmeninės nuomonės. Apklausos metu ir pats pareiškėjas nurodė, kad nėra tikras, jog pas žmonos brolį iš tikrųjų apsilankė „kažkokie darbuotojai“ ir apkaltino sutuoktinius tėvynės išdavyste. Teismo posėdžio metu pareiškėjo duoti paaiškinimai dėl sužinojimo apie „nutekintą“ informaciją buvo visai prieštaringi, nes jis nurodė, kad apie tai jis iš policijos sužinojo jau būdamas (duomenys neskelbtini). Jokių individualaus pobūdžio aplinkybių apie tai teismo posėdžio metu nenurodė. Pasakojimas buvo abstraktus ir nekonkretus.

10. Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad Departamentas, vertindamas jų prieglobsčio prašymą, matė tik pasakojimo trūkumus, tačiau neįžvelgė ir neminėjo sutapimų, kaip pavyzdžiui, kad sutapo pareiškėjų papasakota istorija, jog iš pareiškėjos sesers sužinojo, kad jie persekiojami dėl tėvynės išdavystės, o sesuo tai sužinojo iš brolio, pas kurį ir kreipėsi pareigūnai ieškodami pareiškėjų. Teismas pažymėjo, kad, įvertinus pareiškėjų duotus paaiškinimus Departamento darbuotojams, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tiksliai nenurodė iš ko jo sutuoktinė sužinojo šias aplinkybes, nes jis nurodė ir brolį ir seserį bei nurodė, kad sutuoktinė bendrauja ir su broliu, nors pati (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ji su broliu nebendrauja. Taigi net šiuose paaiškinimuose nenustatytas absoliutus sutapimas.

11. Atmesdamas pareiškėjų argumentus, kad Departamentas nesirėmė jokia informacija apie pareiškėjų kilmės valstybę ir tai, ar dėl pareiškėjų paskesniame prašyme nurodytų priežasčių apskritai vykdomas asmenų persekiojimas, sutiko su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad tokios pareigos Departamentas ir neturėjo. Pareiškėjų pasakojimas apie tariamai iškilusį pavojų buvo įvertintas kritiškai bei nebuvo laikomas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu pareiškėjų nurodytų aplinkybių tikrumą, todėl Departamentas neturėjo pagrindo rinkti pareiškėjų nurodytos kilmės valstybės informacijos.

12. Dėl pareiškėjų argumentų, kad Departamentas nepagrįstai kėlė hipotezes dėl pareiškėjų nekvestionuotinos teisės skųsti jiems nepalankius sprendimus, teismas pažymėjo, kad ši hipotezė buvo analizuota, įvertinus duomenų visumą bei pačių pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad padavę prašymą (duomenys neskelbtini) Respublikoje (analogiškai ir (duomenys neskelbtini)) skųsdavo jų atžvilgiu priimtus sprendimus dėl prieglobsčio nesuteikimo ir tokiu būdu šalyje išbuvo beveik keturis metus. Departamentas, nekvestionuodamas pareiškėjų teisės skųsti jų atžvilgiu priimtus sprendimus, tik pažymėjo, kad tokią taktiką – sprendimų skundimą, pareiškėjai yra pasirinkę ir Lietuvos Respublikoje. Ginčo atveju aktualu yra tai, kad pareiškėjai įvairiose Europos valstybėse prašymus suteikti prieglobstį teikia nuo 2002 m.

13. Įvertinęs byloje nustatyta aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjų teiginiai, jog Departamentas neatliko išsamaus jų situacijos tyrimo yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Pareiškėjai nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamais dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, ko pasėkoje jiems galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Savo paaiškinimus pareiškėjai grindė padrikais, nenuosekliais, prieštaraujančiais vieni kitiems teiginiais, kurie nepatvirtina, kad pareiškėjams kilmės valstybėje grėstų persekiojimas. Teismas konstatavo, kad ginčijamu Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjų situacija neatitinka Įstatyme numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jį panaikinti.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jų nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skundą dėl atsakovo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. (15/6-15) 12PR-168 patenkinti visa apimtimi.

15. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Teismas, vertindamas pareiškėjų pasakojimą tiek apie pareiškėjo sumušimą, tiek apie žinias dėl informacijos nutekinimo ir sužinojimo apie tai, taikė neprotingai griežtą absoliutaus įrodomumo standartą, kuris, pareiškėjų atveju yra neįmanomas įgyvendinti. Pareiškėjų įsitraukimas ir dalyvavimas įvykyje buvo skirtingas, o tai paaiškina tam tikrus pasakojimo skirtumus. Tačiau tai savaime nepaneigia to, jog pareiškėjų pasakojimas iš esmės sutapo, nors ir nebuvo identiškas. Būtent toks tikėtinumo standartas pirmosios instancijos teismo turėjo būti taikomas. Asmens atsiminimų ir detalių fiksavimo galimybės yra ribotos, ypač, kai asmuo yra streso bei įtampos būsenos dėl gresiančio pavojaus gyvybei ir nesaugumo jausmo. Teismas turėjo įvertinti tiek kiekvieno asmens įsitraukimo laipsnį, rolę įvykyje, subjektyvias kiekvieno asmens savybes, kuriomis remiantis asmuo suvokia įvykius bei reiškinius, psichologinę būseną įvykių metu, tiek nuo įvykio praėjusį laiką, kurie turi įtakos pasakojimo išsamumui ir sutapčiai. Tačiau teismas to nepadarė, o tik konstatavo pareiškėjų pasakojimo nenuoseklumą, atkartodamas atsakovo Sprendimo esmę.

15.2. Jie, jausdami grėsmę būti kilmės valstybėje, dėjo pastangas bėgti ir rasti saugų prieglobstį, taigi, natūralu, kad tai esminis jų išgyvenimo ir išlikimo tikslas, keliantis jiems įtampą, o įrodymų ieškojimas įvairiose institucijose pagrįstą grėsmę jiems keliančioje valstybėje nebėra prioritetas žmogaus išgyvenimo prasme. Dėl šios priežasties didesnė reikšmė turėjo būti teikiama būtent jų paaiškinimams, o ne įrodymams, kurių smurtą propaguojančios institucijos tiesiog neišdavinėja ir tai yra objektyviai suprantama. Be to, teismas neįsitikino, kad informacija iš (duomenys neskelbtini) institucijų nenutekinta, o tik rėmėsi atsakovo teiginiais ir hipoteze, kad nutekinimas negalėjo įvykti. Šiuo atveju įrodymų rinkimo ar objektyvaus patikrinimo nebuvo, taigi, nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas negalėjo prieiti vienareikšmės išvados, kad nerasta duomenų, jog informacija iš (duomenys neskelbtini) institucijų išplito. Šis teiginys niekaip nepatikrintas nei atsakovo, nei teismo. Savaime tikimybės, kad informacija galėjo nutekėti negalima paneigti, o ji pareiškėjų paskesniame prašyme ir skunde sukelia pareiškėjams persekiojimo kilmės valstybėje grėsmę.

16. Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo manymu, teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, kuriais teismo išvados yra grindžiamos. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad:

16.1. Apeliaciniame skunde iš konteksto ištrauktas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pareiškėjų paaiškinimuose nenustatytas absoliutus sutapimas, neatitinka tikrosios teismo sprendimo esmės ir jo turinio. Pareiškėjai skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodę, kad Departamentas matė tik pasakojimo trūkumus, tačiau neįžvelgė ir neminėjo sutapimų, kaip pavyzdžiui, kad sutapo pareiškėjų papasakota istorija, kad iš pareiškėjos sesers sužinojo, jog jie persekiojami dėl tėvynės išdavystės, o sesuo tai sužinojo iš brolio, pas kurį ir kreipėsi pareigūnai ieškodami pareiškėjų. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino šį skundo teiginį ir dėl jo pasisakė – nors pareiškėjai šią pasakojimo dalį pateikė kaip sutampančios pavyzdį, tačiau netgi joje nustatyti nesutapimai.

16.2. (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijos, vykdančios prieglobsčio procedūras, vadovaujasi Europos Sąjungos teisyne įtvirtintais bendrais konfidencialumo reikalavimais. Prieglobsčio prašytojų pateiktos informacijos teikimas jų kilmės valstybės institucijoms šiukščiai pažeistų valstybės prisiimtus įsipareigojimus bei neišvengiamai sukeltų Europos Sąjungos, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų reakcijas. Tyrimo metu nebuvo rasta informacijos, pagrindžiančios prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijos nesilaiko konfidencialumo reikalavimų. Beveik neabejotina, jog apie tai, kad asmuo (duomenys neskelbtini) buvo pateikęs prašymą suteikti prieglobstį (ir tuo labiau ką kalbėjo apklausos metu), jo kilmės valstybės institucijos galėtų sužinoti nebent iš paties asmens. Taigi, šie pareiškėjų teiginiai laikytini tik gynybine pareiškėjų pozicija. Be to, pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, nustatant visiškai pagrįstą baimę vertinamas tik objektyvusis jos elementas, reikalavimo, kad subjektyvusis elementas būtų išpildytas, nėra. Apie visiškai pagrįstos baimės pagrįstumą sprendžiama atsižvelgus į objektyvią situaciją, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimai ir pan., t. y. prieglobsčio prašytojas turi pateikti individualus pobūdžio aplinkybes, kurios galėtų pagrįsti prieglobsčio reikalingumą. Byloje Y ir Z ESTT patvirtino minėtą išaiškinimą ir nurodė, kad, vertinant objektyviąją baimės pusę, turi būti atsižvelgiama į individualias savybes bei aplinkybes, kurios sąlygotų pagrįstą riziką („genuine risk“).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. (15/6-15) 12PR-168 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad teismas nepagrįstai apsiribojo tik atsakovo pateiktais argumentais, tačiau pareiškėjų paaiškinimų tinkamai neįvertino.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

20. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

21. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

22. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

23. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

24. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

25. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

26. LVAT 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (dabar Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

27. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

28. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai jau anksčiau buvo pateikę prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį grindė aplinkybėmis, kad skirtingose Europos valstybėse ((duomenys neskelbtini)) prašo prieglobsčio nuo 2002 m., o grįžus į (duomenys neskelbtini) valdžia „pastoviai kabinėjosi“, grasino, vaikai turėjo bėdų su (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimais. Pirminės apklausos metu pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) niekas jų nepersekioja, tačiau prieštarauja, kad „kai jie kovojo, mes palikome tėvynę“. Departamentas, išnagrinėjęs minėtą pareiškėjų prašymą, 2020 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą nesuteikti jiems pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Šis Departamento sprendimas teismų sprendimais paliktas galioti. Paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjai grindė naujomis aplinkybėmis, kad (duomenys neskelbtini) valstybinės institucijos (duomenys neskelbtini) valdžiai „nutekino“ informaciją iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini) interviu (duomenys neskelbtini), taip pat tai, kad pareiškėjas 2019 m. buvo sulaikytas ir sumuštas. Visos pareiškėjų paskesniame prašyme ir apklausose nurodytos aplinkybės pagrįstos jų žodiniu pasakojimu (paaiškinimais).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjai nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamais dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, ko pasėkoje jiems galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų paaiškinimus, kuriais jie grindė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2020 m. gruodžio 4 d. apklausų metu duotus paaiškinimus, pagrįstai sprendė, kad jie yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems bei nepatvirtina, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų persekiojimas. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija, pareiškėjų kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ginčijamais klausimais ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), atstovaujamų įstatyminių atstovų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė