P-143-72-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P143-72/2012

Procesinio sprendimo kategorija 80.11 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Z. prašymą atnaujinti procesą A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1475/2011.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarimu A. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 2079 straipsnio 3 dalį skirta 2 000 Lt bauda už Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – Seimo rinkimų įstatymas) 51 straipsnio 5 dalies 2 punkte ir 7 punkte numatytų draudimų pažeidimą, t. y. už tai, kad 2008 m. rugsėjo 12 d., apie 9–12 val., prasidėjus išorinės politinės kampanijos ribojimams, numatytiems Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 8 dalyje, Gynėjų gatvėje, Vilniuje, buvo pastatytas vilkikas su priekaba ir lengvasis automobilis su Liberalų ir centro sąjungos simbolika, vilkike buvo patalpinti 4 monitoriai, kurie į Nepriklausomybės aikštės pusę viešai transliavo vaizdinę ir garsinę politinę reklamą, raginančią balsuoti už minėtą partiją. Apie 11 val. 30 min. šios partijos pirmininkas A. Z. vilkiką viešai pristatė žurnalistams kaip „mobilų partijos rinkimų štabą“.

Teismas nustatė, kad prie protokolo pridėtos nuotraukos patvirtina, jog Liberalų ir centro sąjungos vilkike buvo įmontuoti keturi iš išorės gerai matomi monitoriai, per kuriuos buvo rodomi Liberalų ir centro sąjungos nariai ir kandidatai 2008 m. Seimo rinkimuose. Teismas konstatavo, kad tokio pobūdžio informacijos pateikimo forma ir priemonės, atsižvelgiant į tai, jog 2008 m. Seimo rinkimų agitacijos kampanija prasidėjo 2008 m. rugsėjo 12 d., yra vertinama kaip kvietimas rinkėjams susidomėti šia konkrečia partija, už ją balsuoti, t. y. kaip politinė reklama. Nurodė, kad ant vilkiko, be nurodyto politinės partijos pavadinimo, jos logotipo, buvo patalpintas ir reklaminis šūkis, daugiamandatėje rinkimų apygardoje keliamų kandidatų sąrašo numeris bei internetinės svetainės adresas, ant lengvojo automobilio – Liberalų ir centro sąjungos simbolika. Pažymėjo, kad tokia informacija neabejotinai negali būti laikoma vien informacinio pobūdžio. Teismas tokio pobūdžio informacijos pateikimą, atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes ir jų atitikimą Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – PPPKFFKĮ) 2 straipsnio 10 dalyje nurodytiems tikslams, vertino kaip kvietimą rinkėjus susidomėti konkrečia partija, jos kandidatais, pasirinkti už juos balsuoti. Taip pat pabrėžė, kad ant politinės partijos ar kandidato rinkimų štabo esanti informacinio pobūdžio rinkimų iškaba turėtų būti trumpa ir aiški. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad minėto pobūdžio informacija atitinka politinės reklamos sąvoką, kurios pagrindinis tikslas – paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose už konkrečią politinę partiją, jos narį ar kandidatą. Konstatavo, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminai nepraleisti bei kad A. Z., kaip Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas, yra tinkamas ATPK 2079 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo subjektas.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartimi nepatenkino A. Z. atstovo advokato Irmanto Dobilo apeliacinio skundo, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 257 straipsniu, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta veika – pastačius vilkiką su priekaba ir lengvąjį automobilį su Liberalų ir centro sąjungos simbolika, o vilkike buvo patalpinti 4 monitoriai, kurie į Nepriklausomybės aikštės pusę viešai transliavo politinę reklamą – buvo pažeista išorinės politinės reklamos įrengimo ir skleidimo tvarka. Teismas vadovavosi PPPKFFKĮ 2 straipsnio 10 dalimi, Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 7 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šioje byloje 2010 m. vasario 1 d. nutarties Nr. N261-3382/2010 išvadomis.

Įvertinęs pirmiau pacituotas teisės normas bei byloje esančius įrodymus, teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Liberalų ir centro sąjungos daugiamandatėje rinkimų apygardoje keliamų kandidatų sąrašo numeris bei internetinės svetainės adresas nelaikytina būtina informacija, skelbtina politinės partijos ar kandidato rinkimų štabo prieigose. Minėta informacija akivaizdžiai siekiama PPPKFFKĮ 2 straipsnio 10 dalyje nurodyto tikslo paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose, kadangi jokiam kitam tikslui įgyvendinti tokia informacija nėra reikalinga.

Šalia minėtos informacijos naudojamas užrašas „Geresnė Lietuva“ vienareikšmiškai laikytinas politine reklama, kuria siekiama skatinti rinkimuose balsuoti už nurodytą partiją, šiame kontekste siejamą su „geresne Lietuva“, tuo labiau kad apeliaciniame skunde pripažįstama, jog Liberalų ir centro sąjungos rinkiminis šūkis buvo „Už geresnę Lietuvą“. Per minėtus monitorius rodomi Liberalų ir centro sąjungos nariai ir kandidatai 2008 m. Seimo rinkimuose (partijos pirmininkas A. Z., J. J., J. Č. ir kiti), kartu su pirmiau minėta informacija, padeda pritraukti praeivių dėmesį bei propaguoti partiją, kuriai priklauso minėti asmenys, todėl taip pat laikytina politine reklama.

Nagrinėjamu atveju buvo pažeista politinės reklamos įrengimo ir skleidimo tvarka, numatyta Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 2 ir 7 punktuose, todėl inkriminuojamo pažeidimo sudėties objektyvioji pusė visiškai įrodyta. Teismas nurodė, kad apylinkės teismas nepatenkino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens advokato prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) dėl Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalies ir 51 straipsnio 5 dalies 2 punkto atitikimo Konstitucijai.

Nors pirmosios instancijos teismas tokio savo sprendimo nemotyvavo, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu sprendimu sutiko ir pažymėjo, kad Konstitucijos 25 straipsnyje garantuojama įsitikinimų laisvė nėra absoliuti (Konstitucijos 25 str. 3, 4 d.) ir nagrinėjamu atveju taikomas ribojimas yra pateisinamas dėl kitų ne mažiau svarbių vertybių (pavyzdžiui, sąžiningų rinkimų principo realizavimas) apsaugos (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvadą). Teismas, nagrinėdamas inkriminuoto pažeidimo subjektyviąją pusę, pažymėjo, kad yra skiriamos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas.

Teismas vadovavosi ATPK 11 straipsniu. Padarė išvadą, kad ATPK 2079 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Atsižvelgęs, jog apeliaciniame skunde akcentuojama, kad buvo remiamasi Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pateikta nuomone, teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartimi, pažymėjo, jog, pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalį, ši institucija neturi teisės aiškinti inter alia Seimo rinkimų įstatymo nuostatų.

Be to, nors politinės partijos ar kandidato rinkimų štabui (stacionariam, mobiliam ar laikinam) jokie specifiniai reikalavimai nebuvo numatyti, turėjo būti laikomasi bendrųjų reikalavimų, užtikrinančių sąžiningos politinės kampanijos dalyvių konkurencijos ir atitinkamai sąžiningų rinkimų principų realizavimą, inter alia Seimo rinkimų įstatyme įtvirtintų politinės reklamos sklaidos reikalavimų. Teismas, pastebėjęs, jog už pažeidimo, numatyto ATPK 2079 straipsnio 3 dalyje, padarymą administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas specialus subjektas – politinės kampanijos dalyvis ar politinės partijos, kuri yra politinės kampanijos dalyvė, pirmininkas.

Todėl padarė išvadą, kad A. Z., kaip politinės partijos, kuri yra politinės kampanijos dalyvė, pirmininkas (PPPKFFKĮ 2 str. 11 d.), yra tinkamas jam inkriminuoto pažeidimo subjektas. Teismas taip pat padarė išvadą, kad A. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka visus ATPK 260 straipsnyje numatytus reikalavimus, inkriminuoto pažeidimo sudėtis jame atskleista visiškai ir aiškiai. Vadovaudamasis ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas pažymėjo, jog fotonuotraukos yra tinkamas įrodymas administracinio teisės pažeidimo byloje, tuo labiau kad ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių šiuo atveju nėra.

Įvertinęs tai, kas pasakyta, teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas. Naikinti skundžiamo nutarimo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

III. A. Z., atstovaujamas advokato I. Dobilo, 2011 m. gruodžio 22 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1475/2011, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

A. Z. nurodo, kad nesutinka su išvada, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta veika buvo pažeista išorinės politinės reklamos įrengimo ir skleidimo tvarka, numatyta Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 2 ir 7 punktuose. Buvo padaryta esminė ATPK 8 straipsnio 2 dalies, kaip materialiosios teisės normos, taikymo klaida. Be to, buvo iš esmės pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, kurio vienas iš elementų nustato, kad įstatymas, švelninantis teisinių santykių subjekto padėtį, gali būti taikomas atgal. ATPK 2079 straipsnyje įtvirtinta blanketinė administracinio teisės pažeidimo sudėtis dėl atitinkamų administracinės atsakomybės taikymo sąlygų nukreipianti į kitus teisės aktus, o šiuo konkrečiu atveju į Seimo rinkimų įstatymo nuostatas, apibrėžtas 51 straipsnyje. Teismas vadovavosi Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio redakcija, galiojusia nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d., t. y. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, tačiau neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, jog Seimo rinkimų įstatymo nauja redakcija, įsigaliojusia 2010 m. rugsėjo 15 d., apskritai buvo panaikintos tos įstatymo nuostatos, kurių pagrindu buvo konstatuotas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas. Iš taikytinų teisės normų sistemos pašalintos nuostatos, jog draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą ant transporto priemonių, nepriklausančių valstybės ir savivaldybių įmonėms, taip pat vietose, nepatvirtintose apygardos rinkimų komisijos. ATPK 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės ignoravimas šioje byloje ir sąlygojo esminio materialiosios teisės pažeidimo padarymą. Seimo rinkimų įstatymo nauja redakcija įgyvendinti pakeitimai iš esmės paneigia administracinės atsakomybės jam taikymą. Nors teismas paminėtus veiksmus pripažino išorine politine reklama, vis dėlto sąlygos ir tvarka, kuria ji buvo įrengta ir skleidžiama, remiantis Seimo rinkimų įstatymo naujos redakcijos 51 straipsnio nuostatomis, šiuo metu nėra draudžiama. Seimo rinkimų įstatymo naujos redakcijos 51 straipsnio nuostatos pagerino jo teisinę padėtį lyginant su ankstesne Seimo rinkimų įstatymo redakcija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Procesas atnaujintinas.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

A. Z. prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, šį proceso atnaujinimo pagrindą iš esmės grįsdamas tuo, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taikyta netinkama Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio redakcija (b. l. 151–154).

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

A. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 2079 straipsnio 3 dalį už Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 2 ir 7 punktuose numatytų draudimų pažeidimą.

A. Z. inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo metu (2008 m. rugsėjo 12 d.) galiojusio Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies (2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1490 redakcija) 2 punktas nustatė, kad draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą ant transporto priemonių ir viešajame transporte, o 7 punktas – vietose, nepatvirtintose apygardos rinkimų komisijos, kaip tai nustatyta šio straipsnio 8 dalyje. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (2011 m. spalio 10 d.) galiojusio Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio (2010 m. gegužės 18 d. įstatymo Nr. XI-815 redakcija) 9 dalies 2 punktas numatė, kad draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą tik valstybės ar savivaldybių įmonėms priklausančiose transporto priemonėse ir ant jų, o ankstesnės redakcijos 51 straipsnio 5 dalies 7 punkte įtvirtinto ribojimo apskritai nebeliko.

Šių įstatymo nuostatų palyginimas leidžia teigti, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismui atsirado prielaida spręsti dėl ATPK 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto principo lex benignior retro agit (pagerinantis subjektų teisinę padėtį įstatymas turi grįžtamąją galią) taikymo. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2009 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-325/2009, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-629/2011, 2012 m. vasario 13 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-22/2012 ir kt.).

Remiantis išdėstytais argumentais, galima teigti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neatsižvelgdamas į Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio (2010 m. gegužės 18 d. įstatymo Nr. XI-815 redakcija) nuostatas, galėjo padaryti esminį materialinės teisės normos pažeidimą, galbūt turėjusį įtakos priimti neteisėtą nutartį, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

A. Z. prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Kadangi A. Z. prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino ir pagrįstas įstatymo numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, procesas atnaujintinas, o byla perduotina Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 159 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atnaujinti procesą A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1475/2011.

Perduoti bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas