085c977d-dd2b-444c-bb8d-ef55e1c24545 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla Nr. 1A-493-654/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18473-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.2.23.1.2; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų AuÅ¡ros BielskÄs, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Aivos SurvilienÄs,sekretoriaujant Ingridai Janonytei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai,nuteistojo T.
Legislator headnote
AI generated085c977d-dd2b-444c-bb8d-ef55e1c24545 · Vilniaus apygardos teismas: gynÄjas advokatas P. Jablonskas praÅ¡o pakeisti 2017 m. gegužÄs 30 d. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo nuosprendį, kuriuo T. T. pripažintas kaltu padarÄs veikÄ numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje ir įvertinus visas bylos aplinkybes, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei paskirtosios bausmÄs vykdymÄ atidÄti nustatant protingÄ terminÄ .Apeliantas skunde nurodo, kad su priimtu apylinkÄs teismo nuosprendžiu nesutinka tik dÄl paskirtos bausmÄs. Nei T. T., nei gynyba neginÄija faktinių bylos aplinkybių bei teismo iÅ¡vadų dÄl kaltÄs padarius nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ .
Full text
Baudžiamoji byla Nr. 1A-493-654/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18473-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.2.23.1.2; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų AuÅ¡ros BielskÄs, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Aivos SurvilienÄs,sekretoriaujant Ingridai Janonytei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai,nuteistojo T.
T. (T. T.) gynÄjui advokatui Pauliui Jablonskui,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros TreÄiojo skyriaus prokurorÄs ir nuteistojo T. T. gynÄjo advokato Pauliaus Jablonsko skundus dÄl 2017 m. gegužÄs 30 d. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo nuosprendžio, kuriuo T. T. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 6 mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmÄ sumažinta 1/3 ir galutine bausme T. T. paskirtas 4 mÄnesių laisvÄs atÄmimas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi paskirta bausmÄ dalinio sudÄjimo bÅ«du subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2016 m. gegužÄs 10 d. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo nuosprendžiu ir galutine subendrinta bausme T. T. paskirtas 1 metų 3 mÄnesių laisvÄs atÄmimas, jį atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T.
T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonÄ draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminÄ skaiÄiuojant nuo 2017 m. balandžio 18 d. T. T. paskirtas laikinas nuosavybÄs teisių apribojimas į transporto priemonÄ (automobilį) âFord Cougarâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisÄjus panaikintas. T. T. vairuotojo pažymÄjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisÄjus perduotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä:
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmÄ T. T. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonÄ bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, o bÅ«tent: T. T. 2017 m. balandžio 18 d., apie 02.15 val., (duomenys neskelbtini)., ties pastatu Nr. 2A, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatanÄius draudimÄ vairuoti transporto priemonÄ neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Ford Cougar, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilÄs alkoholio (kraujyje rasta 1,58 promilÄs etilo alkoholio).
ProkurorÄs apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros TreÄiojo skyriaus prokurorÄ praÅ¡o 2017 m. gegužÄs 30 d. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo nuosprendį pakeisti: T. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonÄ âautomobilio Ford Cougar, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimÄ .ProkurorÄ skunde nurodo, kad apeliacinis skundas teikiamas dÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dÄl BK 72 straipsnio netaikymo.
ApylinkÄs teismas motyvuodamas BK 72 straipsnio netaikymÄ pažymÄjo, kad automobilis priklauso ne tik kaltinamajam kaip Å¡eimos nariui, bet ir sutuoktinei V. T. ir yra registruotas jos vardu. ProkurorÄ skunde pabrÄžia, kad pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybÄs nuosavybÄn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonÄ ar rezultatas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais.
Taigi, turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros, kaltinamojo asmenybÄs ar kitų panaÅ¡ių aplinkybių, jis privalomai skiriamas nustaÄius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo taikymo sÄ lygos. Turto, kuris bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklauso ir kitam asmeniui, bendraturtis nelaikytinas âkitu asmeniuâ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ ar 4 dalį ir tai neeliminuoja pareigos tokį turtÄ konfiskuoti.Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominÄ vertÄ daiktai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamÄ veikÄ .
Teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, kad teismas, sprÄsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti Å¡io turto panaudojimo reikÅ¡mÄ nusikalstamos veikos sudÄties požymių įgyvendinimui. Nors BK 281 straipsnio 1-6 dalyse numatytos nusikalstamos veikos priskiriamos neatsargiems nusikaltimams, BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika laikytina tyÄine. Už neatsargius nusikaltimus transporto priemonÄs nÄra konfiskuojamos, taÄiau tyÄinÄs nusikalstamos veikos atveju akivaizdu, kad be transporto priemonÄs T.
T. objektyviai nebÅ«tų galÄjÄs atlikti jam inkriminuotų veiksmų ir Å¡iame kontekste automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri buvo tiesiogiai panaudota Å¡iam nusikaltimui padaryti. Automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidÄjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, yra ne tik galimas, bet ir bÅ«tinas.BK 72 straipsnis numato imperatyviÄ pareigÄ teismui taikyti turto konfiskavimÄ visa apimtimi visais atvejais, kai yra tam įstatyme numatyti pagrindai.
Teismų praktikoje nurodoma, kad turto konfiskavimas yra turtinÄs bei prevencinÄs paskirties baudžiamojo poveikio priemonÄ, įgyvendinanti idÄjÄ , kad svarbu ne tik nubausti kaltininkÄ paskyrus jam bausmÄ, bet ir padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ . Jei asmeniui nuosavybÄs teise priklausantis turtas, kuris buvo panaudotas nusikaltimui padaryti, nebÅ«tų konfiskuojamas, tai atlikÄs bausmÄ kaltininkas nekonfiskuotÄ turtÄ galÄtų vÄl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija formuotų asmens nebaudžiamumo politikÄ ir nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui, sudarytų sÄ lygas pakartotiniam nusikalstamumui.
Taigi teismo nurodyti argumentai, kad T. T. pirmÄ kartÄ baudžiamas už transporto priemonÄs vairavimÄ esant neblaiviam, taip pat nÄra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei vadovavimasis teisingumo ir proporcingumo principais, nÄra pagrindas netaikyti turto konfiskavimÄ reglamentuojanÄių įstatymo normų, nes sprendžiant šį klausimÄ minÄtos aplinkybÄs neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs, baudžiamasis įstatymas tokių iÅ¡imÄių nenumato.Nuteistojo gynÄjo apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniame skunde nuteistojo T.
T. gynÄjas advokatas P. Jablonskas praÅ¡o pakeisti 2017 m. gegužÄs 30 d. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo nuosprendį, kuriuo T. T. pripažintas kaltu padarÄs veikÄ numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje ir įvertinus visas bylos aplinkybes, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei paskirtosios bausmÄs vykdymÄ atidÄti nustatant protingÄ terminÄ .Apeliantas skunde nurodo, kad su priimtu apylinkÄs teismo nuosprendžiu nesutinka tik dÄl paskirtos bausmÄs. Nei T. T., nei gynyba neginÄija faktinių bylos aplinkybių bei teismo iÅ¡vadų dÄl kaltÄs padarius nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ .
TaÄiau mano, kad teismas neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių ir dÄl to padarÄ netinkamas iÅ¡vadas dÄl galimybÄs pataisyti T. T. netaikant realaus laisvÄs atÄmimo. Teismų praktikoje formuojamos nuostatos, jog priimant sprendimÄ atidÄti paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ , teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmÄs paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Akivaizdu, jog Å¡ioje byloje yra visos įstatyme nustatytos sÄ lygos dÄl kurių bausmÄs vykdymo atidÄjimas galÄtų bÅ«ti taikomos, t. y.
T. T. buvo nuteistas už apysunkÄ veikÄ ir bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpiu padarÄ nesunkų nusikaltimÄ , subendrinta bausmÄ nevirÅ¡ija įstatyme nustatyto laiko.IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad T. T. nusikalstamÄ veikÄ padarÄ daugiau spontaniÅ¡kai, kilus konfliktui su žmona dÄl mirusio vaiko. Å ios faktinÄs aplinkybÄs rodo, kad veikos padarymui įtakos turÄjo ir objektyvios priežastys â vaiko mirtis ir konfliktas Å¡eimoje, o ne vien tik alkoholio vartojimas ar visuomenÄje priimtų ir teisÄs normomis saugomų gÄrių ignoravimas.
Nuteistasis dÄl savo elgesio gailisi ir kaltÄ pripažįsta pilnai, o jo nuoÅ¡irdų gailÄjimÄ si apylinkÄs teismas įvertino kaip atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ. PažymÄtina, jog proceso metu T. T. vykdÄ jam paskirtus įpareigojimus. KreipÄsi į atitinkamas įstaigas dÄl pagalbos kontroliuojant alkoholio vartojimÄ , įsidarbino UAB âKâ sudarydamas neterminuotÄ darbo sutartį.Teismų praktika nustato, kad sprendžiant klausimÄ dÄl bausmÄs vykdymo atidÄjimo, teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybÄ, atsakomybÄ lengvinanÄias ir kitas bylos aplinkybes.
Å ie duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvÄs atÄmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmÄs vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Baudžiamajame įstatyme nÄra nustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmÄs vykdymo atidÄjimas gali bÅ«ti taikomas vienÄ kartÄ , taÄiau bausmÄs vykdymo atidÄjimo esmÄ suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pakartotinis Å¡io instituto taikymas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais. Å i iÅ¡imtinio atvejo galimybÄ yra nustatoma vertinant visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o toks sprendimas turi bÅ«ti motyvuojamas.
Taigi nagrinÄjamoje byloje svarbu atsižvelgti ir į teigiamai nuteistÄ jį apibÅ«dinanÄius duomenis. T. T. padarytas nesunkus nusikaltimas nesukÄlÄ Å¾alingų pasekmių kitiems asmenims, įstatyme nustatytas ribinis alkoholio kiekis buvo nežymiai virÅ¡ytas, viso proceso metu nuteistasis prisipažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailÄjosi, Å¡iuo metu dirba, nusikalstamos veikos padarymui taip pat turÄjo įtakos susiklosÄiusi sunki situacija Å¡eimoje, todÄl Å¡iuo atveju yra pagrindo manyti, kad bausmÄs tikslai gali bÅ«ti pasiekti neizoliavus T.
T. nuo visuomenÄs, nes toks izoliavimas, padarytų neigiamos įtakos jo pozityviems socialiniams ryÅ¡iams.Teismo posÄdžio metu prokuroras praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo gynÄjo advokato skundÄ atmesti. Nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä jų apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroro skundÄ atmesti. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai ProkuratÅ«ros apeliacinis skundas tenkintinas, 2017 m. gegužÄs 30 d. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo nuosprendžio dalis dÄl laikino nuosavybÄs teisių į automobilį panaikinimo keistina dÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
T. T. advokato skundas atmestinas.DÄl transporto priemonÄs konfiskavimo Å ioje baudžiamojoje byloje yra keliamas baudžiamojo poveikio priemonÄs â turto konfiskavimo, paskyrimo klausimas asmeniui padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje. Pirmosios instancijos teismas esantį teisinį reguliavimÄ ir faktines aplinkybes aiÅ¡kino kaip leidžianÄius Å¡ioje situacijoje nekonfiskuoti transporto priemonÄs. Savo sprendimÄ teismas motyvavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsÄjo 17 d. ir 2009 m. balandžio 10 d. nutarimais, pastebÄjo, kad automobilis priklauso ne tik nuteistajam, bet ir jo sutuoktinei, yra registruotas jos vardu, atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad T.
T. už transporto priemonÄs vairavimÄ esant neblaiviam teisiamas ir baudžiamas pirmÄ kartÄ , nÄra baustas už KET pažeidimus vairuojant automobilį, už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ jis baudžiamas laisvÄs atÄmimo bausme, be to, jam uždraudžiama vairuoti transporto priemones. Teismas manÄ, kad tokia bausmÄ savo apimtimi yra pakankama tam, kad bÅ«tų įgyvendinta BK 41 straipsnyje numatyta bausmÄs paskirtis. Teismas nurodÄ, kad svarbi BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybÄ paskirti Å¡velnesnÄ bausmÄ, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumÄ Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o 3 dalyje nustatyta, kad teisÄjai, nagrinÄdami bylas, klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos BK 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad Å¡is kodeksas nustato bausmes, baudžiamojo ir auklÄjamojo poveikio priemones už Å¡iame kodekse numatytas veikas bei priverÄiamÄ sias medicinos priemones, o kodekso 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmÄs, baudžiamojo ar auklÄjamojo poveikio priemonÄs bei priverÄiamosios medicinos priemonÄs skiriamos tik pagal įstatymÄ .
Teismo funkcija yra teisingumo vykdymas ir jokia kita funkcija teismams nÄra priskirta. Teismo veiklos pagrindas yra įstatymas, teismas gali veikti tik įstatymo nustatytose ribose ir tik tiksliai pagal jį. Vykdydamas teisingumÄ teismas taiko įstatymÄ konkreÄiam jo nagrinÄjamam įvykiui ir nustato, ar įstatymas buvo pažeistas. Asmenims, pažeidusiems įstatymus, teismas taiko sankcijas, baudžiamajame procese â bausmes ar (ir) baudžiamojo poveikio priemones. Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo pagrindas irgi yra įstatymas, teismas gali paskirti tik tokias baudžiamojo poveikio priemones ir tik tokia tvarka, kokia yra nustatyta įstatyme.
Teismui nÄra suteikta teisÄ kurti naujas taisykles. DemokratinÄje visuomenÄje įstatymų leidžiamoji, įstatymų vykdomoji ir teisminÄ valdžios veikia atskirai ir kiekviena atlieka savo funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ Ä¯statymų leidžiamoji valdžia priklauso Lietuvos Respublikos Seimui ir tik jis gali leisti įstatymus bei juose nustatyti taisykles, taip pat bausmes, baudžiamojo poveikio priemones bei jų taikymo sÄ lygas. Ä®statymas yra visuomenÄs interesų, vertybių iÅ¡raiÅ¡ka.
Taikydamas įstatymus teismas gali juos aiÅ¡kinti, taÄiau įstatymų aiÅ¡kinimas negali bÅ«ti atsietas nuo visuomenÄs puoselÄjamų vertybių, įstatymų leidybos tikslų ir siekių, įstatymų leidÄjo valios. Ä®statymo aiÅ¡kinimas galimas tik ten, kur įstatymas nÄra aiÅ¡kus arba nagrinÄjamam įvykiui iÅ¡ viso nÄra nustatyta taisyklÄ. Ä®statymo aiÅ¡kinimas negali sukurti naujų taisyklių arba į jų turinį įdÄti tokiÄ prasmÄ, kurios įstatymų leidÄjas nenorÄjo įdÄti.
Taip bÅ«tų iÅ¡kreipta visuomenÄs valia, visuomenei reikÅ¡mingų vertybių gynimo sistema.Nuosprendyje cituodamas 2008 m. rugsÄjo 17 d. ir 2009 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus pirmosios instancijos teismas iÅ¡ viso labai ilgo nutarimų teksto pacitavo tik vienÄ jo dalį, jo manymu aktualiÄ sprendžiamoje byloje. TaÄiau, kolegijos nuomone, teismas neįsigilino į nutarime svarstyto įvykio fabulÄ , situacijÄ , praÅ¡ymų ir nutarimo motyvus, neteisingai interpretavo iÅ¡vadas, jas iÅ¡ÄmÄ iÅ¡ konteksto ir nepagrįstai Å¡iÄ nuostatÄ naudojo nuosprendyje, nesusiejo jo su Å¡ioje byloje sprendimui priimti svarbiomis aplinkybÄmis.
Be to, 2008 m. rugsÄjo 17 d. nutarime yra kitų sprendžiant Å¡iÄ bylÄ svarbių iÅ¡aiÅ¡kinimų, pagrindžianÄių kolegijos sprendimÄ :Konstitucinis Teismas yra nurodÄs, kad demokratinÄje teisinÄje valstybÄje įstatymų leidÄjas turi teisÄ ir kartu pareigÄ Ä¯statymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminÄ Å¾ala asmenų, visuomenÄs ar valstybÄs interesams arba keliama grÄsmÄ, kad tokia žala atsiras (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužÄs 8 d., 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. lapkriÄio 10 d. nutarimai).
Ä®statymuose nustatydamas, kokios veikos yra prieÅ¡ingos teisei, taip pat nustatydamas teisinÄ atsakomybÄ už teisei prieÅ¡ingas veikas, įstatymų leidÄjas turi plaÄiÄ diskrecijÄ . Atsižvelgdamas į įvairius svarbius veiksnius jis gali keisti atitinkamÄ teisinį reguliavimÄ .Pagal Konstitucijoje įtvirtintÄ demokratinÄs teisinÄs valstybÄs sampratÄ valstybÄ ne tik siekia saugoti ir ginti asmenį ir visuomenÄ nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisÄs pažeidimų, bet ir sugeba tai daryti veiksmingai (tai iÅ¡aiÅ¡kinta ir Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimuose).Ä®statymų leidÄjas pagal KonstitucijÄ turi įgaliojimus nustatyti teisinÄ atsakomybÄ už minÄto (byla buvo nagrinÄjama dÄl prekybos tabako gaminiais reglamentavimo, taÄiau Å¡iÄ normÄ galima suprasti ir kaip bendrÄ , tinkanÄiÄ Ä¯vairiems atvejams) teisinio reguliavimo pažeidimus, inter alia nustatyti atitinkamas sankcijas teisÄs pažeidÄjams.
Å ios sankcijos teisÄs pažeidÄjams gali bÅ«ti ir griežtos. Taip pat pabrÄžtina, kad griežtų (teisÄs pažeidÄjams) sankcijų už teisÄs aktais nustatytų tabako ir jo gaminių gamybos, apyvartos ir vartojimo reikalavimų pažeidimus teisÄs pažeidÄjams įtvirtinimas savaime (neįvertinus tam tikro teisÄs pažeidimo pobÅ«džio, pavojingumo (sunkumo), masto, kitų požymių, kitų aplinkybių) negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip neteisingas ar neadekvatus atitinkamam teisÄs pažeidimui.
Svarbiausia Å¡iuose iÅ¡aiÅ¡kinimuose tai, kad įstatymų leidÄjas turi pareigÄ nustatyti veiksmingÄ atsakomybÄ už teisei prieÅ¡ingas veikas ir tai darydamas turi plaÄiÄ diskrecijÄ . Ä®statymų leidÄjo nustatytos griežtos sankcijos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip neteisingos ar neadekvaÄios atitinkamam teisÄs pažeidimui. Tokiomis jos gali bÅ«ti teismo pripažintos tik įvertinus teisÄs pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumÄ (sunkumÄ ), mastÄ , kitus požymius, kitas aplinkybes. Sankcijų nustatymo stadijoje teismas neturi jokio vaidmens.
Jeigu už nusikalstamos veikos padarymÄ Ä¯statymas numato kelias pasekmes (bausmes ir (ar) baudžiamojo poveikio priemones), teismas, su tam tikromis iÅ¡imtimis, turi jas taikyti.Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodÄ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo motyvÄ , kad konstituciniai teisingumo, teisinÄs valstybÄs principai suponuoja ir tai, kad už teisÄs pažeidimus valstybÄs nustatomos poveikio priemonÄs turi bÅ«ti proporcingos (adekvaÄios) teisÄs pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisÄtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisÄs pažeidÄjus ir užtikrinti teisÄs pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
TaÄiau Vilniaus miesto apylinkÄs teismas nemotyvavo, kokį ryšį Å¡i nuostata turi su sprendimu nekonfiskuoti T. T. automobilio. Tokia pati padÄtis yra ir su 2009 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu dÄl Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Analizuojant Å¡iÄ nuostatÄ bei jos vietÄ Konstitucinio Teismo nutarimuose matyti, kad ji nÄra skirta teismui, o kaip ir aukÅ¡Äiau Å¡iame nuosprendyje minÄtos konstitucinÄs nuostatos, yra skirta įstatymų leidÄjui.
Tai patvirtina ir naudojami žodžiai âvalstybÄs nustatomosâ poveikio priemonÄs, nes valstybÄs vardu poveikio priemones gali nustatyti tik įstatymų leidÄjas, taÄiau negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip reiÅ¡kianÄios teismÄ . Teismas taiko valstybÄs nustatytas poveikio priemones, taÄiau jų nenustato. Pirmosios instancijos teismo cituotame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime yra motyvai, svarbÅ«s atsakant į prokuroro skundo argumentÄ , kad vadovaujantis galiojanÄiu teisiniu reguliavimu BK 72 straipsnis numato imperatyviÄ pareigÄ teismui taikyti turto konfiskavimÄ visa apimtimi visais atvejais, kai yra tam įstatyme numatyti pagrindai. 2008 m. rugsÄjo 17 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priÄmÄ nutarimÄ Â dÄl Lietuvos Respublikos tabako kontrolÄs įstatymo (toliau â Ä®statymo) 26 straipsnio 5 dalies (2003 m. lapkriÄio 20 d. redakcija), 17 dalies (2003 m. lapkriÄio 20 d. redakcija), 33 straipsnio (2003 m. lapkriÄio 20 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2004 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 383 âDÄl mažmeninÄs prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių ir tabako gaminių pardavimo taisyklių patvirtinimoâ patvirtintų mažmeninÄs prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių 39 punkto (2006 m. gruodžio 18 d. redakcija), 40 punkto (2006 m. gruodžio 18 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Å io nutarimo rezoliucinÄje dalyje pripažinta, kad Lietuvos Respublikos tabako kontrolÄs įstatymo 33 straipsnio 1 dalis (2003 m. lapkriÄio 20 d. redakcija; Žin., 2003, Nr. 117-5317) ta apimtimi, kuria nÄra numatyta galimybÄ teismui, atsižvelgus į teisÄs pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybÄ lengvinanÄias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nusprÄsti, kad licencijos galiojimo panaikinimas asmenims neturi bÅ«ti taikomas, nes dÄl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisÄs pažeidimui ir dÄl to neteisingas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinÄs valstybÄs principams.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pirmosios instancijos cituojamÄ nutarimo dalį jau buvo pateikÄs ankstesniame 2008 m. sausio 21 d. nutarime, kuriame svarstÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti Alkoholio kontrolÄs įstatymo 34 straipsnio 17 dalies (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio 25 d. redakcijos) atitiktį Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisingumo, teisinÄs valstybÄs principams. Alkoholio kontrolÄs įstatymo nuostatos buvo ginÄijamos tais pat motyvais, kaip ir Tabako kontrolÄs įstatymas. 2008 m. sausio 21 d. nutarime buvo padaryta tokia pati iÅ¡vada kaip ir 2008 m. rugsÄjo 17 d. nutarime.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų motyvai, vertinant juos bendrai per Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytÄ teismų funkcijÄ â vykdyti teisingumÄ , veda prie iÅ¡vados, kad teismas turi turÄti galimybÄ neskirti bausmÄs ar baudžiamojo poveikio priemonÄs atsižvelgiant į teisÄs pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybÄ lengvinanÄias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, jei dÄl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisÄs pažeidimui ir dÄl to neteisingas.
Konstitucinio teismo 2008 m. sausio 21 nutarime pabrÄžta, kad tas neproporcingumas (neadekvatumas) turi bÅ«ti toks aiÅ¡kus ir neginÄytinas, kad jeigu yra vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais, dÄl jo negalÄtų kilti abejonių. Taigi, aptartas prokuroro skundo argumentas, kad turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros, kaltinamojo asmenybÄs ar kitų panaÅ¡ių aplinkybių, jis privalomai skiriamas nustaÄius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo taikymo sÄ lygos, yra neteisingas.
Teismas neturi taikyti įstatymo, jei toks įstatymo taikymas bÅ«tų neteisingas. Kolegijos nuomone, BK 72 straipsnio netaikymo atvejai turÄtų bÅ«ti panašūs į tuos, kai taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis. BK 54 straipsnio 3 dalis numato teismui teisÄ, vadovaujantis bausmÄs paskirtimi motyvuotai paskirti Å¡velnesnÄ bausmÄ jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. BK nuostatose, reglamentuojanÄiuose baudžiamojo poveikio priemonių skyrimÄ , nÄra panaÅ¡ios nuostatos, taÄiau atsižvelgiant į BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , į Konstitucinio Teismo motyvus bei Å¡ioje nutartyje padarytas iÅ¡vadas kolegija mano, kad teismas gali neskirti baudžiamojo poveikio priemonÄs. Ä®gyvendinant Konstitucinio Teismo nuostatÄ , kad vykdydamas teisingumÄ teismas turi turÄti galimybÄ tam tikromis sÄ lygomis neskirti bausmÄs ar baudžiamojo poveikio priemonÄs, svarbios tokio sprendimo priÄmimo sÄ lygos.
Konstitucinis Teismas nurodÄ, kad toks sprendimas gali bÅ«ti priimtas atsižvelgus į teisÄs pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybÄ lengvinanÄias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, kai dÄl tam tikrų itin svarbių aplinkybių nubaudimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisÄs pažeidimui ir dÄl to neteisingas. Taikydama Å¡iÄ nuostatÄ kolegija patikrina, ar teismo nurodytas pastebÄjimas, kad automobilis priklauso ne tik nuteistajam, bet ir jo sutuoktinei, yra registruotas jos vardu, kad T.
T. už transporto priemonÄs vairavimÄ esant neblaiviam teisiamas ir baudžiamas pirmÄ kartÄ , nÄra baustas už KET pažeidimus vairuojant automobilį, už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ jis baudžiamas laisvÄs atÄmimo bausme, be to, jam uždraudžiama vairuoti transporto priemones, veda prie iÅ¡vados, kad tokia bausmÄ savo apimtimi yra pakankama tam, kad bÅ«tų įgyvendinta BK 41 straipsnyje numatyta bausmÄs paskirtis ir galima netaikyti turto konfiskavimo. Å ioje byloje T. T. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Vadovaujantis BK 16 straipsnio 4 dalimi ir 281 straipsnio 8 dalimi Å¡i nusikalstama veika yra priskiriama prie tyÄinių nusikalstamų veikų. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonÄs turi padÄti įgyvendinti bausmÄs paskirtį. Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių yra turto konfiskavimas. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonÄ ar rezultatas. Å ioje byloje taikomame straipsnyje atsakomybÄ nustatyta tam, kas vairavo transporto priemonÄ, T.
T. nusikalstamÄ veikÄ padarÄ vairuodamas transporto priemonÄ, todÄl automobilis yra nusikaltimo padarymo įrankis ir gali bÅ«ti konfiskuotas. Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai, buvÄ teismui pagrindu nekonfiskuoti automobilio, nÄra įtikinami, neatitinka situacijos, kuomet Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonÄs galima bÅ«tų netaikyti ir pažeidžia BK 72 straipsnio reikalavimus. Tai, kad T. T. pirmÄ kartÄ traukiamas atsakomybÄn už vairavimÄ neblaiviam, nebuvo baustas dÄl KET pažeidimų vairuojant automobilį, nÄra kokios nors iÅ¡skirtinÄs aplinkybÄs, kurios reikÅ¡tų, kad konfiskavus automobilį teisingumo principas bÅ«tų pažeistas ar Å¡ios priemonÄs taikymas bÅ«tų neproporcingas.
Taip turi elgtis kiekvienas žmogus gerbiantis visuomenÄ, kurioje gyvena. Be to, vertinant Å¡iuos duomenis apylinkÄs teismas buvo prieÅ¡taringas. Vertindamas nuteistojo asmenybÄ dÄl bausmÄs rūšies parinkimo ir bausmÄs dydžio nustatymo apylinkÄs teismas nurodÄ, kad T. T. yra 6 kartus teistas, baustas administracine tvarka, įvertino jį kaip linkusį pažeisti teisÄs normas, savo elgesio kritiÅ¡kai nevertinanÄio, pavojingÄ visuomenei. TaÄiau sprÄsdamas turto konfiskavimo klausimÄ pirmosios instancijos teismas neatsižvelgÄ Ä¯ visus teistumus, o tik nurodÄ, kad už transporto priemonÄs vairavimÄ esant neblaiviam teisiamas ir baudžiamas pirmÄ kartÄ (visų kitų teistumų ir baustumų nevertino kaip svarbių), nÄra baustas už KET pažeidimus vairuojant automobilį (nors yra daug kartų baustas už kitus administracinÄs teisÄs pažeidimus).
Baudžiamoji atsakomybÄ už vairavimÄ esant neblaiviam įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d. ir tai, kad iki 2017 m. balandžio 18 d. T. T. dar nebuvo teistas už Å¡io nusikaltimo padarymÄ , necharakterizuoja jo teigiamai. Tai, kad už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ T. T. skiriama laisvÄs atÄmimo bausmÄ ir baudžiamojo poveikio priemonÄ â uždraudimas vairuoti transporto priemonÄ, irgi nÄra aplinkybÄs akivaizdžiai rodanÄios sprendimo konfiskuoti automobilį neproporcingumÄ padarytam teisÄs pažeidimui ir neteisingumÄ .
T. T. laisvÄs atÄmimo bausmÄ buvo paskirta ne dÄl Å¡io jo padaryto nusikaltimo pavojingumo, o dÄl to, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarÄ bÅ«damas anksÄiau teistas 6 kartus ir nusikalstamÄ veikÄ padarÄ bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpiu. Be to, įstatymas ir teismų praktika nenumato galimybÄs nekonfiskuoti turto jei yra paskirta griežta bausmÄ. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas teismų praktikoje taikant turto konfiskavimÄ (Teismų praktika, Nr. 32) (toliau â Apžvalga) pažymÄjo, kad nusikalstamai veikai daryti paprastai naudojamas kaltininkui nuosavybÄs teise priklausantis (teisÄtai įgytas) turtas, kurio konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybÄs teisÄ, todÄl turi nubaudimo elementų.
Tais atvejais, kai taikomas teisÄtai kaltininkui priklausanÄio turto (nusikalstamos veikos įrankio ar priemonÄs) konfiskavimas, atsižvelgtina į Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonÄs suderinamumÄ su bausme. Jeigu taikant turto konfiskavimÄ gali bÅ«ti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelÄs vertÄs transporto priemonÄ, kuria buvo gabenami namų gamybos alkoholiniai gÄrimai), į Å¡iÄ aplinkybÄ teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmÄ. Kolegija atkreipia dÄmesį, kad Å¡i nuostata nereiÅ¡kia, kad galima bÅ«tų netaikyti turto konfiskavimo, o esant neproporcingumui galima mažinti skiriamÄ bausmÄ.
TaÄiau Å¡iuo atveju T. T. paskirtas laisvÄs atÄmimo bausmÄs terminas yra artimas minimaliai sankcijoje nustatytai ribai. Tai, kad T. T. yra skiriama kita baudžiamojo poveikio priemonÄ â teisÄs vairuoti transporto priemones uždraudimas, irgi nÄra pakankamas motyvas neskirti turto konfiskavimo. BK 67 straipsnio 3 ir 6 dalys leidžia nuteistajam skirti daugiau nei vienÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ. Tai, kad yra skiriama viena baudžiamojo poveikio priemonÄ nereiÅ¡kia, kad kitos, su jÄ suderintos baudžiamojo poveikio priemonÄs skyrimas bus neproporcingas padarytam teisÄs pažeidimui ir dÄl to neteisingas.
ApylinkÄs teismas pastebÄjo ir pripažino, kad automobilio, kuris registruotas kaip bendras Å¡eimos turtas V. T. vardu, konfiskavimas bÅ«tų neteisingas. TaÄiau toks motyvas irgi yra neteisingas. Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamÄ veikÄ kaip įrankį ar priemonÄ panaudojo turtÄ , kuris bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas âkitu asmeniuâ pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ ar 5 dalį, todÄl sprendžiant klausimÄ dÄl turto konfiskavimo neturi reikÅ¡mÄs ta aplinkybÄ, ar jis suteikÄ turtÄ arba turÄjo ir galÄjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamÄ veikÄ .
Žalos, atsiradusios dÄl bendraturÄio neteisÄtų veiksmų sumažÄjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Baudžiamoji byla Nr. Nr. 2K-336/2008, 2K-237/2011, 2K-291-699/2016). Taigi tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso bendrai sutuoktiniams nÄra pagrindas jo nekonfiskuoti ir tai nerodo sprendimo konfiskuoti turtÄ neproporcingumo padarytam teisÄs pažeidimui ir neteisingo. Pirmosios instancijos teismas be Å¡ių T. T. asmenybÄ apibÅ«dinanÄių aplinkybių daugiau neturÄjo jokių motyvų pagrįsti savo sprendimÄ .
Teismas neįvertino pažeidimo pobÅ«džio, masto, atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių, nenustatÄ kitų reikÅ¡mingų aplinkybių, nes jų akivaizdžiai nÄra. Å is nusikaltimas toks pats kaip ir daugelis kitų tokios pat rūšies nusikaltimų ir iÅ¡skirtiniu jo niekas nedaro. Net po to, kai visuomenÄ jau labai ilgÄ laikÄ diskutuoja apie vairavimo esant neblaiviam nepriimtinumÄ , įvairiomis priemonÄmis, tiek Å¡vietimu, informacine sklaida, tiek griežtÄjanÄia atsakomybe, kovoja prieÅ¡ šį pažeidimÄ , T.
T. ignoruoja visuomenÄs pastangas ir akivaizdžiai veikia prieÅ¡ visuomenÄs puoselÄjamas vertybes.Apžvalgoje Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas nurodÄ, kad turto konfiskavimas yra turtinÄs bei prevencinÄs paskirties baudžiamojo poveikio priemonÄ, įgyvendinanti idÄjÄ , kad svarbu ne tik nubausti kaltininkÄ paskyrus jam bausmÄ, bet ir padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , taip pat iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. KonstitucinÄje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai â konstatuota, kad kai asmuo nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinÄs priemonÄs panaudoto turto atžvilgiu.
Jeigu to nebÅ«tų daroma, kaltininkas, atlikÄs bausmÄ, kai kuriais atvejais turimÄ turtÄ gali vÄl panaudoti nusikaltimams daryti. DÄl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ . Nuteistojo gynÄjas apeliaciniame skunde nesutiko su apylinkÄs teismo sprendimu dalyje dÄl bausmÄs paskyrimo. Skunde apelianto atstovas nurodÄ, kad teismas nepagrįstai T. T. netaikÄ bausmÄs vykdymo atidÄjimo ir neatsižvelgÄ Ä¯ visas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes.Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvÄs atÄmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dÄl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyÄinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidÄti paskirtos bausmÄs vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.
BausmÄs vykdymas gali bÅ«ti atidÄtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo.BausmÄs vykdymo atidÄjimas yra iÅ¡imtinÄ bausmÄs realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvÄs atÄmimo bausmÄ realiai gali bÅ«ti neatliekama, taÄiau iÅ¡kilus pagrįstai abejonei Å¡is institutas neturi bÅ«ti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant įstatymo numatytai sÄ lygų visumai, be to, net ir esant Å¡ių sÄ lygų visumai, bausmÄs vykdymo atidÄjimas yra teismo teisÄ, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkreÄiam nuteistajam bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo.
Priimdamas sprendimÄ atidÄti paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmÄs paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208/2014).Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. T. realiÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ, atsižvelgÄ Ä¯ veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, kaltinamojo asmenybÄ, atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, sunkinanÄių aplinkybių nebuvimÄ .
Atsisakydamas taikyti paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ apylinkÄs teismas įvertino, kad T. T. nusikalsta septintÄ kartÄ , praeityje yra Å¡eÅ¡is kartus teistas, nusikalstamÄ veikÄ padarÄ per bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpį ir neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui. Nuteistasis piktnaudžiavo alkoholiu, netinkamai kontroliavo savo elgesį. Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarÄ anksÄiau paskirtos bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpiu. Nors T. T. atitinka formaliÄ sias BK 75 straipsnyje numatytas bausmÄs vykdymo atidÄjimo sÄ lygas, taÄiau apylinkÄs teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmÄs tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, bus pasiekti T.
T. paskyrus tik laisvÄs atÄmimo bausmÄ, kurios vykdymo atidÄti nÄra pagrindo. Su Å¡ia teismo pozicija teisÄjų kolegija visiÅ¡kai sutinka.T. T. nusikalstamÄ veikÄ padarÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpiu, todÄl nuteistasis jam parodyto teismo pasitikÄjimo nepateisino ir vÄl nusikalto. Nors dÄl T. T. veiksmų sunkių padarinių neatsirado, taÄiau tokių pasekmių ir nereikalaujama. Jei bÅ«tų kilusios sunkios pasekmÄs, jo veiksmai bÅ«tų kvalifikuoti pagal kitÄ straipsnį.
Nuteistojo elgesys sÄdant už transporto priemonÄs vairo esant neblaiviam rodo jo ypatingÄ neatsakingumÄ ir abejingumÄ visuotinai priimtoms elgesio taisyklÄms. Padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobÅ«džio, o prieÅ¡ingai, tokie veiksmai atskleidžia T. T. asmenybÄ kaip linkusiÄ nepaisyti visuomenÄje priimtų elgesio normų, kaip stresinÄje situacijoje netinkamai reaguojanÄiÄ Ä¯ nemalonumus, todÄl nÄra pagrindo manymui, kad bÅ«damas laisvÄje jis nedarys naujų nusikaltimų. Skunde nurodomos aplinkybÄs, kad T.
T. padarÄ nesunkų nusikaltimÄ , įstatyme nustatytas ribinis alkoholio kiekis nebuvo žymiai virÅ¡ytas, proceso metu nuteistasis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailÄjosi apylinkÄs teismo buvo tinkamai įvertintos skiriant laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Papildomos aplinkybÄs, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turÄjo dÄl vaiko mirties susiklosÄiusi sunki situacija Å¡eimoje, nuteistasis Å¡iuo metu dirba, kreipÄsi į atitinkamas įstaigas dÄl pagalbos kontroliuojant alkoholio vartojimÄ nÄra laikytinos iÅ¡imtinÄmis bausmÄs vykdymo atidÄjimo sÄ lygomis.
Esant Å¡ioms aplinkybÄms teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto atstovo skundas yra nepagrįstas, o bausmÄs tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali bÅ«ti pasiekti T. T. paskyrus tik realiÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ.Vadovaujantis tuo kas iÅ¡dÄstyta ir remiantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija n u s p r e n d ž i a: T. T. gynÄjo apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros TreÄiojo skyriaus prokurorÄs apeliacinį skundÄ tenkinti.Pakeisti 2017 m. gegužÄs 30 d.
Vilniaus miesto apylinkÄs teismo nuosprendį. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. T. paskirtas laikinas nuosavybÄs teisių apribojimas į transporto priemonÄ (automobilį) âFord Cougarâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisÄjus panaikintas.Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuoti V. T. ir T. T. priklausantį automobilį âFord Cougarâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .
TeisÄjų kolegija:                                                                 AuÅ¡ra BielskÄ Alenas Piesliakas                                                                               Aiva SurvilienÄ