0860a3da-8cbf-49b1-be8e-e5d15ef8a1fe · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas P                                                                                              Civilinė byla Nr. e2A-40-856/2018                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00401-2017-3                               Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.9.1; 2.4.2.2; 3.1.18.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 25 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L.

Å . apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų 2017 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-631-1007/2017 pagal ieÅ¡kovės J. B. ieÅ¡kinį atsakovams L. Å . ir A. Å . dėl bendrosios dalinės nuosavybės idealiųjų dalių nustatymo bei nekilnojamojo turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė J. B. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti, jog 2002 m. birželio 12 d. iÅ¡duoto Leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 13 pagrindu J.

B. pastačius priestatÄ prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), jos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma gyvenamojo namo dalis padidėjo nuo 49/100 iki 54/100 dalių bei remiantis uždarosios akcinės bendrovės Korporacijos „Matininkai“ sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla atidalinti J. B. priklausančiÄ 54/100 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), J. B. nuosavybėn priteisti (suformuoti) patalpÄ â€“ butÄ gyvenamajame name, apraÅ¡ytÄ Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o konkrečiai patalpas gyvenamajame name: 5,83 m2 ploto patalpÄ â€“ tambÅ«rÄ , plane pažymėtÄ indeksu 1–1; 12,88 m2 ploto patalpÄ â€“ kambarį, plane pažymėtÄ indeksu 1–2; 5.33 m2 ploto patalpÄ â€“ san. mazgÄ , plane pažymėtÄ indeksu 1–3; 4,90 m2 ploto patalpÄ â€“ koridorių, plane pažymėtÄ indeksu 1–4; 9,84 m2 ploto patalpÄ â€“ virtuvę, plane pažymėtÄ indeksu 1–5; 1,99 m2 ploto patalpÄ â€“ tambÅ«rÄ , plane pažymėtÄ indeksu 1–6; 2,27 m2 ploto patalpÄ â€“ koridorių, plane pažymėtÄ indeksu 1–7; 3,09 m2 ploto patalpÄ â€“ katilinę, plane pažymėtÄ indeksu 1–8; 12,97 m2 ploto patalpÄ â€“ kambarį, plane pažymėtÄ indeksu 1–9; 17,26 m2 ploto patalpÄ â€“ kambarį, plane pažymėtÄ indeksu 1–10.

IÅ¡ viso 10 patalpų, kurių bendras plotas yra 76,36 m2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2002 m. birželio 12 d. pagal jos parengtÄ projektÄ buvo iÅ¡duotas Leidimas vykdyti statybos darbus, kurio pagrindu ieÅ¡kovė nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype prie jos valdomos gyvenamojo namo dalies pastatė priestatÄ , kuris gyvenamojo namo bendrÄ plotÄ padidino 12,71 m2, nes iki tol namo bendras plotas buvo 129,78 m2, o dabar yra 142,49 m2. Statybos darbus ieÅ¡kovė vykdė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir jais niekaip neįtakojo atsakovų interesų, be to, priestatÄ pastatė iÅ¡ savo asmeninių lėšų, todėl praÅ¡o, kad patalpos, kurių pagrindu įregistruotas gyvenamojo namo ploto padidėjimas, bÅ«tų priskirtos ieÅ¡kovei.

Žemės sklypas, ant kurio stovi ieÅ¡kovei bei atsakovams priklausantys statiniai, yra atidalintas dar iki tol, kai ieÅ¡kovė įsigijo savo namo dalį. Naudojimosi tvarka bendrÄ ja nuosavybe tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų jau seniai nusistovėjusi ir visiÅ¡kai atitinka bendraturčių interesus. Netgi paÅ¡to adresai jau daug metų yra įvardijami kaip atskirų butų, t. y. atsakovų adresas yra (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovės - (duomenys neskelbtini), tačiau toks turto atsidalijimas nėra įformintas jokiomis sutartimis ir neįregistruotas vieÅ¡ajame registre.

Atsakovams buvo iÅ¡siųsti raÅ¡tiÅ¡ki pasiÅ«lymai dėl gyvenamųjų patalpų atidalijimo, tačiau į pasiÅ«lymus atsakovai nereagavo, bendrauti su ieÅ¡kove atsisakė. Atsiliepimu ir patikslintu atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė L. Å . prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė pasistatė vieno aukÅ¡to priestatÄ prie gyvenamojo namo neturėdama bendraturčių sutikimo, savavaliÅ¡kai. IeÅ¡kovės reikalavimas padidinti jai priklausančiÄ namo dalį neatitinka faktinių aplinkybių, nes per visÄ namo plotÄ antrame aukÅ¡te yra palėpė, kurios 49/100 dalis priklauso J.

B.. Apie palėpę ieÅ¡kinyje neaptarta, pateiktoje kadastrinių matavimų byloje ji taip pat neatsispindi. Patenkinus J. B. ieÅ¡kinį, susidarytų situacija, kad jai nuosavybės teise priklausytų ne tik 54/100 dalys pirmojo aukÅ¡to, bet ir 54/100 dalys palėpės, kuri nedidėjo. Namas turi priklausinius – sandėlį, du garažus, kitus statinius, tačiau ieÅ¡kiniu nepraÅ¡oma Å¡ių pastatų atidalinti, nors tai faktiÅ¡kai bÅ«tų galima padaryti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, nustatė, kad pagal valstybės įmonės „Registrų centras“ TelÅ¡ių filialo 2012 m. gegužės 30 d. atliktÄ pastato dalių paskaičiavimÄ , 2002 m. birželio 12 d. iÅ¡duoto Leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 13 pagrindu J.

B. pastačius priestatÄ prie gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), jos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma gyvenamojo namo dalis padidėjo nuo 49/100 iki 54/100 dalių. Remdamasis uždarosios akcinės bendrovės Korporacijos „Matininkai“ sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla Nr. 159, teismas atidalino J. B. priklausančiÄ 54/100 dalį gyvenamojo namo, J. B. nuosavybėn priteisė patalpÄ â€“ butÄ gyvenamajame name, apraÅ¡ytÄ Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ viso 10 (deÅ¡imt) patalpų, kurių bendras plotas 76,36 m2.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė J. B. civilinėje byloje Nr. 2-188-672/2010, kurioje Akmenės rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 26 d. sprendimu ieÅ¡kovės J. B. ieÅ¡kinį atmetė, o Å iaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartimi šį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistu, ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu teismo prašė atidalinti ieÅ¡kovei priklausančiÄ 49/100 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės remiantis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Korporacijos „Matininkai“ sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje be reikalavimo atidalyti nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ieÅ¡kovė reiÅ¡kia naujÄ reikalavimÄ â€“ nustatyti jos bendrosios dalinės nuosavybės idealiÄ sias dalis, taip pat joje dalyvauja skirtingos ginčo Å¡alys, nes Akmenės rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-188-672/2010 atsakovė L. Å . nedalyvavo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kiniai nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-188-672/2010 nėra tapatÅ«s, nes nesutampa ginčo Å¡alys, ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas.

Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu pripažino, kad priestatÄ pasistatė neturėdama kitų bendraturčių sutikimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad priestatas 4a1/p pastatytas prie ieÅ¡kovei priklausančios gyvenamojo namo dalies, ant ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, padarė iÅ¡vadÄ , jog bendraturčių atidalijimas pagal ieÅ¡kovės pateiktus projektinius pasiÅ«lymus techniÅ¡kai įmanomas, kad padidintÄ dalį – priestatÄ , galima atskirti nuo bendrojo daikto be žalos Å¡iam daiktui padarymo, todėl teismas sprendė, kad net ir be kitų ginčo namo bendraturčių sutikimo ieÅ¡kovė J.

B. įgijo nuosavybės teisę į ginčo namo padidintÄ dalį, t. y. atlikus gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ Ä¯ priestatÄ 4a1/p. Todėl J. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma gyvenamojo namo dalis padidėjo nuo 49/100 iki 54/100. Teismas konstatavo, kad gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1A1p, yra vieno aukÅ¡to, iÅ¡ kadastro duomenų matyti, kad gyvenamojo namo pastogė (palėpė) nėra suformuota, taip pat neregistruota atskiru nekilnojamuoju daiktu. Atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovės pateiktais projektiniais pasiÅ«lymais, privalo įrodyti, kad ieÅ¡kovės pasirinktas teisės įgyvendinimo bÅ«das ar sÄ lygos pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus į bendrÄ daiktÄ .

Atsakovė savo projektinių pasiūlymų teismui nepateikė, šioje byloje priešieškinio nereiškė, įrodymų, kad pastogė (palėpė) gali būti ar pertvarkius galės būti naudojama kaip atskiras daiktas ir toks daikto naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, teismui nepateikė. Teismas sprendė, kad ginčo erdvė nelaikytina patalpa – pastoge (palėpe), todėl šiai erdvei nesant Nekilnojamojo turto registro objektu, jos atsidalyti pagal CK 4.80 straipsnį nėra galimybių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė L. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimÄ , atmesti ieÅ¡kovės J. B. ieÅ¡kinį, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:    9.1. IeÅ¡kovė J. B. pasistatė vieno aukÅ¡to priestatÄ prie gyvenamojo namo neturėdama bendraturčių sutikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrÄ jį daiktÄ ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į tÄ padidintÄ dalį arba visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims.

IeÅ¡kovė J. B. ieÅ¡kinyje neužsimena, jog bÅ«tų gavusi bendraturčių sutikimÄ , o statybų legitimumÄ grindžia 2002-06-12 iÅ¡duotu Leidimu vykdyti statybos darbus Nr.

13.    9.2. IeÅ¡kovės J. B. reikalavimas padidinti jai priklausančiÄ namo dalį neatitinka faktinių aplinkybių. Per visÄ namo plotÄ antrame aukÅ¡te yra palėpė, kurios 49/100 dalis priklauso J. B.. Jos ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje neaptarė, pateiktoje kadastrinių matavimų byloje ji taip pat neatsispindi. Patenkinus J. B. ieÅ¡kinį, susidarė situacija, kad jai nuosavybės teise priklauso ne tik 54/100 dalys pirmojo aukÅ¡to, bet ir 54/100 palėpės dalys, kuri nedidėjo. Stogo konstrukcija taip pat nedidėjo.

Apeliantės teisės yra akivaizdžiai pažeidžiamos, nes pažeidžiamas nuosavybės neliečiamumo principas – ji netenka dalies palėpės, kuri ateityje bus įrengta kaip gyvenamoji patalpa, apie tokius ketinimus buvo nurodžiusi pati ieÅ¡kovė.     9.3. Dėl turto atidalijimo J. B. buvo kreipusis į teismÄ su tapačiu reikalavimu ir jau yra priimtas Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-188-672/2010 bei Å iaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, dėl to pačio dalyko į teismÄ kreiptis negalima.     9.4. Apeliantė praÅ¡o vadovautis teismų praktika analogiÅ¡kose bylose, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-359/2008, kurioje taip pat kilo ginčas dėl namo atidalijimo neaptariant palėpės ir priestato pasistatymo be sutikimo, priimtu procesiniu sprendimu. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė J. B. praÅ¡o apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apeliantės patirtas iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ , kurios sudaro 200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

Nurodo, kad atsakovė skunde nenurodo apeliacinio skundo pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas galėtų bÅ«ti panaikintas ar pakeistas. Apeliantės teiginys, jog J. B. atsidalinus savo namo dalį bus pažeistos jos nuosavybės teisės, nes J. B. atiteks didesnė palėpės dalis, yra nepagrįstas. Byloje nustatyta ir teismas Å¡iÄ aplinkybę konstatavo skundžiamame sprendime, jog tarp bendrasavininkių seniai nusistovėjusi tiek naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, tiek naudojimosi palėpe tvarka.

Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė teisme patvirtino, jog orientyras palėpės dalims atskirti yra laikančioji namo siena, kuri skiria atskiras namo dalis, kurių viena naudojasi J. B., kita priklauso atsakovei bei A. Å .. IeÅ¡kovė neturi pagrindo ateityje siekti, kad jai naudojimuisi tektų didesnė palėpės dalis, nes bÅ«tų neprotinga užimti palėpės dalį, esančiÄ virÅ¡ kitų bendrasavininkių gyvenamųjų patalpų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepažeidė nei procesinės, nei materialinės teisės normų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose.Teismas             k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir išvados                                      Atsakovės L. Š. apeliacinis skundas atmetamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Pažymėtina, kad atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir priimtu sprendimu, papildomai pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė J. B. ir atsakovai L. Å . bei A. Å . yra gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. IeÅ¡kovei J. B. nuosavybės teise priklauso 49/100 dalys gyvenamojo namo, ½ dalis pastato – sandėlio, 49/100 dalys kitų/kiemo statinių, atsakovei L. Å . 2014 m. sausio 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu atiteko 51/150 dalis gyvenamojo namo, 1/3 dalis pastato – sandėlio, 2/3 dalys pastato – garažo, 2/3 dalys pastato – garažo ir 51/150 dalis kitų statinių, atsakovui A.

Å . – 51/300 dalis gyvenamojo namo, 1/6 dalis pastato – sandėlio, 1/3 dalis pastato – garažo, 1/3 dalis pastato – garažo, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovo A. Å . nuosavybės teisės į minėtus statinius Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, tačiau 2014-08-25 iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė nustatyti, kad 2002 m. birželio 12 d. iÅ¡duoto Leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 13 pagrindu pastačius priestatÄ prie gyvenamojo namo, jos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma gyvenamojo namo dalis padidėjo nuo 49/100 iki 54/100 dalių, kadangi priestatÄ pastatė savo lėšomis, gyvenamojo namo bendras plotas padidėjo 12,71 m2, iki tol namo plotas buvo 129,78 m2, o dabar - 142,49 m2.

Apeliantė nesutinka su ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamais reikalavimais, nurodydama, jog ieÅ¡kovė priestatÄ prie gyvenamojo namo pasistatė neturėdama bendraturčių sutikimo. Bendraturčių teisių pasikeitimÄ padidinus bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę reglamentuoja CK 4.77 straipsnis. AiÅ¡kindamas minėtÄ kodekso straipsnį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimas, padidinus bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, reiÅ¡kia teisių apimties pasikeitimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003; 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2006).

Taip pat Å¡ios kategorijos bylose kasacinis teismas suformulavo praktikÄ , kad pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarkÄ , jei bendras daiktas yra padidinamas tokiomis sÄ lygomis:

1) turint kitų bendraturčių sutikimÄ ;

2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių;

3) bendraturčio lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2003). Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrÄ jį daiktÄ ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į tÄ padidintÄ dalį, jeigu jÄ galima atskirti nesužalojant bendro daikto. Jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė J.

B. laikotarpiu nuo 2002 iki 2009 metų padidino bendrosios dalinės nuosavybės objektÄ - gyvenamÄ jį namÄ - 12,71 m2 plotu, prie savo gyvenamojo namo dalies pasistatydama priestatÄ 4a1/p. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė namo priestatÄ pasistatė neturėdama namo bendraturčių sutikimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė namo priestato statybos darbus atliko 2002 m. birželio 12 d. iÅ¡duoto Leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 13 pagrindu. 2010-11-10 deklaracija apie statybos užbaigimÄ Nr. DSU-444 patvirtina, kad ieÅ¡kovės gyvenamojo namo priestato statyba atlikta pagal 2002-06-12 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ .

Byloje nepaneigta, jog ieÅ¡kovė namo priestatÄ pasistatė už savo lėšas ir jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Minėtų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė J. B. priestato statybos darbus atliko laikydamasi įstatymų nustatytų taisyklių ir už savo lėšas. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pastatytÄ priestatÄ prie jos gyvenamojo namo dalies galima atskirti nuo bendrojo daikto be žalos Å¡iam daiktui padarymo, todėl, vadovaujantis CK 4.77 straipsnio 2 dalimi, net ir be kitų ginčo namo bendraturčių sutikimo, ieÅ¡kovė J.

B. įgijo nuosavybės teisę į ginčo namo padidintÄ dalį. IeÅ¡kovei nuosavybės teise priskyrus priestatÄ , atsirado pagrindas pakeisti namo bendraturčių idealiÄ sias nuosavybės dalis. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad ieÅ¡kovės J. B. reikalavimas padidinti jai priklausančiÄ namo dalį neatitinka faktinių aplinkybių, nes per visÄ namo plotÄ antrame aukÅ¡te yra palėpė, kurios 49/100 dalis priklauso J. B.. Palėpės ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje neaptarė, pateiktoje kadastrinių matavimų byloje ji taip pat neatsispindi.

Pažymėtina, kad analogiÅ¡kÄ argumentÄ atsakovė L. Å . nurodė patikslintame atsiliepime į ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovės argumentÄ iÅ¡nagrinėjo ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad palėpei nesant Nekilnojamojo turto registro objektu, jos atsidalyti pagal CK 4.80 straipsnį nėra galimybių. Teismas sprendime nurodė, kad gyvenamasis namas adresu: (duomenys neskelbtini), yra vieno aukÅ¡to, iÅ¡ kadastro duomenų matyti, kad gyvenamojo namo pastogė (palėpė) nėra suformuota, taip pat neregistruota atskiru nekilnojamuoju daiktu, o iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu matyti, kad gyvenamojo namo palėpė (pastogė) nėra įrengta.

Atsižvelgdamas į tai, kad pastogė (palėpė) neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.26. punkto, teismas sprendė, kad ginčo erdvė nelaikytina patalpa – pastoge (palėpe). Teisėjų kolegija šias pirmosios instancijos teismo išvadas laiko pagrįstomis ir neturi pagrindo su jomis nesutikti, juo labiau, kad apeliantė nenurodė jokių argumentų, paneigiančių šias išvadas.

Pritartina atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytam argumentui, kad apeliantė nenurodė aplinkybių, patvirtinančių teismo iÅ¡vadų neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , apsiribojo tik argumentų, iÅ¡dėstytų patikslintame atsiliepime į ieÅ¡kinį, atkartojimu. Apeliaciniame skunde L. Å . nurodo, kad dėl turto atidalijimo J. B. buvo kreipusis į teismÄ su tapačiu reikalavimu ir jau yra priimtas Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-188-672/2010 bei Å iaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis, todėl vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, dėl to paties dalyko į teismÄ kreiptis negalima.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nors Akmenės rajono apylinkės teismas nagrinėjo ginÄÄ civilinėje byloje Nr. 2-188-672/2010, tačiau nei bylos Å¡alys, nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio pagrindas su Å¡ia nagrinėjama byla nesutampa. Pažymėtina, jog nagrinėjant ginÄÄ civilinėje byloje Nr. 2-188-672/2010, ieÅ¡kinio reikalavimas (dalykas) buvo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo atidalinimas pagal J. B. pateiktÄ gyvenamojo namo padalijimo planÄ . Tuo tarpu Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kinio dalykas yra pakeisti gyvenamojo namo nuosavybės teisės dalis bei atidalinti Å¡alims priklausantį gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog ieÅ¡kinio dalykas minimose abiejose civilinėse bylose nesutampa.

Taip pat nėra teisinio pagrindo teigti, jog Å¡iose civilinėse bylose sutampa ir ieÅ¡kinio pagrindas, kadangi ieÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį, remiasi kitais raÅ¡ytiniais dokumentais (pvz., Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindžia Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u, kuriame nurodyta, jog ieÅ¡kovės pastatytam priestatui yra atlikta teisinė registracija, ko nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-188-672/2010 nebuvo padaryta). Be to, nesutampa ir bylos Å¡alys, nes civilinėje byloje Nr. 2-188-672/2010 atsakovais buvo įtraukti A.

Å . ir A. Å ., gi Å¡ioje civilinėje byloje atsakovais yra L. Å . ir A. Å .. Atsižvelgiant į tai, kad nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio pagrindas, nei ieÅ¡kinio Å¡alys Å¡ioje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-188-672/2010 nesutampa, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apeliantės argumentas, kad teismas jau yra iÅ¡nagrinėjęs tapatų ieÅ¡kinį, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Pažymėtina ir tai, kad Å iaulių apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliantės J.

B. apeliacinį skundÄ , Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ , konstatuodamas, jog apeliantės (J. B.) ir jos atstovo argumentas, kad palikus sprendimÄ galioti ieÅ¡kovė pakartotinai negalės kreiptis ir ginti nuosavybės teisių, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sprendžiant iÅ¡ naujo Å¡alių ginÄÄ dėl nuosavybės atidalijimo (padalijimo) bÅ«do, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas draudimas negalios (Å iaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-95-357/2011).

Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis sprendime nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, tinkamai ir iÅ¡samiai atskleidė bylos esmę, įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė kasacinio teismo praktikÄ ir toks taikymas lėmė neteisėto teismo sprendimo priėmimÄ . Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, tinkamai pritaikė kasacinio teismo praktikÄ ir tuo pagrindu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

Ä®vertinusi aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantė L. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės J. B.. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos paliekamos nepakeistos (CPK 93, 98 straipsniai). IeÅ¡kovė J. B. praÅ¡o iÅ¡ apeliantės priteisti 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Bylinėjimosi iÅ¡laidos - 200 Eur - advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos, adekvačios ir proporcingos, nevirÅ¡ija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, neprieÅ¡tarauja protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, todėl praÅ¡ymas dėl jų priteisimo tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija              n u t a r i a: TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų 2017 m. spalio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei J. B. iÅ¡ atsakovės L. Å . 200 Eur (du Å¡imtai eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė                                                                                           Lina Muchtarovienė                                                                                           Vilija Valantienė