0856b6ff-53b2-4aa9-93bb-4d3c75c39573 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė bylÄ Nr. 2YT-9143-476/2018Teisninio proceso Nr. 2-36-3-00683-2018-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.          ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 20 d.Raseiniai Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų teisėja Irena Narbutienė, sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Raimondai Klimienei,             vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L.

K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. K., VÄ® Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija.              Teismas             n u s t a t ė :              pareiÅ¡kėja paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ gavimo tikslu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po P. K., a. k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ , priėmė mirusiojo dukra L.

K..             PareiÅ¡kėjos atstovė advokatė Raimonda Klimienė paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini). mirė L. K. tėvas P. K.. Testamento tėvas nepaliko. Mirus tėvui liko jo asmeniniai, atminčiai skirti daiktai, kuriuos ji pradėjo valdyti kaip savus. IÅ¡tuoka tarp tėvų buvo įregistruota 1980-04-02 Kadangi tėvas buvo dirbęs žemės Å«kio bendrovėje, už pajus buvo gavęs 7/100 dalis pastato-karvidės, kurios UN (duomenys neskelbtini), 7/100 dalis inžinerinių tinklų- artezinio gręžinio, kurio UN (duomenys neskelbtini) bei 7/100 dalis inžinerinių tinklų - vandens bokÅ¡to, kurio UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre P. K. vardu nekilnojamasis turtas registruotas pagal 1996-04-29 protokolÄ Nr. l, perdavimo-priėmimo aktÄ 1996-06-24 bei susitarimÄ .

Kadangi nuosavybės teisė į dalį pastato- karvidės, vandens bokÅ¡to ir artezinio gręžinio tėvas įgijo jau bÅ«damas iÅ¡situokęs, Å¡is turtas jam priklausė asmeninės nuosavybės teisėmis. Pastato-karvidės bendrasavininkiai pagal tarpusavio sudarytÄ susitarimÄ valdė pastatÄ -karvidę, naudojosi arteziniu gręžiniu bei vandens bokÅ¡tu. Jai buvo žinoma, kuria pastato dalimi gyvas bÅ«damas naudojosi tėvas, todėl po jo mirties, neskaitant pradėtų valdyti asmeninių bei atminčiai skirtų daiktų, pradėjo valdyti ir minėto pastato-karvidės bei inžinerinių tinklų dalis, kur laikė gyvulius, sandėliavo paÅ¡arus.

Kartu su kitais bendrasavininkiais rÅ«pinosi pastato, įrangos, aplinkos priežiÅ«ra. Likusiu turtu ji rÅ«pinasi kaip savu, prisidėjo prie pastato dalies, įrengimų iÅ¡laikymo, remonto.             Ji niekuomet nebuvo susidÅ«rusi su paveldėjimo dokumentų tvarkymu. Pastatų dokumentus, nors juose savininku buvo įraÅ¡ytas jos tėvas, laikė nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais. Sužinojusi, kad palikimo priėmimÄ reikia įforminti, kreipėsi į notarų biurÄ , kur sužinojo, kad yra praleidusi terminÄ palikimui priimti, todėl kreipiasi į teismÄ dėl juridinio fakto, jog po savo tėvo mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti likusį turtÄ , nustatymo.

         Liudytoja J. D. parodė, kad po tėvo P. K. mirties dukra L. K. rūpinosi likusiu turtu, faktiškai pradėdama jį valdyti. Ji tėvui priklausančioje turto dalyje laikė grūdus, to po leido naudotis kitiems.          Liudytoja D. K. parodė, kad pareiškėjos tėvas P. K. karvidėje, jam priklausančioje dalyje laikė gyvulius, pašarus. Po jo mirties šiuo turtu rūpinosi dukra L. K.. Ji tėvui priklausančioje dalyje laikė pašarus, vėliau leido naudotis kitiems asmenims.

FaktiÅ¡kai pradėdama valdyti likusį turtÄ , pareiÅ¡kėja palikimÄ priėmė.Suinteresuoto asmens valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. 2018-07-05 pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ , nurodė, kad dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 19-21).Suinteresuoto asmens VÄ® Turto bankas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. 2018-07-29 pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ , nurodė, kad klausimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 24).

Suinteresuotas asmuo L. K. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. 2018-07-23 pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ , nurodė, kad dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo neprieÅ¡tarauja, su pareiÅ¡kimu sutinka (b. l. 26).PareiÅ¡kimas tenkintinas.              PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad (duomenys neskelbtini) mirus tėvui P. K., a. k (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ .

Nurodė, jog juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo procedÅ«rų įgyvendinimui.             Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, tačiau faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį arba bet kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu palikimÄ , nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.             Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimtas pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.             Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

Å is teisių ir pareigų perėmimas turi bÅ«ti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ . Tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , kuris patvirtina jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ - paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnis).

Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties. Ä®statyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali bÅ«ti iÅ¡duotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimÄ priėmęs įpėdinis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , t. y.

Å¡ios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Atsižvelgiant į tokiÄ kasacinio teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad faktiniu valdymu priėmęs palikimÄ paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.             CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu.

Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ . Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu turtu. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus).IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. K. (b. l. 7). 2018-06-05 notarės Kristinos Å ilkienės pažyma patvirtina, kad dėl P. K., mirusio (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 10).

P. K. ir J. K. išsituokė 1980 m. balandžio 2 d. (b. l. 11). P. K. yra L. K. tėvas (b. l. 12). Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad P. K. nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: 7/100 dalis pastato-karvidės, kurios UN (duomenys neskelbtini), 7/100 dalis inžinerinių tinklų - artezinio gręžinio, kurio UN (duomenys neskelbtini) bei 7/100 dalis inžinerinių tinklų - vandens bokšto, kurio UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9).             Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir liudytojų J.

D. ir D. K. parodymų matyti, kad pareiÅ¡kėja po palikėjo mirties pradėjo naudotis ir rÅ«pintis palikėjo turtu kaip savu. Perėmė palikėjo nekilnojamÄ turtÄ â€“ 7/100 dalis pastato-karvidės, kurios UN (duomenys neskelbtini), 7/100 dalis inžinerinių tinklų - artezinio gręžinio, kurio UN (duomenys neskelbtini) bei 7/100 dalis inžinerinių tinklų - vandens bokÅ¡to, kurio UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) karvidėse laikė gyvulius, sandėliavo paÅ¡arus, remontavo bei prižiÅ«rėjo pastatų dalį bei įrengimus kartu su kitais bendrasavininkais.

Å iuos veiksmus pareiÅ¡kėja atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Å ios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiÅ¡kėja po palikėjo mirties, jo turtÄ dalį prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. Kiti suinteresuotieji asmenys L. K. (palikėjo dukra) neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų nustatytas praÅ¡omas juridinis faktas, nes sutinka, kad sesuo L. K. po tėvo mirties rÅ«pinosi likusiu turtu, jį prižiÅ«rėjo, todėl tikrai priėmė palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti.

             Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja po tėvo P. K. mirties faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jo turtÄ ir priėmė palikimÄ (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.). PraÅ¡omas nustatyti juridinis faktas sukels teisines pasekmes, pareiÅ¡kėja galės kreiptis pas notarÄ dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.). Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybei sudaro 11,00 Eur.

Å ios iÅ¡laidos valstybės naudai priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos L. K..Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 - 270, 448 str., teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.             Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po P. K., a. k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ , priėmė mirusiojo dukra L. K., a. k. (duomenys neskelbtini)          Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos L.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 11,00 Eur (vienuolika eurų, 00 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mus. Teisėja                                                                                                                            Irena Narbutienė