08670c3d-d9bb-42dd-8bac-43fc607f4d46 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-1320-657/2020 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00146-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.5.11.; 3.5.24 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos G. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1320-887/2020, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjos skundas dėl antstolio veiksmų. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja G. K. 2020 m. sausio 13 d. pateikė skundÄ dėl antstolio S. V. veiksmų, kadangi antstolis 2019 m. spalio 15 d. nebuvo objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas, tiksliai neaprašė svarbios informacijos ir nesurašė sprendimo nevykdymo akto (b.l. 3-5).

2. Nurodė, kad skolininkas G. G. nevykdo Alytaus apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017, kuria nustatyta pareiÅ¡kėjos ir jos mažamečio sÅ«naus gyvenamoji vieta pareiÅ¡kėjos adresu bei skolininko ir vaiko bendravimo tvarka. Antstoliui nurodė visas aplinkybes, pateikė teismo ekspertizės aktus, garso įraÅ¡us, tačiau 2019 m. spalio 15 d. faktinių aplinkybių apraÅ¡yme nėra apraÅ¡yta svarbi informacija. Antstolis 2019 m. spalio 15 d. nuo 15 val. buvo atvykęs pareiÅ¡kėjos adresu, stebėjo, kaip skolininkas vykdo Alytaus apylinės raÅ¡tÄ Nr. 0127/2019/00745, ir konstatavo, kad skolininkas savo elgesiu nesudarė kliūčių sÅ«nui ir pareiÅ¡kėjai bendrauti, nedarė sÅ«nui įtakos, jam priimant sprendimÄ nepasilikti su motina, todėl pagal esamus duomenis nėra teisinio pagrindo suraÅ¡yti sprendimo neįvykdymo akto.

PareiÅ¡kėjos nuomone, antstolis privalėjo apraÅ¡yti esamÄ situacijÄ , kuri neatitiko vaiko interesų, bei pagal faktines aplinkybes ir suraÅ¡yti CPK 771 straipsnyje numatytÄ aktÄ dėl teismo sprendimo nevykdymo.

3. Antstolis S. V. 2020 m. sausio 20 d. patvarkymu Nr. S-2020-312 pareiÅ¡kėjos skundo netenkino ir jį persiuntė nagrinėti Alytaus apylinkės teismui (b.l. 1-2). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl antstolio S. V. veiksmų (b.l. 54-57).

5. Teismas sprendė, kad nors pareiÅ¡kėja nurodė, kad skundÄ teikia dėl antstolio 2019 m. gruodžio 20 d. patvarkymo ir 2019 m. gruodžio 2 d. pateikto pareiÅ¡kimo Nr. 5364, tačiau iÅ¡ skundo turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja skundžia antstolio 2019 m. lapkričio 6 d. raÅ¡tÄ â€žDėl pateikto praÅ¡ymo“ Nr. S-18-4200, kuriuo antstolis atsisakė suraÅ¡yti sprendimo nevykdymo aktÄ .

6. Antstolis 2020 m. sausio 20 d. patvarkyme Nr. S-2020-312 nurodė, kad 2019 m. spalio 15 d. skolininkas atvežė sÅ«nų G. į iÅ¡ieÅ¡kotojos gyvenamÄ jÄ vietÄ ir neatliko jokių veiksmų, trukdančių sÅ«nui bendrauti su motina G. K.. Skolininkas 2019 m. spalio 15 d. įvykdė vykdomajame raÅ¡te ir norminiuose teisės aktuose numatytas pareigas, todėl nebuvo teisinio pagrindo suraÅ¡yti CPK 771 straipsnyje numatyto sprendimo neįvykdymo akto.

7. Antstolis dalyvavo 2019 m. spalio 15 d. vykdant teismo sprendimÄ . Nurodė ir pareiÅ¡kėja patvirtino, kad skolininkas G. G. 2019 m. spalio 15 d. atvežė sÅ«nų į pareiÅ¡kėjos gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl, darytina iÅ¡vada, kad skolininkas G. G. 2019 m. spalio 15 d. sprendimÄ vykdė. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. balandžio 29 d. pažymoje Nr. (6.1.-2019/2020-162/39)PR-68 pateikta iÅ¡vada, kad G. G. nedraudžia sÅ«nui bendrauti su mama. Kadangi skolininkas G. G. 2019 m. spalio 15 d. vykdė teismo sprendimÄ , atvežė vaikÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos gyvenamÄ jÄ vietÄ ir antstolis neturėjo teisinio pagrindo suraÅ¡yti CPK 771 straipsnio 1 dalyje numatytÄ sprendimo nevykdymo aktÄ , antstolio S. V. veiksmus pareiÅ¡kėjos nurodytais motyvais ir argumentais pripažinti neteisėtais nėra pagrindo, dėl to pareiÅ¡kėjos skundas netenkintinas.

8. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-166-558/2020 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei G. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo., todėl pareiškėja, manydama, kad galimai pažeisti jos ir vaiko interesai, turi teisę teikti prašymus, formuluoti reikalavimus minėtoje civilinėje byloje.

9. Dėl kitų pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių nepasisako, kadangi jos išnagrinėtos civilinėje byloje Nr. 2YT-905-470/2020. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 10. Atskirajame skunde pareiškėja G. K. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo birželio 4 d. nutartį (b.l. 67).

11. Atskirajame skunde teigia, kad teismas, neįvertinęs visų įrodymų, kurie yra vykdomosios bylos Nr. 0127/19/00745 medžiagoje, vasario 13 d. atsiliepime, darė iÅ¡vadÄ , kad antstolio S. V. 2020 m. sausio 20 d. patvarkymas Nr. S-2020-312 yra pagrįstas. Teismas nepagrįstai vertino, kad antstolis S. V. 2020 m. sausio mėn. 20 d. patvarkyme Nr. S-2020-312 pažymėjo, kad savo elgesiu skolininkas G. G. nesudarė jokių kliūčių sÅ«nui G. ir iÅ¡ ieÅ¡kotojai G. K. bendrauti. Antstolis neturi kompetencijos vertinti, ar vaikui nebuvo daroma įtaka, jam priimant sprendimÄ nepasilikti su mama.

Teismas nevertino pareiškėjos byloje 2020 m. vasario 13 d. pateiktame atsiliepime pateiktų faktinių įrodymų. Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. balandžio 29 d. pažymoje Nr. (6.1.-2019/2020-162/39)PER-68 pateikta išvada, kad G. G. nedraudžia sūnui bendrauti su mama. Teismas nepagrįstai sprendė, kad skunde nurodytos aplinkybės yra išnagrinėtos civilinėje byloje Nr. 2YT-905-470/2021. Minėtoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas antstolio S. V. 2020 gruodžio 20 d. patvarkymas, o šiuo atveju nagrinėjama civilinė byla dėl antstolio 2020 m. sausio 20 d. patvarkymo Nr. S-2020-312 ir pareiškėjos 2020 m. sausio 13 d. skunde nurodytų aplinkybių.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja, manydama, kad galimai pažeisti jos ir vaiko interesai, turi teisę teikti prašymus, formuluodama reikalavimus, Alytaus apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-166-558/2020 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei G. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo. Minėta civilinė byla neturi nieko bendra su nagrinėjama byla, kurioje nagrinėjami antstolio procesiniai veiksmai ir atsisakymas juos atlikti.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , be to, patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

13. Šios bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų (neveikimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

15. Apeliantė teigia, kad antstolis 2019 m. spalio 15 d. faktinių aplinkybių apraÅ¡yme nenurodė svarbių esamos situacijos aplinkybių bei nevykdė pareigos suraÅ¡yti sprendimo nevykdymo aktÄ .

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje darė iÅ¡vadÄ , kad skolininkas G. G. 2019 m. spalio 15 d. vykdė teismo sprendimÄ , atvežė vaikÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl antstolis neturėjo teisinio pagrindo suraÅ¡yti CPK 771 straipsnio 1 dalyje numatytÄ sprendimo nevykdymo aktÄ . Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

17. Nagrinėjamu atveju antstoliui S. V. buvo pateiktas vykdyti Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017 2019 m. vasario 26 d. iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo (vykdomoji byla Nr. 0127/19/00745, b.l. 6-8). PareiÅ¡kėja 2019 m. liepos 23 d. antstoliui pateikė pareiÅ¡kimÄ â€žDėl Alytaus 2017 m. kovo 20 d. teismo sprendimo nevykdymo civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017“ bei praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad skolininkas G. G. nevykdo teismo sprendimo nuo 2019 m. liepos 15 d.

18. CK 3.3 straipsnio norma įtvirtina šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus. Jame numatytas ne tik sutuoktinių lygiateisiškumo, bet ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principai.

19. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Å ios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 str. 4 d.).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiÅ«ra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociÅ¡kai stabilaus jų ryÅ¡io formavimosi) pripažįstami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013, 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

21. Pažymėtina, kad tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, pareigos, susijusios su teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymu, pirmiausia gali bÅ«ti tiesiogiai nustatytos pačiame teismo sprendime (nutartyje), pavyzdžiui, nustatant tokio tėvo (motinos) pareigÄ atitinkamu metu pristatyti vaikÄ Ä¯ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) gyvenamÄ jÄ vietÄ . Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktÄ , taip užtikrinant vaiko teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius.

Atsižvelgiant į tai, ypatingÄ svarbÄ vykdant tokį sprendimÄ (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymÄ nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymÄ negalimÄ , bet ir pareigÄ imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io atkÅ«rimas ir palaikymas.

Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Aptariamuoju aspektu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu.

Todėl vertinant vaiko pareikÅ¡tÄ pozicijÄ kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, ar Å¡i pozicija yra visiÅ¡kai savarankiÅ¡ka, kategoriÅ¡ka, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis.

22. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis Å¡io straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymÄ yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai suraÅ¡o Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktÄ .

Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs paÅ¡alinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytÄ terminÄ neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, suraÅ¡ytÄ aktÄ antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.

23. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 24 punktas nustato, kad, vykdant nepiniginio pobÅ«džio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrÄ veiklÄ arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytÄ terminÄ sprendimo neįvykdo, antstolis suraÅ¡o sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ ir kreipiasi į teismÄ CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

Tokia pat tvarka kreipiamasi į teismÄ , kai nevykdomas nepiniginio pobÅ«džio teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Gavęs informacijÄ , kad sprendimo nevykdymas gali sukelti pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai arba turtui, antstolis apie susidariusiÄ situacijÄ nedelsdamas informuoja kompetentingas institucijas.

24. Remiantis Instrukcijos 25 punktu, vykdant kitus nepiniginio pobÅ«džio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtÄ vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ antstolis praneÅ¡a vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugÄ bet kurios iÅ¡ Å¡alių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo praÅ¡ymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas.

Vykdant nepiniginio pobÅ«džio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytÄ terminÄ sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei iÅ¡ieÅ¡kotojas, prireikus gali bÅ«ti kreipiamasi ir į iÅ¡ieÅ¡kotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ .

Antstoliui praÅ¡ant Å¡i informacija turi bÅ«ti pateikta raÅ¡tu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobÅ«dį ir jų vykdymo tvarkÄ . IÅ¡nagrinėjęs turimÄ medžiagÄ antstolis priima patvarkymÄ dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Å is patvarkymas ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ siunčiamas proceso Å¡alims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis suraÅ¡o sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ ir kreipiasi į teismÄ CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ antstolis suraÅ¡o ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

25. Vykdomosios bylos Nr. 0127/19/00745 duomenimis antstolis 2019 m. liepos 23 d. patvarkymu Nr. S-2019-4406 ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu Nr. S-2019-5222 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių ir skolininkÄ G. G., praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ bei paaiÅ¡kinimÄ apie galimÄ sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymÄ . Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. rugpjūčio 9 d. raÅ¡tu Nr. 11SD-2027 pateikė informacijÄ .

26. PareiÅ¡kėja 2019 m. rugsėjo 19 d. antstoliui pateikė praÅ¡ymÄ dalyvauti skolininkui G. G. pareiÅ¡kėjos sÅ«nų G. G. 2019 m. spalio 15 d. nuo 17 val. pristatant į pareiÅ¡kėjos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Antstolis 2019 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu „Dėl vykdymo eigos“ 2019 m. spalio 15 d. nuo 17 val. skolininkui pristatant pareiÅ¡kėjos sÅ«nų į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ pakvietė dalyvauti Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovÄ . Nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 6 d. pažymoje „Apie vykdymo eigÄ â€œ Nr. S-2019-6795 antstolis Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybai nurodė, kad 2019 m. spalio 15 d. nuo 17 val. skolininkas G. G. atvežė sÅ«nų G. adresu (duomenys neskelbtini). G. G. atsisakė eiti į G. K. butÄ . Pažymoje antstolis konstatavo, kad G. G. neatliko jokių veiksmų, kurie neleistų iÅ¡ieÅ¡kotojai G. K. bendrauti su sÅ«numi G. G..

27. PareiÅ¡kėja 2019 m. lapkričio 25 d. pateikė antstoliui pareiÅ¡kimÄ â€žDėl skolininko G. G. civilinės bylos Nr. 2-222-179/2017 teismo sprendimo nevykdymo“, kuriame nurodė, kad bendravimas su mažamečiu vaiku visiÅ¡kai nutrauktas. 2019 m. gruodžio 2 d. pareiÅ¡kėja antstoliui pateikė papildomus duomenis. 2019 m. lapkričio 6 d. (nurodant datÄ , galimai padarytas raÅ¡ymo apsirikimas) raÅ¡tu Nr. S-2019-8023 „Dėl pateikto praÅ¡ymo“ antstolis pareiÅ¡kėjai nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0127/19/00745 nėra teisinio pagrindo skolininko atžvilgiu suraÅ¡yti CPK 771 straipsnyje numatytÄ aktÄ .

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors pareiÅ¡kėja 2020 m. sausio 13 d. skunde nurodė, kad jį teikia dėl antstolio 2019 m. gruodžio 20 d. patvarkymo ir pateikto 2019 m. gruodžio 2 d. pareiÅ¡kimo Nr. 5364, tačiau iÅ¡ skundo turinio galima spręsti, jog iÅ¡ esmės ji skundžia antstolio 2019 m. lapkričio 6 d. raÅ¡tÄ â€žDėl pateikto praÅ¡ymo“, kuriuo antstolis atsisakė suraÅ¡yti sprendimo nevykdymo aktÄ .

28. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis S. V. kartu su Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste bei psichologe dalyvavo 2019 m. spalio 15 d. vykdant teismo sprendimÄ . Antstolis 2019 m. lapkričio 6 d. pažymoje „Apie vykdymo eigÄ â€œ Nr. S-2019-6795 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybai bei 2020 m. sausio 20 d. patvarkyme nurodė, kad skolininkas G. G. 2019 m. spalio 15 d. atvežė sÅ«nų į pareiÅ¡kėjos gyvenamÄ jÄ vietÄ , neatliko jokių veiksmų, trukdančių sÅ«nui bendrauti su pareiÅ¡kėja, darančių įtakÄ jo apsisprendimui, todėl tai, kad vaikas atsisakė su mama bendrauti, negali bÅ«ti vertinama kaip skolininko pareigų nevykdymas. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. balandžio 29 d. pažymoje Nr. (6.1.-2019/2020-162/39)PR-68 taip pat iÅ¡ esmės sutinkama, kad G. G. nedraudžia sÅ«nui bendrauti su mama (b. l. 41).

29. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad skolininkas G. G. 2019 m. spalio 15 d. vykdė teismo sprendimÄ , atvežė vaikÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl antstolis neturėjo teisinio pagrindo suraÅ¡yti CPK 771 straipsnio 1 dalyje numatytÄ sprendimo nevykdymo aktÄ .

30. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, susijusių 2019 m. spalio 15 d. faktinių aplinkybių, pareiškėjos nuomone, netinkamu aprašymu, nes šios aplinkybės yra išnagrinėtos civilinėje byloje Nr. 2YT-905-470/2020 (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu kiti atskirojo skundo argumentai skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi teisinės reikšmės.

32. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė vykdymo procesÄ reglamentuojančias teisės normas, o atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 33. AtskirÄ jį skundÄ atmetus iÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybei priteistinos 12,30 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,30 Eur (dvylika eurų ir trisdeÅ¡imt centų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas – 188659752, bankas – AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi iÅ¡laidos).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Žibutė Budžienė