0866fcd1-7e24-4263-8fd0-9efea1a56fb1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-149/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.3; 36.2; 37; 63.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 12 d.

Vilnius

            Â

Lietuvos

apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio

(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui R. I.,

atsakovui

V. B. ir jo atstovui advokatui Alfred Sokolovski, teismo posėdyje apeliacine

žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. B. įmonės „Akcesor“ apeliacinį skundÄ dėl

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.

2-131-431/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės Turto banko ieškinį atsakovui V. B. įmonei „Akcesor“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. B. įmonės „Akcesor“ priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei

Turto bankui dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Luokė“ (perregistruota į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Virsmas“).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas AB Turto bankas, bÅ«damas KB „Aurabankas“ teisių ir pareigų perėmėjas, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui V. B. įmonei „Akcesor“ ir patikslinęs reikalavimus prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1 250 000 Lt negrÄ Å¾intÄ paskolÄ ir 6 290,97 Lt palÅ«kanas.

Ieškovas nurodė, kad KB „Aurabankas“ 1994 m. lapkričio 29 d. sutartimi laidavo 1994 m.

lapkričio 28 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp KB „Balticbank“ ir V. B. įmonės „Akcesor“, įvykdymÄ , suteikė teisę KB

„Balticbank“ nesumokėtÄ skolÄ nuraÅ¡yti ne ginčo tvarka nuo KB „Aurabankas“ korespondentinės sÄ skaitos. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad atsakovui paskolos negrÄ Å¾inus pagal sutartyje nustatytus terminus, 1995 m. birželio 14 d. nuo KB „Aurabankas“ sÄ skaitos buvo nuraÅ¡yta 1 381 444,09 Lt atsakovo nesumokėtos skolos suma, todėl ieÅ¡kovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovÄ . IeÅ¡kovas taip pat prašė atstatyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių.

Atsakovas V. B. įmonė „Akcesor“ pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti nesudaryta 1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį su priedais, pasiraÅ¡ytÄ tarp KB „Balticbank“ ir atsakovo. Atsakovas nurodė, kad pagal sutartį pinigų faktiÅ¡kai negavo, o visÄ paskolos sumÄ pasiėmė UAB „Luokė“ atstovai, kuriems pinigus bankas iÅ¡mokėjo grynais. Atsakovo teigimu, kadangi jis pinigų negavo, paskolos sutartis pripažintina nesudaryta. Atsakovas pažymėjo, kad jis neprašė KB „Aurabankas“, kad Å¡is laiduotų už atsakovui suteikiamÄ paskolÄ , nepasirašė laidavimo sutarties.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 5 d. sprendimu nusprendė atnaujinti ieÅ¡kovui AB Turto bankui ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei ieÅ¡kinį patenkinti - priteisti ieÅ¡kovui AB Turto bankui iÅ¡ atsakovo V. B. įmonės „Akcesor“ 1 250 000 Lt skolÄ , 6 290,97 Lt palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Sprendime nurodyta, kad 1964 m. CK 216 straipsnis numatė, jog įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės, turimos Å¡ioje prievolėje. Teismas pažymėjo, kad tokia pati nuostata įtvirtinta kreditoriaus ir laiduotojo sutartyje, todėl laiduotojas KB „Aurabankas“, sumokėjęs kreditoriui už skolininkÄ pagal laidavimo sutartį, įgijo reikalavimo teisę į 1 381 444,09 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ V. B. įmonės „Akcesor“. AB Turto bankas 1996 m. birželio 4 d. KB „Aurabankas“ reorganizavimo įstatymo Nr. I-1362 pagrindu perėmė KB „Aurabankas“ prievoles ir teises, įskaitant ir reikalavimÄ Ä¯ skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal KB „Balticbank“ ir V. B. įmonės „Akcesor“ 1994 m. lapkričio 28 d. sudarytÄ paskolos sutartį Nr. 94-63 toje apimtyje, kurioje prievolė buvo įvykdyta laiduotojo KB „Aurabankas“ lėšomis.

Teismas nurodė, kad KB „Aurabankas“ reikalavimo teisė atsirado 1995 m. birželio 16 d. CK 84 straipsnio 1 dalis nustatė 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . KB „Aurabankas“ ieÅ¡kinį dėl pažeistų teisių gynimo Vilniaus miesto 1-jame apylinkės teisme pareiÅ¡kė 1995 m. rugsėjo 18 d. KB „Aurabankas“ teisių perėmėjas AB Turto bankas nebuvo informuotas apie teismo 2000 m. balandžio 28 d. nutartį, kuria ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtu. AB Turto bankas su ieÅ¡kiniu į Vilniaus apygardos teismÄ kreipėsi 2005 m. spalio 5 d. ir prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistÄ terminÄ paduoti ieÅ¡kinį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. kovo 31 d. nutartyje, ieÅ¡kovas nuo teisių pažeidimo pradžios – 1995 metų elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai (įsitraukė į bylos procesÄ , kaip teisių perėmėjas, sekė baudžiamosios bylos eigÄ , o negalėdamas toliau ginti savo teisių apylinkės teisme, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį apygardos teismui). Teismo įsitikinimu, ieÅ¡kovo teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Teismas konstatavo, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyti motyvai ir pagrindai, kuriais vadovaujantis jis prašė pripažinti nesudaryta 1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį Nr. 94-63, pasiraÅ¡ytÄ KB „Balticbank“ ir V. B. įmonės „Akcesor“, yra neteisėti ir nepagrįsti. 1964 m. CK 293 straipsnis nustatė, jog jeigu paskolos gavėjas pinigų faktiÅ¡kai negavo arba gavo jų mažiau negu nurodyta sutartyje, jis turi teisę nuginčyti visos paskolos arba jos dalies galiojimÄ . Paskolos sutarties santykiai tarp paskolos davėjo ir paskolos gavėjo buvo apibrėžti 1964 m. CK 291 straipsnyje, pagal kurį paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ . Pagal ginčo sutartį pinigų davėjas – KB „Balticbank“, pinigų gavėjas – V. B. įmonė „Akcesor“. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, jog atsakovas pasirašė paskolos sutartį ir sutarties priedus dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo. Tai sudaro pagrindÄ teigti, jog Å¡alys pasiraÅ¡yta sutartimi patvirtino savo valiÄ dėl prievolinių paskolos santykių atsiradimo, o pasiraÅ¡ant sutarties priedus dėl paskolos grÄ Å¾inimo termino pratęsimo patvirtino tų santykių tęstinumÄ , realiai vykdant prievolę po pinigų perdavimo nuosavybėn. Pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktÄ patvirtina 1994 m. lapkričio 30 d. KB „Balticbank“ memorialinis orderis Nr. 44, 1994 m. lapkričio 29 d. valiutos iÅ¡laidų orderis, iÅ¡ kurių matyti, kad paskolos suma buvo pervesta į atsakovo paskolinę sÄ skaitÄ Nr. 90478503, iÅ¡ kurios buvo mokami 1 250 000 Lt už perkamÄ užsienio valiutÄ . Valiutos pirkimo-pardavimo sandoris pasiraÅ¡ytas paskolos gavėjo V.

B. įmonės „Akcesor“, o tai sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog paskolos gavėjas realiai gavo ir disponavo jam nuosavybėn perduotais pagal paskolos sutartį pinigais. RaÅ¡ytiniai įrodymai sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad paskolos davėjas perdavė paskolos gavėjo nuosavybėn sutartyje numatytÄ paskolos sumÄ , todėl atsakovo argumentai ir reikalavimas dėl paskolos sutarties Nr. 94-63 pripažinimo nesudaryta 1964 m. CK 293 straipsnio pagrindu atmesti.

Kaip pažymima teismo sprendime, atsakovo nurodyta aplinkybė, jog paskolos sutarties pagrindu iÅ¡duotais pinigais naudojosi ne atsakovas, o trečiasis asmuo UAB „Luokė“, neturi reikÅ¡mės ginčo dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia iÅ¡sprendimui, nes konstatavus, jog pinigai paskolos davėjo buvo perduoti paskolos gavėjo nuosavybėn, tolesnis jų panaudojimas yra kitų teisės normų reguliuojamų santykių tarp kitų asmenų dalykas, kuriems negali bÅ«ti taikomas 1964 m. CK 293 straipsnis. Teismas pažymėjo, kad į bylÄ pateiktas patvirtinimas, kurį pasirašė trečiojo asmens UAB „Luokės“ atstovai, patvirtina reikÅ¡mingÄ ginčo nagrinėjimui aplinkybę, jog   1 250 000 Lt UAB „Luokė“ gavo iÅ¡ V. B. įmonės „Akcesor“, todėl UAB „Luokė“ teisiniuose santykiuose buvo ne su atsakovo kreditoriumi KB „Balticbank“, o su atsakovu. Dėl Å¡ios priežasties, teismo teigimu, trečiasis asmuo negali bÅ«ti atsakingas pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo.

Teismo aiÅ¡kinimu, atsakovo argumentai, jog laidavimo sutartis buvo sudaryta tarp dviejų bankų po to, kai buvo pasiraÅ¡yta paskolos sutartis, nieko apie tai nežinant paskolos gavėjui, neturi įtakos ginčo dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia iÅ¡sprendimui. 1964 m. CK 212 straipsnis nustatė, jog laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima įsipareigojimus prieÅ¡ kito asmens kreditorių, todėl sutartis raÅ¡ytine forma privalomai turi bÅ«ti sudaroma tarp laiduotojo ir kreditoriaus. Skolininko teisėms ir pareigoms grÄ Å¾inti pinigus pagal prisiimtÄ prievolę laidavimo sutartis iÅ¡ esmės neturi įtakos, nes įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina kreditoriaus teisės Å¡ioje prievolėje.

Teismas konstatavo, kad atsakovas, negrÄ Å¾indamas paskolos per sutartÄ terminÄ , pažeidė savo sutartines prievoles, numatytas CK 6.873 straipsnyje, o bÅ«tent pareigÄ grÄ Å¾inti paskolos sumÄ , todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteista 1 250 000 Lt paskolos suma. Paskolos sutarties sÄ lygose Å¡alys nustatė mokėtinas metinių palÅ«kanų normas ir jų mokėjimo tvarkÄ . Pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ 1995 m. birželio

15 d. inkasinį pavedimÄ Nr. 3 KB „Balticbank“ nusirašė nuo laiduotojo KB „Aurabankas“ 12 581,95 Lt palÅ«kanų už laikotarpį nuo 1995 m. kovo 20 d. iki birželio 14 d. IeÅ¡kovas prašė priteisti pusę Å¡ios sumos. Teismas, įvertinęs negrÄ Å¾intos paskolos dydį, laikotarpį, kuris praėjo nuo termino paskolos grÄ Å¾inimui, sutartinių santykių komercinį pobÅ«dį, konstatavo, kad praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos nėra per didelės, jų priteisimas neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 6 290,97 Lt palÅ«kanų.

Apeliaciniu skundu atsakovas V. B. įmonė „Akcesor“ praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Teismas, vertindamas įrodymus, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad paskolos gavėjas V. B. įmonė „Akcesor“ realiai gavo ir disponavo jam perduotais pagal paskolos sutartį pinigais.

2. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktais dokumentais, kuriuose yra aritmetinių klaidų. Be to, šių dokumentų tekstai prieštaringi. Šie dokumentai negalėjo būti pripažinti tinkamais įrodymais.

3. Teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties atnaujinimo. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

4. Teismas, pažeisdamas CPK nuostatas, be teisinio pagrindo neapklausė liudytojo L. G., kuris galėjo paliudyti svarbias aplinkybes, susijusias su paskolos sutarties pasiraÅ¡ymu, pinigų iÅ¡mokėjimu, valiutos pirkimu, daugkartiniais sutarties pratęsimais ir kitas aplinkybes, kurios galėjo turėti esminę reikÅ¡mę priimant teisingÄ teismo sprendimÄ .

IeÅ¡kovas AB Turto bankas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.875 straipsnio, kadangi apeliantas pinigus gavo. Paskolos davėjas KB „Balticbank“ nepažeidė CK 6.875 straipsnio, kadangi perdavė paskolos gavėjui V. B. įmonei „Akcesor“ nuosavybėn pinigus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto pateiktas patvirtinimas įrodo tik aplinkybę, jog tarp V. B. įmonės „Akcesor“ ir trečiojo asmens UAB „Luokė“ susiklostė paskolos santykiai, kadangi trečiasis asmuo nurodė ne iÅ¡ KB „Balticbank“, bet iÅ¡ V. B. įmonės „Akcesor“ gavęs 1 250 000 Lt. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus motyvus apie neva atsakovo negautÄ paskolÄ paneigia Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 5 d. iÅ¡teisinamajame nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-08/04 konstatuotos aplinkybės.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atsakovo apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys ir atmestas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis, yra pagrįstas ir teisėtas. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 str.).Â

Byloje nustatytos aplinkybės, kad 1994 m. lapkričio 28 d. KB „Balticbank“ ir V. B. įmonė „Akcesor“ sudarė

paskolos sutartį Nr. 94-63, kuria KB „Balticbank“ įsipareigojo suteikti V. B. įmonei „Akcesor“ 1 250 000 Lt paskolÄ ir atidaryti

paskolinę sÄ skaitÄ , o V. B. įmonė „Akcesor“ įsipareigojo panaudoti suteiktÄ paskolÄ tiksline paskirtimi pagal pateiktÄ bankui praÅ¡ymÄ ir paskolos naudojimo apraÅ¡ymÄ priede Nr. 1 prie Å¡ios sutarties (1.1.). Sutartyje nurodyta, kad KB „Balticbank“ perveda pinigus į konkrečiÄ sutartyje nurodytÄ

sÄ skaitÄ (1.2.). Paskola suteikta iki 1994 m. gruodžio 20 d. (2.1.). V. B. įmonė „Akcesor“ įsipareigojo už suteiktÄ paskolÄ mokėti

KB „Balticbank“ 27 procentus metinių palÅ«kanų nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos (3.1). PalÅ«kanos už naudojimÄ si suteikta paskola turi bÅ«ti sumokėtos paskolos grÄ Å¾inimo dienÄ , t. y. 1994 m. gruodžio 20 d. Nesumokėjus palÅ«kanų skaičiuojami delspinigiai, numatyti sutarties 3.4. punkte (3.3.) (t. 1, b. l. 4-5). Vėliau Å¡alių sudarytais sutarties priedais buvo keičiamas paskolos grÄ Å¾inimo terminas ir mokėtinų palÅ«kanų dydis (t. 1, b. l. 6-13).

1994 m. lapkričio 29 d. laidavimo sutartimi, kuriÄ sudarė KB „Balticbank“ ir KB „Aurabankas“, veikiantis kaip laiduotojas, siekiantis užtikrinti V. B. įmonei „Akcesor“ suteiktos 1 250 000 Lt paskolos grÄ Å¾inimÄ , priskaičiuotų palÅ«kanų ir galimų netesybų už 1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutarties Nr. 94-63 įsipareigojimų nevykdymÄ , sumokėjimÄ , sutarė, jog laiduotojas KB „Aurabankas“ įsipareigoja atlyginti KB „Balticbank“ visus Å¡io turėtus nuostolius, įskaitant ir negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , nesumokėtas palÅ«kanas ir netesybas, numatytas paskolos sutartimi Nr. 94-63, kuri buvo sudaryta tarp KB „Balticbank“ ir V. B. įmonės „Akcesor“. Sutartyje nurodyta, kad V. B. įmonei „Akcesor“ neįvykdžius savo įsipareigojimų, numatytų 1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartimi Nr. 94-63 ir jos papildymais, KB „Aurabankas“ suteikia teisę KB „Balticbank“ negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , priskaičiuotas palÅ«kanas ir netesybas be atskiro įspėjimo nuraÅ¡yti ne ginčo tvarka nuo KB „Aurabankas“ sÄ skaitos. KB „Aurabankas“ įvykdžius V. B. įmonės „Akcesor“ prievoles pagal 1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį Nr. 94-63, KB „Aurabankas“ pereina visos kreditoriaus teisės, numatytos minėta paskolos sutartimi (t. 1, b. l. 15).   Â

KB „Balticbank“ 1995 m. kovo 3 d. raštu, adresuotu V. B. įmonei „Akcesor“, pranešė, kad nuo 1995 m. kovo 3 d.

vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia 1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį ir nuraÅ¡o paskolÄ bei priskaičiuotus delspinigius nuo laiduotojo KB „Aurabankas“ sÄ skaitos (t. 2, b. l. 99). KB „Balticbank“ 1995 m. birželio 15 d. iÅ¡rašė inkasinį pavedimÄ Nr. 3 KB „Aurabankas“ ir pagal jį nuo KB „Aurabankas“ sÄ skaitos buvo nuraÅ¡yta 1 381 444,09 Lt (V. B. įmonės „Akcesor“ paskola – 1 250 000 Lt ir palÅ«kanos už atitinkamus laikotarpius – 131 444,09 Lt

- t. 1, b. l. 18). AB Turto bankas 1996 m. birželio 4 d. Ä®statymo Nr. I-1362 pagrindu perėmė KB „Aurabankas“ prievoles ir teises, tarp jų ir reikalavimÄ Ä¯ skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal KB „Balticbank“ ir V. B. įmonės „Akcesor“ 1994 m. lapkričio 28 d. sudarytÄ paskolos sutartį Nr. 94-63, ta apimtimi, kuria V. B. įmonės „Akcesor“ prievoles įvykdė laiduotojas KB „Aurabankas“.

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad V. B. skolÄ

kreditoriui KB „Balticbank“ sumokėjo laiduotojas  KB „Aurabankas“ 1995 m. birželio 16 d. Tuo

metu galiojusi 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis numatė 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . KB „Aurabankas“ ieÅ¡kinį dėl pažeistų teisių gynimo Vilniaus miesto 1-jame apylinkės teisme buvo pareiÅ¡kęs dar 1995 m. rugsėjo 18 d. Pagal šį ieÅ¡kinį civilinė byla tame teisme buvo sustabdyta, iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla dėl KB „Aurabankas“ turto pasisavinimo ir iÅ¡Å¡vaistymo. Byloje nėra duomenų apie tai, kokiu pagrindu buvo atnaujintas sustabdytos civilinės bylos nagrinėjimas nebaigus baudžiamosios bylos tyrimo, taip pat apie tai, jog apie teismo posėdžio laikÄ atnaujinus bylos nagrinėjimÄ bÅ«tų informuotas KB „Aurabankas“ teisių perėmėjas AB Turto bankas. Vilniaus miesto 1-as apylinkės teismas 2000

m. balandžio 28 d. priėmė nutartį, kuria KB „Aurabankas“ ieškinys atsakovui V. B. įmonei „Akcesor“ buvo paliktas nenagrinėtas dėl šalių

neatvykimo į teismo posėdį (žr. t. 1, b. l. 19-23).

KB „Aurabankas“ teisių perėmėjas AB Turto bankas su ieÅ¡kiniu į Vilniaus apygardos teismÄ kreipėsi 2005 m. spalio 5 d. bei reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Lietuvos apeliacinis teismas Å¡ioje byloje priimta 2006 m. kovo 31 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys buvo atmestas pritaikius ieÅ¡kinio senatį, ir bylÄ grÄ Å¾ino pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad „ieškovas nuo pažeistų teisių 1995 metais

pažeidimo pradžios elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai: po skolos atsakovui atsiradimo nedelsdamas pagal tuomet galiojusį teismingumÄ pareiÅ¡kė apylinkės teismui ieÅ¡kinį, sekė baudžiamosios bylos eigÄ ir, negalėdamas ginti savo teisių apylinkės teisme, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį apygardos teismui. IeÅ¡kovo pažeista teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujintas“ (t. 1, b. l. 204-208). Å i Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra įsiteisėjusi, joje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi tiek teismui, tiek bylos dalyviams.

Sprendžiant ieÅ¡kinio senaties atnaujinimo klausimÄ svarbi yra ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senatį buvo praleidęs nedaug, t.y. ieÅ¡kinį byloje padavė neužilgo po to, kai jam tapo žinomos aplinkybės apie KB „Aurabankas“ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio palikimÄ nenagrinėtu. Tokių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , ieÅ¡kinio senatį praleido dėl svarbių priežasčių bei yra svarbios aplinkybės šį praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti.Â

Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad ieÅ¡kovas nevykdė savo pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis ir domėtis nagrinėjamos bylos eiga, veikti už greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , nes tokių aplinkybių atsakovas neįrodė, o bylos medžiagos pagrindu tokių iÅ¡vadų taip pat negalima daryti. Apeliantas nenurodė objektyvių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovui ieÅ¡kinio senatį atnaujino nepagrįstai ir neteisėtai, todėl negalima sutikti su skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė ieÅ¡kinio senaties.

Dėl paskolos sutarties nesudarymo ir pinigų pagal sutartį negavimo

Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti nesudaryta 1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį Nr. 94-63 bei

vėlesnius sutarties priedus. Sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m.  CK 291 straipsnis numatė, kad paskolos

sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus ar rÅ«Å¡iniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ arba tiek pat tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės daiktų. Paskolos sutartyje paskolos davėjas gali

įsipareigoti pinigus ar daiktus paskolos gavėjui perduoti ateityje. 1964 m.  CK 293 straipsnis nustatė, kad jeigu

paskolos gavėjas pinigų faktiÅ¡kai negavo arba jų gavo mažiau negu nurodyta sutartyje, tai jis turi teisę nuginčyti visos paskolos sutarties arba jos dalies galiojimÄ . Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bylos įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neįrodė, kad jis pinigų pagal ginčo sutartį negavo, o juos esÄ iÅ¡ banko pasiėmė UAB „Luokė“ atstovai.

Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad jis pasirašė paskolos sutartį ir sutarties priedus, kuriais buvo keičiamos tam tikros sutarties sÄ lygos. Taigi paskolos sutarties Å¡alys paskolos sutartimi patvirtino savo valiÄ dėl prievolinių paskolos santykių atsiradimo, o pasiraÅ¡ant sutarties priedus buvo patvirtinti ir pratęsti Å¡alis siejantys teisiniai santykiai. Bylos įrodymai patvirtina ne tik pinigų iÅ¡ banko iÅ¡davimo atsakovui ir jų gavimo, bet ir atsakovo realios galimybės disponuoti gautais pinigais faktÄ . IÅ¡ 1994 m. lapkričio 30 d. KB „Balticbank“ memorialinio orderio Nr. 44 (t. 2, b. l. 11) bei 1994 m. lapkričio 29 d. valiutos iÅ¡laidų orderio (t. 2, b. l. 12) matyti, kad KB „Balticbank“ pervedė atsakovui V. B. įmonei „Akcesor“ paskolos pinigus į memorialiniame orderyje ir paskolos sutartyje

numatytÄ atsakovo sÄ skaitÄ . KitÄ dienÄ po paskolos sutarties sudarymo V. B. įmonė „Akcesor“ pirko iÅ¡ KB „Balticbank“ užsienio

valiutÄ (JAV dolerius) už 1 250 000 Lt pagal 1994 m. lapkričio 29 d. valiutos

pirkimo sandorį (t. 1, b. l. 14). Minėti dokumentai buvo pasirašyti V. B. įmonės „Akcesor“ ir KB „Balticbank“ atstovų. Tokios

aplinkybės leidžia teigti apie ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ faktiÅ¡kai susiejusius paskolos teisinius santykius, t.y. tai, kad atsakovas pinigus gavo ir jais realiai galėjo disponuoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V.

B. įmonė „Akcesor“ 1995 m. kovo 20 d. kreipėsi į bankÄ su praÅ¡ymu atidėti paskolos, gautos pagal 1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį Nr. 94-63, grÄ Å¾inimÄ nuo 1995 m. kovo 20 d. iki balandžio 19 d., su 27 procentų metinėmis palÅ«kanomis, užtikrinant prievolę KB „Aurabankas“ laidavimu (t. 2, b. l. 75). PraÅ¡yme atsakovas pažymėjo, kad 1 250 000 Lt paskola gauta pagal 1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį Nr. 94-63. Tokios aplinkybės taip pat patvirtina ne tik paskolos sutarties sudarymÄ , bet ir paskolos teisinių santykių tarp Å¡alių egzistavimÄ . Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad jis pinigų negavo, galimybės jais disponuoti neturėjo, kad pinigus iÅ¡ banko esÄ gavo kiti asmenys.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nustačius, jog pinigai buvo perduoti V. B. įmonei „Akcesor“, tolimesnis jų panaudojimas buvo jau paties atsakovo reikalas bei

kitų teisės normų reguliuojamų teisinių santykių dalykas. Firmos (UAB) „Luokė“ atstovai

rašytiniu patvirtinimu pripažino, kad ši firma 1994 m. lapkričio 29 d. iš V. B. įmonės „Akcesor“ gavo 1 250 000 Lt. Pinigai gauti apyvartinėms

lėšoms remiantis bendros veiklos sutartimi (t. 2, b. l. 34, 39). Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pati V. B. įmonė „Akcesor“ gautus pagal paskolos sutartį pinigus kitÄ dienÄ po paskolos sutarties sudarymo perdavė UAB „Luokė“. Minėtas raÅ¡ytinis patvirtinimas liudija aplinkybes, kad UAB „Luokė“ pinigus gavo iÅ¡ V. B. įmonės „Akcesor“, o ne iÅ¡ KB „Balticbank“, o taip pat leidžia teigti, jog atsakovas galėjo savo nuožiÅ«ra disponuoti pagal paskolos sutartį iÅ¡ banko gautais pinigais, įskaitant ir jų perdavimÄ bet kuriam asmeniui.

Byloje nėra įrodymų, kad KB „Balticbank“ bÅ«tų sieję paskolos teisiniai santykiai su UAB „Luokė“, o ne su V. B. įmone „Akcesor“. Tai, jog V. B. įmonė „Akcesor“ iÅ¡ banko gautus pinigus perdavė UAB „Luokė“ atstovui, nereiÅ¡kia, jog paskolos gavėju ir įsipareigojusiu paskolos davėjui asmeniu tampa UAB „Luokė“. Byloje nepateikti įrodymai, kad KB „Balticbank“ nebÅ«tų perdavęs pinigų atsakovui, o juos bÅ«tų tiesiogiai perdavęs UAB „Luokė“ atstovui ar atstovams. RaÅ¡ytinis patvirtinimas galėtų bÅ«ti V. B. įmonės „Akcesor“ reikalavimo trečiajam asmeniui UAB „Luokė“ buvimo ar jo pagrįstumo įrodymas, tačiau tai nėra Å¡ios nagrinėjamos bylos dalykas. Kadangi paskolos gavėju yra atsakovas, bÅ«tent jis privalo pagal 1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.Â

Pagal laidavimo sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 212 straipsnio nuostatas, laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies. Pagal CK 216 straipsnį įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės, turimos Å¡ioje prievolėje. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad jis nežinojo apie sudarytÄ laidavimo sutartį. Bylos įrodymai patvirtina tai, kad atsakovas žinojo apie tarp KB „Balticbank“ ir KB „Aurabankas“ sudarytÄ laidavimo sutartį (žr. t 2, b. l. 75), tačiau prieÅ¡taravimų dėl tokio laidavimo nereiÅ¡kė. Be to, Å¡iuo atveju tokios laidavimo sutarties buvimas apskritai neturi įtakos atsakovui vykdant paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nes toks laidavimas galėjo bÅ«ti sudarytas ir be skolininko žinios. Paminėtina ir tai, kad atsakovui, kaip verslininkui ir įmonės savininkui, taikomi padidinti atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai. Jis neabejotinai turėjo suprasti savo veiksmų pasekmes, t.y., kad pasiraÅ¡ydamas paskolos sutartį ir Å¡ios sutarties pagrindu gaudamas pinigus, jis taip pat įsipareigoja ir Å¡iuos pinigus grÄ Å¾inti. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas paskolos sutartį jis turėjo galimybę pasikonsultuoti su teisininku ir iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes dėl prisiimamų įsipareigojimų. Apelianto minimoje baudžiamojoje byloje nebuvo įrodyta, kad pinigai nebuvo pervesti į V. B. įmonės „Akcesor“ sÄ skaitÄ .

Apelianto teigimu, 1994 m. lapkričio 29 d. valiutos pirkimo-pardavimo sandoryje Nr. 1128 (t. 1, b. l. 14) nurodyti skaičiai prieÅ¡tarauja vienas kitam, todėl teismas neturėjo pagrindo remtis Å¡iame dokumente nurodytais įraÅ¡ais ir tvirtinti, jog jam buvo iÅ¡mokėti paskolos pinigai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, su tokiais teiginiais negalima sutikti, o juos paneigia ieÅ¡kovo atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstyti argumentai, jog neatitikimai valiutos pirkimo-pardavimo sutartyje ir valiutos iÅ¡laidų orderyje aiÅ¡kintini skirtingu valiutų kurso skaičiavimu. Valiutos pirkimo-pardavimo sandoriu Nr. 1128 KB „Balticbank“ pardavė V. B. įmonei „Akcesor“

310 945,27 JAV dolerių už 1 250 000 Lt (valiutos pardavimo kursas - 4,02 Lt už vienÄ JAV dolerį - t. 1, b. l. 14). Valiutos iÅ¡laidų orderyje, kuriuo pinigai iÅ¡mokėti apeliantui (t. 2. b. l. 12), nurodytas buhalterinis arba oficialus Lietuvos banko patvirtintas lito ir JAV dolerio kursas (310 945,27 JAV dolerio x 4 Lt už vienÄ JAV dolerį = 1 243 781,08 Lt). Skirtumas tarp oficialaus valiutų kurso ir banko taikyto valiutos pardavimo kurso sudarė KB „Balticbank“ užmokestį (pajamas) iÅ¡ valiutos pardavimo sandorio. Taigi teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentais, kad teismas neturėjo pagrindo remtis minėtame dokumente nurodytais įraÅ¡ais ir patvirtinti, jog atsakovui buvo iÅ¡mokėti paskolos pinigai.

Prie 1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutarties Nr. 94-63 pateikti aÅ¡tuoni sutarties priedai (t. 1, b. l. 6-13), kuriais paskolos Å¡alių susitarimu buvo keičiamas paskolos grÄ Å¾inimo terminas ir mokėtinų palÅ«kanų dydis. Atsakovas byloje pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti nesudaryta 1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį Nr. 94-63 su jos aÅ¡tuoniais priedais, pasiraÅ¡ytÄ tarp KB „Balticbank“ ir V. B. įmonės „Akcesor“. Nors byloje esantis sutarties 1995 m. kovo 20 d. priedas Nr. 2 (t. 1, b. l. 7), kuriuo Å¡alys susitarė pratęsti paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ iki 1995 m. balandžio 19 d., numatydamos 34

procentų mokėtinų palūkanų dydį, nėra šalių pasirašytas, tačiau tolesni šalių

veiksmai sudarant vėlesnius sutarties priedus, kuriais buvo pratęsiamas paskolos grÄ Å¾inimo terminas, įrodo Å¡alių valiÄ tęsti paskolinius santykius. Sutarties priedu Nr. 7 buvo susitarta, kad paskola suteikiama iki 1995 m. birželio 2 d., o jame numatyta, jog skolininkas įsipareigoja už suteiktÄ paskolÄ mokėti 42 procentų dydžio metines palÅ«kanas (t. 1, b. l. 12). Priedas Nr. 8 numatė tik paskolos suteikimo termino pratęsimÄ , tačiau jis nepasiraÅ¡ytas, todėl paskolos grÄ Å¾inimo terminas nebuvo pratęstas iki 1995 m. birželio 15 d., Å¡is priedas nesukÅ«rė sutarties Å¡alims jokių teisinių santykių bei apskritai neturi įtakos byloje spręstinam ginčui.  Â

Atsakovas neįrodė, kad jam nebuvo sumokėti pinigai pagal paskolos sutartį, o bylos įrodymų pagrindu darytina pagrįsta išvada, jog jis šiuos pinigus gavo. Sutarties šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, t. y. paskolos sutartis buvo realiai sudaryta ir įvykdyta.

Dėl paskolos ir palūkanų sumos priteisimo

Atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų pagal sudarytÄ paskolos sutartį ir paskolos sutarties priedus, t.y. negrÄ Å¾ino gautos paskolos, todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovaudamasis paskolos ir laidavimo sutarčių nuostatomis, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 1 250

000 Lt paskolos sumÄ . Paskolos sutarties Å¡alys tiek paskolos sutartimi, tiek paskolos sutarties priedais buvo susitarusios dėl mokėtinų palÅ«kanų normos bei jų mokėjimo tvarkos. Pagal ieÅ¡kovo teismui pateiktÄ 1995 m. birželio 15 d. inkasinį pavedimÄ (t. 1, b. l. 18) KB „Balticbank“ nuo laiduotojo KB „Aurabankas“ nusirašė 12 581,95 Lt palÅ«kanas už laikotarpį nuo 1995 m. kovo 20 d. iki birželio 14 d. IeÅ¡kovas prašė priteisti pusę Å¡ios sumos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad priteista palÅ«kanų suma nėra per didelė, ji atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino negrÄ Å¾intos paskolos dydį, laikotarpį, kuris praėjo nuo termino paskolos grÄ Å¾inimui, sutartinių santykių komercinį pobÅ«dį ir tenkino reikalavimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo. Atsakovui neįvykdžius savo kaip paskolos gavėjo prievolių grÄ Å¾inti paskolos davėjui paskolintÄ sumÄ , palÅ«kanas už naudojimÄ si paskola bei delspinigius, Å¡ias prievoles įvykdė laiduotojas KB „Aurabankas“, tokiu bÅ«du perimdamas kreditoriaus teises atsakovo atžvilgiu. Pirmosios

instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė AB Turto bankui iÅ¡ atsakovo V. B. įmonės „Akcesor“ 1 250 000 Lt skolÄ bei 6 290,97 Lt

palūkanas. Priteistų sumų apeliantas neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl jų konkretaus dydžio nepasisako.

Â

Dėl liudytojo neiškvietimo į teismo posėdį

Pasak atsakovo, faktÄ , kad pinigus gavo ne jis, o UAB „Luokė“, galėjo patvirtinti UAB „Luokė“ atstovas L. G., tačiau teismas be pagrindo netenkino atsakovo praÅ¡ymo iÅ¡kviesti šį liudytojÄ Ä¯ teismo posėdį.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡samiai nustatytos bylos aplinkybės, kurias patvirtino raÅ¡ytiniai įrodymai, todėl vien ta aplinkybė, jog nebuvo apklaustas apelianto nurodytas liudytojas nesudaro teisinio pagrindo teismo sprendimÄ laikyti neteisėtu ir nepagrįstu bei teigti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡nagrinėjo bylÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , tinkamai taikė materialinės teisės normas, teisingai nustatė ir iÅ¡tyrė ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes. Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.), todėl jis paliekamas nepakeistas. Netenkinant apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo, iÅ¡ jo į valstybės biudžetÄ priteisiamos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 88 str. 1 d., 3 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo V. B. įmonės „Akcesor“ į valstybės biudžetÄ 7,60 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjai

                                                                                                                    Gintaras Pečiulis

Vigintas Višinskis

Egidijus ŽironasÂ