085474c3-e98c-4203-9ce9-e97b0a7f1d80 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A822-1727/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01431-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 13 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant vertėjai Jurgai Marcinkevičiūtei, pareiškėjui V.

Y., pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei,trečiajam suinteresuotam asmeniui T. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. Y. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V. Y. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – T. K.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. PareiÅ¡kėjas V. Y. skundu (b. l. 1–3) ir patikslintu skundu (b. l. 15–17) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2011 m. birželio 9 d. sprendimÄ Nr. (15/4-2)3I-415(00030) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui V. Y.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovÄ pakeisti pareiÅ¡kėjo leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad atsakovas skundžiamÄ SprendimÄ atsisakyti pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje priėmė remdamasis vienintele aplinkybe, teigdamas, kad pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės Lietuvos pilietės T.

K. santuoka yra fiktyvi. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad santuokÄ su T. K. sudarė 2008 m. rugpjūčio 16 d., o 2010 m. liepos 1 d. atsakovas iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi. Tuo metu atsakovas nenustatė, kad santuoka yra fiktyvi, tačiau po metų jau pripažino jÄ fiktyvia. Sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jame nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja tos pačios institucijos 2010 m. liepos 1 d. patvirtintoms aplinkybėms. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad tuo metu, kai 2011 m. balandžio 15 d.

įgalioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos darbuotojai atliko patikrinimÄ ir nustatė santuokos fiktyvumÄ , sutuoktinių santykiai buvo paÅ¡liję. Minėto patikrinimo metu sutuoktinių nurodytoje gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nebuvo rasta pareiÅ¡kėjo daiktų, tačiau Å¡is motyvas neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad santuoka yra fiktyvi. PareigÅ«nai nesiaiÅ¡kino sutuoktinių tarpusavio santykių, kurie tuo metu buvo paÅ¡liję.

PareiÅ¡kėjas darbo reikalais ilgÄ laikÄ buvo iÅ¡vykęs į ItalijÄ , todėl visus bÅ«tiniausius daiktus buvo iÅ¡sivežęs, tačiau nesezoniniai drabužiai ir kiti daiktai buvo likę. Jam bÅ«nant Italijoje, tarp pareiÅ¡kėjo ir jo žmonos kilo kivirčas, nes sutuoktinei kilo įtarimų, jog pareiÅ¡kėjas bendrauja su kita moterimi, dėl to santykiai ir atvėso. Grįžus į LietuvÄ , sutuoktinė paprašė kurį laikÄ pagyventi atskirai. PareiÅ¡kėjas visada turėjo raktus nuo buto.

Patikrinimo metu, pareigÅ«nams stebint, pareiÅ¡kėjas nerado savo asmeninių daiktų, nes, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, sutuoktinė supykusi, juos buvo iÅ¡neÅ¡usi į rÅ«sį. Tačiau sutuoktiniai jau susitaikė, kartu gyvena ir veda bendrÄ Å«kį. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad santykių sunkumų pasitaiko kiekvienoje Å¡eimoje, todėl jam labai gaila, kad, remiantis vien Å¡ia aplinkybe, atsakovas priima visiÅ¡kai nepagrįstus ir neobjektyvius sprendimus. Patikrinimo metu dėl minėto kivirčo sutuoktiniai gyveno atskirai ir bute asmeninių jo daiktų nebuvo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad santuoka yra apsimestinė, nes tiek iki kivirčo, tiek ir dabar jie gyvena kartu ir veda bendrÄ Å«kį.

Dėl šios priežasties Sprendimas yra naikintinas. Be to, pareiškėjas pažymi, kad Sprendimas yra grindžiamas prielaidomis. Sprendime atsakovas nurodė, kad 2011 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-27-S-3227 daroma išvada, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui reikalingas vien tam, kad jis galėtų gyventi ir dirbti Italijoje. Tačiau tai yra tik prielaida, kuri nėra patvirtinta ir įrodyta. Italijoje pareiškėjas būna tik tam, kad įsigytų automobilių, kuriuos pargabentų pardavimui.

Taip daro daug Lietuvos piliečių. PareiÅ¡kėjas nesutinka ir su kita Sprendimo iÅ¡vada, kad jis daug laiko gyvena Italijoje, teigdamas, kad ji taip pat yra neparemta jokiais duomenimis. Pabrėžia, kad Sprendimas priimtas nemotyvuotai, remiantis prielaidomis ir tinkamai neužfiksuotais įrodymais, darbuotojų pasakojimais, todėl turi bÅ«ti panaikintas. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 21–25) su skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime nurodė, kad 2008 m. gruodžio 29 d.

Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato Vilniaus rajono Migracijos poskyriui pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, tačiau ne Å¡eimos susijungimo, o teisėtos veiklos pagrindu. Nenustačius priežasčių, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Ä®statymas) 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių pareiÅ¡kėjui galėtų bÅ«ti atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, 2009 m. birželio 26 d.

Migracijos departamento Imigracijos skyrius priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi vieneriems metams. 2010 m. balandžio 27 d. pareiÅ¡kėjas, ketindamas gyventi Lietuvoje pas žmonÄ , Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Å¡eimos susijungimo pagrindu. Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis Ä®statymo 43 straipsnio 4 dalimi, tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi užsieniečiui iÅ¡duodamas tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimÄ gyventi, turi bÅ«ti nustatyta, ar sudaryta santuoka nėra fiktyvi.

Nagrinėdamas šį praÅ¡ymÄ , Migracijos departamentas neturėjo pakankamai duomenų, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiÅ¡kėjo ir T. K. santuoka yra fiktyvi, tačiau, siekiant tinkamai įvykdyti Ä®statymo nuostatas buvo nuspręsta pareiÅ¡kėjo Å¡eimÄ stebėti toliau. Tuo metu nebuvo nustatytos priežastys, dėl kurių bÅ«tų galima atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi, todėl 2010 m. gegužės 12 d. Migracijos departamento Imigracijos skyrius priėmė sprendimÄ pakeisti pareiÅ¡kėjo leidimÄ laikinai gyventi ir 2010 m. liepos 1 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi. Atsakovas pabrėžė, kad Å¡iuo Migracijos departamento sprendimu pareiÅ¡kėjo santuoka nebuvo pripažinta tikra, kaip teigia pareiÅ¡kėjas. Migracijos departamentas neturi įgaliojimų pripažinti santuokÄ tikra/netikra. Be to, pažymėjo, jog faktas, kad Migracijos departamentas jau buvo iÅ¡davęs pareiÅ¡kėjui vienÄ leidimÄ laikinai gyventi santuokos pagrindu, neužkerta kelio sprendžiant, ar Å¡is leidimas gali bÅ«ti pakeistas, pakartotinai atlikti patikrinimÄ , siekiant nustatyti, ar iÅ¡ tiesų santuoka nebuvo sudaryta tik siekiant tikslÄ gauti leidimÄ laikinai gyventi.

Pagal Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka.Atsiliepime atsakovas nurodė, kad 2011 m. balandžio 15 d. įgalioti valstybės tarnautojai apklausė raÅ¡tu abu sutuoktinius. PaaiÅ¡kėjo, kad skyrėsi atsakymai apie jų susipažinimo aplinkybes, Å¡ventes ir kartu praleista atostogas. Ä® klausimÄ , kada ir kokiomis aplinkybėmis susipažino sutuoktiniai atsakė skirtingai: T. K. parašė, kad su pareiÅ¡kėju susipažino 2007 m. pas bendrus pažįstamus V. ir L.

M. per L. M. gimtadienį, o pareiškėjas teigė, kad su T. K. jį supažindino 2008 m. jos brolis S., kur ir kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, jis neprisimena. Sutuoktiniai skirtingai nurodė ir asmenų, dalyvavusių jų sutuoktuvėse skaičių: T. K. teigė, kad vestuvėse, be sutuoktinių, dalyvavo dar du žmonės, pareiškėjas –kad keturi. Pareiškėjas neprisiminė savo sutuoktinės pavardės – apklausos lapuose užrašė: „pavardės neprisimenu“, tik vėliau įrašė:

„(duomenys neskelbtini)“. Tai liudija nesant artimų santykių tarp sutuoktinių. Aplinkybę, kad sutuoktiniai nesidomi vienas kito gyvenimu, kad jų santykiai nėra artimi, patvirtina tai, kad sutuoktiniai negalėjo nurodyti, kur tiksliai kiekvienas iÅ¡ jų dirba – T. K. nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vadybininke, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo sutuoktinė dirba valytoja ir kur tiksliai jis nežino. Paklausta, kur dirba pareiÅ¡kėjas, T. K. nurodė, kad jis oficialiai dirba Italijoje, ten turi savo firmÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas teigė, kad oficialiai jis niekur nedirba, jokios firmos neturi, tik perveža automobilius iÅ¡ Italijos.

Sutuoktiniai negalėjo tiksliai nurodyti vienas kito specialybės. Aplinkybę, kad santuokos sudarymu nebuvo siekiama sukurti tikrų, nuolatinių ir patikimų šeimos santykių, liudija ir tai, kad sutuoktiniai nepažįsta vienas kito giminaičių, vienintelį iš savo sutuoktinės giminių pareiškėjas pažįsta jos brolį S. Nors santuokoje gyvena jau trejus metus, kaip savo bendrus pažįstamus sutuoktiniai nurodo tik po kelis asmenis ir dar skirtingus – T. K. nurodė šiuos bendrus pažįstamus:

V. M., L. M., jos brolį S., pareiÅ¡kėjas nurodė tik T. K. brolį S. ir jo žmonÄ . Tai, kad sutuoktiniai nesupažindino vienas kito su savo artimaisiais bei draugais, rodo, kad jie savo santuokos nevertina kaip svarbios, reikÅ¡mingos bei turinčios perspektyvÄ , bei leidžia teigti, jog santuoka sudaryta tik dėl akių. Apklausos lapuose sutuoktiniai nurodė, kad neÅ¡ventė kartu vienų didžiausių metų Å¡venčių – Kalėdų ir Naujųjų Metų. T. K. minėtas Å¡ventes sutiko namie su sÅ«numi (nors pareiÅ¡kėjas nurodė, kad ji Å¡ventė su draugėmis), pareiÅ¡kėjas – Italijoje.

Be to, sutuoktiniai visiÅ¡kai skirtingai parašė, kada po Naujųjų Metų iÅ¡ Italijos į LietuvÄ grįžo pareiÅ¡kėjas. T. K. teigė, kad jis grįžo sausio mėnesio viduryje, o pareiÅ¡kėjas nurodė, kad į LietuvÄ pirmÄ kartÄ anais metais atvyko balandžio 9 d. Atsakydami į klausimÄ , kada, kur, su kuo ir kiek dienų atostogavo pastaruoju metu, abu sutuoktiniai parašė, kad paskutinį kartÄ atostogavo 2009 m. Italijoje, tačiau T. K. teigė, kad dienomis ji bÅ«davo pas savo brolį, gyvenantį Å¡iame mieste, nakvoti grįždavo į sutuoktinio nuomojamÄ dviejų kambarių butÄ , kuriame jis gyvena su savo dukra, o pareiÅ¡kėjas parašė, kad abu jie gyveno pas sutuoktinės brolį, ir tikino, kad jis pats jokio buto Italijoje nenuomoja.

Jokių bendrų buities ar namų apyvokos daiktų per pastaruosius metus sutuoktiniai nėra įsigiję. IÅ¡ pokalbių su sutuoktiniais paaiÅ¡kėjo, kad pareiÅ¡kėjas daug laiko gyvena Italijoje. Pasak T. K., pareiÅ¡kėjas į LietuvÄ atvyksta 1-2 kartus per mėnesį ir užtrunka čia nuo kelių dienų iki savaitės. PareiÅ¡kėjas taip pat 2011 m. balandžio 15 d. raÅ¡tu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai patvirtino, kad daug laiko praleidžia ne Lietuvoje.

IÅ¡eina, kad pareiÅ¡kėjas vidutiniÅ¡kai 20 dienų per mėnesį praleidžia ne Lietuvoje, atskirai nuo sutuoktinės. Atsakovas pastebi, kad leidimas laikinai gyventi Å¡eimos susijungimo pagrindu, iÅ¡duodamas bÅ«tent tuo tikslu, kad sutuoktiniai galėtų gyventi kartu Lietuvoje. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Å¡ito nėra. Atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidÄ , kad leidimas gyventi pareiÅ¡kėjui yra reikalingas visai kitu tikslu, nei nuolatinis gyvenimas su sutuoktine. Atsakovas nurodė, kad tÄ pačiÄ dienÄ , po apklausos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos valstybės tarnautojai kartu su pareiÅ¡kėju nuvyko į sutuoktinių nurodytÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

PareiÅ¡kėjas žinojo laiptinės durų kodÄ , turėjo buto durų raktus, tačiau bute nebuvo jo asmeninių daiktų. Vonioje nerasta jam priklausančių higienos reikmenų. Å is faktas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sutuoktiniai kartu negyvena. Beje, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas apklausos lapuose nurodė, kad kartu su jais minėtame bute gyvena vyresnysis sÅ«nus Jurijus, tačiau sutuoktinė teigė, kad su jais, netgi viename kambaryje, gyvena jos sÅ«nus Aleksandras. Sutuoktiniai skirtingai nurodė ir vonios kambario spalvas.

Visos aplinkybės patvirtina faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas negyvena kartu su T. K., bendro Å«kio neveda. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas klaidina teismÄ teigdamas, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos valstybės tarnautojų teiginiai neužfiksuoti jokiuose dokumentuose, patikrinimo rezultatai iÅ¡dėstyti 2011 m. balandžio 20 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 10-27-S-3227. Sprendimas yra pagrįstas ne prielaidomis, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, o pačių sutuoktinų pateikta raÅ¡tiÅ¡ka informacija, esančia apklausos lapuose, pareiÅ¡kėjo raÅ¡tiÅ¡kame praneÅ¡ime, taip pat faktais, nustatytais pareiÅ¡kėjo gyvenamosios vietos patikrinimo metu.

Taigi visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kuo vadovaudamasi pareiÅ¡kėjas teigia, kad skundžiamas sprendimas yra paremtas vien darbuotojų prielaidomis. Be to, įrodymai, kuriais remiasi Migracijos departamentas yra užfiksuoti tinkamai – sutuoktinių paaiÅ¡kinimai suraÅ¡yti tinkamai patvirtintuose apklausos lapuose, įgaliotų valstybės tarnautojų iÅ¡vados – tarnybiniame praneÅ¡ime. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu (b. l. 70–76) pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, pagal Ä®statymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui Å¡eimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimÄ gyventi. Ä®statymo 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas vertinti sudarytos santuokos arba registruotos partnerystės fiktyvumÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 42 punktÄ , jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui iÅ¡duodamas ar keičiamas pagal Ä®statymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar sudaryta santuoka arba registruota partnerystė nėra fiktyvi.

Turi bÅ«ti vertinama užsieniečio santuoka arba registruota partnerystė, sudaryta per 5 metų laikotarpį prieÅ¡ praÅ¡ymo iÅ¡duoti arba pakeisti leidimÄ pateikimÄ ir kelianti pagrįstų įtarimų. Pažymėjo, kad iÅ¡ ApraÅ¡o 43 punkto formuluotės akivaizdu, kad iÅ¡vadai dėl sudarytos santuokos ar registruotos partnerystės fiktyvumo padaryti nėra bÅ«tina ir dažnai neįmanoma nustatyti visų Å¡iame punkte iÅ¡vardintų veiksnių, pakanka nustatyti tiek veiksnių, kad atsirastų rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka arba registruota partnerystė yra fiktyvi.

Byloje surinkta faktinių duomenų visuma patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra ApraÅ¡o 43 punkte numatyti veiksniai, dėl kurių atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiÅ¡kėjo santuoka su T. K. yra fiktyvi. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė pateikė prieÅ¡taringus duomenis apie aplinkybes, susijusias su jų santuoka. Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam bÅ«nant Italijoje telefoninio pokalbio su sutuoktine metu tarp jų kilo kivirčas, dėl to jų santykiai atvėso, ir pareiÅ¡kėjui sugrįžus į LietuvÄ , sutuoktinė paprašė kurį laikÄ gyventi atskirai, tačiau vertinant Å¡ias aplinkybes, pažymėtina, kad atsakovui atliekant patikrinimÄ Å¡ių aplinkybių nenurodė nei pareiÅ¡kėjas, nei tretysis suinteresuotas asmuo T.

K.. Todėl teismo nuomone Å¡ie paaiÅ¡kinimai yra vertintini kaip gynybinė pozicija siekiant pareiÅ¡kėjui palankaus sprendimo. Atsakovas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad yra rimtas pagrindas manyti, jog pareiÅ¡kėjo santuoka yra fiktyvi.Teismas taip pat konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu nurodė, jog 1-2 kartus per mėnesį vyksta į ItalijÄ , o kelionė trunka 10 dienų, T. K. tai patvirtino ir, be to, nurodė, kad pareiÅ¡kėjas turi Italijoje įkÅ«ręs įmonę, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo iÅ¡vados yra pagrįstos tik prielaidomis.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas taip pat nepagrįstai nurodo, kad Sprendimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.7 straipsnio 1 daliai, 1.63 straipsnio 1 daliai, 1.86 straipsniui, nes nagrinėjamu atveju CK normos netaikytinos, kadangi vieÅ¡osios teisės normomis yra nustatytos specialios taisyklės, nustatančios užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje bei leidimų laikinai gyventi iÅ¡davimo tvarkÄ . III. PareiÅ¡kėjas V. Y. pateikė apeliacinį skundÄ (b. l. 78–80), kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ jo skundÄ tenkinti ir panaikinti Migracijos departamento SprendimÄ bei įpareigoti atsakovÄ priimti sprendimÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriÅ¡kas vyro ir moters susitarimas sukurti Å¡eimos teisinius santykius (CK 3.7 str.), o CK 3.39 straipsnis nustato, kad santuoka, sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti Å¡eimos teisinius santykius (t. y. fiktyvi), gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia pagal vienos iÅ¡ sutuoktinių arba prokuroro ieÅ¡kinį. Todėl pažymi, kad pripažinti, kad santuoka yra fiktyvi, gali tik teismas. Atsakovas negalėjo priimti ginčijamÄ SprendimÄ , nesant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl pareiÅ¡kėjo santuokos pripažinimo negaliojančia dėl fiktyvumo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias santuokos pripažinimÄ fiktyviÄ , todėl, pareiÅ¡kėjo nuomone, priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kuris yra naikintinas.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylÄ , neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės paaiÅ¡kinimus, iÅ¡dėstytus teismui teismo posėdžio metu. Fiktyvi santuoka yra tokia, kuri sudaroma neturint tikslo ir neketinant sukurti Å¡eimos santykių.

Tačiau tiek pareiÅ¡kėjas, tiek jo sutuoktinė aiÅ¡kino, kad jie gyvena viena Å¡eima, turi tarpusavio Å¡eiminius santykius. Nė vienas teisės aktas nenustato ir objektyviai negali nustatyti, kokiais konkrečiais požymiais pasireiÅ¡kia fiktyvi santuoka. Tai yra subjektyvus vertintojo įvertinimas. Atsakovas, tikrindamas pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės santykius, nesigilino į sutuoktinių santykių subtilybes, o, remiantis standartizuotų testų rezultatais, padarė formaliÄ iÅ¡vadÄ apie santuokos fiktyvumÄ .

Tačiau kiekviena santuoka yra individuali ir jos neįmanoma vertinti standartizuotu bÅ«du. Abu sutuoktiniai tvirtina, kad nežiÅ«rint į laikinus nesutarimus, jie gyvena bendrÄ Å¡eimos gyvenimÄ ir yra vyras ir žmona tikrÄ ja prasme. CK 3.41 straipsnio 3 punktas nustato, kad santuoka negali bÅ«ti pripažinta fiktyvia, jeigu sutuoktiniai sukÅ«rė Å¡eimos santykius. Be to, pareiÅ¡kėjas nurodo, kad vieno iÅ¡ sutuoktinio iÅ¡vykimas verslo/darbo ar kitais reikalais nėra fiktyvios santuokos požymis. Å iuolaikinėmis sÄ lygomis, kai žmonių judėjimas yra laisvas ir dažni verslo santykiai turi tarptautinį elementÄ , dažnos kelionės yra įprastas reiÅ¡kinys.

Todėl ir Å¡is atsakovo argumentas dėl fiktyvumo yra visiÅ¡kai nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas visada turėjo raktus nuo buto, žinojo durų kodÄ , bute buvo jo asmeniniai daiktai. Tačiau pirmosios instancijos teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė. PareiÅ¡kėjas teigia, kad fiktyvi santuoka – tai toks atvejis, kai santuoka neiÅ¡reiÅ¡kia tikrosios sutuoktinių valios, santuoka tik siekiama panaudoti kaip pagrindÄ užsieniečiui gauti leidimÄ gyventi Lietuvoje, įgyti pilietybę ir t. t., santuoka naudojama siekiant neteisėtų tikslų ar teisių, kurių, nesudarius santuokos, nebÅ«tu galima įgyti.

Tačiau Ä®statymo 45 straipsnis nustato, kad, leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis įregistruoja įmonę, įstaigÄ ar organizacijÄ Lietuvos Respublikoje kaip savininkas arba bendraturtis, kurio turimos įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 000 litų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra bÅ«tinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklÄ .

PareiÅ¡kėjas atsakovo Sprendimo priėmimo metu ir iki Å¡iol yra uždarosios akcinės bendrovės bendrasavininkis, kurio dalis bendrovės įstatiniame kapitale sudaro daugiau kaip 50 000 Lt, todėl jis turėjo teisę kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo ir kitu pagrindu, ne tik dėl santuokos. Nei atsakovas nei teismas Å¡ios aplinkybės neįvertino. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ (b. l. 91–94) su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Be argumentų, nurodytų pirmosios instancijos teismui, atsakovas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai bei objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes. Migracijos departamentas nurodo, kad teismas pripažino, kad Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, remdamasis ne tik ta aplinkybe, kad apeliantas dažnai bÅ«na iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos Respublikos, kaip kad teigia apeliantas, o visomis kitomis aplinkybėmis, kurios yra užfiksuotos apklausos lapuose ir patikrinimo metu.

Remiantis ApraÅ¡o 43 punktu, tokie veiksniai kaip – susituokus negyvenama kartu, sutuoktiniai netvarko bendro Å«kio, sutuoktiniai apie save, apie pirmÄ jį susitikimÄ arba apie kitas su jais susijusias aplinkybes pateikia prieÅ¡taringus duomenis, yra pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi. Todėl nagrinėjamu atveju yra rimtas pagrindas manyti, kad apelianto ir T. K. santuoka gali bÅ«ti sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti Å¡eimos teisinius santykius, o tik siekiant apeliantui gauti leidimÄ laikinai gyventi.

Apelianto teiginys, jog jis galėtų gauti leidimÄ laikinai gyventi ne santuokos, o kitu pagrindu, nepaneigia padarytos iÅ¡vados, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog apelianto santuoka yra fiktyvi. Be to, atsakovas pažymi, kad minėto apelianto argumento Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino ir neturėjo vertinti, nes apeliantas juo negrindė savo skundo minėtam teismui. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. PareiÅ¡kėjo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovas Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamÄ SprendimÄ â€žDėl atsisakymo pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui V.

Y.“, pagrįstai pripažino, kad pareiÅ¡kėjo 2008 m. rugpjūčio 16 d. sudaryta santuoka su Lietuvos Respublikos piliete T. K. yra fiktyvi.Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui Å¡eimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimÄ gyventi.

To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui iÅ¡duodamas pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi bÅ«ti nustatyta, ar sudaryta santuoka arba registruota partnerystė nėra fiktyvi. Ä®statymo 2 straipsnio 6 dalis fiktyviÄ santuokÄ apibÅ«dina, kaip Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos SÄ jungos valstybės narės pilietis, santuokÄ , kai ji sudaroma siekiant gauti leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos apraÅ¡Ä , kurio V dalis nustato įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimÄ laikinai gyventi, tvarkÄ .

Pagal ApraÅ¡o 42 punktÄ , jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui iÅ¡duodamas ar keičiamas pagal Ä®statymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ (Å¡eimos susijungimo pagrindu, kai sudaryta santuoka), įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar sudaryta santuoka arba registruota partnerystė nėra fiktyvi. Turi bÅ«ti vertinama užsieniečio santuoka arba registruota partnerystė, sudaryta per 5 metų laikotarpį prieÅ¡ praÅ¡ymo iÅ¡duoti arba pakeisti leidimÄ pateikimÄ ir kelianti pagrįstų įtarimų.

Remiantis ApraÅ¡u, pagrįsti įtarimai dėl galimo santuokos fiktyvumo gali kilti, jei yra tokios aplinkybės, kaip inter alia: susituokus arba sudarius registruotos partnerystės sutartį negyvenama kartu (ApraÅ¡o 43.1 p.), sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, netvarko bendro Å«kio (ApraÅ¡o 43.2 p.), sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, apie save, apie pirmÄ jį susitikimÄ arba apie kitas su jais susijusias aplinkybes pateikia prieÅ¡taringus duomenis (ApraÅ¡o 43.4 p.), yra kitų požymių, kad vienas ar abu sutuoktiniai yra sudarę fiktyviÄ santuokÄ arba kad vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, yra sudarę fiktyviÄ registruotÄ partnerystę (ApraÅ¡o 43.8 p.).

PareiÅ¡kėjas V. Y., gimęs (duomenys neskelbtini) d., 2008 m. rugpjūčio 16 d. sudarė santuokÄ su Lietuvos Respublikos piliete T. K., gimusia (duomenys neskelbtini) d. PareiÅ¡kėjas ir atsakovas nurodo, kad pirmÄ kartÄ pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Å¡eimos susijungimo pagrindu 2010 m. balandžio 27 d. (b. l. 15, 22). Atsakovas nurodo, kad tuo metu nebuvo priežasčių, dėl kurių bÅ«tų galima atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi, todėl 2010 m. liepos 1 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį iki 2011 m. birželio 30 d. PareiÅ¡kėjas 2011 m. balandžio 12 d. pateikė antrÄ praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Å¡eimos susijungimo pagrindu, tačiau atsakovas, remdamasis 2011 m. balandžio 19 d. Tarnybiniu praneÅ¡imu apie atliktÄ patikrinimÄ dėl T. K. ir V. Y. sudarytos santuokos įvertinimo Nr. 10-27-PR5-931 (toliau – ir Tarnybinis praneÅ¡imas) (b. l. 35), priėmė 2011 m. birželio 9 d. sprendimÄ â€žDėl atsisakymo pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui V.

Y.“ (b. l. 54-56), kuriame padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo santuoka gali bÅ«ti sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti Å¡eimos teisinius santykius, o tik siekiant pareiÅ¡kėjui gauti leidimÄ laikinai gyventi. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė naudojasi Europos SÄ jungos (toliau – ir ES) garantuojama judėjimo laisve, bei siekiant visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinti susiklosčiusiÄ situacijÄ yra aktualu ir pravartu paminėti Europos SÄ jungos Komisijos 2009 m. liepos 2 d.

KomunikatÄ Europos Parlamentui ir Tarybai dėl geresnio Direktyvos 2004/38/EB dėl SÄ jungos piliečių ir jų Å¡eimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje nuostatų perkėlimo ir taikymo gairių, o konkrečiai tÄ Komunikato dalį, kurioje yra kalbama apie fiktyvios santuokos įvertinimÄ . Komunikato 4.2 punktas numato, kad santuoka negali bÅ«ti laikoma fiktyvia santuoka vien todėl, kad ji suteikia imigracijos privalumÄ arba bet kokį kitÄ privalumÄ . Priemonės, kurių imasi valstybės narės, kad kovotų su fiktyviomis santuokomis, neturėtų atgrasyti ES piliečių ir jų Å¡eimų narių naudotis laisvo judėjimo teise arba paminti jų teisės aktais nustatytų teisių.

Siekiant nesudaryti nereikalingų kliūčių galima nustatyti orientacinius kriterijus, liudijančius, kad piktnaudžiavimo suteiktomis teisėmis tikimybė menka: trečiosios Å¡alies pilietybę turintis sutuoktinis pats asmeniÅ¡kai, be jokių sunkumų, gautų teisę gyventi Å¡alyje arba jau anksčiau teisėtai gyveno ES piliečio valstybėje narėje; poros santykiai – ilgalaikiai; pora ilgÄ laikÄ turi bendrÄ bÅ«stÄ arba veda bendrÄ Å«kį, pora prisiėmė svarbių ilgalaikių teisinių arba finansinių įsipareigojimų, kurių atžvilgiu jie dalijasi atsakomybe (bÅ«sto pirkimo paskola ir t. t.); santuoka yra ilgalaikė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtas Komunikatas yra rekomendacinio pobÅ«džio ir nesukuria privalomų nurodymų valstybėms narėms, tačiau taip pat pažymi, kad ji palaiko ir sutinka su Komunikate pateikta pozicija, kad santuoka negali bÅ«ti laikoma fiktyvia santuoka vien todėl, kad ji suteikia imigracijos privalumÄ arba bet kokį kitÄ privalumÄ . Teismas, vertindamas ir apibendrindamas aktualias aplinkybes, susijusias su santuokos fiktyvumo nustatymu, negali vadovautis vien formaliu požiÅ«riu.

Priimant galutinį sprendimÄ arba darant iÅ¡vadas dėl santuokos fiktyvumo nustatymo negali likti pagrįstų abejonių dėl konkrečios santuokos fiktyvumo, prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų padaryta neatstatoma žala žmogaus teisių apsaugai, o konkrečiai – žmogaus teisei į privataus gyvenimo apsaugÄ , inter alia įtvirtintai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje, bei pažeistų asmens teisę į santuokÄ , inter alia įtvirtintÄ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 12 straipsnyje, Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 9 straipsnyje.

Nors Å¡ios teisės nėra absoliučios ir, kaip pripažino Europos Žmogaus Teisių Teismas, valstybė (taip pat ir nacionaliniai teismai) turi vertinimo nuožiÅ«ros laisvę imigracijos įstatymų kontekste nustatyti tokį reguliavimÄ , kuris, esant pagrįstoms priežastims manyti, kad santuoka sudaroma iÅ¡imtinai siekiant užtikrinti imigracinį pranaÅ¡umÄ (pvz., gauti leidimÄ atvykti ar gyventi priimančiojoje Å¡alyje), užkirstų keliÄ tokių fiktyvių santuokų sudarymui, tačiau kiekvienu atveju turi bÅ«ti įvertinta, ar toks kiÅ¡imasis į žmogaus teisę nėra savavaliÅ¡kas ir neproporcingas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ byloje O'Donoghue ir kiti prieÅ¡ DidžiÄ jÄ BritanijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 34848/07).

Konkrečioje situacijoje teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, ar pareiÅ¡kėjo santuokos sudarymas su Lietuvos Respublikos piliete T. K. 2008 m. rugpjūčio 16 d. turėjo fiktyvios santuokos vienÄ esminių elementų – specialųjį tikslÄ , kad santuoka buvo sudaroma iÅ¡imtinai siekiant gauti leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių. Atsakovas Migracijos departamentas nurodė, kad po santuokos sudarymo, t. y. 2008 m. gruodžio 29 d. pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ne Å¡eimos susijungimo, bet teisėtos veiklos pagrindu (pareiÅ¡kėjas įsteigė TŪB „FidesBalt“) (b. l. 54).

PraÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Å¡eimos susijungimo pagrindu pirmÄ kartÄ pareiÅ¡kėjas pateikė tik 2010 m. balandžio 27 d. Vadinasi, pareiÅ¡kėjo santuokos sudarymas negali bÅ«ti vertinamas, kaip iÅ¡imtinai siekiantis gauti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nei atsakovas Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamÄ SprendimÄ , nei pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės nevertino. Susiformavusi administracinių teismų praktika teigia, jog Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalis inter alia numato, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAÄ® 8 str. 1 d., 2 d.). Pažymėtina, kad individualiame administraciniame akte motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-471/2009).

IÅ¡ atsakovo priimto Sprendimo (b. l. 54-56) matyti, kad pagrindiniai įrodymai, kurių pagrindu buvo nustatyta, kad minėta santuoka yra fiktyvi, buvo pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės užpildyti apklausos lapai (b. l. 36-51) ir tarnybinis patikrinimas sutuoktinių nurodytoje gyvenamoje vietoje. Kaip nurodyta Tarnybiniame praneÅ¡ime ir matyti iÅ¡ apklausos lapų, sutuoktiniai į daugumÄ klausimų atsakė vienodai, skyrėsi tik atsakymai apie jų supažindinimo aplinkybes, Å¡ventes ir kartu praleistas atostogas.

Atsakovas Migracijos departamentas nesiaiÅ¡kino, kodėl susidarė tam tikri pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės atsakymų neatitikimai. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo T. K. pateikė jų vestuvių dienos nuotraukas ir žodinius paaiÅ¡kinimus dėl kai kurių apklausos lapuose nurodytų atsakymų neatitikimų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės atsakymų neatitikimai yra paaiÅ¡kinti iÅ¡ dalies, todėl vertintini kaip nereikÅ¡mingi.

Be to, pažymėtina, kad vien tik apklausos lapais nustatytų sutuoktinių atsakymų neatitikimo ir fakto, kad sutuoktinių nurodytoje gyvenamoje vietoje patikrinimo metu nebuvo pareiÅ¡kėjo asmeninių daiktų, nepakanka nustatyti santuokos fiktyvumÄ . Atsakovo Sprendime nenurodyta jokių kitų įrodymų ar duomenų, kurie pagrįstų atsakovo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad santuoka sudaryta dėl akių, siekiant pareiÅ¡kėjui gauti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieni santykiai yra individualÅ«s ir negali bÅ«ti vertintini pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neįsigilinus į santykių savitumÄ .Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai dėl to, kad, kol buvo iÅ¡vykęs į ItalijÄ , jis buvo susipykęs su sutuoktine ir dėl Å¡ios priežasties, sutuoktinių nurodytoje gyvenamoje vietoje nebuvo pareiÅ¡kėjo asmeninių daiktų, yra vertintini kaip gynybinė pozicija, siekianti pareiÅ¡kėjui palankaus sprendimo, nes pirmosios instancijos teismas, darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , remiasi tik prielaida, neapklausdamas papildomų liudytojų ir nesiremdamas kitais pagrįstais duomenimis, todėl tinkamai neįvertino galimos pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės santykių situacijos.

Be to, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė bendrai naudojasi jiems nuosavybės teise priklausančiais daiktais (pateiktas įgaliojimas, kuriuo 2008 m. spalio mėnesį T. K. įgaliojo savo sutuoktinį parduoti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį), prisiėmė svarbų turtinį įsipareigojimÄ â€“ planuoja pirkti bendrÄ bÅ«stÄ (tai patvirtina pateikta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis).Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas tinkamai neįsigilino į nagrinėjamų santykių individualumÄ , pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priėmė nepakankamai pagrįstÄ sprendimÄ , todėl neatitinkantį VAÄ® 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, ir sprendžia, jog, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje administracinėje byloje surinktų duomenų kontekste yra rimtas pagrindas manyti, jog pareiÅ¡kėjo santuoka yra fiktyvi, todėl ginčijamas atsakovo Sprendimas yra naikintinas.

VisapusiÅ¡kam, iÅ¡samiam ir objektyviam susiklosčiusios situacijos įvertinimui, ar pareiÅ¡kėjo sudaryta santuoka iÅ¡ tikrųjų yra sudaryta dėl akių, siekiant pareiÅ¡kėjui gauti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje, reikia surinkti ir įvertinti daugiau naujų įrodymų. IÅ¡vardintos priežastys yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (ABTÄ® 141 str. 1 d. 2 p.). Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, vadovaudamasi ABTÄ® 141 straipsnio 2 dalimi, taip pat atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos specifiÅ¡kumÄ , jog kilusio ginčo iÅ¡sprendimas turi tiesioginės įtakos užsieniečio teisinei padėčiai Lietuvos Respublikoje, konstatuoja, kad administracinės bylos grÄ Å¾inimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo gali užvilkinti galutinio sprendimo priėmimÄ ir tai neatitiktų vieno iÅ¡ administracinio proceso tikslų – operatyvaus iÅ¡kilusio teisinio ginčo iÅ¡sprendimo.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, panaikinant atsakovo Migracijos departamento priimtÄ ginčijamÄ SprendimÄ ir įpareigojant atsakovÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡ naujo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .

PareiÅ¡kėjo V. Y. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2011 m. birželio 9 d. sprendimÄ Nr. (15/4-2)3I-415(00030) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui V. Y.“. Ä®pareigoti atsakovÄ Migracijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo V. Y. praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡ naujo.Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRomanas Klišauskas Ričardas Piličiauskas Skirgailė Žalimienė