2019-08-28 Nr. AB-16266-3-64-3-01175-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2355-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01175-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. kovo 12 d. netinkamomis kalinimo sąlygomis. Leistina kamerose laikomų asmenų norma buvo viršyta daugelį kartų. Sanitariniai mazgai, įrengti gyvenamosiose patalpose, nuo bendros kameros erdvės buvo atskirti tik žema sienele, ne aukštesne kaip 1,35 m. Tarp kalinamų asmenų kildavo konfliktai, kai vienas asmuo valgydavo, o kitas naudodavosi tualetu ir dėl to kameroje sklisdavo nemalonus kvapas. Šiaulių TI ventiliacija neveikė. Kamerose buvo drėgna ir dėl nepakankamo apšvietimo buvo tamsu, veisėsi pelėsis. Nuo drėgmės puvo čiužiniai, veisėsi parazitai, metalinės lovos rūdijo. Visose kamerose buvo įrengtos dvi lempos, jų šviesa buvo labai stipri, nuo jos skaudėjo galvą ir akis. Žiemą kamerose būdavo šalta, o vasarą – karšta. Kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas nebuvo vykdomas. Pareiškėjas taip pat turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą gryname ore. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, diskomfortą.

3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigoje buvo laikomas nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. kovo 12 d. kamerose Nr. 21, Nr. 27, Nr. 83, Nr. 86, Nr. 94 ir Nr. 101 vienas arba su dar 1–5 asmenimis ir jam teko nuo 3,74 iki 23,1 kv. m kameros ploto. Pažymėjo, kad visose kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele (plokšte), praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Kamerose sienelių aukštis buvo nuo 2,01 iki 2,32 m, dėl to akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negalėjo matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Šiaulių TI kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius ir valymo priemonės, numatytos teisės aktuose. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui Šiaulių TI administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą, patalpų deratizacija vykdoma esant poreikiui. Suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje pirma buvo nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė, o nuo 2017 m. lapkričio 22 d. – 2 valandų pasivaikščiojimo trukmė. Visos Šiaulių TI patalpos šaltuoju metų laiku šildomos centralizuotai, šiluma tiekiama iš miesto tinklų, pati įstaiga šildymo parametrų nereguliuoja.

5. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos jam padarymo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su jo laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už kalinimą netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. kovo 12 d. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. kovo 12 d., t. y. iš viso 177 dienas, kamerose Nr. 21, Nr. 27, Nr. 83, Nr. 86, Nr. 94 ir Nr. 101.

8. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliktų patikrinimų rezultatai paneigia pareiškėjo teiginius dėl netinkamos oro temperatūros, dirbtinės apšvietos normų pažeidimų, per didelės santykinės oro drėgmės, pelėsio veisimosi kamerose Nr. 27, Nr. 83, Nr. 86 ir Nr. 101. Tačiau Šiaulių TI nepateikė jokių duomenų dėl pareiškėjo kamerų Nr. 21 ir Nr. 94 atitikimo higienos normų reikalavimams, nors pagal įrodinėjimo naštos bylose dėl žalos atlyginimo taisyklę pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Atsižvelgęs į minėtą teismų praktikoje nurodytą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas vertino, kad pareiškėjas kamerose Nr. 21 ir Nr. 94 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 14 punkto, reglamentuojančio dirbtinę patalpų apšvietą, 16 punkto, reglamentuojančio patalpų temperatūrą, santykinę oro drėgmę ir oro judėjimo greitį, bei 39 punkto, numatančio, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsio, reikalavimus, o tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

9. Teismas pabrėžė, kad Šiaulių TI nurodė, jog laisvės atėmimo įstaigos kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros kameros erdvės atskirti mūrine sienele arba plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sienelių aukštis didesnis nei 1,5 m. Iš bylos duomenų matyti, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo mūrinės (kameros Nr. 27, Nr. 83, Nr. 86 ir Nr. 101) arba pagamintos iš plokščių, o jų aukštis nuo 2,01 iki 2,32 m, tik nenurodyta, kokiu būdu įėjimai į kamerų sanitarinių mazgų zonas atitverti nuo likusios kameros erdvės. Teismas, įvertinęs, kad kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo nedidelės, kamerose buvo laikoma ir po 6 asmenis, o lovos paprastai buvo sustatytos šalia sanitarinio mazgo, pripažino, kad toks sanitarinio mazgo atitvėrimas, kai jį nuo gyvenamosios patalpos skyrė tik pertvara ir užuolaida, neužtikrino privatumo, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus. Kitų pažeidimų teismas nenustatė.

10. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius išgyvenimus, į teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu. Pareiškėjo kalinimas kamerose pažeidžiant HN 134:2015 reikalavimus (93 dienos), pažeidžiant pareiškėjo privatumą naudojantis tualetu, iš kurio sklido ir nemalonus kvapas (visą kalinimo laikotarpį), padarė pareiškėjui neturtinę žalą, kuri kompensuotina pareiškėjui priteisiant piniginį atlyginimą. Vertindamas, kokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti priteistas pareiškėjui, teismas atsižvelgė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kalinimo laikotarpiu dėl kamerų būklės ar kitų laikymo sąlygų būtų skundęsis Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, taip pat nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent jo nurodyta suma, byloje taip pat nenustatyta, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Įvertinęs minėtas byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastą, trukmę ir intensyvumą, teismas konstatavo, kad pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti adekvati priteistina suma yra 300 Eur.

III. 11. Atsakovo atstovas Šiaulių TI padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo ar sumažinti priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį.

12. Šiaulių TI nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kadangi sanitarinio mazgo pertvarų aukštis siekė nuo 2,01 iki 2,32 m. Akivaizdu, kad esant tokio aukščio pertvaroms nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens.

13. Atsakovo atstovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas patyrė nepatogumus dėl oro šalinimo sistemos neįrengimo sanitariniame mazge, kadangi Šiaulių TI dėl pastato statuso (teisės) neturi pareigos įrengti tokią sistemą. Šiaulių TI gyvenamosios kameros vėdinamos per langus ir tai yra tinkamas vėdinimo būdas.

14. Šiaulių TI kvestionuoja ir teismo išvadą dėl kamerų Nr. 21 ir Nr. 94 neatitikimo HN 134:2015 reikalavimams dėl dirbtinės apšvietos, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės ir oro judėjimo greičio, nes bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių duomenų dėl minėtų pažeidimų padarymo. Minėtos kameros dėl atitikimo higienos normų reikalavimams nebuvo tikrintos, nes ginčui aktualiu laikotarpiu jokie asmenys dėl sąlygų minėtose kamerose nesiskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi pozicijos, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų (dėl atitikimo higienos normos reikalavimams) rezultatus visose kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, tačiau pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl kalinimo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų ir negali pateikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl pareiškėjo patirtų išgyvenimų jam kalint netinkamomis kalinimo sąlygomis Šiaulių TI. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas Šiaulių TI su pertraukomis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. kovo 12 d.

16. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui 300 Eur jo patirtai neturtinei žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI atlyginti. Šiaulių TI padavė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą, kadangi neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu nebuvo padaryta

17. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Tuo pagrindu pabrėžtina, kad šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje ginčas kyla tik dėl to, ar teismas turėjo pagrindą nustatyti padarytus pažeidimus pareiškėjo atžvilgiu (HN 134:2015 pažeidimus kamerose Nr. 21 ir Nr. 94, nors byloje duomenų, patvirtinančių šiuos pažeidimus, nėra; privatumo pažeidimą pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu); aplinkybę, kad pareiškėjas patyrė nepatogumus dėl oro šalinimo sistemos neįrengimo sanitariniame mazge) ir dėl to pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

19. Pripažintina, kad įrodinėjimo pareiga dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) šiuo atveju tenka Šiaulių TI, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Tai yra bendra taisyklė analogiško pobūdžio bylose, taikoma ir naujausioje administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1063-442/2019).

20. Vis dėlto, teisėjų kolegijos nuomone, reikalavimas iš įkalinimo įstaigos pateikti įrodymus (t. y. paprastai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktus) apie visų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, atitiktį HN 134:2015 reikalavimams (kai pats pareiškėjas dar jo kalinimo metu galėjo kreiptis į kompetentingą įstaigą dėl kamerų atitikimo HN 134:2015 reikalavimams patikrinimo atlikimo ar bent dėl netinkamų kalinimo sąlygų pasiskųsti laisvės atėmimo įstaigos administracijai (nėra duomenų, kad tokiomis teisėmis pareiškėjas būtų pasinaudojęs ar kad tokiomis teisėmis pareiškėjui būtų suvaržyta pasinaudoti) nagrinėjamu atveju reikštų pernelyg formalų minėtos taisyklės dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo taikymą, neatsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Todėl, atsižvelgus į tai, kad šioje byloje nustatyta, jog dauguma kamerų, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas (t. y. 4 iš 6), atitiko HN 134:2015 reikalavimus, o pareiškėjas dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams iki skundo teismui padavimo nesiskundė, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo atstovas netinkamai vykdė pareigą įrodyti, kad Šiaulių TI kameros, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, atitinka HN 134:2015 reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo HN 134:2015 pažeidimus.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2797-415/2018, 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-944-968/2019). Sanitarinio mazgo visiško neizoliavimo nuo bendros kameros erdvės nepateisina aplinkybė, kad kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai izoliuoti tualetą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12; 45135/12; 73712/12; 34001/13; 44055/13; 64586/13).

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir į tai, kad Šiaulių TI nepateikė duomenų, jog kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitarinis mazgas (tualetas) buvo visiškai atitvertas nuo bendros kamerų erdvės, t. y. su sienomis ir durimis, turi pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjo teisė į privatumą kamerose jam naudojantis nevisiškai nuo bendros kamerų erdvės atskirtu tualetu buvo pažeista visą ginčui aktualų pareiškėjo kalinimo laikotarpį. Aplinkybė, kad sanitarinis mazgas (tualetas) nebuvo visiškai atitvertas nuo bendros kamerų erdvės, taip pat patvirtina, jog kamerose iš tualeto sklisdavo ir blogas kvapas. Būtent dėl minėtos aplinkybės pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas galėjo patirti nepatogumus dėl blogo kvapo iš tualeto, o ne dėl to, kad sanitariniame mazge nebuvo įrengta oro šalinimo sistema.

23. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes (privatumo pažeidimą, blogą kvapą iš tualeto), dėl ko konstatuotina, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, pripažintina, kad Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu ir jų nekartodama, papildomai atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

25. Įvertinusi minėtų konstatuotų pareiškėjui padarytų kalinimo sąlygų pažeidimų pobūdį (teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas privatumo pažeidimas yra šiurkštus), trukmę (177 dienos), mastą ir intensyvumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio nėra jokio pagrindo vertinti kaip per didelio jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, nors HN 134:2015 pažeidimai šiuo atveju ir nekonstatuotini.

26. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą vienu iš Šiaulių TI prašomų būdų, dėl to atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė