Legislator Case Law & Legislation
085c977d-dd2b-444c-bb8d-ef55e1c24545 AI generated

085c977d-dd2b-444c-bb8d-ef55e1c24545 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 085c977d-dd2b-444c-bb8d-ef55e1c24545
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-493-654/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18473-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.2.23.1.2; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aivos Survilienės,sekretoriaujant Ingridai Janonytei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai,nuteistojo T.

Legislator headnote

AI generated

085c977d-dd2b-444c-bb8d-ef55e1c24545 · Vilniaus apygardos teismas: gynėjas advokatas P. Jablonskas praÅ¡o pakeisti 2017 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo T. T. pripažintas kaltu padaręs veikÄ numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje ir įvertinus visas bylos aplinkybes, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei paskirtosios bausmės vykdymÄ atidėti nustatant protingÄ terminÄ .Apeliantas skunde nurodo, kad su priimtu apylinkės teismo nuosprendžiu nesutinka tik dėl paskirtos bausmės. Nei T. T., nei gynyba neginčija faktinių bylos aplinkybių bei teismo iÅ¡vadų dėl kaltės padarius nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-493-654/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18473-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.2.23.1.2; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aivos Survilienės,sekretoriaujant Ingridai Janonytei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai,nuteistojo T.

T. (T. T.) gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorės ir nuteistojo T. T. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko skundus dėl 2017 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo T. T. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir galutine bausme T. T. paskirtas 4 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2016 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutine subendrinta bausme T. T. paskirtas 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas, jį atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T.

T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 18 d. T. T. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į transporto priemonę (automobilį) „Ford Cougar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas. T. T. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė T. T. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o bÅ«tent: T. T. 2017 m. balandžio 18 d., apie 02.15 val., (duomenys neskelbtini)., ties pastatu Nr. 2A, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Ford Cougar, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,58 promilės etilo alkoholio).

Prokurorės apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorė praÅ¡o 2017 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti: T. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę –automobilio Ford Cougar, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimÄ .Prokurorė skunde nurodo, kad apeliacinis skundas teikiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl BK 72 straipsnio netaikymo.

Apylinkės teismas motyvuodamas BK 72 straipsnio netaikymÄ pažymėjo, kad automobilis priklauso ne tik kaltinamajam kaip Å¡eimos nariui, bet ir sutuoktinei V. T. ir yra registruotas jos vardu. Prokurorė skunde pabrėžia, kad pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais.

Taigi, turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros, kaltinamojo asmenybės ar kitų panaÅ¡ių aplinkybių, jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo taikymo sÄ lygos. Turto, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ ar 4 dalį ir tai neeliminuoja pareigos tokį turtÄ konfiskuoti.Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamÄ veikÄ .

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui. Nors BK 281 straipsnio 1-6 dalyse numatytos nusikalstamos veikos priskiriamos neatsargiems nusikaltimams, BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika laikytina tyčine. Už neatsargius nusikaltimus transporto priemonės nėra konfiskuojamos, tačiau tyčinės nusikalstamos veikos atveju akivaizdu, kad be transporto priemonės T.

T. objektyviai nebÅ«tų galėjęs atlikti jam inkriminuotų veiksmų ir Å¡iame kontekste automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri buvo tiesiogiai panaudota Å¡iam nusikaltimui padaryti. Automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, yra ne tik galimas, bet ir bÅ«tinas.BK 72 straipsnis numato imperatyviÄ pareigÄ teismui taikyti turto konfiskavimÄ visa apimtimi visais atvejais, kai yra tam įstatyme numatyti pagrindai.

Teismų praktikoje nurodoma, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėjÄ , kad svarbu ne tik nubausti kaltininkÄ paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ . Jei asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris buvo panaudotas nusikaltimui padaryti, nebÅ«tų konfiskuojamas, tai atlikęs bausmę kaltininkas nekonfiskuotÄ turtÄ galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija formuotų asmens nebaudžiamumo politikÄ ir nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui, sudarytų sÄ lygas pakartotiniam nusikalstamumui.

Taigi teismo nurodyti argumentai, kad T. T. pirmÄ kartÄ baudžiamas už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam, taip pat nėra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei vadovavimasis teisingumo ir proporcingumo principais, nėra pagrindas netaikyti turto konfiskavimÄ reglamentuojančių įstatymo normų, nes sprendžiant šį klausimÄ minėtos aplinkybės neturi teisinės reikÅ¡mės, baudžiamasis įstatymas tokių iÅ¡imčių nenumato.Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniame skunde nuteistojo T.

T. gynėjas advokatas P. Jablonskas praÅ¡o pakeisti 2017 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo T. T. pripažintas kaltu padaręs veikÄ numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje ir įvertinus visas bylos aplinkybes, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei paskirtosios bausmės vykdymÄ atidėti nustatant protingÄ terminÄ .Apeliantas skunde nurodo, kad su priimtu apylinkės teismo nuosprendžiu nesutinka tik dėl paskirtos bausmės. Nei T. T., nei gynyba neginčija faktinių bylos aplinkybių bei teismo iÅ¡vadų dėl kaltės padarius nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Tačiau mano, kad teismas neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių ir dėl to padarė netinkamas iÅ¡vadas dėl galimybės pataisyti T. T. netaikant realaus laisvės atėmimo. Teismų praktikoje formuojamos nuostatos, jog priimant sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Akivaizdu, jog Å¡ioje byloje yra visos įstatyme nustatytos sÄ lygos dėl kurių bausmės vykdymo atidėjimas galėtų bÅ«ti taikomos, t. y.

T. T. buvo nuteistas už apysunkę veikÄ ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė nesunkų nusikaltimÄ , subendrinta bausmė nevirÅ¡ija įstatyme nustatyto laiko.IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad T. T. nusikalstamÄ veikÄ padarė daugiau spontaniÅ¡kai, kilus konfliktui su žmona dėl mirusio vaiko. Å ios faktinės aplinkybės rodo, kad veikos padarymui įtakos turėjo ir objektyvios priežastys – vaiko mirtis ir konfliktas Å¡eimoje, o ne vien tik alkoholio vartojimas ar visuomenėje priimtų ir teisės normomis saugomų gėrių ignoravimas.

Nuteistasis dėl savo elgesio gailisi ir kaltę pripažįsta pilnai, o jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si apylinkės teismas įvertino kaip atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Pažymėtina, jog proceso metu T. T. vykdė jam paskirtus įpareigojimus. Kreipėsi į atitinkamas įstaigas dėl pagalbos kontroliuojant alkoholio vartojimÄ , įsidarbino UAB „K“ sudarydamas neterminuotÄ darbo sutartį.Teismų praktika nustato, kad sprendžiant klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes.

Å ie duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Baudžiamajame įstatyme nėra nustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas vienÄ kartÄ , tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pakartotinis Å¡io instituto taikymas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais. Å i iÅ¡imtinio atvejo galimybė yra nustatoma vertinant visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o toks sprendimas turi bÅ«ti motyvuojamas.

Taigi nagrinėjamoje byloje svarbu atsižvelgti ir į teigiamai nuteistÄ jį apibÅ«dinančius duomenis. T. T. padarytas nesunkus nusikaltimas nesukėlė žalingų pasekmių kitiems asmenims, įstatyme nustatytas ribinis alkoholio kiekis buvo nežymiai virÅ¡ytas, viso proceso metu nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, Å¡iuo metu dirba, nusikalstamos veikos padarymui taip pat turėjo įtakos susiklosčiusi sunki situacija Å¡eimoje, todėl Å¡iuo atveju yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti neizoliavus T.

T. nuo visuomenės, nes toks izoliavimas, padarytų neigiamos įtakos jo pozityviems socialiniams ryÅ¡iams.Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo gynėjo advokato skundÄ atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroro skundÄ atmesti. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai ProkuratÅ«ros apeliacinis skundas tenkintinas, 2017 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl laikino nuosavybės teisių į automobilį panaikinimo keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

T. T. advokato skundas atmestinas.Dėl transporto priemonės konfiskavimo Å ioje baudžiamojoje byloje yra keliamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, paskyrimo klausimas asmeniui padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje. Pirmosios instancijos teismas esantį teisinį reguliavimÄ ir faktines aplinkybes aiÅ¡kino kaip leidžiančius Å¡ioje situacijoje nekonfiskuoti transporto priemonės. Savo sprendimÄ teismas motyvavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. ir 2009 m. balandžio 10 d. nutarimais, pastebėjo, kad automobilis priklauso ne tik nuteistajam, bet ir jo sutuoktinei, yra registruotas jos vardu, atsižvelgė į tai, kad T.

T. už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam teisiamas ir baudžiamas pirmÄ kartÄ , nėra baustas už KET pažeidimus vairuojant automobilį, už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ jis baudžiamas laisvės atėmimo bausme, be to, jam uždraudžiama vairuoti transporto priemones. Teismas manė, kad tokia bausmė savo apimtimi yra pakankama tam, kad bÅ«tų įgyvendinta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis. Teismas nurodė, kad svarbi BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė paskirti Å¡velnesnę bausmę, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumÄ Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o 3 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos BK 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad Å¡is kodeksas nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už Å¡iame kodekse numatytas veikas bei priverčiamÄ sias medicinos priemones, o kodekso 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymÄ .

Teismo funkcija yra teisingumo vykdymas ir jokia kita funkcija teismams nėra priskirta. Teismo veiklos pagrindas yra įstatymas, teismas gali veikti tik įstatymo nustatytose ribose ir tik tiksliai pagal jį. Vykdydamas teisingumÄ teismas taiko įstatymÄ konkrečiam jo nagrinėjamam įvykiui ir nustato, ar įstatymas buvo pažeistas. Asmenims, pažeidusiems įstatymus, teismas taiko sankcijas, baudžiamajame procese – bausmes ar (ir) baudžiamojo poveikio priemones. Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo pagrindas irgi yra įstatymas, teismas gali paskirti tik tokias baudžiamojo poveikio priemones ir tik tokia tvarka, kokia yra nustatyta įstatyme.

Teismui nėra suteikta teisė kurti naujas taisykles. Demokratinėje visuomenėje įstatymų leidžiamoji, įstatymų vykdomoji ir teisminė valdžios veikia atskirai ir kiekviena atlieka savo funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ Ä¯statymų leidžiamoji valdžia priklauso Lietuvos Respublikos Seimui ir tik jis gali leisti įstatymus bei juose nustatyti taisykles, taip pat bausmes, baudžiamojo poveikio priemones bei jų taikymo sÄ lygas. Ä®statymas yra visuomenės interesų, vertybių iÅ¡raiÅ¡ka.

Taikydamas įstatymus teismas gali juos aiÅ¡kinti, tačiau įstatymų aiÅ¡kinimas negali bÅ«ti atsietas nuo visuomenės puoselėjamų vertybių, įstatymų leidybos tikslų ir siekių, įstatymų leidėjo valios. Ä®statymo aiÅ¡kinimas galimas tik ten, kur įstatymas nėra aiÅ¡kus arba nagrinėjamam įvykiui iÅ¡ viso nėra nustatyta taisyklė. Ä®statymo aiÅ¡kinimas negali sukurti naujų taisyklių arba į jų turinį įdėti tokiÄ prasmę, kurios įstatymų leidėjas nenorėjo įdėti.

Taip bÅ«tų iÅ¡kreipta visuomenės valia, visuomenei reikÅ¡mingų vertybių gynimo sistema.Nuosprendyje cituodamas 2008 m. rugsėjo 17 d. ir 2009 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus pirmosios instancijos teismas iÅ¡ viso labai ilgo nutarimų teksto pacitavo tik vienÄ jo dalį, jo manymu aktualiÄ sprendžiamoje byloje. Tačiau, kolegijos nuomone, teismas neįsigilino į nutarime svarstyto įvykio fabulÄ , situacijÄ , praÅ¡ymų ir nutarimo motyvus, neteisingai interpretavo iÅ¡vadas, jas išėmė iÅ¡ konteksto ir nepagrįstai Å¡iÄ nuostatÄ naudojo nuosprendyje, nesusiejo jo su Å¡ioje byloje sprendimui priimti svarbiomis aplinkybėmis.

Be to, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarime yra kitų sprendžiant Å¡iÄ bylÄ svarbių iÅ¡aiÅ¡kinimų, pagrindžiančių kolegijos sprendimÄ :Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad demokratinėje teisinėje valstybėje įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigÄ Ä¯statymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Ä®statymuose nustatydamas, kokios veikos yra prieÅ¡ingos teisei, taip pat nustatydamas teisinę atsakomybę už teisei prieÅ¡ingas veikas, įstatymų leidėjas turi plačiÄ diskrecijÄ . Atsižvelgdamas į įvairius svarbius veiksnius jis gali keisti atitinkamÄ teisinį reguliavimÄ .Pagal Konstitucijoje įtvirtintÄ demokratinės teisinės valstybės sampratÄ valstybė ne tik siekia saugoti ir ginti asmenį ir visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, bet ir sugeba tai daryti veiksmingai (tai iÅ¡aiÅ¡kinta ir Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimuose).Ä®statymų leidėjas pagal KonstitucijÄ turi įgaliojimus nustatyti teisinę atsakomybę už minėto (byla buvo nagrinėjama dėl prekybos tabako gaminiais reglamentavimo, tačiau Å¡iÄ normÄ galima suprasti ir kaip bendrÄ , tinkančiÄ Ä¯vairiems atvejams) teisinio reguliavimo pažeidimus, inter alia nustatyti atitinkamas sankcijas teisės pažeidėjams.

Šios sankcijos teisės pažeidėjams gali būti ir griežtos. Taip pat pabrėžtina, kad griežtų (teisės pažeidėjams) sankcijų už teisės aktais nustatytų tabako ir jo gaminių gamybos, apyvartos ir vartojimo reikalavimų pažeidimus teisės pažeidėjams įtvirtinimas savaime (neįvertinus tam tikro teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo (sunkumo), masto, kitų požymių, kitų aplinkybių) negali būti aiškinamas kaip neteisingas ar neadekvatus atitinkamam teisės pažeidimui.

Svarbiausia Å¡iuose iÅ¡aiÅ¡kinimuose tai, kad įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti veiksmingÄ atsakomybę už teisei prieÅ¡ingas veikas ir tai darydamas turi plačiÄ diskrecijÄ . Ä®statymų leidėjo nustatytos griežtos sankcijos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip neteisingos ar neadekvačios atitinkamam teisės pažeidimui. Tokiomis jos gali bÅ«ti teismo pripažintos tik įvertinus teisės pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumÄ (sunkumÄ ), mastÄ , kitus požymius, kitas aplinkybes. Sankcijų nustatymo stadijoje teismas neturi jokio vaidmens.

Jeigu už nusikalstamos veikos padarymÄ Ä¯statymas numato kelias pasekmes (bausmes ir (ar) baudžiamojo poveikio priemones), teismas, su tam tikromis iÅ¡imtimis, turi jas taikyti.Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo motyvÄ , kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas nemotyvavo, kokį ryšį Å¡i nuostata turi su sprendimu nekonfiskuoti T. T. automobilio. Tokia pati padėtis yra ir su 2009 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Analizuojant Å¡iÄ nuostatÄ bei jos vietÄ Konstitucinio Teismo nutarimuose matyti, kad ji nėra skirta teismui, o kaip ir aukščiau Å¡iame nuosprendyje minėtos konstitucinės nuostatos, yra skirta įstatymų leidėjui.

Tai patvirtina ir naudojami žodžiai „valstybės nustatomos“ poveikio priemonės, nes valstybės vardu poveikio priemones gali nustatyti tik įstatymų leidėjas, tačiau negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip reiÅ¡kiančios teismÄ . Teismas taiko valstybės nustatytas poveikio priemones, tačiau jų nenustato. Pirmosios instancijos teismo cituotame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime yra motyvai, svarbÅ«s atsakant į prokuroro skundo argumentÄ , kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu BK 72 straipsnis numato imperatyviÄ pareigÄ teismui taikyti turto konfiskavimÄ visa apimtimi visais atvejais, kai yra tam įstatyme numatyti pagrindai. 2008 m. rugsėjo 17 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ Â dėl Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – Ä®statymo) 26 straipsnio 5 dalies (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija), 17 dalies (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija), 33 straipsnio (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 383 „Dėl mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių ir tabako gaminių pardavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių 39 punkto (2006 m. gruodžio 18 d. redakcija), 40 punkto (2006 m. gruodžio 18 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Å io nutarimo rezoliucinėje dalyje pripažinta, kad Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 33 straipsnio 1 dalis (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija; Žin., 2003, Nr. 117-5317) ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad licencijos galiojimo panaikinimas asmenims neturi bÅ«ti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pirmosios instancijos cituojamÄ nutarimo dalį jau buvo pateikęs ankstesniame 2008 m. sausio 21 d. nutarime, kuriame svarstė praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalies (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio 25 d. redakcijos) atitiktį Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos buvo ginčijamos tais pat motyvais, kaip ir Tabako kontrolės įstatymas. 2008 m. sausio 21 d. nutarime buvo padaryta tokia pati iÅ¡vada kaip ir 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarime.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų motyvai, vertinant juos bendrai per Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytÄ teismų funkcijÄ â€“ vykdyti teisingumÄ , veda prie iÅ¡vados, kad teismas turi turėti galimybę neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas.

Konstitucinio teismo 2008 m. sausio 21 nutarime pabrėžta, kad tas neproporcingumas (neadekvatumas) turi bÅ«ti toks aiÅ¡kus ir neginčytinas, kad jeigu yra vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių. Taigi, aptartas prokuroro skundo argumentas, kad turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros, kaltinamojo asmenybės ar kitų panaÅ¡ių aplinkybių, jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo taikymo sÄ lygos, yra neteisingas.

Teismas neturi taikyti įstatymo, jei toks įstatymo taikymas bÅ«tų neteisingas. Kolegijos nuomone, BK 72 straipsnio netaikymo atvejai turėtų bÅ«ti panašūs į tuos, kai taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis. BK 54 straipsnio 3 dalis numato teismui teisę, vadovaujantis bausmės paskirtimi motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. BK nuostatose, reglamentuojančiuose baudžiamojo poveikio priemonių skyrimÄ , nėra panaÅ¡ios nuostatos, tačiau atsižvelgiant į BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , į Konstitucinio Teismo motyvus bei Å¡ioje nutartyje padarytas iÅ¡vadas kolegija mano, kad teismas gali neskirti baudžiamojo poveikio priemonės. Ä®gyvendinant Konstitucinio Teismo nuostatÄ , kad vykdydamas teisingumÄ teismas turi turėti galimybę tam tikromis sÄ lygomis neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, svarbios tokio sprendimo priėmimo sÄ lygos.

Konstitucinis Teismas nurodė, kad toks sprendimas gali bÅ«ti priimtas atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių nubaudimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Taikydama Å¡iÄ nuostatÄ kolegija patikrina, ar teismo nurodytas pastebėjimas, kad automobilis priklauso ne tik nuteistajam, bet ir jo sutuoktinei, yra registruotas jos vardu, kad T.

T. už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam teisiamas ir baudžiamas pirmÄ kartÄ , nėra baustas už KET pažeidimus vairuojant automobilį, už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ jis baudžiamas laisvės atėmimo bausme, be to, jam uždraudžiama vairuoti transporto priemones, veda prie iÅ¡vados, kad tokia bausmė savo apimtimi yra pakankama tam, kad bÅ«tų įgyvendinta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir galima netaikyti turto konfiskavimo. Å ioje byloje T. T. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Vadovaujantis BK 16 straipsnio 4 dalimi ir 281 straipsnio 8 dalimi ši nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra turto konfiskavimas. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šioje byloje taikomame straipsnyje atsakomybė nustatyta tam, kas vairavo transporto priemonę, T.

T. nusikalstamÄ veikÄ padarė vairuodamas transporto priemonę, todėl automobilis yra nusikaltimo padarymo įrankis ir gali bÅ«ti konfiskuotas. Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai, buvę teismui pagrindu nekonfiskuoti automobilio, nėra įtikinami, neatitinka situacijos, kuomet Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės galima bÅ«tų netaikyti ir pažeidžia BK 72 straipsnio reikalavimus. Tai, kad T. T. pirmÄ kartÄ traukiamas atsakomybėn už vairavimÄ neblaiviam, nebuvo baustas dėl KET pažeidimų vairuojant automobilį, nėra kokios nors iÅ¡skirtinės aplinkybės, kurios reikÅ¡tų, kad konfiskavus automobilį teisingumo principas bÅ«tų pažeistas ar Å¡ios priemonės taikymas bÅ«tų neproporcingas.

Taip turi elgtis kiekvienas žmogus gerbiantis visuomenę, kurioje gyvena. Be to, vertinant Å¡iuos duomenis apylinkės teismas buvo prieÅ¡taringas. Vertindamas nuteistojo asmenybę dėl bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo apylinkės teismas nurodė, kad T. T. yra 6 kartus teistas, baustas administracine tvarka, įvertino jį kaip linkusį pažeisti teisės normas, savo elgesio kritiÅ¡kai nevertinančio, pavojingÄ visuomenei. Tačiau spręsdamas turto konfiskavimo klausimÄ pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visus teistumus, o tik nurodė, kad už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam teisiamas ir baudžiamas pirmÄ kartÄ (visų kitų teistumų ir baustumų nevertino kaip svarbių), nėra baustas už KET pažeidimus vairuojant automobilį (nors yra daug kartų baustas už kitus administracinės teisės pažeidimus).

Baudžiamoji atsakomybė už vairavimÄ esant neblaiviam įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d. ir tai, kad iki 2017 m. balandžio 18 d. T. T. dar nebuvo teistas už Å¡io nusikaltimo padarymÄ , necharakterizuoja jo teigiamai. Tai, kad už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ T. T. skiriama laisvės atėmimo bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemonę, irgi nėra aplinkybės akivaizdžiai rodančios sprendimo konfiskuoti automobilį neproporcingumÄ padarytam teisės pažeidimui ir neteisingumÄ .

T. T. laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta ne dėl Å¡io jo padaryto nusikaltimo pavojingumo, o dėl to, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas anksčiau teistas 6 kartus ir nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, įstatymas ir teismų praktika nenumato galimybės nekonfiskuoti turto jei yra paskirta griežta bausmė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikoje taikant turto konfiskavimÄ (Teismų praktika, Nr. 32) (toliau – Apžvalga) pažymėjo, kad nusikalstamai veikai daryti paprastai naudojamas kaltininkui nuosavybės teise priklausantis (teisėtai įgytas) turtas, kurio konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi nubaudimo elementų.

Tais atvejais, kai taikomas teisėtai kaltininkui priklausančio turto (nusikalstamos veikos įrankio ar priemonės) konfiskavimas, atsižvelgtina į Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės suderinamumÄ su bausme. Jeigu taikant turto konfiskavimÄ gali bÅ«ti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė, kuria buvo gabenami namų gamybos alkoholiniai gėrimai), į Å¡iÄ aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę. Kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡i nuostata nereiÅ¡kia, kad galima bÅ«tų netaikyti turto konfiskavimo, o esant neproporcingumui galima mažinti skiriamÄ bausmę.

Tačiau Å¡iuo atveju T. T. paskirtas laisvės atėmimo bausmės terminas yra artimas minimaliai sankcijoje nustatytai ribai. Tai, kad T. T. yra skiriama kita baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimas, irgi nėra pakankamas motyvas neskirti turto konfiskavimo. BK 67 straipsnio 3 ir 6 dalys leidžia nuteistajam skirti daugiau nei vienÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Tai, kad yra skiriama viena baudžiamojo poveikio priemonė nereiÅ¡kia, kad kitos, su jÄ suderintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas bus neproporcingas padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas.

Apylinkės teismas pastebėjo ir pripažino, kad automobilio, kuris registruotas kaip bendras Å¡eimos turtas V. T. vardu, konfiskavimas bÅ«tų neteisingas. Tačiau toks motyvas irgi yra neteisingas. Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamÄ veikÄ kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtÄ , kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ ar 5 dalį, todėl sprendžiant klausimÄ dėl turto konfiskavimo neturi reikÅ¡mės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtÄ arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Baudžiamoji byla Nr. Nr. 2K-336/2008, 2K-237/2011, 2K-291-699/2016). Taigi tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso bendrai sutuoktiniams nėra pagrindas jo nekonfiskuoti ir tai nerodo sprendimo konfiskuoti turtÄ neproporcingumo padarytam teisės pažeidimui ir neteisingo. Pirmosios instancijos teismas be Å¡ių T. T. asmenybę apibÅ«dinančių aplinkybių daugiau neturėjo jokių motyvų pagrįsti savo sprendimÄ .

Teismas neįvertino pažeidimo pobÅ«džio, masto, atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatė kitų reikÅ¡mingų aplinkybių, nes jų akivaizdžiai nėra. Å is nusikaltimas toks pats kaip ir daugelis kitų tokios pat rūšies nusikaltimų ir iÅ¡skirtiniu jo niekas nedaro. Net po to, kai visuomenė jau labai ilgÄ laikÄ diskutuoja apie vairavimo esant neblaiviam nepriimtinumÄ , įvairiomis priemonėmis, tiek Å¡vietimu, informacine sklaida, tiek griežtėjančia atsakomybe, kovoja prieÅ¡ šį pažeidimÄ , T.

T. ignoruoja visuomenės pastangas ir akivaizdžiai veikia prieÅ¡ visuomenės puoselėjamas vertybes.Apžvalgoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėjÄ , kad svarbu ne tik nubausti kaltininkÄ paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , taip pat iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai – konstatuota, kad kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu.

Jeigu to nebÅ«tų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, kai kuriais atvejais turimÄ turtÄ gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutiko su apylinkės teismo sprendimu dalyje dėl bausmės paskyrimo. Skunde apelianto atstovas nurodė, kad teismas nepagrįstai T. T. netaikė bausmės vykdymo atidėjimo ir neatsižvelgė į visas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes.Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama, tačiau iÅ¡kilus pagrįstai abejonei Å¡is institutas neturi bÅ«ti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant įstatymo numatytai sÄ lygų visumai, be to, net ir esant Å¡ių sÄ lygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208/2014).Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. T. realiÄ laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Atsisakydamas taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ apylinkės teismas įvertino, kad T. T. nusikalsta septintÄ kartÄ , praeityje yra Å¡eÅ¡is kartus teistas, nusikalstamÄ veikÄ padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį ir neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui. Nuteistasis piktnaudžiavo alkoholiu, netinkamai kontroliavo savo elgesį. Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė anksčiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nors T. T. atitinka formaliÄ sias BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas, tačiau apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, bus pasiekti T.

T. paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymo atidėti nėra pagrindo. Su Å¡ia teismo pozicija teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka.T. T. nusikalstamÄ veikÄ padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl nuteistasis jam parodyto teismo pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto. Nors dėl T. T. veiksmų sunkių padarinių neatsirado, tačiau tokių pasekmių ir nereikalaujama. Jei bÅ«tų kilusios sunkios pasekmės, jo veiksmai bÅ«tų kvalifikuoti pagal kitÄ straipsnį.

Nuteistojo elgesys sėdant už transporto priemonės vairo esant neblaiviam rodo jo ypatingÄ neatsakingumÄ ir abejingumÄ visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms. Padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobÅ«džio, o prieÅ¡ingai, tokie veiksmai atskleidžia T. T. asmenybę kaip linkusiÄ nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio normų, kaip stresinėje situacijoje netinkamai reaguojančiÄ Ä¯ nemalonumus, todėl nėra pagrindo manymui, kad bÅ«damas laisvėje jis nedarys naujų nusikaltimų. Skunde nurodomos aplinkybės, kad T.

T. padarė nesunkų nusikaltimÄ , įstatyme nustatytas ribinis alkoholio kiekis nebuvo žymiai virÅ¡ytas, proceso metu nuteistasis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi apylinkės teismo buvo tinkamai įvertintos skiriant laisvės atėmimo bausmę. Papildomos aplinkybės, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo dėl vaiko mirties susiklosčiusi sunki situacija Å¡eimoje, nuteistasis Å¡iuo metu dirba, kreipėsi į atitinkamas įstaigas dėl pagalbos kontroliuojant alkoholio vartojimÄ nėra laikytinos iÅ¡imtinėmis bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygomis.

Esant Å¡ioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto atstovo skundas yra nepagrįstas, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali bÅ«ti pasiekti T. T. paskyrus tik realiÄ laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis tuo kas iÅ¡dėstyta ir remiantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija n u s p r e n d ž i a: T. T. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti.Pakeisti 2017 m. gegužės 30 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. T. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į transporto priemonę (automobilį) „Ford Cougar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas.Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuoti V. T. ir T. T. priklausantį automobilį „Ford Cougar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Teisėjų kolegija:                                                                 Aušra Bielskė Alenas Piesliakas                                                                               Aiva Survilienė