2019-10-23 Nr. AB-20389-3-61-3-01415-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-762-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01415-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 30.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „A“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „A“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Alytaus miesto savivaldybė) dėl nutarimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „A“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. O3-99 „Dėl UAB „A“ filialo „B“ valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2017–2019 metams“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-99), nutarimą Nr. O3-100 „Dėl UAB „A“ filialo „B“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-100), nutarimą Nr. O3-101 „Dėl UAB „A“ filialo „B“ karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-101) ir 2017 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. O3-126 „Dėl UAB „A“ filialo „B“ šilumos kainos dedamųjų“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-126).

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Bendrovė 2016 m. kovo 10 d. raštu Nr. 1.2-164 ir 2016 m. kovo 22 d. raštu Nr. 1.2-206 pateikė Komisijai ir Alytaus miesto savivaldybei filialo „B“ (toliau – ir Filialas) I ir II šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto dalis ir visą šilumos bazinės dedamosioms apskaičiuoti reikalingą informaciją, taip pat Filialo 2016–2018 metais valdyto turto priežiūros ir eksploatavimo darbų planą; 2016 m. liepos 19 d. raštu Nr. 1.2-616 pateikė Filialo karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo projektą ir visą karšto vandens kainos dedamosioms apskaičiuoti reikalingą informaciją.

Komisija 2017 m. kovo 21 d. po darbo valandų savo internetiniame tinklapyje paskelbė, jog 2017 m. kovo 28 d. 10.30 val. organizuojamas Komisijos posėdis, kurio metu bus sprendžiamas klausimas dėl Filialo šilumos bazinės kainos ir karšto vandens dedamųjų nustatymo. Kartu Komisija paskelbė savo nutarimo dėl karšto vandens dedamųjų, nutarimo dėl valdomo turto ir eksploatavimo darbų plano 2017–2019 metais, nutarimo dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų projektus ir Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2017 m. kovo 21 d. pažymą Nr. O5-71 (toliau – ir Pažyma Nr. O5-71).

Komisijoje 2017 m. kovo 27 d. įvyko pareiškėjo, Komisijos narių bei Skyriaus atstovų susitikimas, kurio metu buvo aptarti klausimai dėl Pažymos Nr. O5-71. Šio susitikimo metu Skyrius pažadėjo Bendrovei pateikti informaciją, reikalingą visapusiškai Pažymoje Nr. O5-71 aprašytų skaičiavimų analizei, nutarimų projektams įvertinti, būsimiems šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projektams bei metinėms reguliacinės apskaitos ataskaitoms parengti. Susitikimo metu Bendrovės atstovai taip pat atkreipė Komisijos dėmesį, jog Pažyma Nr. O5-71 po jos paskelbimo buvo taisoma ir pildoma, Komisija ir Skyrius šią aplinkybę pripažino bei pažadėjo, kad apie bet kokius pažymų taisymus ir (ar) pildymus (jei tokių būtų) pareiškėjas ateityje bus informuojamas iš anksto.

Bendrovė 2017 m. kovo 27 d. elektroniniu paštu Komisijai pateikė preliminarų reikalingos informacijos sąrašą, tačiau 2017 m. kovo 27 ir 29 d. gavo tik dalį informacijos, kuri buvo neišsami. Komisijoje 2017 m. kovo 27 d. vykusio susitikimo metu pareiškėjo atstovai atkreipė Komisijos dėmesį, kad Pažymoje Nr. O5-71 nuomojamo turto nusidėvėjimo sąnaudos buvo skaičiuojamos neatsižvelgiant į Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos (toliau – ir Kainų nustatymo metodika) 29 punktą.

Bendrovė tą pačią dieną pateikė Komisijai 2001 m. rugpjūčio 2 d. Alytaus miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo sutarties Nr. 01-08-02-013 (su priedais) bei Turto nuomos sutarties Nr. 01-08-02-014 (su priedais) kopijas, įrodančias, kad nuomojamo turto nusidėvėjimo sąnaudos turi būti įvertintos pagal šilumos ūkio turto nuomos sutartyje nustatytą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpį ir nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo metodą. Bendrovė 2017 m. kovo 28 d. raštu Nr. 008-10-339 pateikė savo preliminarias pastabas dėl šilumos bazinės kainos ir karšto vandens dedamųjų nustatymo (pastabos buvo tik preliminarios, kadangi Skyrius iki 2017 m. kovo 28 d.

Komisijos posėdžio nepateikė visos reikalingos informacijos), kuriose dar kartą akcentavo esminius Pažymos Nr. O5-71 trūkumus bei akivaizdžius pačios Komisijos priimtų teisės aktų nuostatų nesilaikymo / ignoravimo faktus. Preliminariose pastabose pareiškėjas Komisijos taip pat prašė suteikti informaciją, susijusią su Skyriaus atliktu lėšų, gautų už apyvartinių taršos leidimų pardavimą, įvertinimu, bei atidėti Filialo šilumos bazinės kainos dedamųjų svarstymo klausimą mažiausiai 14 dienų, kad būtų ištaisytos visos Skyriaus skaičiavimų klaidos, netikslumai ir trūkumai, o pareiškėjas, gavęs prašomą informaciją, galėtų pateikti išsamius argumentus dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo pagrįstumo bei kitą trūkstamą informaciją.

Komisijos posėdis įvyko 2017 m. kovo 28 d. 10.30 val., jame paaiškėjo, kad Skyrius nebuvo tinkamai išnagrinėjęs preliminarių pastabų ir nesugebėjo pakomentuoti jų tariamo nepagrįstumo, taip pat negalėjo pateikti atsakymų į Bendrovės klausimus bei kitų paaiškinimų į pareiškėjos dar 2017 m. kovo 27 d. užduotus klausimus. Nepaisant to, Komisija netenkino prašymo atidėti bazinės kainos dedamųjų svarstymo klausimą, šio klausimo svarstymas buvo atidėtas tik 2017 m. kovo 29 d. Komisijos posėdžiui. Be to, Komisija, įvertinusi pareiškėjo 2017 m. kovo 27 d. raštu Nr. 1.2-327 ir 2017 m. kovo 28 d. elektroniniu paštu pateiktą informaciją, 2017 m. kovo 28 d. darbo dienos pabaigoje paskelbė pažymą Nr. O5-75 dėl Filialo šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo (toliau – ir Pažyma Nr. O5-75), kurioje tik pakeitė ilgalaikio turto vertės bei nusidėvėjimo sąnaudų skaičiavimus bei pakoregavo sąnaudų (pajamų) dėl taikytų kuro įsigijimo ir suvartojimo bei šilumos įsigijimo kainų skirtumo ataskaitą, tačiau į kitas preliminariose pastabose ir pareiškėjo atstovų 2017 m. kovo 28 d.

Komisijos posėdyje išsakytas pastabas neatsižvelgė. Paskelbdama Pažymą Nr. O5-75 Komisija neinformavo pareiškėjo, kokie pakeitimai ir (ar) papildymai, lyginant su Pažyma Nr. O5-71, buvo padaryti. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad abi pažymos buvo parengtos itin skubotai, neišanalizavus visų svarbių aplinkybių bei pareiškėjo pateiktų pastabų. Nepaisant to, 2017 m. kovo 29 d. 13.30 val. įvyko Komisijos posėdis, kuriame Skyrius ir vėl negalėjo pagrįsti tariamo preliminarių pastabų nepagrįstumo bei pateikti atsakymų į Bendrovės užduotus klausimus.

Alytaus miesto savivaldybės taryba jau kitą dieną, t. y. 2017 m. kovo 30 d., priėmė sprendimą Nr. T-84 „Dėl UAB „A“ filialo „B“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-84), kuriuo Filialui buvo nustatytos šilumos kainos dedamosios pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams. Sprendimas Nr. T-84 buvo priimtas atsižvelgiant į Nutarimu Nr. O3-100 nustatytas šilumos bazinės kainos dedamąsias, todėl pareiškėjas, siekdamas įvertinti tiek Sprendimo Nr. T-84, tiek Nutarimo Nr. O3-100 pagrįstumą, dar kartą 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 1.61-405 Komisijos prašė pateikti informaciją, kurios prašė dar 2017 m. kovo 27 d. elektroniniu paštu ir preliminariosiose pastabose, tačiau ši informacija pareiškėjui pateikta nebuvo.

Komisija 2017 m. balandžio 6 d. darbo dienos pabaigoje savo internetiniame tinklapyje paskelbė, jog 2017 m. balandžio 13 d. 13.30 val. yra organizuojamas Komisijos posėdis, kurio metu bus sprendžiamas klausimas dėl Filialo šilumos kainos dedamųjų, ir pridėjo susijusią medžiagą, t. y. Skyriaus parengtą 2017 m. balandžio 6 d. pažymą Nr. O5-85 (toliau – ir Pažyma Nr. O5-85) ir Komisijos nutarimo projektą dėl Filialo šilumos kainos dedamųjų. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 1.61-414 pateikė savo preliminarias pastabas dėl Pažymos Nr. O5-85 ir Komisijos nutarimo projekto, tačiau Komisija į jas ir vėl neatsižvelgė.

2.2. Priimdama skundžiamus nutarimus, Komisija nesudarė pareiškėjui galimybės būti išklausytam ir pateikti visus savo argumentus dėl Skyriaus atliktų skaičiavimų. Pareiškėjui buvo suteiktas tik keturių dienų darbo terminas tam, kad galėtų įvertinti net tris Komisijos nutarimų projektus (Nr. O3-99, Nr. O3-100 ir Nr. O3-101), Pažymą Nr. O5-71 ir joje pateiktus skaičiavimus bei kitą lydimąją medžiagą, o prašymas suteikti bent keturiolikos dienų terminą pasiruošti buvo atmestas. Dėl šios situacijos pareiškėjas turėjo galimybę pateikti tik preliminarias pastabas. Pateikti pastabas dėl Pažymos Nr. O5-75 pareiškėjui apskritai nebuvo sudaryta galimybė – ši pažyma buvo paskelbta po 2017 m. kovo 28 d. Komisijos posėdžio, darbo dienos pabaigoje, o jau kitą dieną buvo organizuojamas Komisijos posėdis, kuriame ir buvo priimti skundžiami nutarimai. Komisija taip pat pažeidė pareiškėjo teisę susipažinti su skaičiavimais ir jų pagrindimu. Norint visapusiškai įvertinti Pažymą Nr. O5-71, reikalinga papildoma informacija, kuri Bendrovei nebuvo pateikta.

2.3. Komisija nebuvo tinkamai pasirengusi 2017 m. kovo 28 ir 29 d. vykusiems posėdžiams, juose nebuvo atsakyta į pareiškėjo preliminariose pastabose bei 2017 m. kovo 27 d. elektroniniu paštu pateiktus klausimus, atsakymai nepateikti iki šiol. Be to, Pažymos Nr. O5-71 keitimas ir Pažymos Nr. O5-75 paskelbimas po 2017 m. kovo 28 d. Komisijos posėdžio, tik iš dalies įvertinant pareiškėjo pateiktą informaciją ir argumentus, patvirtina, kad Komisija šiuo atveju grubiai pažeidė Komisijos 2008 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 59 punktą. Skundžiami nutarimai neatitinka jiems, kaip individualiems administraciniams aktams, keliamų reikalavimų, kadangi jų priėmimo motyvai ir faktiniai pagrindai nebuvo ir iki šiol nėra atskleisti pareiškėjui, o atlikti skaičiavimai yra nepagrįsti, nemotyvuoti ir neaiškūs.

2.4. Skyrius padarė esminių skaičiavimo klaidų, kurios nulėmė Nutarimu Nr. O3-100 patvirtintų šilumos bazinės kainos dedamųjų nepagrįstumą. Nėra aišku, kaip Pažymoje Nr. O5-75 buvo apskaičiuota šilumos gamybos veiklai priskirta (duomenys neskelbtini) investicijos vertė, taip pat pagal kokį rodiklį apskaičiuotos būtinosios sąnaudos ir kodėl skaičiavimai skiriasi. Skyriaus skaičiavimuose nėra atliekamas ilgalaikio turto reguliacinės vertės koregavimas dėl nusidėvėjimo normatyvų perskaičiavimo, o tai yra esminis skaičiavimų pažeidimas, neužtikrinantis skaidraus, teisingo ir objektyvaus rodiklių nustatymo. Pažyma Nr. O5-75 yra neišsami, joje nėra aiškiai identifikuojama, dėl kokių priežasčių tam tikros pareiškėjo sąnaudos nėra pripažįstamos, kurios iš jų laikytinos nebūtinosiomis, t. y. sąmoningai sukuriamas neapibrėžtumas, kuris užkerta kelią tinkamai planuoti pareiškėjo veiklą. Tai yra tik skaičiavimų imitacija, neturinti nieko bendro su objektyviu, ekonominiu vertinimu, todėl tokie veiksmai prieštarauja vienam iš pagrindinių Kainų nustatymo metodikos tikslų – užtikrinti šilumos kainodaros skaidrumą.

2.5. Skyrius nepagrįstai ir neteisėtai perskaičiavo ankstesniais Komisijos nutarimais patvirtintą biomasės kogeneracinės elektrinės investicijos paskirstymą tarp šilumos ir elektros gamybos veiklų bei netinkamai apskaičiavo nusidėvėjimo sąnaudas. Nutarimas Nr. O3-100 akivaizdžiai prieštarauja pačios Komisijos priimtiems ankstesniems nutarimams dėl biomasės elektrinės investicijos paskirstymo tarp šilumos ir elektros gamybos veiklų. Pažymėtina, kad Komisija nuo 2009 metų iki šiol laikėsi su Bendrove suderinto investicijų atskyrimo metodo bei savo priimtų nutarimų, pagal kuriuos Bendrovė įgyvendino biomasės kogeneracinės jėgainės investiciją ir atitinkamai užtikrinimo protingą investicijų grąžą, nusidėvėjimo sąnaudų padengimą ir pan. Priimti Komisijos nutarimai iki šiol nėra panaikinti įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas, vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais bei Komisijos nutarimais, investuodamas į biomasės kogeneracinę jėgainę, pagrįstai tikėjosi, kad Komisija ateityje nekeis pačios nustatytos investicijos turto paskirstymo proporcijos. Skyrius dėl nesuprantamų priežasčių Pažymoje Nr. O5-75 koregavo biomasės kogeneracinės elektrinės investicijos vertės skaidymą tarp šilumos ir elektros energijos gamybos veiklų, nors šioje pažymoje minimas Komisijos 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-107 patvirtintos Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos (toliau – ir Sąnaudų atskyrimo metodika) 10 punktas, nustatantis alternatyvaus šilumos šaltinio metodą, buvo įtvirtintas dar 2009 metais. Toks Skyriaus siūlymas peržiūrėti investiciją pažeidė teisinio reguliavimo proporcingumą, protingumą, pagrįstumą ir darnumą bei teisinių santykių subjektų įgytas teises, jų teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, nepaisant to Komisija šiems siūlymams pritarė. Be to, Skyriaus pasirinktas investicijos vertės apskaičiavimas nėra tikslus.

2.6. Apskaičiuodamas 2014 m. balandžio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. susidariusias nepadengtas kuro sąnaudas ir nepagrįstai pripažindamas (duomenys neskelbtini) papildomai gautų pajamų, Skyrius vadovavosi Komisijos parengtu išaiškinimu, o ne Kainų nustatymo metodika, nors pati Komisija, svarstydama ir nustatydama šilumos bazinės kainos dedamąsias kitiems šilumos veiklos vykdytojams, viešų posėdžių metu nurodė, kad sąnaudos gali būti apskaičiuojamos tik pagal Kainų nustatymo metodiką. Pagal Reglamento 101 punktą veiklos ar priežiūros reguliavimo keitimas paprastai turi įsigalioti nuo gegužės 1 dienos arba lapkričio 1 dienos, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo. Komisija akivaizdžiai nesilaikė šios nuostatos, nes išaiškinimas buvo priimtas 2017 m. kovo 17 d. ir Bendrovei tvirtinant šilumos bazinę kainą taikomas praėjus tik 4 dienoms po jo paskelbimo.

2.7. Komisija (duomenys neskelbtini) papildomai gautų pajamų pripažinimą atliko pagal faktinę, o ne bazinę, kuro struktūrą, nors teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad nepriklausomai nuo ataskaitinio laikotarpio faktinių kuro sąnaudų (šaltesnės ar šiltesnės klimato sąlygos natūraliai lemia kiekvienų metų kuro struktūros svyravimus) bazinės šilumos kainos nustatymo ar paskutinio šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo metu patvirtinta kuro struktūra negali būti keičiama, skaičiuojant ataskaitinio laikotarpio nepadengtas kuro sąnaudas.

2.8. Skyrius nepagrįstai ir neteisėtai sumažino reguliuojamo turto vertę pareiškėjo už apyvartinius taršos leidimus gautų pajamų suma ir visiškai neįvertino to, kad pareiškėjas parengė ir Komisijai pateikė bei sėkmingai įgyvendino Anglies dioksido išmetimo mažinimo ir apyvartinių taršos leidimų vadybos 2008–2012 metais planą. Nepagrįstai sumažinant planuojamas einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudas, priskirtas kogeneracinei jėgainei, bei papildomai nevertinant sąnaudų paskirstymo tarp šilumos gamybos verslo vieneto paslaugų, buvo pažeista Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, kuri įpareigoja Komisiją nustatant reguliuojamas kainas, numatyti būtinas energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, tiekimo išlaidas; Kainų nustatymo metodikos 5 punkte apibrėžiama būtinųjų sąnaudų sąvoka ir Kainų nustatymo metodikos 52 punktas, kuriame įtvirtinta, kad nustatant reguliuojamas kainas, Komisija privalo užtikrinti, jog reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) kainos būtų lygios reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) teikimo būtinosioms (valstybės normuojamoms) sąnaudoms. Tai reiškia, kad Nutarimas Nr. O3-99, kuriuo nutarta nederinti darbų plano ir įpareigoti pareiškėją per 30 kalendorinių dienų nuo skundžiamo nutarimo priėmimo pateikti Komisijai pakoreguotą 2017–2019 metų valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų planą, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

2.9. Skyrius neteisingai ir nepagrįstai sumažino darbuotojų skaičių ir darbo užmokesčio sąnaudas. Skyrius skaičiavimuose atskirai kiekvienam verslo vienetui įvertino siektiną darbuotojų skaičių, bendrai jį sumažindamas nuo (duomenys neskelbtini) etato iki (duomenys neskelbtini) etatų. Šis apribojimas prieštarauja Kainų nustatymo metodikai ir lyginamųjų rodiklių taikymo principams. Bendrovės organizacinė struktūra, lyginant su kitomis šilumos tiekimo įmonėmis, yra specifinė. <...> Skyrius, skaičiuodamas darbo užmokesčio sąnaudas, turėjo lyginti leistiną darbo užmokesčio fondą, o ne apriboti darbuotojų skaičių iki (duomenys neskelbtini) etatų, tuo labiau kad Komisijai yra žinomas istorinis ankstesnių metų faktinis Filialo darbuotojų skaičius, būtinas patikimam ir saugiam šilumos tiekimui užtikrinti. Bazinės kainos projekte planuojamas darbuotojų skaičius yra net (duomenys neskelbtini) mažesnis nei siektinas grupės vidurkis, tačiau Skyrius be pagrindo ir taikydamas nekorektiškus skaičiavimus jį dar labiau sumažino iki neobjektyvaus lygio. Planuojamos Bendrovės administracinės sąnaudos buvo sumažintos daugiau nei (duomenys neskelbtini), tačiau Skyrius nepateikė objektyvių argumentų, kodėl šios sąnaudos laikytinos nebūtinomis. Skyriaus skaičiavimai, nustatant sąnaudas elektros technologijai, neatspindi visų objektyvių aplinkybių ir neužtikrina teisingo sąnaudų paskirstymo tarp verslo vienetų ir būtinųjų šilumos tiekimo veiklos sąnaudų padengimo. Komisija nepagrįstai sumažino rezervo paslaugos, būtinos saugiam ir patikimam šilumos tiekimui, būtinąją galią, nepagrįstai ir vienašališkai eliminavo su atitinkamais katilais sietinas pareiškėjo sąnaudas, nepateikė tokioms išvadoms būtinų paaiškinimų ir pagrindimų, t. y. Skyriaus skaičiavimai neužtikrina objektyvaus ir skaidraus kainų nustatymo bei būtinųjų sąnaudų padengimo.

2.10. Skundžiamas Nutarimas Nr. O3-126 yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jo priėmimą suponavo neteisėtas Nutarimas Nr. O3-100, kuriuo Filialui buvo patvirtintos šilumos bazinės kainos dedamosios. Pažymoje Nr. O5-85 nėra nurodoma jokių Nutarimo Nr. O3-126 ir Nutarimo Nr. O3-100 priėmimo motyvų, tiesiog konstatuojama, kad Alytaus miesto savivaldybės Sprendimu Nr. T-84 nustatytos šilumos kainos dedamosios atitinka Nutarimu Nr. O3-100 nustatytas šilumos bazinės kainos dedamąsias. Sprendimas Nr. T-84 buvo priimtas su pažeidimais, todėl Komisija Nutarimu Nr. O3-126 turėjo šiuos pažeidimus konstatuoti ir nustatyti terminą jiems pašalinti.

3. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Komisija atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Tiek Komisijos 2017 m. kovo 28 d. viešojo posėdžio darbotvarkė, tiek skundžiamų nutarimų (Nutarimo Nr. O3-99, Nr. O3-100, Nr. O3-101) projektai bei Pažyma Nr. O5-71 buvo paskelbti Komisijos svetainėje prieš 4 darbo dienas iki 2017 m. kovo 28 d. posėdžio (Reglamento 64 p.). Bendrovė apie posėdį taip pat buvo informuota atskiru pranešimu. Komisijos 2017 m. kovo 28 d. dienotvarkė, atsižvelgiant į tai, jog klausimas buvo sprendžiamas skubos tvarka, buvo paskelbta 2017 m. kovo 28 d., t. y. laikantis Reglamento 48 punkto reikalavimų. Jokių procedūrinių pažeidimų, susijusių su pareiškėjui skirtu terminu susipažinti su klausimo dėl šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo medžiaga, Komisija nepadarė. Praktika, kai įmonei suteikiamas 4 darbo dienų terminas susipažinti su posėdžio medžiaga, yra taikoma ir kitiems reguliuojamiems ūkio subjektams.

4.2. Nagrinėdama pareiškėjo pateiktas pastabas, Komisija visų pirma vertino jų pagrįstumą, t. y. analizavo pastabose išdėstytus faktus, ir tik tais atvejais, jei pastabos buvo pagrįstos, į jas atsižvelgė. Aplinkybė, kad Komisija neatsižvelgė į visas pareiškėjo pateiktas pastabas, negali būti laikoma pagrindu pripažinti, jog minėtos pastabos nebuvo analizuotos ar nebuvo įvertintas jų pagrįstumas. Be to, pareiškėjo pateiktos pastabos buvo vertintos 2017 m. kovo 28 ir 29 d. vykusiuose Komisijos posėdžiuose. Skundžiamų nutarimų preambulėse aiškiai nurodomas kiekvieno jų teisinis pagrindas, t. y. teisės normos, kuriomis vadovaujantis buvo priimtas atitinkamas nutarimas, taip pat jų priėmimo motyvai. Skundžiamų nutarimų turinys yra tikslus, suprantamas ir nedviprasmiškas, todėl leidžia suinteresuotam subjektui ne tik aiškiai suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį Komisijos sprendimą, bet ir identifikuoti teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą.

4.3. Pažymoje Nr. O5-75 išsamiai ir detaliai aprašomi atlikti skaičiavimai bei argumentai, pagrindžiantys skaičiuojant gautus rezultatus, taip pat aiškiai išdėstomos priežastys, lėmusios būtent tokius atliktus skaičiavimus ir gautus rezultatus. Skundžiami nutarimai priimti bei Pažyma Nr. O5-75 parengta remiantis pareiškėjo Komisijai teiktos informacijos pagrindu, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog Pažymoje Nr. O5-75 pateikta informacija nėra pakankama.

4.4. Kogeneracinės jėgainės vertė, nuo kurios skaičiuojamos nusidėvėjimo sąnaudos, yra (duomenys neskelbtini). Pažymoje Nr. O5-75 padaryta redakcinio pobūdžio klaida, nurodant apyvartinių taršos leidimų lėšas <...>, tačiau šilumos kainos skaičiavimuose taikyta (duomenys neskelbtini) apyvartinių taršos leidimų lėšų vertė, todėl šis redakcinis netikslumas neturi įtakos apskaičiuotai šilumos kainai (kainos dedamosioms).

4.5. Pažymoje apskaičiuota instaliuota galia yra (duomenys neskelbtini) MW, ši galia buvo naudojama šilumos gamybos einamojo ir aptarnavimo sąnaudų rodikliui apskaičiuoti. Atliekant darbuotojų skaičiaus vertinimą ir siekiant įvertinti tik tuos darbuotojus, kurie priskirti šilumos gamybos veiklai esamuose šilumos šaltiniuose, lyginamasis šilumos gamybos darbuotojų našumas apskaičiuotas eliminuojant (duomenys neskelbtini) MW kogeneracinės jėgainės galią, todėl skaičiavimuose pagrįstai taikyta (duomenys neskelbtini) MW instaliuota galia.

4.6. Patikslinus Pažymą Nr. O5-71, pagal Kainų nustatymo metodikos 29 punkto reikalavimus buvo patikslintas Filialo nuomojamo turto nusidėvėjimo sąnaudų skaičiavimas, įvertinant 2001 m. rugpjūčio 2 d. Alytaus miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo sutartyje Nr. 01-08-02-013 ir Turto nuomos sutartyje Nr. 01-08-02-014 įtvirtintus ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpį ir nusidėvėjimo metodą. Tai reiškia, kad apskaičiavus nuomojamo turto nusidėvėjimą pagal minėtose sutartyse įtvirtintą nusidėvėjimo laikotarpį ir metodą, pasikeitė nusidėvėjimo sąnaudos, tačiau turto, nudėvėtino iki naujos šilumos bazinės kainos įsigaliojimo vertė (duomenys neskelbtini), kuri apskaičiuota vadovaujantis pareiškėjo pateiktomis reguliavimo apskaitos sistemos ataskaitomis, pagrįstai liko nepakitusi.

4.7. Skyrius neįskaičiavo 2016 metais įsigyto turto vertės atsižvelgdamas į tai, kad Filialas kartu su šilumos ir karšto vandens kainų projektais neteikė informacijos apie 2016 metų turtą.

4.8. Komisijos išaiškinimas parengtas vadovaujantis Kainų nustatymo metodikoje įtvirtintu reglamentavimu, siekiant užtikrinti kokybišką ir patikimą šilumos tiekimą mažiausiomis sąnaudomis. Išaiškinimu ūkio subjektams nebuvo sukurtos naujos teisės ar pareigos. Be to, tai nėra norminis teisės aktas, todėl Reglamento 101 punktas šiuo atveju netaikytinas.

4.9. Skyrius pagrįstai Pažymoje Nr. O5-75 Filialo kogeneracinės jėgainės turtą paskirstė šilumos gamybos ir elektros gamybos veikloms pagal Sąnaudų atskyrimo metodikoje įtvirtintą alternatyvaus šilumos šaltinio metodą. Negalima sutikti su pareiškėjo pozicija, kad Komisija perskaičiavusi investicijos paskirstymą nesivadovavo savo anksčiau priimtais nutarimais. Skyriaus 2012 m. rugsėjo 4 d. pažymoje Nr. O5-195 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „A“ filialo „B“ 2011–2012 metų investicijų“, pagal kurią priimtas Komisijos 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. O3-224 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-04-16 nutarimo Nr. O3-57 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „A“ filialo „B“ 2010–2014 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“ pakeitimo“ nurodyta, kad, skaičiuojant šilumos kainas, investicijos dalis, priskiriama šilumos veiklai, gali būti koreguojama atsižvelgiant į Kainų nustatymo metodikos, reikalavimus. Taigi Filialas žinojo ir galėjo pagrįstai tikėtis, kad pasikeitus Kainų nustatymo metodikoje įtvirtintam reglamentavimui, nustatant ateities laikotarpio kainas investicijos paskirstymas tarp šilumos ir elektros gamybos veiklų gali būti peržiūrėtas.

4.10. Įgyvendindama mažiausių sąnaudų ir sąnaudų susigrąžinimo principus, Komisija kainų dedamųjų nustatymo (perskaičiavimo) metu įvertina faktines kuro ir šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudas bei tuo atveju, jei nustatoma, kad pagal bazinę kuro struktūrą apskaičiuotos kuro įsigijimo sąnaudos yra didesnės nei šilumos tiekėjo faktiškai patirtos sąnaudos kurui įsigyti, nepadengtos kuro sąnaudos apskaičiuojamos pagal faktinę kuro struktūrą.

4.11. Filialas (duomenys neskelbtini), gautus už perleistus apyvartinius taršos leidimus ir Kioto vienetus, skyrė biomasės kogeneracinės elektrinės statybai. Įvertinęs tai, Skyrius suskaičiavo, kad Filialas nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. gavo (duomenys neskelbtini) papildomų nusidėvėjimo ir investicijų grąžos pajamų, todėl pagrįstai (duomenys neskelbtini) suma sumažino reguliuojamo turto vertę.

4.12. Sąnaudų atskyrimo metodika aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad kogeneracinės jėgainės einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos gali būti apskaičiuojamos atsižvelgiant į ataskaitiniu laikotarpiu faktiškai kogeneracinei jėgainei priskirtą sąnaudų apimtį. Atsižvelgęs į tai, Skyrius kogeneracinės jėgainės einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudas sumažino iki ataskaitiniu laikotarpiu (2014 m.) faktiškai kogeneracinei jėgainei priskirtos sąnaudų apimties (duomenys neskelbtini).

4.13. Skyrius, vertindamas personalo sąnaudas kiekviename iš verslo vienetų, pastebėjo, kad pareiškėjo našumo rodikliai šilumos perdavimo bei bendrosios ir administracinės veiklos verslo vienetuose yra blogesni, nei rodikliai, apskaičiuoti pagal lyginamuosius rodiklius. Siekiant, jog pareiškėjo našumo rodikliai šilumos perdavimo bei bendrosios ir administracinės veiklos verslo vienetuose atitiktų lyginamuosius rodiklius, buvo apskaičiuotas siektinas darbuotojų skaičius šilumos perdavimo veikloje ir administracinėje (bendrojoje) veikloje <...>. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, Pažymoje Nr. O5-75 pateikti skaičiavimai yra visapusiškai pagrįsti ir motyvuoti, o juos atliekant buvo remtasi galiojančiu teisiniu reguliavimu. Skaičiuojant pareiškėjo bendrajai ir administracinei veiklai tenkančias darbo užmokesčio sąnaudas, buvo remiamasi Kainų nustatymo metodikos 57.4.2 papunkčiu ir atsižvelgiama į Lietuvos statistikos departamento paskutinio mėnesio prieš šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) projekto pateikimą skelbiamus vidutinius elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veiklos darbo užmokesčio duomenis. Dėl to Bendrovės planuojamos darbo užmokesčio sąnaudos, tenkančios bendrajai ir administracinei veiklai, buvo sumažintos (duomenys neskelbtini). Skyrius neturėjo pakankamai duomenų tam, kad įsitikintų sąnaudų pagrįstumu, todėl vadovaudamasis Kainų nustatymo metodikos 52 punktu pareiškėjo planuojamas (duomenys neskelbtini) konsultacines sąnaudas sumažino iki (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) dydžio konsultacines paslaugas laikė nepagrįstomis ir jų nevertino. Kitų pareiškėjo planuojamų administracinių sąnaudų (duomenys neskelbtini) Komisija nevertino, nes pareiškėjas 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. 1.2-250 nurodė, kad 2015 metais buvo pakeistas sąnaudų priskyrimas Reguliavimo apskaitos ataskaitų (toliau – ir RAS) pogrupiams, todėl administracinių ir bendrųjų transporto priemonių kuro, remonto eksploatacijos bei registracijos sąnaudas prašė įvertinti skaičiuojant einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudas. Pareiškėjas, būdamas savo srities profesionalas ir laikydamasis atidumo bei rūpestingumo reikalavimų, privalėjo pateikti visus įrodymus (reikšmingus dokumentus), kurie patvirtina administracinių sąnaudų pagrįstumą.

4.14. Pareiškėjo pateiktame bazinės kainos projekte planuojamos vidutinės lyginamosios elektros energijos sąnaudos buvo (duomenys neskelbtini) kWh / MWh. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1.21-1223 informavo, kad pageidauja taikyti naują elektros energijos kiekių skirstymo metodą, pagal kurį planuojamos vidutinės lyginamosios elektros energijos sąnaudos buvo (duomenys neskelbtini) kWh / MWh (toliau – ir antrasis projektas). Pateiktame antrajame projekte nurodytas elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudų paskirstymas yra neproporcingas. Tokią išvadą patvirtina tai, jog pareiškėjo šilumos gamybos verslo vienete sąnaudos yra daug mažesnės nei lyginamasis rodiklis, o šilumos perdavimo verslo vienete minėtos sąnaudos gerokai viršija lyginamąjį rodiklį. Siekdamas, kad pareiškėjo elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos būtų pagrįstos ir proporcingai paskirstytos, Skyrius skaičiuodamas minėtas sąnaudas vadovavosi pareiškėjo pateiktu pirmuoju projektu. Jei Skyrius būtų vadovavęsis antruoju projektu, pagal lyginamuosius rodiklius apskaičiuotos elektros energijos sąnaudos technologinėms reikmėms būtų daug mažesnės nei pirmojo projekto atveju.

4.15. Skyrius, apskaičiuodamas Filialo rezervinei galios užtikrinimo paslaugai priskirtą galią, vadovavosi teisės aktuose įtvirtintu reglamentavimu bei 2012–2014 metų Filialo Šilumos generavimo techninių rodiklių ataskaitomis. Skyrius, išanalizavęs pateiktus duomenis nustatė, kad Alytaus rajoninėje katilinėje 2012–2014 metais maksimalus galios poreikis buvo fiksuotas 2012 metais – (duomenys neskelbtini) MW. Atsižvelgęs į tai, kad rezervinei galiai užtikrinti skiriamas nedidesnis kaip (duomenys neskelbtini) maksimalios galios sistemoje kiekis, Skyrius apskaičiavo, kad rezervinei paslaugai turėtų būti skirta (duomenys neskelbtini) MW <...>. Kainų skaičiavimo metu nustačiusi, jog rezervinei galiai užtikrinti tenka mažesnė, nei Filialo priskirta, galia, Komisija 2016 m. spalio 31 d. raštu Nr. R2-(Š)-2763 kreipėsi į Filialą, paaiškino, kaip Skyrius apskaičiavo rezervinei paslaugai priskirtiną galią (duomenys neskelbtini), taip pat kad vieno katilo nusidėvėjimo sąnaudos neturėtų būti traukiamos į šilumos kainą. Minėtu raštu Komisija taip pat paprašė pateikti pagrįstą ir argumentuotą nuomonę, kuris katilas ir kodėl turėtų būti rezervinis, kurio katilo nusidėvėjimo sąnaudos būtų traukiamos į šilumos kainą. Pareiškėjui nepateikus argumentuoto paaiškinimo, įvertinęs, kad katilo Nr. 4 instaliuota galia (duomenys neskelbtini) artimesnė apskaičiuotai galiai (duomenys neskelbtini), Skyrius katilą Nr. 7 (duomenys neskelbtini) pripažino viršijančiu rezervinės galios užtikrinimo poreikį.

4.16. Vien tik aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su Nutarimu Nr. O3-100, neleidžia daryti išvados, kad šis nutarimas ir pagal jį priimtas Nutarimas Nr. O3-126 yra neteisėti, nemotyvuoti ir nepagrįsti. Nutarimo Nr. O3-126 priėmimo pagrindas ir motyvai nurodyti jo preambulėje, kurioje nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 1 punktu ir 9 dalimi, Kainų nustatymo metodika ir Sprendimu Nr. T-84. Šioje byloje Sprendimo Nr. T-84 teisėtumas ir pagrįstumas nevertinamas, pareiškėjas nekelia klausimo dėl šio sprendimo panaikinimo, todėl teismas neturėtų vertinti pareiškėjo pateiktų argumentų, susijusių su savivaldybės tariamai padarytais pažeidimais.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Alytaus miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, kad svarstant šilumos bazinės kainos projektą pareiškėjas su savivaldybe nebendradarbiavo, neteikė papildomų paaiškinimų į pagrįstas savivaldybės pastabas, nustatytais terminais nepateikė galutinio bazinės kainos projekto. Pagal Kainų nustatymo metodikos 82.1.1 punktą bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektą šilumos tiekėjas privalo pateikti ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos. Pareiškėjas savivaldybei ir Komisijai kainos projekto vieną dalį pateikė 2016 m. kovo 10 d., kitą – 2016 m. kovo 22 d., nors 5 mėnesių laikotarpis pasibaigė 2016 metų vasarį. Be to, pareiškėjas savivaldybei nepateikė papildomų duomenų projektui įvertinti. Dėl to savivaldybė, atsižvelgdama į nustatytą 30 dienų terminą pastaboms dėl bazinės kainos projekto pateikti, buvo priversta nederinti pareiškėjo pateikto projekto ir pateikė Komisijai papildomas pastabas dėl projekto. Komisija visiškai pagrįstai kogeneracinės jėgainės turtą priskyrė šilumos gamybos ir elektros gamybos veikloms pagal alternatyvaus šaltinio metodą. Pareiškėjui visada buvo žinoma, kad sąnaudos tarp šilumos ir elektros gamybos biokuro kogeneracinėje elektrinėje turi būti atskiriamos vadovaujantis Sąnaudų atskyrimo metodikos nuostatomis. Komisija tinkamai ir vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais pareiškėjo šilumos bazinės kainos skaičiavimuose įvertino šilumos kainos dedamųjų galiojimo laikotarpiu šilumos kainoje įskaitytas ir faktiškai patirtas kuro ir (ar) pirktos šilumos sąnaudas. Komisijos išaiškinimas niekaip neprieštarauja, nekeičia ir netgi papildo iki šiol galiojusį reguliavimą, taip pat neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, o tik užtikrina mažiausių sąnaudų užtikrinimo vartotojams ir būtinųjų sąnaudų principų įgyvendinimą. Turtas, įsigytas už apyvartinių taršos leidimų paradavimą gautas lėšas, nėra įtraukiamas į reguliuojamo turto vertę, t. y. nuo tokios turto dalies nėra skaičiuojamos nusidėvėjimo sąnaudos.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad Pažymos Nr. O5-71 ir Nr. O5-75 Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo požiūriu laikytinos motyvuojamosiomis skundžiamų Komisijos nutarimų dalimis.

9. Teismas sprendė, jog pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad Nutarimas dėl reguliavimo periodo neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nėra. Ginčijamame nutarime ir jo sudėtine dalimi esančioje pažymoje yra aiškiai ir konkrečiai nurodytas nutarimo teisinis ir faktinis pagrindas.

10. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės apsiriboja patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją Komisija nepadarė klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė diskrecijos ribų. Teismas taip pat turi įvertinti, ar priimant skundžiamą Komisijos sprendimą buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas.

11. Vadovaudamasis Energetikos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 1 ir 8 dalimis, taip pat Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Komisijai yra suteikti tam tikri įgaliojimai valstybės reguliuojamų kainų srityje, įskaitant įgaliojimus reguliuojant kainas šilumos ūkyje, Komisija taip pat turi diskrecijos teisę tvirtinant šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikas.

12. Įvertinęs Energetikos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, taip pat Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje, 32 straipsnio 6 dalyje, 7 dalies 1 punkte, 9, 11 dalyse bei 13 dalies 5 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad investicinių projektų derinimas yra viena iš valstybinės energetikos priežiūros priemonių, kurios vykdymas teisės aktais pavestas Komisijai. Energetikos įmonės, vykdančios valstybės reguliuojamą veiklą, turi prievolę planuojamas investicijas pateikti savivaldybės tarybai ir Komisijai, o šios institucijos pagal nustatytą tvarką priima sprendimą derinti arba nederinti pateiktas investicijas. Investicijos yra piniginės lėšos ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertintas reguliuojamos veiklos materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas, siekiant ilguoju laikotarpiu minimaliomis sąnaudomis užtikrinti vartotojui patikimą paslaugos pateikimą, iš investavimo objekto gauti pagrįsto pelno (pajamų), taip pat užtikrinti valstybės nustatytų užduočių (programų) įgyvendinimą, o turto modernizavimas yra investicija į ilgalaikį turtą, siekiant pailginti jo tarnavimo laikotarpį ir / arba pagerinti jo kokybines savybes, pritaikant (įdiegiant) naujas technologijas. Investicinių projektų derinimas Komisijoje turi būti vykdomas laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų, t. y. nustatant prašomų derinti investicijų pirminę paskirtį, tipą, įvertinus prašomas derinti investicijas pagal Investicijų aprašo 1 lentelėje nustatytus kriterijus, taip pat atsižvelgiant į Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintus tikslus, t. y. siekį mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams, šilumos vartotojų teisių ir teisėtų interesų gynybos principą, siekį didinti šilumos gamybos, perdavimo bei vartojimo efektyvumą ir kt.

13. Remdamasis byloje surinktais duomenimis, teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2016 m. kovo 10 d. raštu Nr. 1.2-164 Komisijai ir Alytaus miesto savivaldybei pateikė šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto I dalį (toliau – ir I Projektas), o 2016 m. kovo 22 d. raštu Nr. 1.2-206 – šilumos bazinės kainos projekto II dalį (toliau – ir II Projektas) ir dokumentus, reikalingus kainų skaičiavimams pagrįsti; pareiškėjas 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 1.2-309, 2016 m. liepos 28 d. raštu Nr. 1.2-671, 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 1.2-720, 2016 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 1.21-747, 2016 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 1.21-801, 2016 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 1.2-935, 2016 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1.21-1223, 2016 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 1.21-1227, 2016 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 1.21-1257, 2017 m. sausio 30 d. raštu Nr. 1.21-147, 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. 1.2-205, 2017 m. kovo 27 d. raštu Nr. 1.2-327 pateikė papildomus duomenis ir (ar) paaiškinimus dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo;

Skyrius patikrino pareiškėjo pateiktą šilumos bazinės kainos dedamųjų projektą, karšto vandens kainos dedamųjų projektą bei turto priežiūros ir eksploatavimo (remonto darbų) planą, o išvadas užfiksavo Skyriaus 2017 m. kovo 21 d. Pažymoje Nr. O5-71; Komisija 2017 m. kovo 28 d. posėdyje, atsižvelgdama į pareiškėjo pateiktas pastabas, atidėjo klausimo svarstymą 2017 m. kovo 29 d. posėdžiui; Komisija, atsižvelgdama į Pažymose Nr. O5-71 ir Nr. O5-75 išdėstytus Skyriaus siūlymus ir kitas posėdžio metu išsakytas pastabas, priėmė 2017 m. kovo 29 d.

Nutarimus Nr. O3-99, Nr. O3-100 ir Nr. O3-101, kuriais nustatė šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos dedamąsias, nederino UAB „A“ pateikto 2016–2018 metų turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano ir įpareigojo UAB „A“ per 30 dienų pateikti Komisijai pakoreguotą 2017–2019 metų valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų planą už vidutinę metinę (duomenys neskelbtini) sumą; Alytaus miesto savivaldybė, įvertinusi Nutarimu Nr. O3-100 nustatytas šilumos bazinės kainos dedamąsias, 2017 m. kovo 30 d. priėmė Sprendimą Nr. T-84, kuriuo Filialui nustatė šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams;

Komisija taip pat priėmė Nutarimą Nr. O3-126, kuriuo konstatavo, kad savivaldybės sprendimu Filialo šilumos kainos dedamosios nustatytos be pažeidimų.

14. Vertindamas Komisijos Nutarimo Nr. O3-99 teisėtumą ir pagrįstumą, teismas konstatavo, kad Skyrius tinkamai, nepažeisdamas Kainų nustatymo metodikos 57 punkto, įvertino Bendrovės faktines bei planuojamas sąnaudas ir I šilumos tiekėjų grupės lyginamuosius nusidėvėjimo (amortizacijos), personalo, einamojo remonto bei aptarnavimo, mokesčių, finansines, administracines, rinkodaros ir kitas paskirstomas sąnaudas bei investicijų grąžą. Pažymą Nr. O5-75 Skyrius parengė vadovaudamasis Bendrovės I Projekto 10 priede pateikta ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto (nuosavo, nuomojamo, centrinės būstinės), priskirto šilumos gamybai, perdavimui, pardavimui išklotine, kurioje nebuvo nurodyta reguliuojamo turto vertė, nuo kurios Bendrovės Šilumos bazinės kainos projekte skaičiuojamos nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos; taip pat II Projekto aiškinamajame rašte Bendrovės pateiktu paaiškinimu, kad šios sąnaudos apskaičiuotos, vertinant ilgalaikį turtą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir turtą, įsigytą iki bazinės kainos dedamųjų rengimo pradžios;

Bendrovės 2014 metų RAS, 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. 1.2-205, kuriuo patikslintos klaidingai priskirtos sąnaudos. Teismas atkreipė dėmesį, kad Bendrovė nenurodė reguliuojamo turto vertės, nuo kurios apskaičiavo nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas. Skyrius nustatė, kad nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos RAS ataskaitose apskaičiuotos nesilaikant Kainų nustatymo metodikos 29 papunkčio. Įvertinęs turimus įrodymus, pritaikęs apskaičiuotus lyginamuosius rodiklius, atsižvelgęs į Bendrovės 2017 m. vasario 15 d. raštą Nr. 1.2-205, Skyrius nustatė, kad einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos yra (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) mažesnės nei numatyta Bendrovės projekte, todėl pasiūlė nederinti 2016–2018 metų Bendrovės turto priežiūros ir eksploatavimo plano ir įpareigoti pateikti pakoreguotą 2017–2019 metais valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų planą už vidutinę metinę (duomenys neskelbtini) sumą.

Teismas pažymėjo, jog Pažymoje Nr. O5-75 išdėstyta, dėl kokių priežasčių ir kokiais teisės aktais vadovavosi Skyrius rengdamas šią pažymą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Komisija, įvertinusi Skyriaus išvadą, kad Bendrovės pateiktame projekte einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos viršija Skyriaus planuojamas, vadovavosi teisės aktais ir užtikrino Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo ir mažiausių sąnaudų užtikrinimo principą.

Komisija, vertindama remonto ir aptarnavimo sąnaudas, nepažeidė Šilumos ūkio įstatymo ir Kainų nustatymo metodikos nuostatų.

15. Dėl Komisijos Nutarimo Nr. O3-100 pirmosios instancijos teismas nurodė, kad I ir II Projektų rengimo metu nebuvo paskelbti Šilumos gamybos, perdavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašo, patvirtinto Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-219, 2015 metų rodikliai, todėl skaičiavimuose buvo naudojami 2013 ir 2014 metų lyginamieji rodikliai. Skaičiuojant šilumos bazinės kainos kintamąją dedamąją, yra nustatomi efektyvumo rodikliai: lyginamosios kuro sąnaudos (kgne/MWh), lyginamosios elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos (kWh/MWh), vandens technologinėms reikmėms sąnaudos (m/kms) ir šilumos perdavimo nuostoliai.

Šilumos gamybos kogeneracinių jėgainių rodikliai nustatomi pagal faktinius duomenis, tačiau ne didesnius už Sąnaudų atskyrimo metodikoje nustatytus normatyvus, šilumos gamybos ne kogeneraciniuose įrenginiuose, perdavimo ir mažmeninio aptarnavimo veiklose – pagal paskutinių praėjusių trejų metų (2012–2014 m.) būtinųjų sąnaudų apimtį, taip pat taikant lyginamosios analizės atitinkamų rodiklių vertes, atsižvelgiant į suplanuotus pokyčius, po ataskaitinio laikotarpio įvykusius reikšmingus įvykius, Komisijos nustatytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus ir kitas efektyvumo užduotis (Kainų nustatymo metodikos 56 p.).

Skyrius atliko 2012–2015 metų faktinių, Bendrovės projekte suplanuotų ir Skyriaus apskaičiuotų šilumos tiekimo veiklos sąnaudų ir nustatytų efektyvumo rodiklių palyginimą. Vadovaudamasis Kainų nustatymo metodika ir šilumos tiekėjų lyginamaisiais rodikliais, išanalizavęs Bendrovės 2012–2014 metų faktines sąnaudas bei pateiktą šilumos bazinės kainos dedamųjų projektą, pritaikęs lyginamosios analizės rodiklius, Skyrius apskaičiavo (duomenys neskelbtini) būtinųjų metinių sąnaudų, t. y. (duomenys neskelbtini) mažiau nei Bendrovės projekte.

Detalius šilumos kainos skaičiavimus Skyrius pateikė Pažymoje Nr. O5-75. Skyrius sumažino Bendrovės planuojamas pastoviąsias (nusidėvėjimo, personalo, einamojo remonto ir aptarnavimo, administracines) sąnaudas (duomenys neskelbtini), kintamąsias sąnaudas – (duomenys neskelbtini). Įvertinęs papildomą dedamąją ir ją paskirstęs trejų metų laikotarpiui, Skyrius apskaičiavo projekcinę šilumos kainą – (duomenys neskelbtini) ct / kWh. Ginčo šalių oficialiuose dokumentuose nurodoma pozicija ir jos argumentacija (įskaitant Pažymos Nr. O5-71 ir Pažymos Nr. O5-75 turinį) patvirtina, jog šilumos kainos buvo skaičiuojamos vadovaujantis tiek Šilumos ūkio įstatyme, tiek Kainų nustatymo metodikos nuostatomis.

Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Komisija objektyviai įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes pagrįstai Nutarime Nr. O3-100 nustatė šilumos bazinės kainos dedamąsias.

16. Pasisakydamas dėl Komisijos Nutarimo Nr. O3-101 pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-106 patvirtintos Karšto vandens kainų nustatymo metodikos (toliau – ir Vandens kainų nustatymo metodika) 37 punktą planuojamas geriamojo vandens, reikalingo karštam vandeniui ruošti, kiekis nustatomas pagal per ataskaitinį laikotarpį karštam vandeniui ruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį. Bendrovės planuojamas geriamojo vandens, reikalingo karštam vandeniui ruošti, kiekis yra (duomenys neskelbtini) ir atitinka ataskaitiniu laikotarpiu faktiškai nupirktą geriamojo vandens, reikalingo karštam vandeniui ruošti, kiekį.

Skyrius sutiko su Bendrovės skaičiavimais. Pagal Karšto vandens kainų nustatymo metodikos 39 punktą, nustatant planuojamą realizuoti karšto vandens kiekį, kai įrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo sistema, taikomos faktinės, tačiau ne didesnės kaip 5 proc. karšto vandens netektys daugiabučių namų tinkluose. Ataskaitiniu laikotarpiu faktinės karšto vandens netektys daugiabučių namų tinkluose buvo (duomenys neskelbtini) Bendrovės planuojamos karšto vandens netektys daugiabučių namų tinkluose atitiko patirtas ataskaitiniu laikotarpiu.

Skyrius šiems Bendrovės skaičiavimams taip pat neprieštaravo. Vis dėlto Skyriaus ir Bendrovės apskaičiuota kintamoji kainos dedamoji daugiabučių namų vartotojams (duomenys neskelbtini), lyginant su galiojančia 5,47 Eur / m3, mažėja dėl įvertintų mažesnių karšto vandens netekčių daugiabučių namų tinkluose (duomenys neskelbtini), lyginant su galiojančioje karšto vandens kainoje įvertintomis netektimis (duomenys neskelbtini). Apskaičiuodamas pastoviąją karšto vandens dedamąją, Skyrius nustatė, kad apskaičiuota projekcinė 2017 metų kovo mėnesio karšto vandens kaina vartotojams daugiabučiuose namuose yra (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) didesnė nei galiojanti.

Pastovioji kainos dedamoji, palyginti su galiojančios kainos pastoviąja dedamąja, didėja (duomenys neskelbtini) dėl nusidėvėjimo bei paslaugų ir darbų pagal sutartis sąnaudų didėjimo. Kintamoji kainos dedamoji, palyginti su galiojančios kainos kintamąja dedamąja, mažėja (duomenys neskelbtini) dėl leistinų karšto vandens netekčių daugiabučių namų tinkluose mažėjimo. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad karšto vandens dedamoji buvo nustatyta nepažeidžiant Šilumos ūkio įstatymo ir Karšto vandens kainos nustatymo metodikos nuostatų.

Teismas taip pat pažymėjo, jog Komisija, būdama viešojo administravimo subjektu, neturi įstatyminės pareigos užtikrinti tik pareiškėjo subjektyviais skaičiavimais pagristų ekonominių interesų (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 3 d.).

17. Vertindamas Komisijos Nutarimo Nr. O3-126 teisėtumą ir pagrįstumą, teismas visų pirma pabrėžė, jog Sprendimo T-84 teisėtumas ir pagrįstumas šioje administracinėje byloje nenagrinėjamas. Pareiškėjo skundas dėl minėto sprendimo panaikinimo nagrinėjamas kitoje administracinėje byloje, todėl teismas nevertino pareiškėjo argumentų, susijusių su Alytaus miesto savivaldybės tariamai padarytais pažeidimais.

III. 18. Pareiškėjas UAB „A“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus argumentus, papildomai pažymi, jog:

19.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje pateiktų įrodymų ir visų bylos aplinkybių. Teismas nepagrįstai dalį byloje ginčijamų aspektų priskyrė ekonominio tikslingumo kategorijai ir jų nevertino. Dėl to pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas bei pažeidė proceso teisės normas. Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nepanaikina teismo pareigos tinkamai, visapusiškai ir išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus.

19.2. Teismas neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad Komisija pareiškėjui neatskleidė skundžiamų Nutarimų motyvų jų priėmimo metu. Pareiškėjas iki šiol neturi duomenų, kokiu faktiniu pagrindu remdamasi Komisija Pažymoje Nr. O5-75 padarė išvadą, kad pareiškėjas turėjo už parduotus apyvartinius taršos leidimus gautų ir biomasės kogeneracinės elektrinės statybai panaudotų pajamų suma sumažinti reguliuojamo turto vertę. Ši nepagrįsta Komisijos išvada lėmė tai, kad Nutarimu Nr. O3-100 buvo net 0,18 ct/kWh sumažinta Filialui taikytina šilumos kaina ir pakoreguota reguliuojamo turto vertė. Nagrinėjamu atveju susidarė nenormali situacija, kai Komisija pareiškėjui taiko sankcijas, tačiau net pareiškėjui kelis kartus pareikalavus, nenurodo tokios sankcijos taikymo pagrindų. Visas šias aplinkybes pareiškėjas išdėstė skunde pirmosios instancijos teismui, taip pat 2017 m. rugsėjo 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose, tačiau teismas šių argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

19.3. Pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad Komisija nepagrįstai sumažino reguliuojamo turto vertę pareiškėjo už apyvartinius taršos leidimus gauta suma. Kainų nustatymo metodikos 20.3.11 punkto nuostata, kuria remiantis Komisija darė išvadą dėl tariamos pareiškėjo pareigos už parduotus taršos leidimus gautų ir biomasės kogeneracinės elektrinės statybai panaudotų pajamų suma (duomenys neskelbtini) sumažinti reguliuojamo turto vertę, akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymui (toliau – ir Finansinių instrumentų įstatymas). Įrodymai byloje patvirtina, jog Komisija yra pripažinusi, kad Kainų nustatymo metodikos 20.3.11 punkto nuostata yra neatsiejama nuo Finansinių instrumentų įstatymo 5 straipsnio 6 dalies įgyvendinimo ir kad šiai teisės normai netekus galios Kainų nustatymo metodikos 20.3.11 punkto nuostata negalėjo būti taikoma šilumos tiekėjams. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino, nors tai yra teisės taikymo, o ne skundžiamų Nutarimų ekonominio / politinio tikslingumo klausimas. Pareiškėjas savo skunde pirmosios instancijos teismui pagrindė, kad iš taršos leidimų prekybos gauta suma galėjo būti naudojama pareiškėjo nuožiūra, nes pareiškėjas įgyvendino Finansinių instrumentų įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas sąlygas. Šiuos argumentus ir su jais susijusius įrodymus teismas privalėjo vertinti spręsdamas, ar Komisijos pritaikyta sankcija yra pagrįsta ir teisėta, nes tai buvo vienas iš esminių pagrindų, dėl kurių buvo teikiamas skundas teismui ir prašoma panaikinti Nutarimą Nr. O3-100.

19.4. Teismas neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad Komisija, apskaičiuodama nepadengtų kuro sąnaudų dedamąsias, vadovavosi išaiškinimu, kuris neatitinka taikytinų Kainų nustatymo metodikos nuostatų. Pareiškėjas skunde išsamiai pagrindė, kad Komisija, vadovaudamasi savo pačios 2017 m. kovo 17 d. viešuoju išaiškinimu Nr. R5-133, neteisingai ir plečiamai interpretavo Kainų nustatymo metodikos nuostatas bei neteisingai apskaičiavo 2014 m. balandžio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. susidariusias nepadengtas kuro sąnaudas ir nepagrįstai pripažino (duomenys neskelbtini) papildomai gautų pajamų. Komisijos tik 2017 m. spalio 31 d. nutarimu pakeista Kainų nustatymo metodika (jos 22 priedas) ir jame aprašyti nepadengtų kuro sąnaudų skaičiavimai, atitinkantys išaiškinimą, dar negalėjo būti taikomi skundžiamų Nutarimų priėmimo metu. Išaiškinimas nėra laikomas teisės aktu ir negali būti laikomu turinčiu tokią pačią juridinę galią kaip Kainų nustatymo metodika.

19.5. Teismas neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad priimdama skundžiamus Nutarimus Komisija padarė grubių procedūrinių pažeidimų. Pareiškėjas skunde nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad Komisija, priimdama ginčo Nutarimus, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus objektyvumo ir skaidrumo principus, Reglamento 59 punktą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtintą gero viešojo administravimo principą.

19.6. Vertindamas skundžiamų Nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas apsiribojo lakonišku ir nevisapusišku šių nutarimų vertinimu, daugelio skunde nurodytų su ginčo Nutarimų teisėtumu ir pagrįstumu susijusių aspektų teismas apskritai nevertino. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo Komisijos padarytų akivaizdžių skaičiavimo klaidų, nulėmusių neteisingai patvirtintų šilumos bazinės kainos dedamąsias (nėra aišku, kaip Pažymoje Nr. O5-75 apskaičiuota šilumos gamybos veiklai priskirta (duomenys neskelbtini) investicijos vertė, Komisijos skaičiavimuose nėra atliktas ilgalaikio turto reguliacinės vertės koregavimas dėl nusidėvėjimo normatyvų perskaičiavimo, skaičiavimai nenuoseklūs ir neobjektyvūs); Komisijos nepagrįstai ir neteisėtai perskaičiuoto ankstesniais Komisijos nutarimais patvirtinto biomasės kogeneracinės elektrinės investicijos paskirstymo tarp šilumos ir elektros gamybos veiklų, netinkamo nusidėvėjimo sąnaudų apskaičiavimo; Komisijos neteisėtai ir nepagrįstai sumažintos reguliuojamo turto vertės už apyvartinius taršos leidimus gautų pajamų suma; Komisijos be pagrindo sumažintų einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų, vertinant tik 2014 metų faktinius duomenis; taip pat Komisijos nepagrįstai sumažinto darbuotojų skaičiaus, darbo užmokesčio sąnaudų bei nepagrįstai apribotų šilumos gamybos įrengimų galių.

20. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti.

21. Komisija papildomai nurodo, kad pareiškėjas tinkamai nepagrindė nė vieno iš nurodytų bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui pagrindų, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą. Teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas su Komisijos diskrecija susijusius klausimus, pagrįstai įvertino, ar Komisija, įgyvendindama jai suteiktas galias, laikėsi nustatytų procedūrų, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nepiktnaudžiavo valdžia ar aiškiai neviršijo savo įgaliojimų. Teismas taip pat pasisakė dėl reglamentavimo, kuriuo vadovaujantis buvo vertinamos pareiškėjo darbo užmokesčio, administracinės, einamojo remonto ir šilumos gamybos įrengimų sąnaudos, darbuotojų skaičius, šilumos gamybos įrengimų galios, biomasės kogeneracinės elektrinės investicijos paskirstymas, reguliuojamo turto vertė. Negalima sutikti su tuo, kad teismas nevertino pareiškėjo argumentų, susijusių su Komisijos neva padarytomis skaičiavimo klaidomis – kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas, įvertinęs bylos teisines ir faktines aplinkybes, Komisijos klaidų nenustatė. Be to, negalima sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad Komisija, mažindama reguliuojamo turto vertę taršos leidimų pajamų suma, pareiškėjui taikė sankciją, nes Komisija vadovavosi Kainų nustatymo metodikoje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, nustatančiu atvejus, kai ūkio subjektui, vykdančiam ilgalaikio turto paskirstymą, draudžiama verslo vienetams priskirti ilgalaikio turto vienetų vertės dalį. Toks reglamentavimas vienodai taikomas visoms šilumos tiekimo įmonėms ir negali būti traktuojamas kaip sankcija. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtų pagal įrodymų vertinimo taisykles įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė skunde suformuluotus reikalavimus, aiškiai išdėstė argumentus dėl įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadas, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo į bylą pateiktus dokumentus, skundžiamą sprendimą pagrindė teisės aktų normomis. Teismo išvados atitinka nustatytas ir turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas ABTĮ nustatytomis priemonėmis ir tvarka, todėl teismo sprendimas turėtų būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Ginčas šioje byloje kilo dėl Komisijos Nutarimų Nr. O3-99, Nr. O3-100, Nr. O3-101 ir Nr. O3-126, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje bei ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

24. Pažymėtina, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas turi nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo baigiamajame akte turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam aktui pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia (be kita ko), reiškia, kad baigiamajame teismo akte negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam baigiamajam teismo aktui priimti. Teismo baigiamieji aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundo pirmosios instancijos teismui reikalavimus iš esmės grindė trimis pagrindinėmis argumentų grupėmis: 1) kad Komisija pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam, nesuteikė galimybės pateikti išsamius paaiškinimus, nes nepateikė visos su skundžiamų Nutarimų priėmimu susijusios informacijos, nutarimus priėmė skubotai, pažeisdama Reglamento 59 punkto reikalavimus, dėl to pareiškėjas turėjo itin nedaug laiko pateikti savo paaiškinimus; 2) neteisingais ir nepagrįstais skaičiavimais (šilumos gamybos investicijų vertė, būtinosios sąnaudos, ilgalaikio turto reguliacinė vertė, nusidėvėjimo normatyvai, faktinės kuro sąnaudos, darbuotojų, jų atlyginimo ir administracinės sąnaudos); 3) nepagrįstu Sąnaudų paskirstymo metodikos 10 punkte įtvirtinto alternatyvaus šilumos šaltinio metodo, taip pat Kainų nustatymo metodikos 2017 m. spalio 31 d. redakcijos 22 priedo taikymu pareiškėjui atgaline tvarka, Kainų nustatymo metodikos 52, 70 bei 80.2.1.1 punktų taikymu, neatsižvelgiant į tai, kad nustojo galioti Finansinių instrumentų įstatymo 5 straipsnio 6 dalis ir kad pareiškėjas atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas sąlygas. Taigi matyti, kad pareiškėjas skunde kvestionavo Komisijos atliktų skaičiavimų pagrįstumą bei teigė, kad Komisija nesilaikė materialiosios ir proceso teisės normų.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė iš esmės tik konstatavęs, kad Komisijai yra suteikti tam tikri įgaliojimai reguliuoti kainas šilumos ūkyje ir kad ji turi diskrecijos teisę tvirtinant šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikas, o energetikos įmonės, vykdančios valstybės reguliuojamą veiklą, turi prievolę planuojamas investicijas pateikti savivaldybės tarybai ir Komisijai, kurios pagal nustatytą tvarką priima sprendimą derinti arba nederinti pateiktas investicijas. Teismas sprendė, kad Komisija skundžiamais Nutarimais, apskaičiuodama pareiškėjo patirtas sąnaudas bei kainų dedamąsias, tinkamai pritaikė Šilumos ūkio bei Kainų nustatymo metodikos nuostatas.

28. Vis dėlto, kaip minėta, ginčas nagrinėjamoje byloje kilo ne dėl Komisijos atliktų skaičiavimų savaime (t. y. ne dėl to, kad Komisija tokius skaičiavimus, vertindama pareiškėjo pateiktus duomenis, atliko), o dėl šių skaičiavimų turinio atitikties teisės aktų reikalavimams. Iš bylos šalių pateiktų procesinių dokumentų akivaizdu, kad pareiškėjas ir Komisija nesutaria dėl konkrečių Kainų nustatymo metodikos, taip pat Sąnaudų atskyrimo metodikos nuostatų aiškinimo bei taikymo pareiškėjui, todėl pirmosios instancijos teismo pareiga šiuo atveju buvo nurodyti, kurios teisės normos turi būti taikomos nagrinėjamoje byloje (ABTĮ 86 str. 2 d.). Be to, iš byloje surinktų įrodymų ir šalių paaiškinimų bei argumentų matyti, kad tiek pareiškėjas, tiek atsakovas turi aiškias pozicijas dėl konkrečių teisės normų taikymo apimties ir (ar) netaikymo ginčo santykiui, todėl, atsižvelgdamas į ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje, taip pat 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pareigas, pirmosios instancijos teismas privalėjo pašalinti šiuos su ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu bei taikymu susijusius neaiškumus, t. y. konkrečiai pasisakyti, kaip ir dėl kokių priežasčių (kokiais byloje surinktais įrodymais bei nustatytomis aplinkybėmis remiantis) yra taikomas ar netaikomas tam tikras bylos šalių nurodytas teisinis reguliavimas ir kodėl yra atmetami vieni ar kiti šalių argumentai bei įrodymai.

29. Įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmiau aptartos pareigos teismas šiuo atveju nevykdė ir iš esmės apsiribojo tik atsakovo procesiniuose dokumentuose bei skundžiamuose Nutarimuose išdėstytos pozicijos perrašymu, tačiau visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų (žr. šios nutarties 26 pastraipą). Pažymėtina, kad, jei nagrinėjamu atveju teismas laikė, jog pareiškėjo argumentai ir įrodymai, kuriais pareiškėjas šiuos argumentus grindė, yra nepakankami, neįrodo vienų ar kitų aplinkybių, kuriomis rėmėsi pareiškėjas, ar kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, teismas tai aiškiai ir suprantamai turėjo nurodyti skundžiamame sprendime. Toks pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių įvertinimas, sprendžiant dėl ginčijamų Nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo, ypač svarbus ir dėl tos aplinkybės, kad pati Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog priimdama Nutarimus atsižvelgė tik į pagrįstas pareiškėjo pastabas, todėl būtent teismo pareiga šiuo atveju buvo nustatyti, ar visi pareiškėjo argumentai buvo tinkamai įvertinti.

30. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ 56 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, t. y. neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.).

32. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neišnagrinėjo ginčo pagal pareiškėjo skundo ribas, nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.). Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

33. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tarp šalių kilęs ginčas nėra išnagrinėtas iš esmės, t. y. nėra iš esmės pasisakyta dėl pareiškėjo skunde suformuotų materialinių reikalavimų tenkinimo ar jų atmetimo, todėl kol kas nė viena proceso šalis nėra įgijusi teisės į savo išlaidų atlyginimą ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „A“ apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius