2021-02-24 Nr. AB-3916-3-61-3-02912-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-464-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02912-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos banko skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos bankas (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 10 d. sprendimą, įformintą 2019 m. liepos 11 d. rašte Nr. S-2019-4248 (toliau – ir Sprendimas), nepradėti tyrimo dėl S. J. elgesio pagal Lietuvos banko 2019 m. birželio 25 d. kreipimąsi Nr. S 2019/4.2-0400)-12-3342; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisiją iš naujo spręsti Lietuvos banko 2019 m. birelio 25 d. kreipimosi Nr. S 2019/4.2-0400)-12-3342 priėmimo klausimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. birželio 25 d. kreipėsi į Komisiją, prašydamas ištirti valstybės politiko S. J. elgesį ir konstatuoti, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse (toliau – ir Kodeksas), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme ir Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme nustatytus valstybės politiko elgesio principus ir reikalavimus. Komisija ginčijamu raštu paaiškino atsisakanti pradėti tyrimą dėl jo elgesio, šį savo sprendimą motyvavo aplinkybe, kad 2019 m. gegužės 26 d. vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose S. J. išrinktas į Europos Parlamento nario pareigas, jo, kaip Seimo nario, įgaliojimai nutrūko 2019 m. liepos 2 d.

3. Pareiškėjo teigimu, S. J. Valstybės politikų elgesio kodekso ir kitų teisės aktų pažeidimų metu, tiek kreipimosi į Komisiją metu buvo Seimo narys ir jam Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatos turėjo būti taikomos visa apimtimi. S. J. ir šiuo metu pagal Valstybės politikų elgesio kodeksą yra laikomas valstybės politiku, kuriam šis kodeksas yra taikomas tiek, kiek Europos Parlamento narių veiksmų nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai ir Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai. Visus teisės aktų nuostatas pažeidžiančius veiksmus, dėl kurių buvo kreipiamasi į Komisiją, S. J. atliko būdamas Seimo nariu. Valstybės politikų elgesio kodekso ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslai iš esmės yra panašūs, todėl ir taikant atsakomybę už šių įstatymų nuostatų pažeidimus turėtų būti elgiamasi analogiškai, t. y. valstybės politiko pareigų pakeitimas neturėtų daryti įtakos Komisijos galimybei įvertinti teisės aktus galbūt pažeidžiantį tokio politiko elgesį.

4. Pareiškėjo manymu, Komisijai atsisakant įvertinti valstybės politiko S. J. elgesį, kuris, tikėtina, pažeidžia Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus principus, pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas, nes jo elgesys, kai jis buvo Seimo narys ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, liks neįvertintas ir todėl galbūt išvengs atsakomybės. Komisijai atsisakant tirti valstybės politiko S. J. elgesį, kai jis buvo Seimo narys, nebus pasiekti Valstybės politikų elgesio kodekso 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti tikslai didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės valdžios institucijomis, skatinti valstybės politikų atsakomybę už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei. Be to, S. J. ir šiuo metu nevengia pasisakymų, susijusių su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atliekamu tyrimu. Pareiškėjo įsitikinimu, S. J. veikla padarė didelę žalą pareiškėjo reputacijai, sukėlė nepagrįstą visuomenės nepasitikėjimą pareiškėju, todėl tai pažeidžia pareiškėjo interesus.

5. Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamo Komisijos sprendimo priėmimo metu, 2019 m. liepos 10 d., Seimo daugumai priklausė 8 Komisijos nariai, o Seimo daugumai nepriklausė 3 Komisijos nariai, todėl skundžiamas sprendimas buvo priimtas Komisijai esant galimai neteisėtos sudėties, t. y. nesilaikant Lietuvos Respublikos Seimo statuto 77 straipsnio nuostatų.

6. Atsakovas Seimo Etikos ir procedūrų komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Komisija paaiškino, kad 2019 m. liepos 10 d. posėdyje svarstė klausimą dėl tyrimo pradėjimo pagal pareiškėjo kreipimąsi. Atsižvelgiant į tai, kad Seimas tuo metu nebuvo priėmęs nutarimo dėl Komisijos sudėties pakeitimo, Komisija vadovavosi tuo metu galiojusiu Seimo 2018 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. XIII-1072 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo XII-46 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ pakeitimo“, vadinasi, veikė teisėtai, ir jos priimti sprendimai laikytini teisėtais. Seimo, kaip tautos atstovybės, veiklos ir Seimo nario veiklos nepertraukiamumas suponuoja ir Seimo struktūrinių padalinių, t. y. komitetų ir komisijų, veiklos nepertraukiamumą, todėl negali būti situacijų, kai Komisija nepagrįstai nevykdo jai suteiktų įgaliojimų.

8. Atsakovo teigimu, Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2019 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. SP-305 nusprendė patenkinti Seimo nario S. J. pareiškimą atsistatydinti ir pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą nuo 2019 m. liepos 2 d. (paskutinė Seimo nario įgaliojimų diena – 2019 m. liepos 1 d.). Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, asmuo netenka Seimo nario teisinio statuso ir jo nebesaisto Seimo nario priesaika, todėl savireguliacijos principu veikianti Komisija neturi įgaliojimų tirti tokio asmens elgesį.

9. Valstybės politikų elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalies gramatinė konstrukcija ir atitinkamai visos nuostatos lingvistinė prasmė leidžia daryti išvadą, kad pažeidimas tiriamas tais atvejais, jei jis padarytas tuo metu, kai valstybės politikas eina Seimo nario ar Vyriausybės nario pareigas, t. y. jo įgaliojimai nėra nutrūkę. Atsakovo įsitikinimu, sistemiškai aiškinant Kodekso 6 straipsnio ir 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, darytina išvada, kad pažeidimas tiriamas tik tada, kai jį padaro valstybės politikas, einantis Seimo nario ar Vyriausybės nario pareigas, ir kai nuo galimo pažeidimo padarymo yra praėję ne daugiau kaip vieni metai. Pareiškėjo nurodoma Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nuostata, kad valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens teisinio statuso praradimas nekliudo per trejus metus nuo šio asmens galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo šiai komisijai pradėti tyrimą, taikoma išimtinai tais atvejais, kai tyrimas atliekamas pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Komisijos 2019 m. liepos 10 d. posėdyje buvo sprendžiama dėl tyrimo pradėjimo pagal Valstybės politikų elgesio kodekso, o ne pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Nei šiame kodekse, nei Seimo statute nėra įtvirtinta, kad Komisija gali tirti galimus pažeidimus, jei asmuo neteko Seimo nario ar Vyriausybės nario teisinio statuso. Be to, valstybės politiko elgesio tyrimo pradėjimas savaime nereiškia, kad bus konstatuota, jog valstybės politikas pažeidė Kodekse įtvirtintus valstybės politikos elgesio principus ir reikalavimus.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Komisijos sprendimo nepradėti tyrimo dėl S. J. elgesio pagal Lietuvos banko 2019 m. birželio 25 d. kreipimąsi, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl Komisijos įpareigojimo iš naujo spręsti Lietuvos banko 2019 m. birželio 25 d. kreipimosi priėmimo klausimą.

12. Teismas nustatė, kad Lietuvos bankas 2019 m. birželio 25 d. pateikė kreipimąsi Komisijai, teigdamas, jog S. J. 2019 m. kovo 25 d. dalyvavo laidoje „Nuoga tiesa“, joje skleidė melagingą informaciją apie Lietuvos banką, sąmoningai siekė kelti nepasitikėjimą jo darbuotojais, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją; pareiškėjo teigimu, tokiais jo teiginiais laidoje buvo pažeistas Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas pagarbos žmogui ir valstybei principas, nes minėtais teiginiais keliamas nepasitikėjimas Lietuvos banku, taip pat pareiškėjas prašyme Seimo Etikos ir procedūrų komisijai nurodė manantis, kad jis pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą sąžiningumo principą, nes pateikė nepagrįstas interpretacijas dėl licencijos išdavimo Revolut Ltd, ir Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies bei 9 straipsnio 1 dalies nuostatą; Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2019 m. liepos 11 d. raštu informavo pareiškėją, kad 2019 m. liepos 10 d. priimtas sprendimas nepradėti tyrimo dėl S. J. elgesio, toks sprendimas motyvuotas aplinkybe, kad S. J. 2019 m. gegužės 26 d. vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose išrinktas į šio parlamento nario pareigas, jo, kaip Seimo nario, įgaliojimai nutrūko 2019 m. liepos 2 d.; Komisijos 2019 m. liepos 10 d. posėdžio protokolas patvirtina, kad Komisija tyrimo dėl S. J. pagal Lietuvos banko kreipimąsi nusprendė nepradėti, nes S. J. nuo 2019 m. liepos 1 d. nebėra Seimo narys.

13. Teismas vadovavosi Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir nurodė, kad valstybės politiko elgesio tyrimas gali būti pradėtas Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje, kai yra fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie valstybės politiko galimai padarytą šiame Kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, šis kodeksas taikomas valstybės politikams, išskyrus Respublikos Prezidentą ir Europos Parlamento narius; Europos Parlamento nariams kaip valstybės politikams šis kodeksas yra taikomas tiek, kiek jų veiksmų nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai ir Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai.

14. Įvertinęs šias nuostatas, teismas nurodė, jog Komisijai nustatyta pareiga pradėti tyrimą, esant toliau nurodytų sąlygų visumai, t. y. 1) yra gautas fizinio ar juridinio asmens skundas, prašymas kreipimasis; 2) į Komisiją kreipiamasi dėl valstybės politiko elgesio ar jam nustatytų reikalavimų pažeidimo. Tačiau teismas akcentavo, kad Komisijai tokia tyrimo pradėjimo pareiga nustatyta ne visų valstybės politikų atžvilgiu – Kodeksas numatė išimtį dėl jo nuostatų netaikymo Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Europos Parlamento nariams. Taigi Seimo Etikos ir procedūrų komisijai suteikta teisė nuspręsti pradėti tyrimą atitinkamo valstybės politiko atžvilgiu ar tokio tyrimo nepradėti atsižvelgiant į fizinio ar juridinio asmens kreipimesi į komisiją nurodytą valstybės politiko statusą bei nurodytus jo atliktus veiksmus.

15. Byloje buvo nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija 2019 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. Sp-305 tenkino S. J. prašymą atsistatydinti ir pripažino jo įgaliojimus nutrūkus prieš terminą nuo 2019 m. liepos 2 d. (paskutine Seimo nario įgaliojimų diena laikant 2019 m. liepos 1 d.).

16. Įvertinęs faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, jog Lietuvos bankui 2019 m. birželio 25 d. prašymu dėl S. J. veiksmų kreipiantis į Komisiją, jis jau buvo išrinktas Europos Parlamento nariu, jam buvo išduotas Europos Parlamento nario pažymėjimas, taip pat buvo priimtas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl jo įgaliojimų nutraukimo nuo 2019 m. liepos 2 d. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad S. J. veiksmų Seimo Etikos ir procedūrų komisija pareigos tirti neturėjo. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad prašymo Komisijai pateikimo metu (2019 m. birželio 25 d.) S. J., kaip Seimo nario, įgaliojimai nebuvo nutraukti, nagrinėjamu atveju nekeitė faktinės situacijos vertinimo, nes S. J. jau buvo išrinktas Europos Parlamento nariu, jam buvo išduotas Europos Parlamento nario pažymėjimas. Teismas pažymėjo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškinęs, kad Europos Parlamento nario veikla, atliekant savo pareigas, negali būti nieko varžoma, todėl Kodekso nuostatos netaikytinos (žr. 2011 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-925/2011).

17. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą dėl panašius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo tuo atveju, kai pasikeičia valstybės politiko pareigos, ir pažymėjo, jog pareiškėjo nurodomu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu siekiama skirtingų tikslų negu Valstybės politikų elgesio kodeksu. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo atsakovo veiksmų dėl S. J. tyrimo vertinti vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis, nes šis įstatymas reglamentuoja kitus teisinius santykius, kurie nagrinėjamoje situacijoje nebuvo ginčo dalykas.

18. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Komisijos sudėties neteisėtumo. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. kovo 29 d. priėmė nutarimą Nr. XIII-1070 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-46 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ pakeitimo“, kuriuo patvirtino toliau nurodytos sudėties Seimo Etikos ir procedūrų komisiją: V. Č.-N., A. K., A. M., R. M., A. N., A. P., A. P., V. P., K. S., R. T., O. V.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 77 straipsnio 1 dalimi, Seime sudaroma nuolat veikianti Komisija; ši Komisija sudaroma laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo iš vienuolikos Seimo narių. Teismas nurodė, kad ginčijamas sprendimas priimtas Komisijos, kurios sudėtis atitinka minėtu Seimo nutarimu patvirtintą Komisiją, todėl nenustatė pagrindo teigti, kad Komisijos sudėtis neteisėta ir neatitiko Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo.

19. Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

20. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas darė išvadą, kad ginčijamas Komisijos 2019 m. liepos 10 d. Sprendimas, priimtas tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nenustatė pagrindo naikinti šį sprendimą nei pareiškėjo išdėstytais, nei kitais argumentais. Konstatavęs, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti Lietuvos banko 2019 m. birželio 25 d. kreipimosi priėmimo klausimą taip pat netenkintinas.

III. 21. Pareiškėjas Lietuvos bankas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisiją iš naujo spręsti Lietuvos banko 2019 m. birželio 25 d. kreipimosi priėmimo klausimą.

22. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir naikintinas. Teismas neteisingai aiškino ir taikė Kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatą nurodydamas, kad valstybės politikų elgesio kodeksas numato išimtį dėl jo nuostatų netaikymo Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Europos Parlamento nariams, t. y. kad Valstybės politikų elgesio kodeksas Europos Parlamento nariams netaikomas visiškai, kai vertinant minėto kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatą akivaizdu, kad Valstybės politikų elgesio kodeksas Europos Parlamento nariams taikytinas ribotai, t. y. tiek, kiek jų veiksmų nereglamentuoja kiti teisės aktai. Pažymėtina, kad visus teisės aktų nuostatas pažeidžiančius veiksmus, dėl kurių kreipiamasi į Komisiją, S. J. atliko būdamas Seimo nariu, todėl akivaizdu, kad Europos Parlamento narių veiklą reglamentuojantys teisės aktai šiuo atveju netaikytini ir S. J. veiklos iki jam tampant Europos Parlamento nariu nereglamentuoja.

23. S. J. į Lietuvos Respublikos Seimą buvo išrinktas 2016 m. spalio mėn. 2019 m. gegužės 26 d. S. J. buvo išrinktas į Europos Parlamentą ir, atsistatydinęs iš Seimo nario pareigų, nuo 2019 m. liepos 2 d. tapo Europos Parlamento nariu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek Lietuvos banko Komisijai pateiktame skunde nurodytų Valstybės politikų elgesio kodekso ir kitų teisės aktų pažeidimų metu, tiek kreipimosi į Komisiją metu S. J. buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys ir jam Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatos turėjo būti taikomos visa apimtimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. J. ir šiuo metu pagal Valstybės politikų elgesio kodeksą yra laikomas valstybės politiku, kuriam šis kodeksas yra taikomas tiek, kiek Europos Parlamento narių veiksmų nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai ir Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai. Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad komisija tiria galimus pažeidimus, jeigu nuo jų padarymo praėjo ne daugiau kaip 1 metai. Nuo kreipimesi į Komisiją nurodytų skundžiamų S. J. veiksmų atlikimo vieni metai nėra praėję, todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija turėjo atlikti tyrimą dėl valstybės politiko S. J. elgesio, nepaisant to, kad jo pareigos pasikeitė. Todėl priešinga teismo išvada, kad S. J. veiksmų Komisija pareigos tirti neturėjo, nepagrįsta.

24. Lietuvos banko įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ginčo situacijai netaikytina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. Atsižvelgiant į Valstybės politikų elgesio kodekso tikslus įgyvendinti konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis, skatinti valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybę už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei, darytina išvada, kad Komisijai atsisakant įvertinti valstybės politiko S. J. elgesį, kuris galbūt pažeidžia Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus principus, pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas, nes Valstybės politikų elgesio kodeksą galbūt pažeidžiantis ir valstybės valdžią diskredituojantis S. J. elgesys, kai jis buvo Seimo narys ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, liks neįvertintas, ir todėl bus išvengta atsakomybės visuomenei už savo veiklą. Taigi nebus įgyvendinti Valstybės politikų elgesio kodekso 1 straipsnyje įtvirtinti jo tikslai.

25. Pirmosios instancijos teismo sprendimas sukuria pavojingą precedentą, kai susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms, kai Seimo narys išrenkamas Europos Parlamento nariu, valstybės politikas gali daryti iš esmės ką nori, nes jo elgesys nebus atitinkamai įvertintas. Apelianto vertinimu, tokia pozicija nedera su teisinės valstybės principu.

26. Lietuvos bankas pakartoja skundo pirmosios instancijos teismui argumentus, kad Valstybės politikų elgesio kodekso ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslai iš esmės yra adekvatūs, todėl ir taikant atsakomybę turėtų būti elgiamasi taip pat, valstybės politikų pareigų pakeitimas neturėtų turėti įtakos atsakomybės taikymui. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės politikų elgesio kodekse nereglamentuojama situacija, kaip taikyti atsakomybę už minėto kodekso pažeidimus, kai pasikeičia valstybės politiko pareigos, manytina, kad turėtų būti vadovaujamasi panašius santykius reglamentuojančiomis taisyklėmis.

27. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl neteisėtos Komisijos sudėties. Seimo statuto 77 straipsnyje įtvirtinto proporcinio atstovavimo principo tikslas yra užtikrinti objektyvų ir nešališką etikos pažeidimų nagrinėjimą ir tinkamą Seimo daugumai nepriklausančių Seimo narių atstovavimą. Skundžiamo Komisijos sprendimo priėmimo metu, 2019 m. liepos 10 d., Seimo daugumai priklausė 8 Komisijos nariai, įskaitant ir Komisijos pirmininką, o Seimo daugumai nepriklausė 3 Komisijos nariai, todėl akivaizdu, kad buvo pažeistas Seimo statuto 77 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proporcinio atstovavimo principas, nes Komisijos sprendimas buvo priimtas esant didelei Seimo daugumai priklausančių komisijos narių persvarai, Komitetui vadovavo taip pat Seimo daugumos atstovas. S. J. taip pat priklausė Seimo daugumai, todėl esama Komisijos sudėtis negalėjo užtikrinti, kad etikos pažeidimas būtų nagrinėjimas objektyviai ir nešališkai.

28. Atsakovas Seimo etikos ir procedūrų komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, atsiliepime nurodydama tuos pačius argumentus, kuriuos buvo išdėsčiusi pirmosios instancijos teismui dėl pareiškėjo skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2019 m. liepos 10 d. sprendimo nepradėti tyrimo dėl S. J. elgesio pagal Lietuvos banko 2019 m. birželio 25 d. kreipimąsi teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl to, ar yra teisinis pagrindas įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti Lietuvos banko 2019 m. birželio 25 d. kreipimąsi.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjo kreipimosi į Komisiją metu Seimo narys S. J. jau buvo išrinktas į Europos Parlamentą, minėto Seimo nario įgaliojimai nutrūko 2019 m. liepos 2 d. Teismas sprendė, kad S. J. veiksmų Seimo Etikos ir procedūrų komisija pareigos tirti neturėjo.

31. Pareiškėjas Lietuvos bankas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, tvirtindamas, kad net ir Seimo nario įgaliojimų netekusiam S. J., kuris išrinktas į Europos Parlamentą, taikomas Kodeksas, išskyrus nustatytas išimtis, kadangi minėtas asmuo išlaikė valstybės politiko statusą. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamoje situacijoje teisės aktai negali būti aiškinami taip, kad sudarytų sąlygas galbūt Kodeksą pažeidusiam asmeniui išvengti atsakomybės.

32. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Pabrėžtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

34. Byloje nustatyta, kad Komisijos 2019 m. liepos 10 d. posėdyje buvo svarstytas Lietuvos banko kreipimasis dėl buvusio Seimo nario S. J. pasisakymų ir nutarta tyrimo nepradėti, kadangi S. J. nuo 2019 m. liepos 1 d. nebėra Seimo narys; Komisija 2019 m. liepos 11 d. raštu Nr. S-2019-4248 informavo Lietuvos banką apie tai, kad buvo nuspręsta nepradėti S. J. elgesio tyrimo, kadangi pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalies nuostatas Seime pareigas einančio valstybės politiko elgesio tyrimą atlieka Seimo Etikos ir procedūrų komisija, tačiau Vyriausiajai rinkimų komisijai tenkinus S. J. atsistatydinimo iš Seimo nario pareigų pareiškimą, jo kaip Seimo nario įgaliojimai nutrūko 2019 m. liepos 2 d.

35. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės politikų elgesio kodeksas. Šiuo teisės aktu siekiama įgyvendinti konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis, skatinti valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybę už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei (Kodekso 1 str. 1 d.). Kodeksas reglamentuoja valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už šio kodekso nuostatų pažeidimus (Kodekso 1 str. 2 d.). Šis kodeksas taikomas valstybės politikams, išskyrus Respublikos Prezidentą ir Europos Parlamento narius; Europos Parlamento nariams kaip valstybės politikams šis kodeksas yra taikomas tiek, kiek jų veiksmų nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai ir Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai (Kodekso 3 str. 1–2 dalys).

36. Kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos – Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos Vyriausybėje – Seimo Etikos ir procedūrų komisija (1 p.).

37. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad S. J. ginčo pasisakymų metu, taip pat Lietuvos banko kreipimosi į atsakovą metu (2019 m. birželio 25 d.) buvo Seimo nariu ir šio asmens politinė veikla pateko į Kodekso reguliavimo sritį. Ginčo nėra ir dėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjas į Komisiją kreipėsi nepraėjus vieneriems metams nuo galbūt padaryto pažeidimo (Kodekso 7 str. 2 d.). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis Kodekso 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pasikeitus asmens, kaltinamo Kodekso pažeidimu, teisiniam statusui (t. y. nutrūkus S. J. Seimo nario įgaliojimams), Seimo Etikos ir procedūrų komisija tapo netinkamu valstybės politiko elgesio kontrolės subjektu. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju Seimo Etikos ir procedūrų komisija neteko Kodekso 6 straipsnio 1 dalimi jai suteiktų įgaliojimų tirti valstybės politiko elgesio atitiktį Kodekse įtvirtintiems valstybės politikų elgesio principams ir pan. Atsižvelgiant į išdėstytą, ginčijamu protokoliniu sprendimu atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pradėti S. J. elgesio tyrimą. Kodekse nenustačius aiškaus teisinio reguliavimo, suteikiančio kontrolės subjektams tirti valstybės politikų elgesį, nepriklausomai nuo valstybės politiko statuso pasikeitimo (netekimo), nėra pagrindo Kodekso nuostatas aiškinti plečiamai ir sutikti su pareiškėjo argumentais, kad Komisija privalėjo atlikti tyrimą.

38. Kaip jau buvo nurodyta, S. J. ginčo pasisakymų metu buvo Seimo nariu, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga Kodekso 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta Kodekso taikymo išimtis Europos Parlamento nariams.

39. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių ir aktualaus teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl panašius teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų taikymo (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.) ir Komisijos sudėties teisėtumo, todėl pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams jų papildomai nekartoja.

40. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, proceso teisės normų nepažeidė, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos Banko apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė