2013-01-30 Nr. AB-570 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P602-23/2013 Procesinio sprendimo kategorija 80.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. prašymą atnaujinti procesą G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006 m. gegužės 19 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.1.-1595-141/2006 pripažino G. K. (nutarime asmuo įvardijimas kaip G. – teismo pastaba) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 44 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų baudą).

Teismas nustatė, jog G. K. 2006 m. balandžio 23 d., apie 15 val., vartojo narkotinę medžiagą „Metadoną“ be gydytojo paskyrimo ir apie 16 val. 50 min. buvo rastas gulintis autobusų stotelėje (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tokiu būdu padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44 straipsnio 2 dalyje. Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog iš byloje esančio pasiaiškinimo matyti, kad G. K. savo kaltę pripažino pilnai, be to, jo kaltė įrodyta administracinėje byloje surinkta medžiaga.

II. G. K. 2012 m. rugsėjo 20 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą (b. l. 13 – 18), kuriuo prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A2.1.-1595-141/2006 ir perduoti šią bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.

Prašyme paaiškina, jog šiuo metu yra kalinamas laisvės atėmimo vietoje – Marijampolės pataisos namuose – ir 2012 m. rugpjūčio mėnesį jį pasiekė antstolio D. Š. patvarkymas pradėti vykdyti priverstinį išieškojimą, todėl jis pradėjo aiškintis su minėtu veiksmu susijusias aplinkybes bei, be kita ko, kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei į patį antstolį, prašydamas nutraukti pradėtą vykdyti išieškojimą, tačiau pastarasis atsakė, jog patvarkymą surašė pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus ir atitinkamas vykdomąsias bylas. Tikina, jog būtent iš antstolio pateiktų dokumentų sužinojęs apie Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. A2.1.-1595-141/2006 priimtą nutarimą. Teigia, jog jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, todėl įtaria, kad kažkas pasinaudojo jo asmens duomenimis, todėl minėtas nutarimas yra neteisėtas. Atkreipia dėmesį, jog jo atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra klaidingai nurodyta, jog G. K. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog šioje vietoje niekada negyveno, be to, jokių šaukimų į teismą negavo, o tuo metu, kai neva buvo sulaikytas policijos pareigūnų, psichotropinius vaistus gėrė legaliai, su gydytojo paskyrimu. Be to, 2007 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi jis dėl psichotropinių vaistų vartojimo buvo iš dalies išteisintas, nes sunkiai sirgo įvairiomis ligomis. Todėl nurodo, jog vaistus galėjo vartoti visiškai teisėtai, o tuo metu (2006 m. balandžio 23 d.), kai buvo rastas gulintis autobusų stotelėje, dalyvavo pakaitinio gydymo „Metadonu“ programoje ir jį gėrė taip pat teisėtai. Taip pat nurodo, jog 2003 – 2007 metų bėgyje buvo kelissyk pametęs asmens tapatybės kortelę. Priduria, jog neteisingas teismo sprendimas pažeidė jo teises, todėl manosi turįs teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Procesas atnaujintinas.

2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 226, 232, 2321, 239, 2393, 241, 2411, 2461, 2462, 2467, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 2571, 2601, 2602 straipsniais, dvidešimt trečiuoju1 ir dvidešimt trečiuoju2 skirsniais įstatymas Nr. XI- 1142 (įsigaliojęs nuo 2011 m. sausio 1 d.) numato, jog administracinių teisės pažeidimų, kurių protokolai surašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, jog, atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, bei į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas G. K. buvo surašytas 2006 m. balandžio 23 d. prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-1595-141/2006 yra nagrinėtinas vadovaujantis iki 2011 m. sausio 1 d. nustatyta tvarka, t. y. remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) IV skyriuje „Proceso atnaujinimas“ nuostatomis.

Nurodytina, jog proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu (sprendimu, nutarimu, nutartimi). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Proceso atnaujinimo paskirtis ir išimtinis pobūdis lemia, kad taikant proceso atnaujinimo institutą peržiūrimos bylos, kuriose teismai instancine tvarka iš esmės išsprendė pareiškėjo skunde (prašyme) pateiktus materialinius teisinius reikalavimus ir dėl šalių ginčo priėmė atitinkamą baigiamąjį aktą, kuris yra įsiteisėjęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-169/2010). ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje (t. y. ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje) nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose.

Prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai yra numatyti ABTĮ 156 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad: prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas (1 dalis); asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2 dalis); prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atvejį (3 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, jog nors prima facie (lot. – iš pirmo žvilgsnio) G. K. ir yra praleidęs terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (nuo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-1595-141/2006 įsiteisėjimo dienos (2006 m. gegužės 30 d.) iki prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo teismui dienos (2012 m. rugsėjo 19 d.) yra praėję daugiau nei 5 metai), iš jo prašymo turinio suprastina, kad jis savo prašymą grindžia naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtent – 2012 m. rugpjūčio mėnesį jam atsiųstu antstolio patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, dėka kurio jis, kaip suvoktina, sužinojo apie administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.1.-1595-141/2006, kurioje ir prašoma atnaujinti procesą. Pažymėtina, jog ABTĮ 156 straipsnio 3 dalis tokiam atvejui numato išlygą, t. y. tuo atveju, kai paaiškėja naujos aplinkybės, naikinamasis penkerių metų terminas netaikytinas ir asmuo prašymą atnaujinti procesą turi pateikti per tris mėnesius nuo minėtų aplinkybių paaiškėjimo (ABTĮ 156 str. 1 d.). Konkrečiu atveju pareiškėjui 2012 m. rugpjūtį sužinojus apie aplinkybes, kurios anksčiau jam, jo paties teigimu, nebuvo žinomos, jis prašymą atnaujinti procesą pateikė minėtojo termino nepraleidęs (2012 m. rugsėjo 20 d. (pagal gavimo datą)).

Dėl prašymo atnaujinti procesą esmės pasisakytina, jog G. K., kaip minėta, jį iš esmės motyvuoja naujai jam paaiškėjusia aplinkybe – sužinojimu, jog buvo išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje 2006 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas priėmė nutarimą, kas sąlygojo 2012 m. rugpjūčio 10 d. jam išsiųstą antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (b. l. 25). G. K. naujai paaiškėjusias aplinkybes taip pat sieja su faktu, jog jo asmens dokumentus galėjo panaudoti kitas asmuo, dėl to jis be pagrindo galėjo būti nubaustas administracine tvarka. Tai, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro pagrindą teigti, jog jis procesą atnaujinti prašo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kuris numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad tikroji G. K. valia teisėjų kolegijai nekelia abejonių, nelaikytina, jog prašymą atnaujinti procesą nagrinėti kliudo tai, kad jis nenurodė konkretaus prašymo atnaujinti procesą pagrindo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus, ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo ir procesinio sprendimo priėmimo metu; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. P15-60/2006, P6-169/2007, P556-68/2008, P525-222/2009, P858-43/2010, P525-85/2011, P63-52/2011, P63-129/2011, P858-271/2011, P63-44/2012 ir kt.).

Minėta, kad G. K. apie proceso atnaujinimui aktualią administracinio teisės pažeidimo bylą tikino sužinojęs tik 2012 m. rugpjūčio mėnesį, gavęs antstolio patvarkymą. Iš bylos duomenų matyti, kad G. K. administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. A2.1.-1595-141/2006 nagrinėjime nedalyvavo, kitų duomenų apie tai, jog jis apie jo atžvilgiu minėtoje byloje priimtą nutarimą buvo informuotas ir žinojo anksčiau – byloje nėra. Be to, prašymą atnaujinti procesą teikiantis G. K. nurodo, jog procesiniuose dokumentuose yra nurodytas adresas, kuriuo jis niekuomet negyvena, kad jis kelissyk yra pametęs asmens tapatybės kortelę, todėl įtaria, kad jo asmens duomenimis galėjo būti neteisėtai pasinaudota, o iš aktualus nutarimo turinio matyti, kad nutarimas, kuriuo paskirta administracinė nuobauda, priimtas ne G., bet G. K. atžvilgiu, t. y. neatitinka administracinėn atsakomybėn patraukto ir prašymą atnaujinti teikiančio asmens vardas. Visos šios aplinkybės bei specifinė prašymą atnaujinti procesą teikiančio asmens padėtis – jis šiuo metu yra laisvės atėmimo vietoje, kas neabejotinai suponuoja apsunkintas galimybes rinkti įrodymus savo teiginiams pagrįsti – leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog konkrečiu atveju egzistuoja pakankamas pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytosios aplinkybės yra esminės, idant būtų teisingai išnagrinėta byla bei išspręstas G. K. administracinės atsakomybės klausimas. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas, be kita ko, turėtų užtikrinti, jog neliktų galioti nepagrįsti ar neteisėti procesiniai sprendimai.

Remiantis išdėstytais argumentais, prašymas dėl proceso Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-1595-141/2006 atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu tenkintinas.

Pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nutarimu Dėl apylinkių teismų reorganizavimo Nr. XI-1784 (Valstybės Žinios, 2011 m. gruodžio 10 d., Nr. 151) nuo 2013 m. sausio 1 d. Vilniaus miesto 1, 2, 3 ir 4 apylinkių teismai reorganizuoti, sujungiant juos į vieną Vilniaus miesto apylinkės teismą. Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo, nagrinėjusio bylą, kurioje atnaujintas procesas, objektyviai nebeliko, byla pagal ABTĮ 160 straipsnį perduotina nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-1595-141/2006, bylą perduodant nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius