08600ab4-e4e8-4d8e-976d-be846645776e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. N1-3559-961/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21453-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1; 1.2.29.3.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 17 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei, kaltinamajam A. B. (A. B.), jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui, atstovui pagal įstatymÄ ir civiliniam atsakovui S. B. (S. B.), kaltinamajam R.

G. (R. G.), jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei – Butvilienei, įgaliotajai atstovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Neringai Å aveiko, nukentėjusiajam R. M., vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje ARTIOMAS BAKURADZE, gimęs (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos moksleivis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių, įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu, bei tęsti mokslÄ , pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, nuosprendis neįsiteisėjęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veika, numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, RUSLAN GAZIMAGOMEDOV, gimęs (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) turintis leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių, įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu, bei tęsti mokslÄ , pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, nuosprendis neįsiteisėjęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė: A. B. 2018-05-08 apie 2.00 val., tarp Mindaugo gatvės 14 B ir Vingrių gatvės 11A, Vilniuje, ant laiptų, veikdamas kartu su R. G., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , priėję prie nukentėjusiojo R. M., trenkė jam koja per kojas, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, spardė gulintį ant žemės nukentėjusįjį kojomis į įvairias kÅ«no vietas, R. G. iÅ¡ nukentėjusiojo R. M. kiÅ¡enės iÅ¡traukus mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žMi“-150 eurų vertės su jame buvusia 16 GB atminties kortele 20 eurų vertės, ir asmens tapatybės kortelę, iÅ¡duotÄ nukentėjusiojo R.

M. vardu, kartu su R. G. pasiÅ¡alino, tokiais savo veiksmais panaudodamas fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ nukentėjusiajam R. M. priklausantį 170 eurų vertės turtÄ . R. G. 2018-05-08 apie 2.00 val., tarp Mindaugo gatvės 14 B ir Vingrių gatvės 11A, Vilniuje, ant laiptų, veikdamas kartu su A. B., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , priėjo prie nukentėjusiojo R. M., jis trenkė nukentėjusiajam koja per kojas, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, mušė nukentėjusįjį R.

M. rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, A. B. koja sudavus vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į pilvo sritį, jis iÅ¡ nukentėjusiojo R. M. kiÅ¡enės iÅ¡traukė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žMi“ 150 eurų vertės su jame buvusia 16 GB atminties kortele 20 eurų vertės, ir asmens tapatybės kortelę, iÅ¡duotÄ nukentėjusiojo R. M. vardu, po ko kartu su A. B. pasiÅ¡alino, tokiais savo veiksmais panaudodamas fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ nukentėjusiajam R. M. priklausantį 170 eurų vertės turtÄ .

Teisiamojo posėdžio metu A. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad apie 2 val. nakties ėjo į Mindaugo g. esantį PC „Maxima“. PrieÅ¡ais ėjo nukentėjusysis. Nukentėjusysis leidosi žemyn, o jie kilo aukÅ¡tyn, jie kažkÄ pradėjo jam sakyti, jis taip pat pradėjo kažkÄ sakyti, tada jie (kaltinamieji) pirmi pradėjo jį muÅ¡ti. Pamena, kad asmuo tikrai rodė pirÅ¡tÄ . Nukentėjusysis nepamena pokalbio, nes jis buvo girtas, be to, jo rankos buvo kruvinos. Draugas pradėjo jį muÅ¡ti, nukentėjęs nukrito, tada abu pradėjo spardyti kojomis.

Kai nukentėjęs gulėjo, jis (A. B.) jam irgi pora kartÄ Ä¯spyrė, pataikė nukentėjusiajam kažkur į rankÄ . Nukentėjusysis nukrito tuomet, kai R. jam sudavė kažkur į veidÄ . Nukentėjusiajam nukritus, R. jį mušė, A. B. nukentėjusiajam irgi sudavė vienÄ kartÄ , tada norėjo patraukti R., bet netyčia pataikė į nukentėjusįjį. Nukentėjusiajam tyčia sudavė vienÄ kartÄ . Nukentėjęs nesudavė nė vieno smÅ«gio. Matė, kad R. paėmė telefonÄ , bet nespėjo suprasti, kaip tas telefonas atsirado pas jį rankose, viskas įvyko labai greit.

Nežino, kaip buvo iÅ¡traukta asmens tapatybės kortelė, tik matė jÄ gulint ant žolės. Nukentėjusysis pradžioje gulėjo ant plytelių, po to ant žolės, o vėliau atsistojo ir pabėgo. TelefonÄ paėmė R.. Nepamena, kaip R. paėmė telefonÄ ir asmens tapatybės kortelę. Atrodo, kad iÅ¡ nukentėjusiojo kiÅ¡enės pradėjo kristi telefonas, jis (A. B.) pasakė, kad ten telefonas, bet nematė, kaip R. telefonÄ paėmė, nes kažkaip nusisuko ir nepastebėjo, kaip telefonas atsidÅ«rė pas jį, bet atsisukus telefonas buvo jau pas jį.

Tada nukentėjęs pradėjo bėgti. TelefonÄ policijos pareigÅ«nai rado pas R.. Žino, kad R. su policijos pareigÅ«nais ėjo ieÅ¡koti asmens tapatybės kortelės. O dėl telefono, tai jam buvo tas pats, apie tai net negalvojo, gal R. bÅ«tų pridavęs telefonÄ Ä¯ lombardÄ . Negali paaiÅ¡kinti savo veiksmų. Mano, kad nukentėjęs turi teisę reikalauti žalos atlyginimo. Teismui paskelbus kaltinamojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 65), kaltinamasis A. B. iÅ¡ esmės juos patvirtino.

Teisiamojo posėdžio metu R. G. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad naktį, apie 2 val., su A. ėjo į PC „Maxima“ kažko nusipirkti. PrieÅ¡ais ėjo nukentėjusysis, paprašė jo cigaretės ir nukentėjęs parodė vidurinį pirÅ¡tÄ . Tai buvo kaip provokacija, tuomet jis (R. G.) pirmas sudavė smÅ«gį jam į veidÄ ir nukentėjęs nukrito. Tada pradėjo jį spardyti, A. norėjo sustabdyti, bet neišėjo. Mušė nukentėjusįjį į veidÄ ir kÅ«nÄ .

Po to jis (R. G.) paėmė telefonÄ , pamatė asmens tapatybės kortelę, bet jos neketino imti, jÄ iÅ¡metė. Tada nukentėjusysis pradėjo bėgti ir jie su A. išėjo. Tiksliai nepamena, ar telefonas buvo iÅ¡kritęs, ar buvo nukentėjusiojo kiÅ¡enėje. Asmens tapatybės kortelės jis nematė. Vienu veiksmu paėmė telefonÄ ir kortelę, tiesiog jos nepastebėjo. Vietoje iÅ¡metė kortelę toliau nuo nukentėjusiojo, negali pasakyti, kodėl taip padarė. Gal A. ir nesakė, kad iÅ¡krito telefonas.

Neturėjo tikslo paimti telefono, tiesiog norėjo papraÅ¡yti cigaretės, tačiau, kadangi buvo provokacija, viskas taip ir įvyko. Paėmė telefonÄ tik tuomet, kai jis iÅ¡krito, prieÅ¡ tai tokio tikslo neturėjo. Nenorėjo apiplėšti žmogaus, tiesiog ėjo į parduotuvę, norėjo atÅ¡vęsti gimtadienį. Pripažįsta, kad nukentėjusįjį mušė ir kad paėmė telefonÄ . Nežino, koks buvo fizinio smurto tikslas. IÅ¡ pradžių tikrai nenorėjo taip pasielgti. Neturėjo tikslo užvaldyti turto.

Gailisi, kad užpuolė nukentėjusįjį. Mano, kad nukentėjęs turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, bet praÅ¡oma suma yra per didelė. Gyvena su mama ir vyresne seserimi, ji Å¡iuo metu ieÅ¡ko darbo. Jį iÅ¡laiko mama, ji yra neįgali. Bandė dirbti, yra galimybė užsidirbti kažkokių pajamų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. M. parodė, kad leidosi laiptais, prieÅ¡ jį ėjo du jaunuoliai. Jie nieko nesakė, todėl daro prielaidÄ , kad jie iÅ¡ anksto buvo susiplanavę kažkÄ užpulti.

Jie tiesiog priėjo, trenkė į veidÄ , jis nukrito, tada jie pradėjo spardyti. Pagrinde jie spardė į veido zonÄ , jis buvo užsidengęs veidÄ ir klausė jų, kÄ jie daro. Akivaizdu, kad jie norėjo ne tik apvogti, bet ir traumuoti, pažeminti, nes tai truko pakankamai ilgai. Tada jie nuėjo, o jis liko gulėti, atsisėdo, bėgo kraujas iÅ¡ nosies. Tuomet neskubėdamas ėjo namo, kadangi neturėjo telefono ir negalėjo iÅ¡sikviesti pagalbos. Jokio pirÅ¡to parodymo ar pokalbio nebuvo, jis jiems nieko nesakė.

Kuomet jie jį mušė, jis buvo Å¡oko bÅ«senoje, todėl negirdėjo, ar jie kÄ nors Å¡nekėjo. Ten buvo pakankamai tamsu, tad negali pasakyti, kaip jie buvo apsirengę ir kuris mušė. Jis jiems vis kartojo, kÄ jie daro, gal jie iÅ¡sigando, kad gali bÅ«ti didesnė atsakomybė, ir sustojo tai daryti. Telefonas ir asmens tapatybės kortelė tikrai nebuvo iÅ¡kritę, kadangi kelnių kiÅ¡enė buvo gili. Mano, kad daiktai negalėjo iÅ¡kristi. Jo džinsai buvo prigludę, telefonas ne toks didelis, kad bÅ«tų galėjęs iÅ¡kristi.

Negali pasakyti, ar daiktai iÅ¡krito, ar jie juos iÅ¡traukė, bet tikrai nebuvo tokia padėtis, kad daiktai patys galėjo iÅ¡kristi. IÅ¡ jų pusės nebuvo jokio pokalbio ar kreipimosi, kad kÄ nors atiduotų. Kai atėjo, sudavė vienas, o tuomet jie pradėjo spardyti dviese. Taip sprendžia iÅ¡ to, kad juto daug smÅ«gių. Telefonas buvo priekinėje kiÅ¡enėje. Paskambino policijai jau bÅ«damas namuose. Brolis telefone turėjo sekimo programÄ , todėl matė visÄ jų marÅ¡rutÄ , kadangi telefonas nebuvo iÅ¡jungtas.

Su policijos pareigÅ«nais pamatė, kur jie yra, kad jie grįžo į tÄ pačiÄ vietÄ , tačiau prieÅ¡ pat juos randant, telefonÄ jie iÅ¡jungė. Juos rado prie PC „Maxima“ Mindaugo g. Jeigu jie bÅ«tų iÅ¡jungę telefonÄ , bÅ«tų tikrai jų neradę, kadangi kaltinamųjų veidų tikrai nebÅ«tų prisiminęs. Policijos pareigÅ«nai, kuomet juos sulaikė, paklausė, ar Å¡itas telefonas, jis (R. M.) patvirtino, tada tuos asmenis nuvedė. Policijos pareigÅ«nai žinojo, kur yra pasas (asmens tapatybės kortelė), jis buvo kitoje vietoje, ir jį atnešė.

Daro prielaidÄ , kad jie iÅ¡traukė telefonÄ . To veiksmo, kad jie iÅ¡traukė telefonÄ , jis nematė. Jam buvo toks Å¡okas po tokių stiprių smÅ«gių, kad negali pasakyti, ar jie telefonÄ iÅ¡traukė, ar jis juto prisilietimus. PirÅ¡to jiems nerodė ir jo rankos nebuvo kruvinos. Situacija tokia, kad ėjo iÅ¡ protmÅ«Å¡io, kadangi užėmė aukÅ¡tÄ vietÄ , pasisėdėjo Å¡iek tiek ilgiau. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Tas civilinis ieÅ¡kinys ne tik moralinės žalos atlyginimas, bet tai bÅ«tų ir pamoka.

Pas gydytojÄ nebuvo. Savaitę nėjo į darbÄ , bet nedarbingumo neėmė. Jam buvo padarytos mėlynės ir veido nubrozdinimai, juto skausmÄ . Traumos ant veido matėsi savaitę. MoraliÅ¡kai iki Å¡iol tai jaučia. Tokia situacija buvo pirmÄ kartÄ , todėl tai prisimins visÄ gyvenimÄ . Ilgalaikių pasekmių dėl sveikatos nėra. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. O. parodė, kad dirbo pagal požymius, privažiavus PC „Maxima“, buvo pastebėti du jaunuoliai, kurie atitiko požymius, priėjo prie jų.

Rado pas jaunuolius telefonÄ ir suvenyrines kupiÅ«ras, jie nieko negalėjo paaiÅ¡kinti apie telefonÄ . Tada privažiavo nukentėjęs asmuo, atpažino ir visi nuvyko į policijos komisariatÄ . Tikrai nepamena, pas kÄ rado telefonÄ , o pas kÄ â€“ pinigus, viskas turėtų bÅ«ti nurodyta tarnybiniame praneÅ¡ime. Paskelbus liudytojo R. O. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 44), liudytojas R. O. parodymus palaikė. Nurodė, kad dėl asmens tapatybės kortelės, tai ten buvo ir kitas ekipažas, kompanija, kuriÄ sulaikė, parodė, kur buvo iÅ¡mesti daiktai, jie vyko ten, o tuomet į policijos komisariatÄ .

Negali pasakyti, ar jaunuoliai buvo blaivÅ«s, ar blaivus buvo nukentėjęs asmuo. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Å . parodė, kad nakties metu, nepamena kelintÄ valandÄ , patruliavo 1 PK teritorijoje ir gavo informacijos, kad įvyko plėšimas ir kad pagal požymius galimai gali bÅ«ti pasiÅ¡alinę asmenys į 3 PK teritorijÄ , gali bÅ«ti Mindaugo, Algirdo g., kažkur toje vietoje. Nepamena, iÅ¡ kurios vietos paėmė nukentėjusįjį. Važinėjo su nukentėjusiuoju tarnybiniu automobiliu, tada iÅ¡girdo informacijÄ , kad kitas ekipažas galimai sulaikė įtariamuosius.

Privažiavo ir nukentėjęs atpažino asmenis, nepamena, ar iÅ¡ karto atpažino abu, bet tikrai vienÄ atpažino, tada pasakė, kad pas jį gali bÅ«ti jo dokumentai. Kitas ekipažas jį apieÅ¡kojo, tačiau nerado. Pamena, kad asmuo (R. G.) pasakė, kur numetė to nukentėjusiojo daiktus, jie nuėjo į tÄ vietÄ ir rado asmens tapatybės kortelę ir dar kažkÄ . Tada nuvyko į policijos komisariatÄ ir viskas tuo baigėsi. Nepamena, ar tikrino ir kitus galimai įtartinus asmenis. Paskelbus liudytojo A.

Å . ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 40), liudytojas Å¡iuos parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. savo kaltę taip pat pripažino ir parodė, kad 2018-05-08 naktį, apie 2.00 val. jis kartu su R. G. ėjo į „MaximÄ â€œ, lipo laiptais, esančiais virÅ¡ Vingrių gatvės, į Mindaugo gatvę. Jie kilo laiptais, o nukentėjęs vyras leidosi laiptais žemyn. Jis prasilenkė su juo, tačiau iÅ¡girdo, kad Ruslanas užkalbino vyrÄ , kÄ jis jam sakė, jis negirdėjo.

Jis pasakė R., kad eitų toliau, tačiau R. kalbėjosi su vyru, girdėjo, kad kalbėjo apie telefonÄ , lyg tai R. prašė vyro parduoti jam telefonÄ , tačiau pokalbio esmės jis neatsimena. Jis priėjo arčiau jų, girdėjo kaip R. pasakė: „parduok telefonÄ â€œ, o vyras jam pasakė: „ne, tai yra viskas mano“, sakė, kad jo rankos yra kraujyje, be to vyras parodė R. vidurinį iÅ¡tiestÄ pirÅ¡tÄ . Po Å¡io gesto R. kumščiu sudavė smÅ«gį vyrui į veido sritį, po Å¡io smÅ«gio vyras parkrito ant žemės ir R. pradėjo jį muÅ¡ti, mušė ir kojomis, ir rankomis į įvairias kÅ«no vietas.

Kiek smÅ«gių sudavė, tiksliai pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai. Jis bandė atitraukti R. nuo vyro, tempė už rÅ«bų, tačiau R. nereagavo. Jis norėjo spirti R. koja, tačiau pataikė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam vyrui į pilvo sritį. Pataikė netyčia, taikėsi į R., tačiau pataikė vyrui. Grumtynių metu vyrui iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡krito daiktai, nes muÅ¡tynių metu tempė vieni kitus už drabužių. Jis pastebėjo, kad iÅ¡ vyro kiÅ¡enės iÅ¡krito mobiliojo ryÅ¡io telefonas ir asmens tapatybės kortelė.

Jis pasakė R., kad pas vyrÄ iÅ¡krito telefonas ir kortelė, tada R. nustojo jį muÅ¡ti, pakėlė telefonÄ nuo žemės ir jie išėjo. Kortelės jie nelietė, nes ji buvo nereikalinga. Vyro asmens tapatybės kortelė liko gulėti ant žemės. Vyras pabėgo laiptais žemyn, o jie nuėjo į „MaximÄ â€œ. Kai iÅ¡eidinėjo iÅ¡ „Maximos“, prie durų juos sulaikė policijos pareigÅ«nai. Jis dėl padaryto nuoÅ¡irdžiai gailisi, dėl plėšimo iÅ¡ anksto nesitarė, kodėl taip išėjo – nežino, viskas įvyko spontaniÅ¡kai (1 t., b.l. 64-65).

Ä®teikus patikslintÄ praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , įtariamasis A. B. parodė, kad savo kaltę pripažįsta, nuoÅ¡irdžiai gailisi. Jis lieka prie savo parodymų, duotų pirminės apklausos metu, jie yra teisingi, jų papildyti arba pakeisti nenori. PraÅ¡o vadovautis jo pirminės apklausos duotais parodymais (1 t., b.l. 75-77). Ikiteisminio tyrimo metu R. G. savo kaltę dėl plėšimo pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2018-05-08 apie 2. 00 val. nakties jis kartu su A. B. ėjo laiptais, tikslaus adreso nežino, link „Maximos“, o laiptais žemyn ėjo vyras.

Jis norėjo prieiti prie jo papraÅ¡yti cigaretės, priėjo, paprašė cigaretės, o jis pradėjo rodyti jam iÅ¡tiestÄ vidurinį pirÅ¡tÄ , jis tokį jo gestÄ suprato kaip įžeidimÄ . Jis iÅ¡ karto sudavė vyrui pirmÄ smÅ«gį rankos kumščiu į veido sritį, pataikė į nosį. Vyrui iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas. Po jo smÅ«gio vyras parkrito ant žemės. Jis pradėjo spardyti gulintį ant žemės vyrÄ , spardė kojomis į įvairias kÅ«no vietas, daugiausiai pataikė į veidÄ , iÅ¡ viso sudavė jam apie 10 smÅ«gių.

Vyras bandė pabėgti, nesigynė. A., pamatęs, kad jis muÅ¡a vyrÄ , bandė jį sustabdyti, prašė nustoti muÅ¡ti vyrÄ , vienÄ kartÄ bandė traukti už rankos, tačiau jis nereagavo į jo praÅ¡ymus. A. vyro nemušė, neprisilietė prie jo. MuÅ¡tynių metu iÅ¡ vyro kiÅ¡enės iÅ¡krito mobiliojo ryÅ¡io telefonas ir asmens tapatybės kortelė, jis tÄ pamatė, tada nustojo jį muÅ¡ti. Kai telefonas ir asmens tapatybės kortelė iÅ¡krito iÅ¡ vyro kiÅ¡enės, jie buvo prie pat vyro, jis pakėlė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , telefonÄ pasiėmė sau, o asmens tapatybės kortelę pakėlė ir iÅ¡metė į žolę Å¡alia laiptų.

Vyras pabėgo laiptais žemyn link Trakų gatvės, o jis kartu su A. nuėjo į „MaximÄ â€œ. Maždaug po dviejų valandų, kai dar kartÄ atėjo į „MaximÄ â€œ, esančiÄ Mindaugo gatvėje, juos sulaikė policijos pareigÅ«nai. Pas jį rado nukentėjusiojo vyro mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , jis pats parodė policijos pareigÅ«nams, kur iÅ¡metė vyro asmens tapatybės kortelę. Dėl padaryto jis nuoÅ¡irdžiai gailisi (1 t., b.l. 132-134). Ä®teikus R. G. patikslintÄ praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, įtariamasis R.

G. parodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl plėšimo, tačiau dėl dokumento vagystės jis savo kaltės nepripažįsta. Apie praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytas aplinkybes jis parodymus davė pirminės apklausos metu. Jų pakeisti nenori. Nori papildyti, kad tuo metu, kai mušė vyrÄ , iÅ¡ jo kiÅ¡enės iÅ¡krito mobiliojo ryÅ¡io telefonas ir asmens tapatybės kortelė, jis tÄ pamatė, tada nustojo jį muÅ¡ti. Kai telefonas ir asmens tapatybės kortelė iÅ¡krito iÅ¡ vyro kiÅ¡enės, jie gulėjo prie pat vyro.

Jis pats iÅ¡ vyro kiÅ¡enės jokių daiktų netraukė. Jis pakėlė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , telefonÄ pasiėmė sau, o asmens tapatybės kortelę pakėlė ir iÅ¡metė toliau į žolę Å¡alia laiptų. Jis neatsimena, ar vyras matė, kad jis iÅ¡metė jo asmens tapatybės kortelę. Vyras pabėgo laiptais žemyn link Trakų gatvės, o jis kartu su A. nuėjo į parduotuvę „Maxima“. Jis neturėjo tikslo vogti vyro asmens tapatybės kortelės, ji jam nebuvo reikalinga.

Mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ policijos pareigÅ«nai rado pas jį, prisipažįsta, kad mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ pavogė, tačiau asmens tapatybės kortelės nevogė, vėliau jis pats parodė policijos pareigÅ«nams, kur jÄ iÅ¡metė, jÄ rado ir gražino vyrui (1 t., b.l. 148-151). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. M. parodė, kad jis buvo renginyje „Protų mÅ«Å¡is” kažkur prie „Rimi” parduotuvės, esančios Vilniuje, Kedrų g.

4. Apie 2. 00 val. 2018-05-08 jis praėjo „Maxima” parduotuvę, eidamas namo ir leidosi laiptais nuo Mindaugo g. 14 B link Vingrių g. 11A, Vilniuje. Praėjęs laiptų vidurį prieÅ¡ save jis pamatė du nepažįstamus vaikinus. Kuris vaikinas, nepamena, bet vienas iÅ¡ jų trenkė koja jam per kojas. Nuo smÅ«gio jis parkrito ir jie abu pradėjo jį spardyti kojomis nemažiau 20 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas. Jis gulėjo ir dengė galvÄ . Kai jį nustojo muÅ¡ti, jis atsikėlė, vaikinų jau nebuvo.

Jis patikrino kiÅ¡enes ir pastebėjo, kad iÅ¡ kiÅ¡enės dingo jo asmens tapatybės kortelė bei mobilusis telefonas „Mi” 150 eurų vertės, jame buvo “Tele 2” SIM kortelė, numerio neprisimena, ir jame buvo atminties kortelė 20 eurų vertės. IÅ¡ požymių įsidėmėjo, kad jie buvo jauni ir lyg tai tamsių plaukų. Po Å¡io įvykio jis sugrįžo namo ir per brolio telefonÄ per programėlę matė telefono judėjimo marÅ¡rutÄ ir kartu su policininkais Vilniuje Mindaugo gatvėje sulaikė tuos pačius vaikinus, kurie turėjo jo telefonÄ , o vėliau parodė, kur iÅ¡metė jo asmens tapatybės kortelę.

Ä® teismo med. ekspertizę nesikreips (1 t., b.l. 14). Papildomos apklausos metu R. M. parodė, kad 2018-05-08 jam einant žemyn laiptais link Trakų gatvės jis prasilenkė su dviem vaikinais, jis leidosi laiptais žemyn, o jie ėjo į viršų. Vienas iÅ¡ jaunuolių, jo atpažinti negali, nes neįsidėmėjo jo veido bruožų ir kaip buvo apsirengęs, staiga, nieko nesakęs sudavė jam smÅ«gį. Pirminės apklausos metu jis pasakė, kad pirmÄ smÅ«gį jam sudavė per kojas, bet tiksliai pasakyti kur buvo suduotas smÅ«gis, jis negali, nes neatsimena, nes po to smÅ«gio jis pargriuvo ant žemės. Galimai dėl to, kad jis iÅ¡ karto pargriuvo ant žemės, jis ir pasakė, kad smÅ«gis buvo suduotas per kojas, bet galėjo bÅ«ti suduotas ir iÅ¡ karto į veidÄ .

Kaip sakė, po smÅ«gio jis pargriuvo ant žemės, iÅ¡ karto užsidengė galvÄ nuo smÅ«gių, kas jį mušė, jis nematė, nes gulėjo užsidengęs rankomis galvÄ , tačiau pagal smÅ«gių kiekį jam pasirodė, kad jį mušė ne vienas asmuo. Daugiausiai smÅ«gių jam buvo suduota į galvos sritį, tik vienas smÅ«gis buvo į Å¡onkaulius. Jis nematė asmens, kuris jį mušė, jo nurodyti, atpažinti ir apibÅ«dinti negali. Jis nejuto, kad kažkas apžiÅ«rinėjo jo kiÅ¡enes, nepajuto, kaip jam iÅ¡ priekinės kelnių kiÅ¡enės pavogė telefonÄ ir asmens tapatybės kortelę, tiesiog po to, kai jį nustojo muÅ¡ti, jis atsikėlė, įkiÅ¡o rankÄ Ä¯ kelnių kiÅ¡enę ir pamatė, kad nėra telefono ir asmens tapatybės kortelės, todėl ir pamanė, kad vaikinai iÅ¡traukę telefonÄ nustojo jį muÅ¡ti dėl to, kad rado kÄ pavogti, todėl ir nebemušė ir iÅ¡ karto pabėgo.

Kai jį mušė, aplinkui jokių paÅ¡alinių žmonių nebuvo, jis negirdėjo, kad kas nors praÅ¡ytų jų nustoti jį muÅ¡ti. Viskas įvyko labai greitai, tiesiog jį pradėjo muÅ¡ti, mušė apie minutę, o po pabėgo. Jis atsistojo, patikrino kelnių kiÅ¡enes ir pamatė, kad nėra mobiliojo telefono ir asmens tapatybės kortelės. SIM kortelė, buvusi telefone, materialinės vertės neturi. Jis grįžo namo, namuose pažiÅ«rėjo per programėlę, kad telefonas nėra iÅ¡jungtas, pamatė preliminariÄ telefono buvimo vietÄ ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Kartu su policijos pareigÅ«nais sekė telefono signalÄ , pavyko nustatyti, kad telefonas yra Mindaugo gatvėje. Nuvyko į Mindaugo gatvę ir pamatė iÅ¡einančius iÅ¡ „Maximos“ du vaikinus, kuriuos jis atpažino, bÅ«tent jie jį užpuolė. Pas vienÄ iÅ¡ vaikinų buvo rastas jo telefonas. Paklausė jo, kur yra jo asmens tapatybės kortelė, jis su policijos pareigÅ«nu nuėjo į įvykio vietÄ ir grįžo su jo asmens tapatybės kortele. Dėl sumuÅ¡imų jis į gydymo įstaigÄ nesikreipė ir nesikreips, į TMI nesikreips, greitosios pagalbos nekvietė.

Kadangi telefonas ir asmens tapatybės kortelė jam yra gražinti, jis dėl turtinės žalos pretenzijų neturi. Dėl turtinės žalos civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡. Kadangi jis buvo sumuÅ¡tas, veide liko mėlynės, jis nėjo į darbÄ , dėl sumuÅ¡imų patyrė fizinį skausmÄ , praÅ¡o pripažinti jį civiliniu ieÅ¡kovu dėl neturtinės žalos, moralinę žalÄ vertina 200 eurų (1 t., b.l. 18-20). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. O. parodė, kad 2018 m. gegužės 8 d. apie 04:05 val. jam patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu J.

P. iÅ¡ VPK OVS gavo nurodymÄ dirbti pagal požymius, tuo metų buvo praneÅ¡imas apie plėšimÄ , kurio metu iÅ¡ pranešėjo buvo atimtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas, įvykio adresas Kalvarijų g., Vilnius, kur tuo metu jau dirbo patrulis V1717. Radijo ryÅ¡iu susisiekus su patruliais V1717 paaiÅ¡kėjo, kad plėšimas buvo įvykdytas adresu tarp Mindaugo ir Vingrių gatvių atkarpoje ant laiptų, nurodyti įtariamųjų požymiai: tai buvo du jaunuoliai iki 20 metų, tamsiai apsirengę, iÅ¡skirtinių požymių neturėjo, pranešėjas nespėjo įsidėmėti.

Dirbant pagal požymius, Mindaugo g., prie parduotuvės „Maxima“ buvo pastebėti du jaunuoliai, kurie atitiko įtariamus vaikinus, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo tai buvo A. B. ir R. G.. ApžiÅ«ros metu, kiek pamena, pas R. G. kelnių kiÅ¡enėje rado juodos spalvos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žMI“, apie kurį jis nieko negalėjo paaiÅ¡kinti, papraÅ¡ius jo įjungti telefonÄ , jis to padaryti taip pat negalėjo, taip pat pas jį buvo rastos suvenyrinės kupiÅ«ros. Netrukus prie jų privažiavo patrulis VI717 kartu su nukentėjusiuoju R.

M., kuris atpažino savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ (1 t., b.l. 44-46). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Å . parodė, kad 2018 m. gegužės 8 d. jam patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. K. ir vyriausiuoju patruliu E. Z., apie 04:25 val. iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) apiplėšė asmenį bei sumušė. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko nukentėjusysis, kuris prisistatė R. M., ir jo brolis A. M.. R. M. paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ 20 minučių jį sumušė prie laiptų, vedančių nuo Vingrių g. link Mindaugo g. 11 „MAXIMA“ parduotuvės ir atėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žMI” ir asmens tapatybes kortelę.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad jis turi programėlę, kuri rodo, kad telefonas netoli tos vietos, kur ji sumušė. Vykstant link minėtos vietos, prie jų prisijungė dar vienas ekipažas AP-1731. Atvykus iki Vingrių g. - Mindaugo g. sankirtos, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio bei pradėjo paieÅ¡kÄ pėsčiomis. Priėjus prie Vingrių g. 5 pastato, prie jo bei E. Z. privažiavo AP-1731. Kadangi Vingrių g. 5 pastato viena iÅ¡ laiptinių durų buvo atidarytos, todėl buvo nuspręsta patikrinti patalpas, patikrinę patalpas nieko nerado.

Išėjus iÅ¡ Vingrių g. 5 pastato, pastebėjo, kaip nuo Mindaugo g. link Vingrių g. einančių laiptų bėga tamsiai apsirengęs jaunuolis. SuÅ¡ukus „STOK POLICIJA“, jaunuolis sustojo, jam buvo liepta prieiti. Priėjęs jaunuolis, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai buvo A. Ž., atlikus dalinę asmens apžiÅ«rÄ nieko įtartino nerado. Paklausus jaunuolio, kodėl bėgo, jis atsakė, kad prie Mindaugo g. 11, parduotuvės „MAXIMA“ prie jo pristojo du jaunuoliai, grasino fiziÅ¡kai susidoroti.

Paklausus, kaip jaunuoliai buvo apsirengę, jis atsakė, kad vienas su kepure, o kitas su raudonais treningais. Kadangi A. Ž. su savimi draudžiamų daiktų ar minėto telefono neturėjo, todėl jį paleido. Tuomet AP-1731 ekipažas nuvyko patikrinti prie Mindaugo g. 11, parduotuvės “MAXIMA“ informacijos, o jis kartu su E. pėsčiomis ėjo link Mindaugo g. 11 „MAXIMA“ pastato. Priėję „MAXIMA“, pastebėjo, kaip AP-1731 bendrauja su dviem jaunuoliais, kurie atitiko A. nurodytus požymius.

Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, jaunuoliai prisistatė R. G. ir A. B.. AP-1731 ekipažo pareigÅ«nai atliko asmenų dalinę apžiÅ«rÄ bei pas R. G. treningo kiÅ¡enėje rado pavogtÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žMI”. Ä® įvykio vietÄ privažiavo jo kolega D. K. su E. Z. bei nukentėjusiuoju R. M., kuris atpažino minėtus jaunuolius kaip jo skriaudikus ir patvirtino, kad minėtas mobilusis telefonas, kuris rastas pas R., yra tikrai jo. Paklausus, kur jie padėjo R. asmens tapatybės kortelę, R. paaiÅ¡kino, kad numetė prie laiptų, kur jį ir užpuolė.

Nuėjus su R. bei kolega E. Z. prie laiptų, ant žolės rado numestÄ asmens tapatybės kortelę, priklausančiÄ R. M.. R. ir A. buvo sulaikyti ir pristatyti į 1 PK. PrieÅ¡ R. buvo panaudoti spec. priemonės – antrankiai, kadangi asmuo parodė jiems kur iÅ¡metė R. M. asmens tapatybės kortelę, todėl, kad nepabėgtų, jam buvo uždėti antrankiai. Taip pat R. paaiÅ¡kino, kad mušė R. tik jis, A. nieko nedarė, ir jis iÅ¡traukė iÅ¡ R. kiÅ¡enės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir asmens tapatybės kortelę, kuriÄ vėliau iÅ¡metė į žolę (1 t., b.l. 40-41).

IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2018 m. gegužės 8 d. 3.59 val. Bendrasis pagalbos centras gavo praneÅ¡imÄ , jog prieÅ¡ 20 min. netoli namų buvo užpultas ir sumuÅ¡tas pranešėjo brolis R. M., iÅ¡ jo atimtas telefonas. Nuo GMP atsisakė (1 t., b.l. 4-5). Nukentėjusysis R. M. 2018 m. gegužės 8 d. surašė pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad jam leidžiantis nuo „Maximos“, jį užpuolė keli vaikinai, spyrė į kojas, jam pargriuvus, jie ėmė spardyti į veidÄ , pilvÄ , nugarÄ .

Vėliau pavogė jo mobilų telefonÄ MI ir asmens tapatybės pasÄ . Jis iki Å¡iol jaučia psichologinį stresÄ , skausmÄ ties Å¡onkauliais, kojos srityje, yra mėlynė po akimi, įskelta lÅ«pa, iÅ¡kruvinti drabužiai. Jaučia psichologinę baimę (1 t., b.l. 6). Taip pat nukentėjusysis R. M. 2018 m. gegužės 8 d. surašė protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad 2018 m. gegužės 8 d. apie 2.00 val. Vilniuje, tarp Mindaugo g. 14B ir Vingrių g. 11A, per vidurį laiptų du nepažįstami vaikinai, panaudoję smurtÄ , pagrobė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ MI bei asmens tapatybės kortelę.

Žala 170 eurų (1 t., b.l. 8). Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos – laiptų, esančių Vilniuje, tarp Mindaugo g. 14B ir Vingrių g. 11A, apžiūra. Apžiūrėjus nustatyta, kad įvykio vieta yra maždaug per vidurį kalno. Joje jokių grumtynių pėdsakų nesimato, vaizdo fiksavimo kamerų nesimato (1 t., b.l. 11-12). 2018 m. gegužės 9 d. Daiktų apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. 14802483, išduota R.

M. vardu, ir juodos spalvos mobilaus ryÅ¡io telefonas MI, be iÅ¡orinių pažeidimų (1 t., b.l. 29-34). 2018 m. gegužės 9 d. pakvitavimu R. M. patvirtino atgavęs asmens tapatybės kortelę ir mobilaus ryÅ¡io telefonÄ (1 t., b.l. 36). Alkotesterio kvitai patvirtina, kad 2018 m. gegužės 8 d. 6.01 val. A. B. buvo blaivus, 6.08 val. R. G. buvo blaivus (1 t., b.l. 49, 113). Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog yra įrodyta, kad A. B. ir R. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamieji A. B. ir R. G. pripažino padarę jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ plėšimÄ , nurodė esmines jos padarymo aplinkybes, t.y. abu kaltinamieji pripažino, kad kildami laiptais nuo Vingrių g. link Mindaugo g. sutiko besileidžiantį žemyn nukentėjusįjį R. M., kurį užkalbino, o po to jį užpuolė, R. G. spyrė nukentėjusiajam į kojas ir Å¡iam pargriuvus, spardė jį į įvairias kÅ«no vietas, o A. B. spyrė nukentėjusiajam į pilvÄ , R.

G. iÅ¡traukus iÅ¡ nukentėjusiojo kiÅ¡enės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir asmens tapatybės kortelę, abu pasiÅ¡alino, kortelę iÅ¡metė. R. G. pareikÅ¡to kaltinimo dėl dokumento pagrobimo kaltinamasis R. G. nepripažino. Neneigė iÅ¡traukęs nukentėjusiajam iÅ¡ kiÅ¡enės asmens tapatybės kortelę, tačiau nurodė, jog pamatęs, kad tai asmens dokumentas, jo nepasiėmė, o iÅ¡ karto iÅ¡metė į žolę toje pačioje vietoje, kur buvo užpultas nukentėjusysis. BK 180 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo faktÄ , be pačių kaltinamųjų prisipažinimo, patvirtina nukentėjusiojo R.

M. parodymai, liudytojų R. O. ir A. Å . parodymai, įvykio vietos bei daiktų apžiÅ«ros protokolai. Nukentėjusysis nurodė, jog kaltinamųjų neprovokavo, jie nieko nesakydami jį užpuolė ir ėmė muÅ¡ti į įvairias kÅ«no vietas, iÅ¡traukė iÅ¡ džinsų kiÅ¡enės telefonÄ bei asmens tapatybės kortelę ir pasiÅ¡alino; mobiliÄ ja programėle nustačius nukentėjusiojo telefono judėjimo vietÄ , jie buvo sulaikyti prie prekybos centro Maxima, pas vienÄ jų rastas telefonas, taip pat kaltinamiesiems parodžius rasta asmens tapatybės kortelė.

Aplinkybes apie kaltinamųjų buvimo vietos nustatymÄ , telefono suradimÄ pas R. G. bei asmens tapatybės kortelės suradimÄ patvirtino policijos pareigÅ«nų parodymai. R. O. patvirtino, jog apžiÅ«ros metu pas R. G. kelnių kiÅ¡enėje rado juodos spalvos telefonÄ MI, apie kurį asmuo nieko negalėjo paaiÅ¡kinti ir negalėjo telefono įjungti, nukentėjusysis atpažino telefonÄ kaip savo. A. Å . taip pat patvirtino, jog sulaikius jaunuolius nukentėjusysis atpažino savo telefonÄ bei sulaikytuosius kaip savo skriaudikus;

R. G. pripažino mušęs nukentėjusįjį ir iÅ¡traukęs iÅ¡ kiÅ¡enės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ bei asmens tapatybės kortelę, nurodė, jog A. nieko nedarė, paklaustas apie nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelę, pasakė, kad numetė prie laiptų, kur ir buvo užpuolę nukentėjusįjį, bei parodė tÄ vietÄ ; nuvykus kartu su juo, buvo rasta nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelė. Be to, liudytojo A. Å . nurodytos aplinkybės apie kito asmens, A. Ž., sulaikymÄ bei jo paaiÅ¡kinimas sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad plėšimas nebuvo spontaniÅ¡kas, iÅ¡provokuotas paties nukentėjusiojo elgesio.

Taigi, A. Š. nurodė, jog ieškant nukentėjusiojo nurodytų asmenų, netoliese nuo plėšimo vietos buvo pastebėtas jaunuolis (A. Ž.), kuris ėmė bėgti, o sustabdytas savo elgesį aiškino tuo, jog Mindaugo g. 11, prie prekybos centro Maxima prie jo pristojo du jaunuoliai, kurie grasino fiziškai susidoroti, vienas iš jaunuolių buvo su raudonais treningais. Teisminio nagrinėjimo metu A. B. patvirtino, kad buvo apsirengęs raudonomis treninginėmis kelnėmis. Dar daugiau, ikiteisminio tyrimo metu A.

B. nurodė, kad tai R. užkalbino nukentėjusįjį, lygtai prašė parduoti telefonÄ ; t. y. jau prieÅ¡ panaudojant smurtÄ kaltinamieji turėjo tikslÄ gauti telefonÄ . Užpuolimas vyko nakties metu, nuoÅ¡alioje, neapÅ¡viestoje vietoje, nukentėjusysis buvo vienas, o kaltinamieji dviese, nenustatyta jokių duomenų, kad nukentėjusiojo rankos buvo kruvinos ar kad jis dėl kažkokių priežasčių norėjo pasipuikuoti prieÅ¡ nepažįstamus, reikalaujančius parduoti telefonÄ , asmenis, neva pasakodamas apie savo rankas „kraujyje“ ar rodydamas nepagarbius gestus, todėl kaltinamųjų parodymai apie paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį laikytini siekiu sumenkinti, pateisinti savo nusikalstamÄ elgesį bei suÅ¡velninti atsakomybę.

Kaltinamieji nutraukė savo nusikalstamus veiksmus tik tuomet, kai užvaldė nukentėjusiajam priklausantį turtÄ . Taigi, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra visiÅ¡kai įrodyta, jog abu kaltinamieji veikė bendrai panaudodami fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, t.y., turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , priėjo prie nukentėjusiojo R. M., R. G. trenkė nukentėjusiajam koja per kojas, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, mušė nukentėjusįjį R.

M. rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, A. B. koja sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į pilvo sritį, R. G. iÅ¡ nukentėjusiojo kiÅ¡enės iÅ¡traukė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žMi“ 150 eurų vertės su jame buvusia 16 GB atminties kortele 20 eurų vertės, ir asmens tapatybės kortelę, iÅ¡duotÄ nukentėjusiojo R. M. vardu, po ko kartu su A. B. pasiÅ¡alino, tokiais savo veiksmais panaudodami fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ nukentėjusiajam R. M. priklausantį 170 eurų vertės turtÄ .

Kaltinamieji prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojo fizinę prievartÄ kaip priemonę užvaldyti jo turtÄ , todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Tačiau kaltinimas R. G. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nepasitvirtino, nes nenustatytas Å¡ios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė. Kaltinamasis R. G. neginčija, jog iÅ¡ nukentėjusiojo kiÅ¡enės iÅ¡traukė ne tik mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , bet ir asmens tapatybės kortelę, tačiau teigia, kad abu Å¡iuos daiktus iÅ¡traukė vienu veiksmu, o pamatęs, kad tai asmens tapatybės kortelė, jÄ tuoj pat iÅ¡metė į žolę.

Å ie kaltinamojo parodymai nepaneigti jokiais objektyviais duomenimis. Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad telefonas ir asmens tapatybės kortelė buvo toje pačioje džinsų kiÅ¡enėje. Minėta, plėšimas padarytas tamsiuoju paros metu, neapÅ¡viestoje vietoje, taigi, kaltinamasis galėjo nesuprasti, jog traukdamas nukentėjusiajam iÅ¡ kiÅ¡enės telefonÄ , kurį galėjo nuspėti esant kiÅ¡enėje pagal jo kontÅ«rus, kartu traukia bÅ«tent dokumentÄ â€“ asmens tapatybės kortelę, o ne, pavyzdžiui, banko kortelę.

Kaip nustatyta tiek paties kaltinamojo, tiek liudytojo A. Å . parodymais, R. M. asmens tapatybės kortelė iÅ¡ tiesų buvo rasta plėšimo vietoje. Kaltė padarius BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ gali pasireikÅ¡ti tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas supranta, kad neteisėtai pagrobia bÅ«tent asmens dokumentÄ , numato, kad dėl tokios veikos nukentėjusysis neteks dokumento, ir nori tokių padarinių. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog R. G. turėjo tyčiÄ pagrobti R. M. asmens dokumentÄ , todėl nesant bÅ«tinojo Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymio – tyčios, R.

G. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintinas. A. B. ir R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors abu kaltinamieji pripažino padarę nusikalstamÄ veikÄ â€“ plėšimÄ , tačiau jų parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, jų nurodomos Å¡ios veikos padarymo aplinkybės prieÅ¡tarauja kitiems byloje nustatytiems duomenims bei nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jie nuoÅ¡irdžiai gailisi, todėl tai nepripažintina jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Skirdamas A. B. ir R. G. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji padarė tyčinį smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ , kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, į kaltinamųjų veiksmus bei jų intensyvumÄ darant nusikalstamÄ veikÄ , Å¡ios veikos padarymo motyvus, pagrobto turto vertę, taip pat į tai, kad nėra nustatyta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo A. B. ir R. G. buvo pripažinti kaltais pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, Å¡iuo metu neįsiteisėjęs ir kaltinamieji laikytini neteistais, tačiau nusikalstamas veikas skiriantis neilgas laiko tarpas (nepraėję vieneri metai), tai, kad nusikalstamos veikos savanaudės, nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė jau vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl vagystės, pastarÄ jį kartÄ panaudotas smurtas – rodo kaltinamųjų įžūlumÄ , siekį bet kokiais metodais gauti pinigų savo poreikių patenkinimui.

Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad abu kaltinamieji yra nepilnamečiai, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteisti (1 t., b.l. 82-83, 155-156). A. B. baustas administracine tvarka už važiavimÄ vieÅ¡uoju transportu be bilieto, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu administracinėn atsakomybėn nebuvo patrauktas (administracinės teisenos bylos nutrauktos nesuėjus įstatymo numatytam amžiui, nuo kada galima administracinė atsakomybė) (1 t., b.l. 84-89), R. G. baustas administracine tvarka itin daug kartų, daugiausia už važiavimÄ vieÅ¡uoju transportu be bilieto, taip pat už alkoholinių gėrimų gėrimÄ , neblaivaus pasirodymÄ , kt. (1 t., b.l. 157-180), jo mama neįgali, pajamų Å¡altinis – jos gaunama paÅ¡alpa.

Abu kaltinamieji nedirba, nurodo, kad mokosi. A. B. Liepkalnio mokyklos charakterizuojamas neigiamai, kaip nelankantis pamokų, turintis žalingų įpročių, darantis neigiamÄ poveikį kai kuriems mokiniams, nurodoma, kad su jo tėvais visiÅ¡kai nėra bendravimo (1 t., b.l. 91-92). Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis įstatymas numato bausmes – areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki Å¡eÅ¡erių metų. Nors A. B. ir R. G. yra nepilnamečiai ir neteisti, vis tik Å¡velnesnė baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė – areÅ¡tas, kaip reali bausmė, manytina, nagrinėjamu atveju neturi bÅ«ti skiriama, nes bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, kad areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimo baudžiamasis įstatymas nenumato, bei įvertinus BK 91 straipsnyje nustatytus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, A. B. ir R. G. skirtina bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei Å¡ios bausmės vidurkis, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmės vykdymÄ atidedant bei paskiriant kaltinamiesiems BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, kurios parinktinos įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes.

Kadangi turtinės žalos nukentėjusiajam nebuvo padaryta, BK 84 straipsnyje numatyta auklėjamojo pobūdžio priemonė neskirtina. Dėl civilinio ieškinio. Nukentėjusysis R. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad tokia suma susidarė dėl kūno, ypač veido, sužalojimo. Darbe jam reikia bendrauti su žmonėmis, tad dėl atsiradusios mėlynės prie akies ir veido nubrozdinimų turėjo praleisti savaitę laiko nedirbdamas, kol sugis žaizdos.

Dėl Å¡onkaulio sumuÅ¡imo kelias dienas juto skausmÄ kvėpuodamas ir judėdamas. Patyrė moralinę žalÄ , nesijautė saugus tamsos metu, ilgÄ laikÄ sunkiai miegojo. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat motyvavo, kad civilinis ieÅ¡kinys ne tik moralinės žalos atlyginimas, bet tai bÅ«tų ir pamoka kaltinamiesiems. Pas gydytojÄ nebuvo, savaitę nėjo į darbÄ , bet nedarbingumo neėmė. Ilgalaikių pasekmių dėl sveikatos nėra. Traumos ant veido matėsi savaitę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimÄ .

Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008). Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų – sumuÅ¡imo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ ir nepatogumų, dėl patirtų sužalojimų kurį laikÄ jautė diskomfortÄ .

Jis buvo užpultas nuoÅ¡alioje vietoje, spardomas, atimti jam priklausantys daiktai; dėl to jautė nesaugumo jausmÄ . Tačiau visgi teismas pažymi, jog į gydytojus nukentėjusysis nesikreipė, jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų iÅ¡gyvenimų, skausmo itin pablogėjo jo sveikata ar gali pablogėti ateityje, nenustatyta. Kaip nurodė pats R. M., traumos ant veido matėsi savaitę. Liekamųjų reiÅ¡kinių dėl sužalojimo nekilo. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne kaltininko nubaudimas.

Tai įstatymo nustatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.). Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos nukentėjusiojo R. M. atžvilgiu pasekmes, į tai, kad nusikaltimas tyčinis, smurtinio pobÅ«džio, turtinė žala nepadaryta; nors kaltininko turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus nustatant padarytÄ Å¾alÄ , atsižvelgtina, jog kaltinamieji yra nepilnamečiai, mokosi, nukentėjusiojo sveikata nebuvo žymiai sutrikdyta; todėl spręstina, kad praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka realiai patirtos žalos, taigi, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos dydis mažintinas, nukentėjusiajam R.

M. iÅ¡ kaltinamųjų priteistina solidariai 400 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. ir R. G. buvo paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytiniai pasižadėjimai neiÅ¡vykti, kurios pradėjus bausmės vykdymÄ naikintinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimÄ vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, paskiriant A. B. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6.30 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi arba darbu, tęsti mokslÄ arba dirbti, uždraudžiant be laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į A. B. paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. gegužės 8 d. 4.50 val. iki 2018 m. gegužės 8 d. 14.52 val. (viena diena) iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. A. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistÄ , pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti. R. G. (R. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimÄ vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, paskiriant R. G. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6.30 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi arba darbu, tęsti mokslÄ arba dirbti, uždraudžiant be laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į R. G. paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. gegužės 8 d. 4.50 val. iki 2018 m. gegužės 8 d. 15.56 val. (viena diena) iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. R. G. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. R. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistÄ , pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. IÅ¡ A. B. ir R. G. solidariai priteisti R. M. 400 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. A. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ kaltinamojo atstovo pagal įstatymÄ ir civilinio atsakovo S. B. (S. B.), nustatant, kad Å¡i atstovo pagal įstatymÄ pareiga pasibaigia, kai jo sÅ«nus – kaltinamasis A. B. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystę įgyjÄ turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

R. G. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ kaltinamojo atstovės pagal įstatymÄ ir civilinės atsakovės I. K., nustatant, kad Å¡i atstovės pagal įstatymÄ pareiga pasibaigia, kai jos sÅ«nus – kaltinamasis R. G. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystę įgyjÄ turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ilona Mateikienė