Legislator Case Law & Legislation
08686475-e2e0-49a9-ac09-1654a05a918c AI generated

08686475-e2e0-49a9-ac09-1654a05a918c · Regionų administracinis teismas

Case Number 08686475-e2e0-49a9-ac09-1654a05a918c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-1626-386/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00008-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2;37.3; 37.6; 55.1.3(S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 9 d.Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Å arkauskienei,2018-03-19 teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

08686475-e2e0-49a9-ac09-1654a05a918c · Regionų administracinis teismas: PaaiÅ¡kina, kad areÅ¡tinėje laikomų asmenų maitinimÄ atlieka įmonė pagal sutartį, jiems tiekiamas vienodas ir subalansuotas maistas, kuris atitinka maisto higienos normas, jie yra maitinami 3 kartus per dienÄ , o nepilnamečiai 4 kartus per dienÄ . Nurodo, kad dėl maisto kokybės iÅ¡ pareiÅ¡kėjo jokių skundų negauta.Teigia, kad pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinės kameroje buvo laikomas neilgÄ laiko tarpÄ , todėl laikymo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui negalėjo sukelti neigiamų iÅ¡gyvenimų, diskomforto, psichologinės kančios, streso ir sumenkinti pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kojo orumo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-1626-386/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00008-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2;37.3; 37.6; 55.1.3(S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 9 d.Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Å arkauskienei,2018-03-19 teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas S. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovės atstovas, Tauragės AVPK) 27 000 € neturtinės žalos atlyginimÄ . Savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad periodiÅ¡kai laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. spalio 11 d. (apie 3 mėnesius) buvo laikomas Tauragės AVPK areÅ¡tinėje (toliau – ir areÅ¡tinė) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.5 000 € dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ praÅ¡o priteisti už tai, kad areÅ¡tinėje nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktais nustatytas vienam kameroje laikomam asmeniui turintis tekti kameros plotas.

Nurodo, kad dėl to neturėjo vietos judėti.2 000 € dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ praÅ¡o priteisti už tai, kad areÅ¡tinės kamerose ir duÅ¡uose nebuvo signalizacijos (aliarmo) mygtuko. Nurodo, kad dėl ko areÅ¡tinėje laikomi asmenys, norėdami pakviesti budintį pareigÅ«nÄ ar medicinos personalÄ , daužė duris.1 000 € dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ praÅ¡o priteisti už tai, kad areÅ¡tinėje buvo leidžiama tik vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikščioti kiemelyje, kartais apskritai nebuvo leidžiama, bei už tai, kad kiemelis buvo neÅ¡varus ir areÅ¡tinės konstrukcijose buvo asbesto. 5 000 € dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ praÅ¡o priteisti už tai, kad areÅ¡tinės kamerose neveikė ventiliacija, neatsidarė langai, pro juos nepateko natÅ«ralus apÅ¡vietimas ir oras iÅ¡ lauko, dėl to buvo drėgna ir tamsu, bei už tai, kad kamerose buvo per silpnas dirbtinis apÅ¡vietimas, dėl kurio nebuvo galima skaityti ir raÅ¡yti.5 000 € dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ praÅ¡o priteisti už tai, kad: kamerose buvo netinkama temperatÅ«ra (žiema nuo 10°C iki 14°C, vasarÄ â€“ net iki 35°C); nebuvo leidžiama turėti ventiliatoriaus; kameros buvo neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, drėgnos, nuo sienų atsilupę dažai, sienos nepritaikytos valymui.3 000 € dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ praÅ¡o priteisti už tai, kad areÅ¡tinėje nebuvo užtikrinama sveikatos priežiÅ«ros specialisto, gydytojo priežiÅ«ra, jos tekdavo laukti iki kitos dienos, be to, nebuvo užtikrinamas privatumas su gydytoju. 3 000 € dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ praÅ¡o priteisti už tai, kad: tinkamai neaprÅ«pindavo patalyne – duodavo neÅ¡variÄ patalynę, neduodavo užvalkalo užklotui; neduodavo rankÅ¡luosčių, higienos priemonių, tualetinio popieriaus;

čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, rÅ«dydavo, pÅ«davo; neplaudavo apatinio trikotažo ir rÅ«bų – tekdavo plautis savarankiÅ¡kai, tačiau nebuvo sÄ lygų džiovinti; kameros buvo neÅ¡varios, nesutvarkytos, sienos apraÅ¡inėtos necenzÅ«riniais žodžiais, apipieÅ¡tos pornografiniais pieÅ¡iniais; sanitariniai mazgai nehigieniÅ¡ki, seni, aprÅ«diję, iÅ¡ sanitarinių mazgų skylių grindyse sklido metano dujos, nemalonÅ«s kvapai, nebuvo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, jie neatitverti nuo gyvenamosios patalpos ir nuo budinčių pareigÅ«nų, kurie žiÅ«rėdavo pro kameros duryse įrengtas skylutes; kamerose nebuvo įrengtos kėdės ar suolai kur bÅ«tų galima atsisėsti; nebuvo galimybės pasinaudoti duÅ¡u du kartus per savaitę, o kartais ir vienÄ kartÄ , pavyzdžiui, grįžus po etapavimo, dažnai nebuvo Å¡ilto (karÅ¡to) vandens; kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, nebuvo atliekama deratizacija, dezinfekcija, jos buvo atliekamos nesavalaikiai arba tik po daugkartinių praÅ¡ymų, atlikta deratizacija, dezinfekcija bÅ«davo neefektyvi ir iÅ¡ karto po tokios procedÅ«ros, neiÅ¡vėdinus kameros, laikomi asmenys buvo vedami atgal į kamerÄ .

Nurodo, kad dėl Å¡ių aplinkybių įsiveisdavo kÅ«no parazitai, kÅ«nas ne kartÄ buvo sukandžiotas blakių, nebuvo kur atsisėsti – buvo galima tik gulėti lovose, buvo priverstas kvėpuoti nuodais skirtais parazitams. 3 000 € dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ praÅ¡o priteisti už tai, kad: areÅ¡tinėje maistas nebuvo pakankamai kaloringas ir skanus, dažnai neatitiko nustatyto kiekio, buvo atÅ¡alęs, nebuvo tiekiamas dietinis maitinimas, kurį pareiÅ¡kėjui buvo paskyręs gydytojas; karÅ¡tas maistas tiekiamas tik kartÄ per parÄ pietums, o pusryčiams ir vakarienei buvo tiekiamas sausas maisto davinys; maistÄ dalindavo nesilaikant higieninių reikalavimų; dažnais atvejais nebuvo atsižvelgiama į praÅ¡ymus laikyti pareiÅ¡kėjÄ su nerÅ«kančiais asmenimis.Mano, jog tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas buvo baudžiamas kankinant.

Nurodo, jog patyrė neigiamÄ poveikį garbei ir orumui, sveikatos bÅ«klei, psichologinei bÅ«senai. Teigia, kad pažeidimų aplinkybės yra visuotinai žinomos ir ne kartÄ atlikusios patikrinimus įvairios kompetentingos institucijos bei komisijos tai pripažino. Nurodo, kad dėl nurodytų pažeidimų patyrė fizinius skausmus, dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais, dėl ko sutriko miegas, jautė nuolatinę baimę, nepasitikėjimÄ savimi.

Tauragės AVPK, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Teigia, kad pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. spalio 10 d. skirtingais laikotarpiais iÅ¡ viso buvo laikomas 37 paras. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų su skundais ar praÅ¡ymais į Tauragės AVPK nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sÄ lygų areÅ¡tinėje bÅ«tų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai ir kt.

Teigia, jog per parÄ kameroje laikomų asmenų skaičius yra kintantis ir tai turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. PaaiÅ¡kina, kad plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ . Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas buvimo areÅ¡tinėje metu nesiskundė dėl kamerose laikomų asmenų skaičiaus ir jam tenkančio ploto. Nurodo, kad vadovaujantis teisės aktais iÅ¡kvietimo signalizacijos mygtukai yra įrengiami, tik kamerose kuriose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.Teigia, kad pagal Sveikatos priežiÅ«ros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalÄ matyti, jog pareiÅ¡kėjas 2017 m. vasario 9 d. pareikalavo persiriÅ¡ti rankÄ ties alkÅ«ne, nes buvo trys įbrėžimai ir jam buvo suteikta medicininė pagalba, t. y. sutvarstyta su bintu bei medicininiu tepalu.

PaaiÅ¡kina, kad areÅ¡tinėje yra įrengtas atskiras medicinos kabinetas, kuriame apžiÅ«ros atliekamos privačiai ir asmeniÅ¡kai, apžiÅ«rima po vienÄ asmenį. Nurodo, kad iÅ¡ AreÅ¡tuoto asmens kortelės matosi, jog pareiÅ¡kėjas jokių kitų sveikatos nusiskundimų neturėjo. Teigia, kad iÅ¡ AreÅ¡tuoto asmens kortelėje taip pat matyti, jog pareiÅ¡kėjas daugeliu atveju, kai jam buvo siÅ«loma pasivaikščioti kiemelyje, jis atsisakydavo. Nurodo, jog Å¡iuo metu policijos areÅ¡tinės languose yra įrengtos orlaidės, jos yra skaidraus stiklo, atsidaro.

Teigia, kad kameroje Nr. 3, kurioje ir buvo patalpintas pareiÅ¡kėjas 2017 m. sausio, vasario mėnesiais, mechaninė vėdinimo sistema veikia. PaaiÅ¡kina, kad dirbtiniam apÅ¡vietimui padidinti bÅ«tina papildomai įrengti Å¡viestuvus, pakeisti visÄ areÅ¡tinės instaliacijÄ , tačiau tam netikslinga skirti lėšas, nes numatoma visos areÅ¡tinės rekonstrukcija. Nurodo, jog tiek oro temperatÅ«ra tiek oro santykinės drėgmė atitinka reikalavimus. Teigia, kad areÅ¡tinėje 2013 metais buvo atliktas kapitalinis remontas.

PaaiÅ¡kina, jog areÅ¡tinėje yra vedamas Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo atlikimo (registravimo) žurnalas, kuriame ir kad areÅ¡tinės patalpose ozonavimas (pelėsio naikinimas), deratizacija ir dezinfekcija atliekami kiekvienÄ mėnesį. Teigia, kad skalbimo paslaugas teikia įmonės pagal sutartis ir pažymi, kad patalynė yra keičiama iÅ¡vykus asmeniui iÅ¡ areÅ¡tinės kameros, todėl atvykęs kitas asmuo miega lovoje, kurioje patalynė yra iÅ¡plauta ir dezinfekuota. Nurodo, kad visose kamerose įrengtas 100x142 cm ploto sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara.

Teigia, kad areÅ¡tinės kameras turi valytis patys laikomi asmenys ir kad tam yra skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Nurodo, jog areÅ¡tinėje laikomiems asmenims ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, o naujai į policijos areÅ¡tinę uždarytiems areÅ¡tantams ar iÅ¡ kitų laisvės apribojimo vietų atvykusiems areÅ¡tantams, jei jie pageidauja, tÄ pačiÄ dienÄ ar esant dideliam skaičiui areÅ¡tantų ar Å¡iems atvykus vakare (po 22 val.) – ne vėliau kaip kitÄ dienÄ sudaroma galimybė pasinaudoti duÅ¡u.

PaaiÅ¡kina, kad areÅ¡tinėje laikomų asmenų maitinimÄ atlieka įmonė pagal sutartį, jiems tiekiamas vienodas ir subalansuotas maistas, kuris atitinka maisto higienos normas, jie yra maitinami 3 kartus per dienÄ , o nepilnamečiai 4 kartus per dienÄ . Nurodo, kad dėl maisto kokybės iÅ¡ pareiÅ¡kėjo jokių skundų negauta.Teigia, kad pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinės kameroje buvo laikomas neilgÄ laiko tarpÄ , todėl laikymo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui negalėjo sukelti neigiamų iÅ¡gyvenimų, diskomforto, psichologinės kančios, streso ir sumenkinti pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kojo orumo.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas savo skunde iÅ¡dėsto bendro pobÅ«džio teiginius bei nepateikia jokios faktinės argumentacijos, remiantis kuria bÅ«tų galima konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktÄ , nepateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, jog jis buvo laikomas žiauriomis, higienos normų neatitinkančiomis sÄ lygomis ir kad dėl to bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata.Administracinės bylos proceso Å¡alys, jų atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų jÄ iÅ¡nagrinėti, todėl byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės bylos Å¡alims nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis). Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas S. B. kreipėsi skundu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, atsiradusiÄ dėl neteisėtų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų laikant jį Å¡io komisariato areÅ¡tinėje.

Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu. Dėl ginčo laikotarpio, teisinio reglamentavimo ir įrodinėjimo Pagal pareiÅ¡kėjo pateiktÄ Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2017 m. kovo 30 d. raÅ¡tÄ Nr. 85-S-5412(8.1.40) „Dėl informacijos“ pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje buvo laikomas nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2016 m. lapkričio 13 d., (6 paras), nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d., (3 paras).

Pagal Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinės virÅ¡ininko 2018 m. sausio 16 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 85PR2-517 „Dėl informacijos suteikimo“ (toliau – ir Tarybinis praneÅ¡imas) pateikiamÄ informacijÄ matyti, kad pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. sausio 12 d. (15 parų), nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. sausio 26 d. (3 paras), nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. vasario 9 d. (3 paras), nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. (6 paras), nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. (6 paras), nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gegužės 23 d. (6 paras), nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. (2 paras), nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2017 m. spalio 10 d. (6 paras).

Tauragės AVPK nepateikia tikslių duomenų kokiomis valandomis pareiÅ¡kėjas atvykdavo ir iÅ¡vykdavo iÅ¡ areÅ¡tinės, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu periodiÅ¡kai areÅ¡tinėje buvo laikomas 56 paras.Bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnis nustato, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarkÄ , taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas.Nustatyti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ (kardomÄ jį kalinimÄ ) vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį yra Suėmimo vykdymo įstatymo paskirtis (Suėmimo vykdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse laikomiems asmenims taikomos Suėmimo vykdymo įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos; teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras (Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnis nustato, kad Tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Å io įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas pagal tuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Å io įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai, o Å¡io straipsnio 3 dalyje – kad vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.Nuo 2007 m. birželio 3 d. teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ nustatė Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau – ir AreÅ¡tinių veiklos taisyklės), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 (Areštinių veiklos taisyklių 1 punktas). 2008 m. liepos 9 d. priimtas Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas Nr. 5-V-382 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-356 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 5-V-177 „Dėl kai kurių Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymų policijos areštinių veiklos klausimais pripažinimo netekusiais galios“ 1.1 punktu pripažintas netekusius galios Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymas Nr. 5-V-356 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“, 1.2 punktu pripažintas netekusius galios Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2008 m. liepos 9 d. įsakymas Nr. 5-V-382 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-356 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, o šio įsakymo 2 punkte nustatyta, kad šio įsakymo 1 punktas įsigalioja vidaus reikalų ministrui patvirtinus Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles.Nuo 2017 m. balandžio 4 d.

Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytos kardomosios priemonės – suėmimo (kardomojo kalinimo) vykdymo tvarkos ir sÄ lygų įgyvendinimÄ , taip pat suimtųjų ir pagal Suėmimo vykdymo įstatymÄ jiems prilyginamų asmenų bei kitų suimtojo statuso neturinčių asmenų, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, gali bÅ«ti laikomi teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse (toliau – ir areÅ¡tantai), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d.

įsakymu Nr. 1V-247 (AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių 1 punktas).Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areÅ¡tinėse dirbančių policijos pareigÅ«nų bei kitų darbuotojų teises ir pareigas, taip pat policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apsaugos ir priežiÅ«ros tvarkÄ nustato Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 (Instrukcijos 1 punktas).Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (HN 134:2015 1 punktas).Teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinės medicinos punkto (kabineto) (toliau – medicinos punktas) veiklos tikslus, funkcijas, darbuotojų pareigas, teises, atsakomybę, bendradarbiavimÄ , įrangai keliamus reikalavimus nustato Lietuvos medicinos normÄ MN 129:2004 „Teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinės medicinos punktas (kabinetas)“ (toliau – ir MN 129:2004), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-8 (MN 129:2004 1 punktas).Fiziologines mitybos normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“.Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atklikimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikÅ¡mingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ detalizuojančias aplinkybes.

Remiantis teismų praktika, pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Dėl kameros ploto tenkančio vienam asmeniui Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina inter alia iÅ¡ jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punktas nustatė, kad vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).

AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių 58 punkte taip pat nustatyta, kad policijos areÅ¡tinės kameroje vienam areÅ¡tantui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas). Atsiliepime nurodyta, kad sanitarinių mazgų plotai areÅ¡tinių kamerose yra 1,42 kv. m (100 x 142 cm). Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2017 m. kovo 30 d. raÅ¡to Nr. 85-S-5412(8.1.40) „Dėl informacijos“ ir Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinės virÅ¡ininko 2018 m. sausio 16 d. tarnybiniame praneÅ¡imo Nr. 85PR2-517 „Dėl informacijos suteikimo“ duomenimis Tauragės AVPK areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjÄ laikant kameroje Nr. 3, kurios plotas 12,68 kv. m, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 iki 2016 m. lapkričio 24 d., t. y. 3 paras, vienÄ , neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto, vienam asmeniui teko 11,26 kv. m (12,68 kv. m – 1,42 kv.

m) kameros ploto, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. sausio 5 d., t. y. 8 paras, su vienu asmeniu – 5,63 kv. m ((12,68 kv. m – 1,42 kv. m) / 2 asmen.), nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. sausio 12 d., t. y. 7 paras, su dviem asmenimis – 3,75 kv. m ((12,68 kv. m – 1,42 kv. m) / 3 asmen.), nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. sausio 26 d., t. y. 3 paras, su vienu asmeniu – 5,63 kv. m, nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. vasario 9 d., t. y. 3 paras, vienÄ â€“ 11,26 kv. m (12,68 kv. m – 1,42 kv. m), nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d., t. y. 2 paras, su vienu asmeniu – 5,63 kv. m.PareiÅ¡kėjÄ laikant kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2017 m. spalio 7 d., t. y. 3 paras, vienÄ , neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto, vienam asmeniui teko 11,18 kv. m (12,60 kv. m – 1,42 kv.

m) kameros ploto, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 8 d. iki 2017 m. spalio 10 d., t. y. 3 paras, su vienu asmeniu – 5,59 kv. m ((12,60 kv. m – 1,42 kv. m) / 2 asmen.).PareiÅ¡kėjÄ laikant kameroje Nr. 5, kurios plotas 11,86 kv. m, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. gegužės 9 d., t. y. 6 paras, vienÄ , ir laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 16 d., t. y. 6 paras, taip pat vienÄ , neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto, vienam asmeniui teko 10,44 kv. m (11,86 kv. m – 1,42 kv.

m) kameros ploto.PareiÅ¡kėjÄ laikant kameroje Nr. 7, kurios plotas 6,74 kv. m, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2016 m. lapkričio 13 d., t. y. 6 paras, vienÄ , ir laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gegužės 23 d., t. y. 6 paras, taip pat vienÄ , neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto, vienam asmeniui teko 5,32 kv. m (6,74 kv. m – 1,42 kv.

m) kameros ploto.Taigi, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjÄ laikant Tauragės AVPK areÅ¡tinėje, teisės aktais nustatytas vienam asmeniui turintis tekti gyvenamojo ploto dydis, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto, buvo pažeistas pareiÅ¡kėjÄ laikant kameroje Nr. 3 nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. sausio 12 d., t. y. 7 paras, su dviem asmenimis, kai tuo metu vienam asmeniui teko 3,75 kv. m. Kitais laikotarpiais Å¡is plotas svyravo nuo 5,32 kv. m iki 11,26 kv. m, todėl pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ daugiau nebuvo pažeista.

Dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu PareiÅ¡kėjui skundžiantis privatumo neužtikrinimu naudojantis sanitarinių mazgu, pažymėtina, jog atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad kamerose įrengti 100 x 142 cm ploto sanitariniai mazgai su 120-130 cm aukščio pertvara. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ ar akutę.

Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017ir kt.).

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas iki lubų nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turėtų bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys. Pagal EŽTT praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Atsižvelgiant į tai, jog visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015), konstatuojama, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog tualetai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas įrengti taip, kad pareiÅ¡kėjas galėjo privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų.

Teismas daro iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis areÅ¡tinės kamerose įrengtais tualetais, jį lakant ginčo laikotarpiu (56 paras), galėjo bÅ«ti pažeista. Dėl signalizacijos (aliarmo) mygtuko Instrukcijos 3.3 punkte nurodyta, kad nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – vaizdo stebėjimo bei ryÅ¡io tarp areÅ¡tinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areÅ¡tinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigÅ«no sistema, kai areÅ¡tinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areÅ¡tinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigÅ«nu, stebinčiu areÅ¡tinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės. Taigi iÅ¡kvietimo-signalizacijos (aliarmo) mygtukų įrengimas kamerose, kuriose nėra yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, teisės aktai nenustatytas.

Dėl kitų pareiÅ¡kėjo nurodomų galimų pažeidimų Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Å io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad suimtieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprÅ«pinami drabužiais ir avalyne pagal sezonÄ .

Å io straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę) ir apatinius drabužius. Å io straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas.

Å io straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Å io įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtiesiems turi bÅ«ti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 54-58 punktai reglamentavo policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimų organizavimÄ , 59-69 punktai – maitinimo tvarkÄ , 70-79 sveikatos priežiÅ«rÄ .

AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių 38-42 punktai reglamentuoja areÅ¡tantų pasivaikščiojimÄ . Å ių taisyklių 51-57 punktai reglamentuoja areÅ¡tantų sveikatos priežiÅ«rÄ . AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių 58-67 punktai reglamentuoja areÅ¡tantų materialinį buitinį aprÅ«pinimÄ . Pažymėtina, kad HN 134:2015 3 punkte nustatyta, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.Lietuvos Respublikos seimo kontrolierių įstaigos 2017 m. kovo 28 d. ataskaitoje Nr. 2017/1-20 „Dėl žmogaus teisių padėties Ukmergės rajono policijos komisariato, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėse ir laikino sulaikymo patalpose, biržų rajono policijos komisariato, KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato ir Kauno rajono policijos komisariato laikino sulaikymo patalpose“ nurodyta, kad 2017 m. vasario 2-13 d. atliktas patikrinimas siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti žmogaus teisių padėtį, be kitų, ir Tauragės AVPK areÅ¡tinėse ir laikino sulaikymo patalpose.

Å ios ataskaitos iÅ¡vadose dėl Tauragės AVPK nurodyta, kad: neužtikrinamas privatumas laikomiems asmenims naudojantis sanitariniu mazgu; sudaromos prielaidos pažeisti asmenų privatumÄ , kuomet jie sveikatos priežiÅ«ros specialistų yra apžiÅ«rimi kamerose (stebint ir kitiems ten esantiems sulaikytiesiems) arba koridoriuje Å¡alia laikino sulaikymo patalpų; asmenys nebuvo apžiÅ«rėti sveikatos priežiÅ«ros specialisto per 24 val.; specialiame žurnale nenurodyti apžiÅ«ros laikas ir iÅ¡oriniai kÅ«no sužalojimai, jeigu jų buvo; neatliekamas niežais arba utelėmis užsikrėtusių asmenų sanavimas; sanuotiems asmenims skirta apranga buvo neÅ¡vari, be to, iÅ¡ labdaros gaunami drabužiai nėra skalbiami ar kitaip dezinfekuojami prieÅ¡ perduodant juos sanuotiems asmenims; laikino sulaikymo patalpos, iÅ¡ jų iÅ¡leidus niežais arba utelėmis užsikrėtusį asmenį, nėra dezinfekuojamos; areÅ¡tinėje laikomiems asmenims nesudarytos tinkamos sÄ lygos iÅ¡sidžiovinti iÅ¡skalbtus skalbinius (drabužius); maitinimo paslaugas teikiančios įmonės paruoÅ¡tas maistas, kuris patiekiamas areÅ¡tinėje laikomiems asmenims, nėra tikrinamas; areÅ¡tinės pasivaikščiojimo kiemelyje neužtikrinama Å¡vara; areÅ¡tinės darbo sÄ lygos turi neigiamÄ poveikį ir pareigÅ«nų, dirbančių Å¡iose patalpose, darbo sÄ lygoms bei kokybei; elektroniniame registre nėra slaugytojo įrašų; areÅ¡tinės kamerose pastatytos dviejų aukÅ¡tų lovos, todėl, apgyvendinus maksimalų sulaikytųjų skaičių, Å¡ios patalpos neatitinka vienam sulaikytajam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo; areÅ¡tinės kamerose esantys sanitarinių mazgų, praustuvių įrenginiai, taip pat elektros instaliacija (kiÅ¡tukiniai lizdai ir jungikliai) techniÅ¡kai netvarkingi; kamerų patalpos neatitinka teisės aktuose nustatytų vėdinimo ir apÅ¡vietimo reikalavimų; areÅ¡tinės kameros sanitariniuose mazguose nėra užtikrinama Å¡vara; ant kamerų sienų ir lubų matomas pelėsių grybelis; nėra užtikrinamas teisės aktuose numatytas inventorius (kabliukai drabužiams); kamerose trÅ«ksta muilo ir tualetinio popieriaus; sulaikytiems asmenims iÅ¡duodami ne po du, bet po vienÄ rankÅ¡luostį, vienÄ paklodę; taip pat iÅ¡duodamas prastos bÅ«klės minkÅ¡tasis inventorius (dėmėtos, neÅ¡varios, nemalonaus kvapo antklodės ir pagalvės).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. birželio 14 d. raÅ¡te Nr. 2.7-525(16.3.187.7.06) „Dėl praÅ¡ymo“ nurodyta, jog neplaninio patikrinimo metu kamerose Nr. 5 ir Nr. 7 dirbtinė apÅ¡vieta nevertinta. Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyrius raÅ¡tu pranešė apie planuojamÄ visos areÅ¡tinės rekonstrukcijÄ , kurios metu bus pakeista elektros instaliacija. Po rekonstrukcijos bendra dirbtinė apÅ¡vieta atitiks HN 134:2015 reikalavimus.

Patikrinimo metu įvertinta, kad kamerose Nr. 5, Nr. 7 ant sienų, lubų esantis pelėsis buvo naikintas ozonavimu, todėl HN 134:2015 pažeidimo nenustatyta. Pranešė, kad dėl pareiškėjo skunde minimų „pyšų”, nuodegų požymių kameroje Nr. 7 HN 134:2015 nereglamentuoja.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. vasario 21 d. rašte Nr. 2.7-102(16.3.187.7.06) „Dėl skundo“ nurodyta, kad operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, jog kameroje Nr. 3 pažeisti HN 134:2015 14 punkto (bendra dirbtinė apšvieta neatitinka reglamentuojamo dydžio), 16 punkto (oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė yra mažesnės nei reglamentuojama), 39 punkto (ant sienų, lubų yra vizualiai matomų pelėsių) reikalavimai.

Kitų pažeidimų nenustatyta. Nustatyta, kad kameroje Nr. 3 veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema bei oro judėjimo greitis atitinka HN 134:2015 16 punkto reglamentuojamÄ dydį Å¡altuoju metų laiku. Nustatyta, kad AreÅ¡tinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius nariuotakojų ir graužikų buvimo pėdsakus – jų naikinimas.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. vasario 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-5 (16.16.8.7.12) nurodyta, jog Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinė pažeidė HN 134:2015 patvirtintos 14 punkto (bendra dirbtinė apÅ¡vieta neatitinka reglamentuojamo dydžio), 16 punkto (oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė yra mažesnės nei reglamentuojama), 39 punkto (kameroje Nr. 3 ant sienų, lubų yra vizualiai matomų pelėsių) reikalavimai.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. gegužės 12 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-39(16.16.8.7.12) nurodyta, jog paÅ¡alinti 2017 m. vasario 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-5 (16.16.8.7.12) nurodyti HN 134:2015 16 punkto (kameroje Nr. 3 oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė atitinka reglamentuojamÄ ) ir 39 punkto (kameroje Nr. 3 nuo sienų, lubų pelėsiai paÅ¡alinti) pažeidimai.

HN 134:2015 14 punkto pažeidimas nepašalintas – bendra dirbtinė apšvieta neatitinka reglamentuojamo dydžio reikalavimo.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. birželio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-69(16.16.8.7.12) nurodyta, jog Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinė nepažeidė HN 134:2015 39 punkto (kameroje Nr. 5, Nr. 7 pelėsis ant sienų, lubų naikintas) reikalavimo.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-119(16.16.8.7.12) nurodyta, jog Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinė nepažeidė HN 134:2015 20, 34, 35, 37, 39, 41, 42 punktų reikalavimų, o HN 134:2015 14, 16 punktų reikalavimai susiję su pastato rekonstrukcija nevertinti.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2017 m. gegužės 10 d. raÅ¡tu Nr. 62V5-(62.5)-248 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad UAB „Girupis” nuo 2017 m. vasario 25 d. koregavo valgiaraÅ¡tį atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-863 „Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos“ pritaikant fizinio aktyvumo koeficientų 1,4 - atitinkantį labai mažo intensyvumo fizinį aktyvumÄ (sėdimas darbas ir pasyvus laisvalaikis), kuris atitinka fizinio aktyvumo sÄ lygas Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinėje.

Atkreipė dėmesį, kad Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinėje laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose asmenims deÅ¡imties dienų valgiaraÅ¡tis yra sudarytas atsižvelgiant į rekomenduojamos paros energijos normas suaugusiems pagal amžiaus grupes, laikomų tardomų asmenų lytį, taikant maksimalų energinės vertės vidurkį, o individualÅ«s valgiaraščiai nėra ruoÅ¡iami. Pažymėjo, kad įvertinus UAB „Girupis“ pateiktÄ valgiaraÅ¡tį nustatyta, kad rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos nedirbantiems asmenims (vyrams ir moterims), laikomiems Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinėje atitinka Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 510 I ir II skyriaus reikalavimus.Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2017 m. vasario 28 d. raÅ¡tu Nr. 62V5-(62.5)-116 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog tikrinimo dienÄ patiekalus iÅ¡dalino UAB „Girupis“ darbuotoja su pilnos komplektacijos darbo apranga (chalatas, galvos apdangalas, vienkartinės pirÅ¡tinės).

Viešojo maitinimo patiekalai buvo patiekiami uždaruose vienkartiniuose induose, tačiau kamerų langeliai kur dedami patiekalai vizualiai nešvarūs, vietomis padengti korozija. Informavo, kad 2017 m. vasario 22 d. iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto gautame tyrimų protokole Nr. 1-17/04147/1CH rezultatų vertinimo išvadoje pažymima, kad nustatyta energinė vertė (155kcal/100g) yra 56 % didesnė negu deklaruoja gamintojas (99 kcal/100 g.).Išanalizavus minėtų kompetentingų institucijų patikrinimų rezultatus, konstatuotina, jog dalis pareiškėjo nurodomų pažeidimų, susijusių su privatumu naudojantis sanitariniu mazgu bei apžiūrint sveikatos priežiūros specialistams, su tinkama sveikatos priežiūra, su sveika, saugia, švaria ir higieniška aplinka, su tinkamu maitinimu bei su tinkamu buitiniu materialiniu aprūpinimu pasitvirtino.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai, be to, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos prigimtis apsprendžia ribotas galimybes jos dydį apskaičiuoti itin tiksliai, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . Neturtinės žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingus kriterijus, taip pat į kitus kriterijus, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do.

Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ ; į pragyvenimo lygį (pvz., LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrÄ materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Darytina iÅ¡vada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, iÅ¡samių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjÄ ginčo laikotarpiu laikant Tauragės AVPK areÅ¡tinėje kameroje Nr. 3 nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. sausio 12 d., t. y. 7 paras, su dviem asmenimis, kai tuo metu vienam asmeniui, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto, teko 3,75 kv. m kameros ploto, buvo pažeistas teisės aktais nustatytas vienam asmeniui turintis tekti gyvenamojo ploto dydis.

Be to, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjÄ laikant areÅ¡tinėje (56 paras) buvo pažeista jo teisė į privatumÄ naudojantis areÅ¡tinės kamerose įrengtais tualetais. Byloje pateiktų dokumentų duomenimis dalis pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų, susijusių su privatumu naudojantis sanitariniu mazgu bei apžiÅ«rint sveikatos priežiÅ«ros specialistams, su tinkama sveikatos priežiÅ«ra, su sveika, saugia, Å¡varia ir higieniÅ¡ka aplinka, su tinkamu maitinimu bei su tinkamu buitiniu materialiniu aprÅ«pinimu pasitvirtino.Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu.

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Teismas spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas. Apibrėždamas laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų statusÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡skiriamus nuteistųjų teisinės padėties ypatumus.

Administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013 teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ Ä¯kalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013).PareiÅ¡kėjas nurodo, kad ginčo laikotarpiu jis kreipėsi į psichologinę tarnybÄ bei medikus dėl galvos ir gerklės skausmo ir kitų susirgimų, bei jam buvo paskirtas ambulatorinis gydymas.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. vasario 13 rašte Nr. 14/01-1961 „Dėl suimtojo S. B.“ nurodyta, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių atvyko 2017 m. sausio 12 d. 2017 m. suimtasis lankėsi Psichologinėje tarnyboje savo iniciatyva bei buvo kviečiamas pokalbiams dėl autoagresyvaus elgesio. Pareiškėjui skirta sustiprinta individuali priežiūra, buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu suimtasis badavo, žalojosi. Pareiškėjui nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. vasario 13 d. buvo skirta sustiprinta individuali priežiūra dėl prastos emocinės savijautos, išsakytų suicidinių minčių, įvardyto bandymo nusižudyti, vykusio laisvės atėmimo vietoje, ankstesnio autoagresyvaus elgesio. 2017 m. vasario 9 d.

į Å iaulių tardymo izoliatorių grįžo iÅ¡ Tauragės AVPK susižalojęs. Nurodyta, jog 2017 m. rugpjūčio 3 d. suimtasis buvo pakviestas pokalbiui pas psichologÄ dėl badavimo. Pokalbio metu nuotaika buvo gera, energingas. Teigė, badaujantis dėl administracijos elgesio. IÅ¡sakė norÄ bÅ«ti vežamas į ligoninę. Pokalbio metu buvo informuotas apie galimas fizines ir psichologines badavimo pasekmes. 2017 m. rugpjūčio 8 d. gautas tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 11/01-14992 dėl suimtojo autoagresyvaus elgesio, patirto 2017 m. rugpjūčio 7 d. 2017 m. rugpjūčio 8 d. suimtasis buvo pakviestas pokalbiui pas psichologÄ dėl autoagresyvaus elgesio, tačiau atvykti atsisakė. 2017 m. spalio 13 d. suimtasis buvo pakviestas pokalbiui pas psichologÄ dėl badavimo.

Pokalbio metu reiÅ¡kė susierzinimÄ dėl, suimtojo teigimu, nepratęsto anksčiau skirtos dietos termino. IÅ¡sakė savo poreikius dėl maitinimo, sÄ lygas dėl paskyrimo į kamerÄ , minėjo jaučiamÄ Ä¯tampÄ , girdimus liepiamojo pobÅ«džio balsus. PareiÅ¡kėjo apsilankymai pas psichologÄ užfiksuoti Suimtųjų ir nuteistųjų individualių priėmimų apskaitos žurnale, Suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale (psichologiniais klausimais).

Psichologinėje tarnyboje medikamentinis gydymas neskiriamas, sveikatos sutrikimai nediagnozuojami.Taigi byloje nėra duomenų, kad bÅ«tent minėti Tauragės AVPK pažeidimai pareiÅ¡kėjui sukėlė jam labiau juntamų fizinių skausmų, nepatogumų ar tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį. Nėra duomenų, jog tokiu bÅ«du atsakovės atstovas bÅ«tų tyčia ir sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), pažeidimai nebuvo ilgalaikiai.Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , į nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad dėl minėtų pažeidimų pareiÅ¡kėjui galimai buvo padaryta neturtinė žala, tačiau ne itin didelė ir reikÅ¡minga. Konstatuojama, kad Å¡iuo atveju įvertinus minėtų pažeidimų mastÄ ir trukmę, pareiÅ¡kėjo galimai patirtus nepatogumus teisingas ir proporcingas pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju yra 270 €.

PareiÅ¡kėjo skundas dėl Å¡ių pažeidimų tenkinamas iÅ¡ dalies. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 88 straipsnio 5 punktu, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, priteistinas 270 € neturtinės žalos atlyginimas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo S. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 270 € (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (j. a. k. 190453332).KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                         Laimutė Jokubauskaitė