2025-02-05 Nr. AB-2173-3-62-3-01980-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-67-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01980-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SL town“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SL town“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „SL town“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. A-937 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Įsakymo galiojimą ir (arba) uždrausti atsakovui vykdyti Įsakymą bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio Įsakymo vykdymu iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Įsakymas negali būti laikomas teisėtu ir turi būti panaikinamas, nes: (i) sukelia teisines pasekmes, kuriomis užkertamas kelias pareiškėjui tinkamai ginti savo teises bei teisėtus interesus kitoje byloje, o teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą – tą padaryti ateityje; (ii) Įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintiems nepiktnaudžiavimo valdžia ir objektyvumo principams; (iii) ginčo teritorijos planavimas prieštarauja teisės aktų nuostatoms; (iv) Įsakymas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sprendimo turiniui keliamų reikalavimų.

II. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. spalio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir grąžino pareiškėjui sumokėtą 23 Eur dydžio žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nustatė, kad pareiškėjas ginčija Įsakymą, kuriuo organizuojamas teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, t. y. šis Įsakymas net nesudaro parengiamojo etapo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo procedūroje, todėl jis pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Teismas sprendė, jog tai, kad pareiškėja gina savo teises kitoje administracinėje byloje ir siekia inicijuoti žemės sklypo detaliojo plano koregavimo procedūrą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog Įsakymas organizuoti teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą šioje stadijoje sukelia pareiškėjui teisines pasekmes.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas yra tarpinis procedūrinis sprendimas, kuris negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Teismas, atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, nesprendė pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Pareiškėjas UAB „SL town“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutartį ir priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, aplinkybes vertino formaliai ir neįsigilino į byloje susiklosčiusią situaciją. Individualaus ginčo ir su juo susijusių aplinkybių vertinimas yra viena iš pamatinės teisės į teisingą teismą sąlygų. Būtinybę vertinti konkretaus ginčo aplinkybes ir asmens teisių pažeidimą įtvirtina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodydamas, jog administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Taigi, esminė sąlyga, lemianti asmens teisę kreiptis į teismą – vertinimas, jog priimtu administraciniu aktu yra daroma įtaka asmens teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Skundžiamoje nutartyje nėra įvertintas nurodytas aspektas.

Pareiškėjas teigia, jog teismas nevertino, jog ginčo situacija yra išskirtinė savo aplinkybėmis ir jeigu kitu atveju, kaip dažnai pasitaiko teismų praktikoje, įsakymas dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo nesukelia teisinių pasekmių, šiuo atveju Įsakymas sukelia labai konkrečias teisines pasekmes, darančias įtaką pareiškėjo teisėms ir interesams. Situacijos išskirtinumas pasireiškia tuo, jog priimtas Įsakymas yra susijęs su teisminio ginčo teritorija ir jos planavimo galimybėmis. Priėmus Įsakymą ir pradėjus planuoti konkrečią teritoriją, nepaisant planavimo stadijos, nebelieka galimybės tą pačią teritoriją planuoti kitu dokumentu.

Pareiškėjas tvirtina, jog atsakovas priėmė Įsakymą būtent tuo tikslu, kad sukeltų teisines pasekmes ir apribotų pareiškėjo teises, užkirsdamas kelią įgyvendinti teisę planuoti konkrečią teritoriją. Atsakovas nei susirašinėjimuose su pareiškėju, nei savo sprendimuose, procesiniuose dokumentuose ar miesto strateginiuose planuose nebuvo užsiminęs, jog turi ketinimų planuoti ginčo teritoriją. Tokie ketinimai atsirado išimtinai dėl to, kad vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje ir tuo tikslu, kad pareiškėjas neturėtų jokių galimybių ginčo teritoriją planuoti, net jeigu ir laimėtų ginčą.

Pareiškėjas, modeliuodamas hipotetinę situaciją atskirajame skunde, nurodo, kad jis netektų jokių teisinių įrankių apginti savo pažeistas teises. Nors Įsakymas ir nėra baigiamasis administracinės procedūros aktas, tačiau jis pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos matyti, kad nėra absoliučios taisyklės, jog įsakymai dėl formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo visais atvejais nesukelia teisinių pasekmių. Būtent šiuo atveju Įsakymas, nebūdamas baigiamuoju administracinės procedūros aktu, sukelia teisines pasekmes. Teismas turėjo šias aplinkybes įvertinti, o to nepadaręs, priėmė nepagrįstą ir formalią nutartį.

Pareiškėjas pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pažymėta, jog tam, kad teisė į teismą būtų veiksminga, asmuo turi turėti aiškią, realią galimybę ginčyti aktą, kuriuo yra paveikiamos jo teisės. Asmuo negali atsirasti tokioje situacijoje, kai esant realiam jo teisių pažeidimui, jam yra ribojama teisė ginti savo pažeistas teises. Taigi, teismas šiuo atveju netinkamai įvertino Įsakymu sukeliamas teisines pasekmes ir neįsigilino į ginčo situaciją, nukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Pareiškėjas nurodo, jog ABTĮ 108 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais teismas padarė išvadą, ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą ir pripažinęs, kad pareiškėjo argumentai dėl jam sukeliamų teisinių pasekmių nėra pagrįsti, turėjo savo sprendimą tinkamai motyvuoti. Iš nutarties motyvų turi būti aišku, kad galiojantis Įsakymas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, t. y. neužkerta kelio planuoti tą pačią teritoriją. Formalus konstatavimas, kad Įsakymas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nėra pakankamas. Todėl nutartis, kurios motyvais nėra paneigiami pareiškėjo argumentai dėl Įsakymu sukeliamų teisinių pasekmių, o pateikiamos formalios išvados, negali būti laikoma pagrįsta, išsamia ir teisėta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjo skundžiamas Įsakymas yra tarpinis procedūrinis aktas, kuris nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti ginčo objektu administraciniame teisme, tuo tarpu pareiškėjas laikosi priešingos pozicijos, manydamas, kad Įsakymas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes ir jis gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti – administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Pagal bendrąjį principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017 ir kt.).

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. A-937 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“, kuriuo, siekiant suformuoti apie 0,12 ha naują valstybinės žemės sklypą savivaldybės poreikiams, nuspręsta organizuoti teritorijos prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, motyvuodamas tuo, kad Įsakymas nėra galutinis administracinis aktas, todėl negali būti nagrinėjamas teismų administracinio proceso tvarka.

Pažymėtina, jog pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (toliau – ir Taisyklės) 19 punktą iniciatoriai prašymą organizuoti projekto rengimą pateikia savivaldybės administracijos direktoriui raštu, užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba elektroninę prašymo formą ŽPDRIS. Organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą (21 p.). Tais atvejais, kai projekto rengimą inicijuoja savivaldybės administracija, Projektas pradedamas rengti savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą pradėti rengti projektą (23 p.). Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad kai priimamas sprendimas pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą parengia projekto rengimo reikalavimus. Reikalavimai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti gavimo dienos (Taisyklių 25 p.).

Kita projekto tvirtinimo stadija yra projekto derinimas, o jau suderintą projektą projekto organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba netvirtinti (Taisyklių 65 p.). Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo išvados dėl projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas arba savivaldybės administracijos direktorius privalo priimti sprendimą dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti projektą (Taisyklių 68 p.). Organizatoriaus sprendimai atsisakyti organizuoti projekto rengimą, Taisyklių 24 punkte nurodytų institucijų atsisakymai pateikti reikalavimus, Taisyklių 62 punkte nurodytų institucijų ir asmenų atsisakymai derinti projektą, Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl projekto tvirtinimo (netvirtinimo) tikslingumo, taip pat projektą tvirtinančių institucijų sprendimai dėl projekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų paskelbimo Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje dienos gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais, kitais atvejais – administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka (Taisyklių 69 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, nors žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimas apima tik parengiamąją projekto rengimo stadiją, tačiau kitos stadijos pagal nustatytą tvarką yra projekto viešinimas, derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog Įsakymas negali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, nes nėra galutinis administracinis aktas ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, reiškianti, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigoms. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigoms, kartu reiškia ir konstatavimą, kad nebuvo pažeistos asmens materialiosios teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009 ir kt.). Skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo, pareiškimo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010 ir kt.). Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde teismui, be kita ko, nurodė argumentus, susijusius su tuo, kad Įsakymu pažeidžiama jo teisė planuoti konkrečią ginčo teritoriją, atsakovui priėmus skundžiamą Įsakymą. Iš pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Įsakymas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nes šiuo konkrečiu atveju esant išskirtinei faktinei situacijai, kai atsakovas atsisakė leisti pareiškėjui pradėti teritorijos planavimo procedūras dėl laisvo įsiterpusio valstybinės žemės ploto prijungimo prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nes tariamai prašomas prijungti žemės sklypas neatitinka laisvo įsiterpusio ploto reikalavimų, ir priėmęs skundžiamą Įsakymą, kuriuo siekia suformuoti apie 0,12 ha naują valstybinės žemės sklypą savivaldybės poreikiams bei organizavo teritorijos prie (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projekto rengimą, siekia tokiais savo veiksmais užkirsti pareiškėjui kelią planuoti konkrečią teritoriją kitu dokumentu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiamas Įsakymas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. nėra akivaizdu, kad nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Aplinkybė, ar pareiškėjo skundžiamas Įsakymas sukelia pareiškėjo nurodomas teisines pasekmes, gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jo teisių pažeidimas, ir tik įvertinus nurodytas aplinkybes bus galima nuspręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinių ir teisinių pagrindų daryti išvadą, jog skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SL town“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SL town“ skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė