08639026-e256-4b94-a41b-66c8ee92192d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-939-1063/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03554-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundu (b. l. 1–14) į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 6000 Eur žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kino, kad neturtinę žalÄ jis patyrė dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, nes kalinimo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, neužtikrintas pareiÅ¡kėjo įtraukimas į kultÅ«ros, sporto ir kt. renginius.

Gyvenamojoje patalpoje buvo apgyvendintas dar su 10 žmonių, taip pat patalpų plotÄ mažino baldai. Nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ . Tokiu bÅ«du nebuvo užtikrintas saugumas, tuo atveju, jeigu gyvenamojoje patalpoje kiltų grėsmė sveikatai. Nebuvo užtikrinta galimybė privačiai pasinaudoti higieniÅ¡ku sanitariniu mazgu, duÅ¡u. Nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore tiek laiko, kiek nustato teisės aktai. Vienu metu į kiemÄ pasivaikščioti iÅ¡vedama apie 350 žmonių, todėl vienam asmeniui tekdavo apie 1,5 kv. m. ploto.

Pasivaikščiojimo kiemelyje yra įrengtas tik vienas kompleksinis sporto inventorius, kurio metu gali mankštintis tik trys asmenys, o kiemelyje tuo metu būna apie 350 žmonių. Ant gyvenamųjų patalpų langų uždėtos metalinės grotos. Per grotas į patalpas nepatenka dienos šviesa bei grynas oras. Dėl patalpose nesančios ventiliacijos ir dėl to, kad nepatenka oras, patalpose nuolatos drėgna, todėl renkasi pelėsis, nedžiūsta drabužiai. Vilniaus PN yra įrengti tik du taksofono aparatai, kuriais naudojasi apie 150-500 žmonių.

Dėl mažo taksofono skaičiaus nuolat susidaro žmonių eilė, taip pat aplinkui vaikšto pareigūnai, todėl neįmanoma bendrauti su artimaisiais. Ilgalaikio pasimatymo kambariuose nėra įrengtų sanitarinių mazgų (dušų) bei virtuvės. Ilgalaikių pasimatymų kambarių įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Taip pat Vilniaus PN nėra įrengto laisvalaikio kambario. Pažymėjo, kad visos nurodytos aplinkybės pareiškėjui sukėlė fizinius skausmus, psichologinius išgyvenimus, kuriuos pareiškėjas prašė priteisti pinigais.

PareiÅ¡kėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas 3,02 Eur. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepimo argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Pateikė duomenis, kurioje kameroje pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo patalpintas. Pažymėjo, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose yra įrengti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukai, tačiau pasitaiko, kad patys nuteistieji Å¡iÄ Ä¯rangÄ gadina. Tačiau gyvenamųjų patalpų lokaliniuose sektoriuose nuolatos budi pareigÅ«nai, kurie kontroliuoja situacijÄ .

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, kurioje prižiūrėtojo iškvietimo sistemos įrengimas nėra numatytas. Nurodė, kad I-ojo gyvenamojo korpuso kiekviename aukšte įrengta po du sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui. Kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Tualeto vietos tarpusavyje atskirtos pertvaromis ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad aktualūs teisės aktai nenumatė reikalavimo įrengti pertvaras dušo patalpose.

Å iuo metu dalis prausimosi vietų yra atskirtos pertvaromis. Pasivaikščiojimo kiemas yra erdvus, kieme įrengta krepÅ¡inio aikÅ¡telė, sporto inventorius. Teisės aktai nenumato, kokio ploto kiemeliai turi bÅ«ti. Langų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Langai pilnai užtikrina Å¡viesos patekimÄ Ä¯ gyvenamÄ sias patalpas. Pritaikyti vėdinimui. Grotų įrengimas reglamentuotas teisės aktais. Nurodė, jog iki 2018 m. spalio 15 d. I-ame gyvenamajame korpuse veikė du taksofonai. Nuo 2018 m. spalio 15 d.

I-ojo gyvenamojo korpuso kiekviename aukÅ¡te yra įrengti taksofonai, kurie atitinka visus reikalavimus. Vilniaus PN yra įrengti penki ilgalaikių pasimatymų kambariai, taip pat įrengtas poilsio kambarys. Patalpų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kiekviename nuteistųjų bÅ«ryje nuteistiesiems yra įrengti poilsio kambariai. Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinųjų Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų.

Teismas k o n s t a t u o j a :

1. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , jo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 m. sausio 26 d., jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos Vilniaus pataisos namuose.

2. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimÄ reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis).

Taigi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.

3. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

4. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apgyvendintas į I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 7-402, kurios plotas 34,46 kv. m., įrengta 11 miegamųjų vietų. Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 111 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (111.1. punktas); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2. punktas).

Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo apgyvendintas I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 7-402, kurios plotas 34,46 kv. m., kurioje įrengta 11 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto reikalavimas – 3,1 kv. m. (vienam asmeniui teko 3,13 kv.

m) nebuvo pažeistas.

5. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kameros plotÄ taip pat mažino kameroje esantys baldai. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai (Vidaus tvarkos taisyklės) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kamerų tipo patalpos ploto norma atsižvelgti į patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiÅ¡kėjo situacijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).

Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas. Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjo argumentus dėl ploto kameroje neužtikrinimo, nenustatytas nei nacionalinės teisės aktų, nei Konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimas.

6. Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmių (toliau – Įrengimo taisyklės) 11.5 papunktį, gyvenamosiose kambariuose turi būti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinta natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo norma. Langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas (Įrengimo taisyklių 11.6 papunktis).

Pagal šių taisyklių 11.8 papunktį, kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Vilniaus PN kamerose įrengti atsidarantys skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ bei galimybę vėdinti kamerų patalpas. Patalpose įrengtas doieninis ir naktinis apÅ¡vietimai. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ , taip pat nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu Vilniaus PN administracijai jis reiÅ¡kė pretenzijas dėl vėdinimo, apÅ¡vietimo reikalavimų neužtikrinimo.

Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo argumentai vertintini tik kaip deklaratyvūs, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad grotų įrengimas reglamentuotas Taisyklių nuostatomis.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 5 dalis nustatyto, kad skambinimo telefonu tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Nuteistųjų, kuriems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse (4 priedas) arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN yra įrengti tik du taksofono aparatai, kuriais naudojasi apie 150-500 žmonių. Dėl mažo taksofono skaičiaus nuolat susidaro žmonių eilė, taip pat aplinkui vaikšto pareigūnai, todėl neįmanoma bendrauti su artimaisiais. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo prieštaravimus dėl negalėjimo paskambinti taksofono aparatu. Pareiškėjas nors ir nurodo, kad taksofonų įrengta per mažai, tačiau nėra jokių įrodymų, kad teisė pasinaudoti taksofonu pareiškėjui buvo apribota.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nesudarius sÄ lygų komunikuoti su artimaisiais telefoniniu bÅ«du, buvo pažeista jo teisė į socialinius ryÅ¡ius. Pataisos įstaigai užtikrinus, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu (b. l. 30, 31), o byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiÅ¡kėjui teisė skambinti buvo apribota, todėl Å¡iuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis).

Papildomai pažymėtina, kad į bylÄ taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas dėl negalėjimo pasinaudoti taksofonu, nes nelikdavo laiko, bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ .

8. PareiÅ¡kėjo teigimu, jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ . Tokiu bÅ«du nebuvo užtikrintas saugumas, tuo atveju, jeigu gyvenamojoje patalpoje kiltų grėsmė sveikatai. Ä®rengimo taisyklių 13.10 punkte ir 16.11 punkte nurodyta, jog pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema įrengiama tik drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo patalpintas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose nėra reikalavimo įrengti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemos. Be to, pareiÅ¡kėjas teigdamas, jog jis buvo kalinamas nesaugioje aplinkoje, iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo kilęs pavojus ir dėl kameroje nesančio aliarmo iÅ¡kvietimo mygtuko jis realiai negalėjo iÅ¡sikviesti pagalbos.

9. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog jam nebuvo užtikrintas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, neužtikrintas pareiÅ¡kėjo įtraukimas į kultÅ«ros, sporto ir kt. renginius. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti atitinkamose programose, renginiuose, tačiau nedetalizavo, kaip pasireiÅ¡kė jo teisių neužtikrinimas. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kad jis prašė, jog bÅ«tų įtrauktas į nurodytas programas, renginius, o administracija atsisakė patenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas vien tik bendro pobÅ«džio nusiskundimais Vilniaus PN pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo neįrodė.

10. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo suteikta galimybė pasivaikščioti ir tinkamai mankštintis gryname ore. Pareiškėjas neneigia, kad tokia galimybė jam buvo sudaryta, tačiau, jo teigimu, vienu metu pasivaikščioti išvedama apie 350 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui tenka tik 1,5 kv. m. kiemelio ploto. Be to, sporto inventoriumi vienu metu gali naudotis tik trys asmenys. Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato kiemelių dydžio reikalavimo. Kaip matyti iš prie atsiliepimo pateiktų I-ojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemo nuotraukų (b. l. 44, 45), kurios darytos nuteistųjų pasivaikščiojimo metu, pasivaikščiojimo kieme nėra tiek žmonių, kiek nurodo pareiškėjas (apie 350).

Pasivaikščiojimo kiemai erdvÅ«s ir tinkami pasivaikščiojimui. PareiÅ¡kėjas neturi teisinio pagrindo Å¡ių į bylÄ pateiktų įrodymų vertinti kaip adekvačių pareiÅ¡kėjo skunde nurodytiems argumentams. Darytina iÅ¡vada, kad vien tik abstraktÅ«s ir jokiais įrodymais nepagrįsti teiginiai dėl per mažų kiemelių Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nepatvirtina.

11. Pareiškėjas prieštaravo, kad ilgalaikio pasimatymo kambariuose nėra įrengtų sanitarinių mazgų (dušų) bei virtuvės. Ilgalaikių pasimatymų kambarių įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Įrengimo taisyklių 29 punkte nustatyta, kad ilgalaikių pasimatymų patalpose įrengiami ilgalaikių pasimatymų gyvenamieji kambariai, sanitariniai mazgai, virtuvės. Šių taisyklių 34 punkte nurodyta, kad ilgalaikių pasimatymų gyvenamajame kambaryje turi būti stalas, kėdės, spintelės, lovos, televizorius, užuolaidos arba žaliuzės, buitinis šaldytuvas, sieninis veidrodis, sieninė kabykla rūbams.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog pasimatymų kambarių įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Šiems argumentams patvirtinti pateikė nuotraukas (b. l. 38–40), iš kurių matyti, kad ilgalaikių pasimatymų gyvenamajame kambaryje yra stalas, kėdės, spintelės, lovos, televizorius, užuolaidos, buitinis šaldytuvas, sieninis veidrodis, spinta rūbams. Atsakovės atstovė nurodė, kad pasimatymų kambariams įrengti bendri sanitariniai mazgai bei dušo patalpos, įrengta bendra technika maistui gaminti.

PareiÅ¡kėjas Å¡iuo aspektu dviprasmiÅ¡kai nurodė, kad ilgalaikių pasimatymų kambariuose nėra įrengti sanitariniai mazgai (duÅ¡ai) bei virtuvė, tačiau skunde taip pat prieÅ¡tarauja, kad karÅ¡tas vanduo į duÅ¡Ä (ilgalaikių pasimatymų kambariuose) tiekiamas tik Å¡eÅ¡tadieniais, dušų patalpa nėra Å¡ildoma. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad kambariuose nėra Taisyklių 34 punkte nurodytų daiktų, tačiau, kaip minėta, nuotraukos įrodo prieÅ¡ingai. Å ie skundo argumentai keliÄ abejonę dėl pareiÅ¡kėjo prieÅ¡taravimų pagrįstumo.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų nuotraukų teismas neturi pagrindo abejoti ilgalaikių pasimatymų įrengimu laikantis teisės aktų reikalavimų. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų savalaikiai kreipęsis į administracijÄ dėl kilusių nepatogumų jam ir jo artimiesiems naudojantis ilgalaikių pasimatymų patalpomis.

12. Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad kiekviename nuteistųjų būryje nuteistiesiems yra įrengti laisvalaikio kambariai.

13. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad Vilniaus PN nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais, duÅ¡u. Nurodė, kad visose patalpose tualetai yra be unitazų, kabinos atitvertos sienele. DuÅ¡uose nėra pertvarų, Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908, kurios 34 punkte numatyta, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Įrengimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikto sanitarinių mazgų apibÅ«dinimo matyti, kad tualetai yra atitverti kabinomis, kurios tarpusavyje atitvertos pertvaromis. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad I-ojo korpuso kiekviename aukÅ¡te įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų bÅ«riui (nuo 40 iki 50 asmenų), pateikė tai patvirtinantį pastato planÄ (b. l. 27). IÅ¡ byloje esančių I-ojo gyvenamojo korpuso sanitarinio mazgo nuotraukų matyti, kad jame įrengtos uždaros tualeto vietos, atskirai įrengti pisuarai, prausyklės (b. l. 47, 48, 49).

Tai, kad tualete nebuvo sėdimo unitazo, nereiÅ¡kia, kad tualeto įrengimas neatitinka jo įrengimo reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Å¡iuo aspektu yra pažymėjęs, kad įvertinus tai, jog unitazai, kuriais naudojosi pareiÅ¡kėjas Marijampolės PN, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y.

Å¡iuo aspektu kankinančioms, nežmoniÅ¡koms ir (ar) žeminančioms sÄ lygoms pripažinti (2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Pažymėtina, kad detalesnio duÅ¡o patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja. Teisės normose nėra įtvirtinto ir reikalavimo duÅ¡inėje įrengti pertvaras, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl duÅ¡o patalpos įrengimo nekonstatuotini. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , tik nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarti administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016 m. m. spalio 7 d. nutarti administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, dalis dušo vietų yra atskirtos pertvaromis.

15. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ dėl pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų nepagrįstas ir atmestinas. Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta viena iÅ¡ esminių sÄ lygų – Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, todėl pareiÅ¡kėjas neturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjui neįrodžius Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus skundo bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Tomas Blinstrubis