2022-04-06 Nr. AB-8373-3-62-3-03542-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1905-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03542-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. K. A.-R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. K. A.-R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. K. A.-R. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 21S40497 (toliau – ir Sprendimas), Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 6K-2344 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) patiria grasinimų ir persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) teisiniai įstatymai nenumato baudžiamosios atsakomybės už (duomenys neskelbtini). Nepaisant pasikartojančios diskriminacijos, nukreiptos prieš (duomenys neskelbtini) atstovus, Vyriausybė nesugebėjo įvertinti ar suimti, ar patraukti baudžiamojon atsakomybėn nevyriausybinius persekiotojus, ar visgi asmenis virtusius užpuolikų taikiniu. Žmogaus teises ginanti organizacija „(duomenys neskelbtini)“ yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini) ir palaiko (duomenys neskelbtini) asmenis. „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitoje tvirtinama, kad Vyriausybės saugumo pajėgos nesugeba ištirti diskriminacijos prieš (duomenys neskelbtini) žmones veiksmų ir veiksmingai neužkerta kelio diskriminacijai prieš (duomenys neskelbtini). „(duomenys neskelbtini)“ taip pat kritikuoja (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnus, religinius lyderius, Vyriausybės narius ir sveikatos priežiūros darbuotojus už tai, kad nesugeba užkirsti kelio diskriminacijai prieš (duomenys neskelbtini). 2015–2018 m. „(duomenys neskelbtini)“ surinkti tyrimo duomenys parodė, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) parengtos gairėse „(duomenys neskelbtini)“ nusikaltimai“, nurodoma, kad (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) nustatytus reikalavimus, priimant sprendimą dėl prieglobsčio turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes. EPPB išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, tarp kurių yra nurodyti (duomenys neskelbtini) asmenys. Tačiau atsakovas nurodė, kad prieglobsčio prašytojas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad jis nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė bendrauti su psichologu ar kitu specialistu, kad būtų patvirtinta ar paneigta, kad jis (duomenys neskelbtini). Išvadą dėl jo (duomenys neskelbtini) padarė migracijos pareigūnas, kuris neturi specialių žinių šioje srityje. Atsakovas jokiais argumentais nepaneigė pareiškėjo nurodytų faktų, o Sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, tinkamai nepatikrino pareiškėjo paaiškinimo tikrumo.

5. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi į C.SIS. Pareiškėjas nurodė, kad jis bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvams nustatyti, visą laikotarpį buvo Lietuvoje, nebuvo pateikta duomenų apie jo padarytus kokius nors pažeidimus, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad pareiškėjas savanoriškai neišvyktų iš šalies. Vien tai, kad jis atvyko neleistinoje vietoje, nesudaro pagrindo teigti, kad savo noru į kilmės šalį jis neišvyktų. Priešingai nei vertina atsakovas, pareiškėjas elgėsi atsakingai ir rūpestingai, nėra jokių objektyvių aplinkybių ar įrodymų, kad jis gali pasislėpti. Tais pačiais motyvais atsakovas rėmėsi nustatydamas maksimalų draudimo atvykti laiką. Šis terminas nėra proporcingas, pareiškėjas siekė padėti tyrimui, laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas siekiant suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.

6. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta teisė būti išklausytam, nebuvo organizuotas žodinis jo skundo nagrinėjimas. Atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai yra susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, tik argumentavo tuo, jog sprendimai yra teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus. Komisija atidžiai ir teisingai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, teisingai neįvertino motyvų, nevertino argumentų dėl pareiškėjo išsiuntimo, nesudarė galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai neįvertino maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio proporcingumo bei būtinybės. Pareiškėjo skundas nebuvo išsamiai ir teisingai išnagrinėtas, todėl Komisijos sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

7. Pareiškėjo teigimu, jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė baime patirti persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas teigė esantis (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo pasakojimas buvo įvertintas pagal (duomenys neskelbtini) modelį ir nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo esminiais trūkumais, kadangi buvo prieštaringas, paviršutiniškas ir dažnai grindžiamas stereotipiniu (duomenys neskelbtini) bendruomenės suvokimu, todėl jo pasakojimas apie tariamą priklausymą (duomenys neskelbtini) bendruomenei pagrįstai buvo įvertintas kritiškai bei nelaikomas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėjo teiginiai dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) bendruomenei buvo bendro pobūdžio bei nenuoseklūs, o paaiškinimai nepakankami. Jo pasakojimas apie savo, kaip (duomenys neskelbtini) bendruomenės nario, patirtis buvo prieštaringas ir paviršutiniškas, o pareiškėjo pasakojimas apie su (duomenys neskelbtini) procesus buvo nedetalus ir neišsamus, nepaisant apklausos metu užduodamų pakartotinių klausimų, stengiantis padėti asmeniui atskleisti savo vidines patirtis (pareiškėjo abstraktūs paaiškinimai, kaip jis suvokė (suvokia) savo „(duomenys neskelbtini)“ ir kaip tai paveikė (paveikia) jo elgesį, iš esmės neišėjo už paviršutiniško ir stereotipinio suvokimo ribų, apsiribojo fiziniu elementu bei kitų asmenų (o ne paties pareiškėjo) elgesio apibūdinimu). Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo pasakojimą dėl jam kilmės valstybėje tariamai gresiančio persekiojimo, susijusio su pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstų prielaidų kontekste, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo deklaruojamas (duomenys neskelbtini) yra pramanytas su tikslu „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, todėl jo deklaruojama baimė kilmės valstybėje patirti persekiojimą dėl jo individualių savybių nelaikytina visiškai pagrįsta.

10. Atsakovas pažymėjo, kad skundo teiginiai neva Departamentas Sprendimą motyvuoja tuo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra gėjus, neatitinka faktinių aplinkybių ir vertintini tik kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Departamentas net neminėjo, kad pareiškėjas privalėjo pateikti kokius nors (duomenys neskelbtini) patvirtinančius dokumentus (pareiškėjas galėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jam kilmės valstybėje kylančias grėsmes (grasinimus ir pan.), tačiau tokių dokumentų pareiškėjas nepateikė), o pareiškėjo pasakojimą atmetė dėl to, kad, įvertinus jį pagal (duomenys neskelbtini) modelį buvo nustatyta, kad šis pasakojimas pasižymėjo esminiais trūkumais, kadangi buvo prieštaringas, paviršutiniškas ir dažnai grindžiamas stereotipiniu (duomenys neskelbtini) bendruomenės suvokimu, o ne asmenine patirtimi.

11. Atsakovas nurodė, kad, priimant Sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pasakojimas dėl (duomenys neskelbtini) buvo atmestas dėl patikimumo stokos, o kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių pareiškėjas nenurodė, Sprendime buvo pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme dėl beatodairiško smurto, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Be to, vadovaujantis EPPB pateikiamais naujausiais duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią riziką, tyrimo metu nebuvo nustatyta, todėl pareiškėjui nebuvo pagrindo suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, yra tikėtina, jog pareiškėjas, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Be to, iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jeigu pareiškėjas nori savanoriškai grįžti, jis gali kreiptis į Departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, t. y. jei pareiškėjas pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

13. Atsakovas nurodė, kad žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Departamento komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas. Vien tai, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo spręsti, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo A. A. K. A.-R. skundą patenkino iš dalies – pakeitė Departamento 2021 m. lapkričio 16 d. (teismo sprendime nurodyta Departamento Sprendimo data – 2021 m. lapkričio 26 d., laikytina rašymo apsirikimu) sprendimo Nr. 21S40497 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 6K-2344 dalį; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

15. Teismas nustatė, kad esminė aplinkybė, kuria pareiškėjas grindžia prašymą suteikti prieglobstį yra tai, jog, pareiškėjo teigimu, jis yra (duomenys neskelbtini), dėl to jis kilmės valstybėje patiria grasinimų ir persekiojimą. Departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini). Taip pat nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, privaloma ikiteismine tvarka pateikė skundą Komisijai, kuri pareiškėjo skundo netenkino.

16. Įvertinęs pareiškėjo Departamente apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) nėra nuoseklus, nepasižymi nei detalumu, nei išsamumu, kai kurios pasakojimo detalės yra prieštaringos. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių faktų apie grasinimus iš jo (duomenys neskelbtini) šeimos ar kitų asmenų pusės.

18. Teismas nurodė, kad tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, kad tyrimo metu nenustatytas pareiškėjo teiginių apie jo (duomenys neskelbtini) patikimumas, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas kilmės valstybėje susiduria su grėsme, kylančia (duomenys neskelbtini) nariams.

19. Teismas akcentavo, kad, nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą, buvo įvertinta būtent pareiškėjo individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Remiantis EPPB ataskaita, (duomenys neskelbtini) asmenys gali būti priskiriami padidintos rizikos grupėms, kurios gali susidurti su persekiojimo grėsme, tačiau vien tai, kad pareiškėjas bando save priskirti prie pastarųjų asmenų, savaime nepagrindžia prielaidos, jog jis yra priskirtinas padidintos rizikos asmenų grupei. Teismas pažymėjo, kad tyrimo metu pareiškėjas neįrodė, kad jis tariamai yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės atstovas ir dėl to jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus susidurti su padidinta persekiojimo grėsme.

20. Įvertinęs 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 1, 4 dalių, Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 33 punkto nuostatas, taip pat tai, kad iš bylos medžiagos ir pareiškėjo pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 27 d. ir buvo sulaikytas pareigūnų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad, atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti. Teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta ir atitinka Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

21. Teismas sprendė, kad 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui, todėl šį terminą sutrumpino iki 2 metų. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpinant šį laikotarpį iki 2 metų.

22. Įvertinęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 222 punkto nuostatas, taip tai, kad pareiškėjas neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis jo skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas, pareiškėjas buvo išklausytas tiek apklausų metu, tiek teismo posėdyje, teismas sprendė, kad pareiškėjo teisė būti išklausytam (įskaitant teisme) buvo užtikrinta.

III. 23. Pareiškėjas A. A. K. A.-R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. K. A.-R. skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas nurodo, kad jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes jam gresia persekiojimas dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasakojimą, kad dėl (duomenys neskelbtini) jį (duomenys neskelbtini), patvirtina kilmės šalies informacija, kurioje nurodoma, kad pagal (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjui kyla garbės nusikaltimo grėsmė.

25. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas rėmėsi EPPB (duomenys neskelbtini) ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio, o apibendrintoji informacija yra iki (duomenys neskelbtini), t. y. vienerių metų senumo. Atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

26. Pareiškėjo teigimu, atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą jam atvykti yra neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

27. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, papildomai akcentuoja, kad pareiškėjo pasakojimas buvo įvertintas pagal (duomenys neskelbtini) modelį ir nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo esminiais trūkumais, kadangi buvo prieštaringas, paviršutiniškas ir dažnai grindžiamas stereotipiniu (duomenys neskelbtini) bendruomenės suvokimu, todėl jo pasakojimas apie tariamą priklausymą (duomenys neskelbtini) bendruomenei buvo įvertintas kritiškai bei nelaikomas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį. Teismo posėdžio metu pareiškėjas turėjo galimybę pateikti visus savo pasakojimą patvirtinančius įrodymus, taip pat pateikti savo paaiškinimus, tačiau nei įrodymų, nei išsamių ir nuoseklių paaiškinimų apie savo prašymo motyvus pareiškėjas nepateikė. Tyrimo metu Departamentas nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ne tik Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (anksčiau buvo – Europos prieglobsčio paramos biuras), bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Jokios naujesnės kilmės valstybės informacijos, kuri sudarytų pagrindą kitaip vertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, pareiškėjas neapteikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 21S40497, Komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 6K-2344 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta kitų motyvų, kuriais yra grindžiama būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

32. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas ir byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl teismas minėtą terminą sutrumpino iki 2 metų, atitinkamai sutrumpino terminą įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, taip pat pakeitė šią Komisijos sprendimo dalį.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjui galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje.

35. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, kt.).‏‏‎

36. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

37. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

38. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

39. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

40. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

41. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

42. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini), dėl to (duomenys neskelbtini) patiria grasinimų ir persekiojimą, (duomenys neskelbtini) (žr. nutarties 2, 15, 17, 24).

44. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimo patikimumas buvo įvertintas, be kita ko, remiantis (duomenys neskelbtini) modeliu (buvo vertinami tokie elementai kaip (duomenys neskelbtini)) ir buvo nustatyti pasakojimo patikimumo trūkumai. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) nėra nuoseklus, nepasižymi nei detalumu, nei išsamumu, kai kurios pasakojimo detalės yra prieštaringos (žr. nutarties 17 p.). Todėl pareiškėjo pasakojimas pagrįstai buvo vertintas kritiškai bei nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos poreikį. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo pasakojimą dėl kilmės valstybėje tariamai gresiančio persekiojimo, susijusio su pareiškėjo (duomenys neskelbtini) (pvz., nuotraukų, video įrašų, susirašinėjimo su (duomenys neskelbtini) ar pan.). Departamento apklausos metu pareiškėjo paklausus, ar (duomenys neskelbtini), pareiškėjas teigė, kad, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo paklausus, (duomenys neskelbtini), pareiškėjas atsakė teigiamai, tačiau, paprašius nurodyti (duomenys neskelbtini), pareiškėjas negalėjo atsakyti, nežinojo, teigė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apklausos metu pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) ir jokių grėsmių ar persekiojimo nepatyrė, išskyrus vieną atvejį, kuomet, pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kilmės valstybėje dirbo, tačiau neminėjo, kad būtų susidūręs su diskriminacija dėl (duomenys neskelbtini).

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, skundžiamo Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nėra visiškai pagrįsta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų sąlygų pabėgėlio statusui suteikti.

46. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. EPPB (duomenys neskelbtini) gairių rengimo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

47. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjo atvejo individualiai). Priešingai, atsakovas surinko ir ištyrė naujausią, aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini)) tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad kilmės valstybėje gali būti persekiojamas ar kiltų kokia nors grėsmė. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad EPPB (duomenys neskelbtini) ataskaita grįsta duomenimis, surinktais iki (duomenys neskelbtini), t. y. vienerių metų senumo, tačiau pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, jog saugumo situacija pareiškėjo gyvenamojoje vietoje per vienerių metų laikotarpį pasikeitė tiek, kad pareiškėją grąžinus į kilmės teritoriją, egzistuotų reali grėsmė jam patirti rimtą žalą.

48. Kadangi pareiškėjas nenurodo savarankiškų teisinių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria pakeistas Departamento Sprendimas ir Komisijos sprendimas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šia apimtimi nepasisako.

49. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiami Departamento sprendimai yra iš dalies pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. K. A.-R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius