2021-11-10 Nr. AB-23596-3-62-3-03034-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1283-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03034-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas), ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal A. M. (A. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovas, pataisos namai), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo laikomas Marijampolės PN 22 būryje netinkamomis sąlygomis: trūko gyvenamojo ploto ir sanitarinių mazgų, gyvenamajame kambaryje buvo per mažai langų, neįrengtas tinkamas vėdinimas, žiemą šalta, vasarą per karšta, nesudarytos sąlygos džiovinti skalbinius, prausyklos duše nebuvo šilto vandens, o bendroje dušinėje maudytis tekdavo dviem asmenims po vienu dušu. Buvo nuolat tiekiamas atšalęs maistas, papildomai pažymėjo, kad sandėlis, kuriame pareiškėjas laikė asmeninius daiktus, yra nevėdinamas, jame sklido nemalonus kvapas. Dėl tokių atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, emociniais išgyvenimais, kančiomis, orumo pažeminimu.

3. Atsakovas Marijampolės PN atsiliepime prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad minimalaus ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta visą ginčo laikotarpį. Sanitarinių įrenginių kiekis buvo pakankamas, kadangi vienu sanitariniu įrenginių galėjo naudotis iki 15 asmenų, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Dušuose tiekiamas karštas vanduo, kuriuo nuteistieji gali pasinaudoti kartą per savaitę, o ginčo laikotarpiu nebuvo karšto vandens tiekimo sutrikimų. Po vienu dušo rageliu neleidžiama maudytis po du, todėl pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Patalpos vėdinamos laikantis teisės aktų reikalavimų: per langus bei mechaninę vėdinimo sistemą. Šildymas pataisos namuose yra centralizuotas, tiekiamas pagal sudarytą sutartį su šilumos tinklais „Litesko“, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Marijampolės PN patalpose, higienos normos pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas turėjo galimybę naudotis ne tik įrengta atskira patalpa avalynei ir drabužiams džiovinti, bet ir džiauti skalbinius lauke arba naudotis Marijampolės PN skalbykla, iš kurios nuteistiesiems drabužiai grąžinami sausi. Valgykloje tiekiamo maisto kokybė yra nuolat tikrinama atsakingų institucijų, ir nepasitaikė atvejų, kuomet maisto energetinė vertė ar kokybė neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Nuteistiesiems skirta patalpa asmeniniams daiktams laikyti yra vėdinama per ventiliacinę angą. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į pataisos namų administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus ar fizinius negalavimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad pareiškėjo A. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas pažymėjo, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, pagal kurią valstybės atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

6. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog jis buvo kalinamas Marijampolės PN bendrabučio tipo patalpoje, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (galiojusių iki 2020 m. sausio 21 d.) 111.1. punkto nuostatomis, bei nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkto nuostatomis, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Marijampolės PN buvo kalinamas 22 būrio 2 patalpoje, kurios plotas yra 144,92 kv. m, ir kurioje buvo laikoma nuo 35 iki 46 nuteistųjų, konstatavo, kad net ir byloje nesant tikslių duomenų, kiek nuteistųjų gyveno ginčo patalpoje skundžiamu laikotarpiu, teismas vertino, kad pareiškėjui turėjo tekti ne mažiau kaip 3,1 kv. m ploto, todėl minimalios ploto normos pažeidimo nekonstatavo.

7. Teismas, vadovaudamasis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 7.4 ir 7.6 punktais, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus duomenis, jog 22 būrio prausykloje įrengta 5 tualetai (2 pisuarai ir 3 unitazai) ir 5 vandens čiaupai praustuvėje, o 22 būryje gyveno iki 64 nuteistųjų, vertino, jog Marijampolės PN 22 būryje įrengtų sanitarinių mazgų kiekis atitiko Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų reikalavimus, kadangi vienu tualetu ir viena praustuve galėjo naudotis iki 15 asmenų, todėl atmetė pareiškėjo teiginius, kad jog buvo įrengta per mažai sanitarinių įrenginių, todėl rytais tekdavo laukti eilėje arba eiti valgyti nesiprausus.

8. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad gyvenamosios patalpos ir daiktų laikymo sandėlio ventiliacija buvo nepakankama, oro temperatūra miegamajame netinkama, žiemą buvo šalta, vasarą – nepakeliamai karšta, nes nustatė, jog pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje įrengti atidaromi langai, daiktų laikymo kambaryje matyti įrengta ventiliacinė anga.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių pareiškėjo argumentus, jog vasarą gyvenamojoje patalpoje buvo per karšta, o žiemą – per šalta, vadovaudamasis aktualia teismų praktika pažymėjo, kad Marijampolės PN nepateikus informacijos dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių šioje dalyje, jos vertintinos pareiškėjo naudai, pripažįstant, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjui galėjo būti neužtikrinama tinkama gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, kas neatitinka Lietuvos higienos normos HN134: 2015 16 punkto reikalavimų.

10. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog prausyklos duše nebuvo šilto vandens, o dušinėje, į kurią pareiškėjas buvo vedamas kartą per savaitę, maudytis tekdavo dviem asmenims po vienu dušu, pažymėjo, kad nei higienos normoje, nei kituose teisės aktuose nereglamentuojamas šilto vandens tiekimas kitose pataisos namų patalpose, šiuo atveju – prausykloje, taigi, pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad jis negalėjo naudotis karštu vandeniu prausykloje įrengtame duše laikytinos nepagrįstomis. Teismas pažymėjo, kad atsakovui nepateikus jokių įrodymų apie tai, kiek dušo ragelių įrengta Marijampolės PN dušinėje, ar visi 22 būrio nuteistieji buvo vedami maudytis vienu metu ir ar buvo užtikrinamas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13.1 punkto reikalavimas, jog vienas dušo ragelis skiriamas vienam besiprausiančiam asmeniui, šią skundo aplinkybę vertintino pareiškėjo naudai ir konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu galėjo būti neužtikrinamas tinkamas dušo ragelių kiekis.

11. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo aplinkybių, kad maistas valgykloje buvo tiekiamas atšalęs, atsižvelgdamas į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Kauno technologijos universiteto maisto instituto ir Marijampolės PN darbuotojų atliktų maisto ir jo gaminimo procesų bei laikymo sąlygų patikrinimo aktus, kuriuose nebuvo nustatyta jokių nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės ar laikymo bei gaminimo procedūrų pažeidimų, bei į tai, jog pareiškėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymas, taip pat skundo šioje dalyje nedetalizavo, išsamiai nepaaiškino, kada tiksliai ir koks būtent maistas buvo tiekiamas atšalęs, kokiu būdu ir kuo remiantis pareiškėjas nustatė tiekiamo maisto temperatūrą, teismas šiuos pareiškėjo argumentus laikė abstrakčiais ir nepagrįstais.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo aplinkybes, kad jam nebuvo sudarytos galimybės džiovinti skalbinius (patalynę), bylos duomenimis nustatė, kad Marijampolės PN veikia skalbykla, kurios paslaugomis nuteistieji gali pasinaudoti, be to, kiekviename būrio aukšte yra patalpa su tam skirta įranga, todėl, pareiškėjui skunde nenurodžius, dėl kokių priežasčių jis nesinaudojo skalbyklos paslaugomis, nors tokią galimybę turėjo, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti jo teisių pažeidimą šioje dalyje.

13. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos dėl kai kurių higienos ir buities sąlygų pažeidimo (tinkamos gyvenamųjų patalpų oro temperatūros ir reikiamo dušo ragelių kiekio neužtikrinimo).

14. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo, pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, nes teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. Teismas pažymėjo, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas.

15. Teismas pabrėžė, kad pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta tokia neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, todėl byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į psichologą dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių. Teismas nagrinėjamu atveju sprendė, kad teismo sprendimu pripažintas Marijampolės PN pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, kadangi pareiškėjo patirta neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

III. 16. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde, kurį patikslino, nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 16 d. sprendimu ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

17.1. Jis skunde pirmosios instancijos teismui išdėstė aplinkybes, pagrindžiančias jo laikymą Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. netinkamomis sąlygomis, bei pažymėjo dėl to patyręs nepatogumų, neigiamus išgyvenimus, ir kt., t. y. patyręs neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą tenkino tik iš dalies ir nepriteisė žalos atlyginimo pinigais.

17.2. Ginčo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas minimalus plotas kameroje, taip pat nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, nes vasarą kameroje būdavo per karšta, o žiemą šalta. Atsakovas nepateikė įrodymų dėl minėtų pareiškėjo nusiskundimų, todėl šios aplinkybės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, pripažįstant, jog tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui neužteko minimalaus gyvenamojo ploto, bei nebuvo užtikrintas higienos normų reikalavimas dėl temperatūros, ir dėl to pareiškėjui turi būti priteistas 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

17.3. Atsakovas nuolat pažeidinėja pareiškėjo teises, taip pat pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, todėl atsakovo padarytų pažeidimų pripažinimas nagrinėjamu atveju nėra pakankama satisfakcija. Atsakovo nuolat daromi kalinimo sąlygų pažeidimai kelia itin neigiamas pasekmes pareiškėjo gyvenimo kokybei, fizinei ir psichinei sveikatai.

18. Atsakovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti atsakovo pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais, bei atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismui pateiktus rašytinius įrodymus. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjui kalinimo sąlygos Marijampolės PN nesukėlė jokių neigiamų išgyvenimų ar pasekmių dėl kurių galėjo atsirasti netrumpalaikiai padariniai jo sveikatai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 20 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas sieja su netinkamomis kalinimo sąlygomis Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., dėl kai kurių higienos ir buities sąlygų pažeidimo (tinkamos gyvenamųjų patalpų oro temperatūros ir reikiamo dušo ragelių kiekio neužtikrinimo), tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad tam tikrais laikotarpiais jam neužteko minimalaus gyvenamojo ploto, bei nebuvo užtikrintas higienos normų reikalavimas dėl tinkamos temperatūros, ir dėl to pareiškėjui turi būti priteistas 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

23. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pareiškėjo argumentus dėl jam tekusio kameros ploto, kadangi jis nesiekė minimalios gyvenamojo ploto normos.

26. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 111 punktą (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-238 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.), iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m, toks pats ploto reikalavimas nustatytas ir nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, 2.1 punkte.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos išvada, kad ginčo laikotarpiu Marijampolės PN 22 būrio 2 patalpoje, kurios plotas 144,92 kv. m., ir kurioje buvo įrengta 20 dviaukščių lovų, pareiškėjui tekęs plotas atitiko teisės aktų reikalavimus – pareiškėjui teko ne mažiau, nei 3.1 kv. m. ploto.

28. Teismas įvertino pareiškėjo nurodytas pretenzijas, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, ir vasarą joje būdavo per karšta, o žiemą – per šalta, ir, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas nepakankamai argumentavo savo poziciją ir nepateikė neginčijamų įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jas vertino pareiškėjo naudai, t. y. šie pažeidimai laikomi nustatytais.

29. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, kad pareiškėjui dėl pirmosios instancijos teismo konstatuotų pažeidimų turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

30. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pabrėžia, jog LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017). Valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 26853/04).

31. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu (nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.) nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos dėl kai kurių higienos ir buities sąlygų pažeidimo (tinkamos gyvenamųjų patalpų oro temperatūros ir reikiamo dušo ragelių kiekio neužtikrinimo), tačiau kitų pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų galbūt kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima pripažinti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį.

32. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija pažymi, kad kai kuriais atvejais pažeistos asmens teisės teismo gali būti apgintos nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, nes pats teisės pažeidimo pripažinimas yra taip pat savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. EŽTT yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

33. Vertinant šioje byloje pagrįstais pripažintų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius, pavyzdžiui, tik higienos normų pažeidimus (pvz., trūksta sanitarinių įrenginių, neužtikrintas patalpų vėdinimas ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017 ir kt.).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (pareiškėjas Marijampolės PN higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis buvo laikomas 11 mėnesių, tačiau byloje nėra duomenų, kad šios sąlygos kėlė pavojų pareiškėjui ar kaip nors blogino jo sveikatos būklę), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

35. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė