0852cd31-bfaf-4c09-9b95-162f2efb62ed · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud? Pranešėjas Stasys Valužis                                              Baudž. byla Nr. 1A-30-107/2014 Teisėja Diana Vercinskė                                        Teisminio proceso Nr. 1-60-1-0061-2012-0                                                                             Procesinio sprendimo kategorija              1.2.25.4.3.; 2.4.6.1.1. (S)                                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS  N U T A R T I S                            2014 m. kovo 13 d.               Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,teisėjų Savinijaus Katausko, Violetos Miliuvienės,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei, Jolantai Sarpalienei,nukentėjusiajam P. D.,nukentėjusiųjų P. D. ir B.

P. K. atstovui Viktorui Gecui,gynėjui Antanui JonuÅ¡ui,nuteistajai L. P.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. P. ir nukentėjusiųjų B. P. K. ir P. D. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.             Nukentėjusiesiems B.

P. K. ir P. D. pripažinta teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :              L. P. nuteista už tai, kad 2012-04-07, apie 09.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto „Eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (...)“ ir 158 punkto „NelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu” reikalavimus, t. y. nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, važiuodama Å¡alutiniu keliu ir įvažiuodama į pagrindinį keliÄ , nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei, o bÅ«tent ji, važiuodama Å¡alutiniu keliu – (duomenys neskelbtini) gatve, įvažiuodama į pagrindinį keliÄ â€“ (duomenys neskelbtini) gatvę, nedavė kelio pagrindiniu keliu – (duomenys neskelbtini) gatve – važiuojančiam motociklui „Chituma“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam P. D., dėl to abi transporto priemonės susidÅ«rė. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklÄ â€žChituma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairavęs P. D., kuriam eismo įvykio metu padaryti sužalojimai: deÅ¡inio peties sÄ nario sumuÅ¡imas su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimai abiejų kelių priekiniuose pavirÅ¡iuose, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o motociklo „Chituma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , keleivei P. B.

K. eismo įvykio metu buvo padaryti sužalojimai: muÅ¡tinė galvos žaizda, didelė subaponeurotinė kaktos kraujosruva, muÅ¡tinės-plėštinės deÅ¡inės blauzdos virÅ¡utinio ir apatinio trečdalio žaizdos, atviras daugiaskeveldrinis blauzdos kaulų lūžimas su minkÅ¡tųjų audinių sutraiÅ¡kymu, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ .             Apeliaciniame skunde nuteistoji L. P. su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, mano, kad dėl eismo įvykio yra kalti patys nukentėjusieji.

Tvirtina, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje netiksliai nurodė jos parodymus, „jie pateikti sušvelninant“, nuosprendyje nurodyta, kad, „privažiavusi prie sankryžos, automobilių nematė“.              Apeliantės teigimu, teisiamajame posėdyje ji davė visai kitokius parodymus, išsamiai paaiškino, kad, privažiavus prie minėtos sankryžos, kurioje yra labai intensyvus eismas, ir, norint pasukti į (duomenys neskelbtini) pusę, reikia labai ilgai laukti, kol pravažiuos visi automobiliai.

Ä®sitikinusi, kad iÅ¡ deÅ¡inės pusės automobilių nėra, o iÅ¡ kairės pusės atvažiavę du automobiliai rodo posÅ«kio signalÄ , jog suks į deÅ¡inę (į (duomenys neskelbtini) gatvę), įsitikinusi, jog automobiliai tikrai suka, ji lėtai bandė iÅ¡važiuoti į kairę pusę Klaipėdos link, tačiau į automobilio priekinę dalį atsitrenkė motociklas „Chituma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurį vairavo P. D.. Ji važiavo su savo dviem mažamečiais vaikais (savo ir vaikų sveikata bei gyvybe nebÅ«tų rizikavusi), į pagrindinį keliÄ Ä¯važiavo tikrai įsitikinusi, jog atlikti šį manevrÄ , kurį Kelių eismo taisyklės leidžia, jai kliūčių nėra, o ta aplinkybė, kad nukentėjusysis P. D. važiavo pažeisdamas Kelių eismo taisykles savo motociklu, kuris yra mažesnių gabaritų už automobilius, pasislėpdamas už jų bei tapdamas nepastebimu kitiems eismo dalyviams, bÅ«damas neblaivus (2013-09-28 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2169/12 (01) konstatuota, kad P. D. kraujyje etilo alkoholio koncentracija galėjo bÅ«ti nuo 0,43 promilės iki 0,62 promilės), lenkdamas du automobilius, elgdamasis aplaidžiai ir neatsakingai, sukėlė autoįvykį, dėl kurio jis yra kaltas.             2012-10-09 specialisto iÅ¡vados Nr.11K-260(12) 6 punkte nurodyta, kad prieÅ¡ eismo įvykį motociklo „Chituma“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuotojas P. D. privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems asmenims, atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus eismo saugumo grėsmei, tai pastebėjęs, privalėjo vairuojamÄ transporto priemonę stabdyti. Å ių taisyklių P. D. nesilaikė, elgėsi aplaidžiai ir, pamatęs kliÅ«tį, stabdyti ar kitaip iÅ¡vengti susidÅ«rimo net nebandė, apeliantės nuomone, matyt, tokiam vairuotojo elgesiui įtakos turėjo jo girtumas.              Apeliantė nurodo, kad, rengiantis nagrinėti bylÄ teisme, teisėjai D.

Vercinskei buvo pateiktas praÅ¡ymas kviesti autotechninį ekspertÄ , kadangi ikiteisminio tyrimo metu liko neatsakyta į keletÄ reikÅ¡mingų klausimų: ar motociklas, apvažiuodamas, lenkdamas sukančias transporto priemones į deÅ¡inę pusę, nepažeidė Kelių eismo taisyklių, kokį manevrÄ pagal Kelių eismo taisykles atliko motociklas, apvažiuodamas sukančias transporto priemones į deÅ¡inę pusę (lenkimÄ , kliÅ«ties apvažiavimÄ ), ar Å¡ioje įvykio vietoje (sankryžoje) yra galima atlikti lenkimo, apvažiavimo manevrÄ .

Šį praÅ¡ymÄ palaikė ir valstybinį kaltinimÄ palaikęs prokuroras bei nukentėjusiųjų atstovas advokatas V. Gecas. Teisėja D. Vercinskė nusprendė praÅ¡ymÄ tenkinti ir kviesti ekspertÄ Ä¯ kitÄ posėdį. Kitas posėdis neįvyko, nes neatvyko nukentėjusieji ir ekspertas. Teisėjai buvo pateiktas pakartotinis praÅ¡ymas kviesti autotechninį ekspertÄ , tačiau teisėja pradėjo abejoti, ar jį kviesti tikslinga, visos Å¡alys praÅ¡ymÄ dėl eksperto iÅ¡kvietimo į teisiamÄ jį posėdį palaikė.

Vėlesnis posėdis neįvyko, nes dėl ligos neatvyko nukentėjusieji bei ekspertas, kuris atsiuntė praneÅ¡imÄ , kad negali dalyvauti byloje, nes iÅ¡vyksta į komandiruotę. 2013-10-01 teismas į teisiamÄ jį posėdį vietoje kviesto autotechninio eksperto kažkodėl iÅ¡kvietė medicinos specialistÄ J. M. P., kuris pateikė 2012-09-28 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 2169/12(01) dėl P. D. girtumo nustatymo. Teisėja nurodė, kad Å¡alys prašė iÅ¡kviesti šį ekspertÄ , o kviesti ekspertÄ â€“autotechnikÄ niekas neprašė, teisėja paaiÅ¡kino, kad praÅ¡ymas kviesti ekspertÄ â€“autotechnikÄ protokole neužfiksuotas.

PareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ kviesti į teismÄ reikiamÄ ekspertÄ , teisėja praÅ¡ymo netenkino, nors Å¡is praÅ¡ymas anksčiau buvo tenkintas teisėjos nutartimi. Tokiais savo veiksmais teisėja parodė, kad tiesos nustatymas byloje ir Baudžiamojo proceso kodekso normų laikymasis jai visiÅ¡kai neįdomus. Visos Å¡ios aplinkybės atsispindi ir nuosprendyje, kuris priimtas nesigilinant ir nesiaiÅ¡kinant bylos aplinkybių.             Nuteistoji L. P. teigia, kad byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gatvė kiekviena kryptimi turi po vienÄ eismo juostÄ .

Ä®vykio metu eismas (duomenys neskelbtini) gatvėje, į kuriÄ iÅ¡ Å¡alutinio kelio bandė įvažiuoti, buvo intensyvus, automobiliai važiavo abiem kryptimis, dėl to įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę buvo sunku, juo labiau padaryti posÅ«kį į kairę. Du automobiliai, važiavę (duomenys neskelbtini) gatve ir rodydami posÅ«kio signalÄ Ä¯ kairę, suko ir sudarė galimybę jai atlikti posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę – įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jos vairuojamas automobilis iÅ¡važiavo į keliÄ , priartėjo prie vidurio linijos, skiriančios prieÅ¡ingas eismo kryptis, ir sustojo, ji stebėjo judėjimÄ prieÅ¡ingoje eismo juostoje.

Tuo metu ji susidÅ«rė su automobilius, sukančius į kairę lenkiančiu motociklu, kurį vairavo nukentėjusysis P. D..             Apeliaciniame skunde raÅ¡oma, kad BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti bÅ«tina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nurodant konkretų KET punktÄ , įstatyme numatytų padarinių kilimÄ ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

Paprastai eismo įvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, todėl dėl BK 281 straipsnyje numatytų požymių sprendžiama dėl kiekvieno eismo įvykio dalyvio nepriklausomai nuo to, kuris iÅ¡ jų dėl eismo įvykio nukentėjo. Negalima atmesti situacijos, kad eismo įvykį sukėlė abiejų eismo dalyvių padaryti KET pažeidimai ar KET pažeidė tas eismo dalyvis, kuris dėl eismo įvykio nukentėjo (kasacinės nutartys Nr. 2K-195/2007, 2K-127/2010, 2K-185/2012).              Apeliantės tvirtinimu, byloje nustatyta, kad ji iÅ¡važiavo lėtai, atsargiai, jos automobilis sustojo, neįvažiavęs į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , ji stebėjo, ar nėra kliÅ«ties iÅ¡ deÅ¡inės, ar galės saugiai pasukti į kairę.

Tai patvirtina, jog ji stengėsi įsitikinti, ar ji galės saugiai pravažiuoti, t. y. ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių, kaip numatyta KET 53 punkte. Tuo tarpu nukentėjusiojo P. D. veiksmai neatitiko Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Nuteistoji pažymi, kad motociklas yra tokia pati transporto priemonė kaip ir automobilis, o jo vairuotojas toks pat eismo dalyvis kaip ir automobilio vairuotojas. Kelių eismo taisyklės jiems kelia vienodus reikalavimus. Taigi šiuo atveju motociklininkas, jei jis vadovautųsi KET, turėjo važiuoti viena eile su kitomis transporto priemonėmis, judančiomis motociklo judėjimo kryptimi.

Tuo tarpu motociklas judėjo lygiagrečiai su kitomis ta pačia kryptimi važiuojančiomis transporto priemonėmis. Toks manevras byloje nustatytomis eismo sÄ lygomis prieÅ¡taravo KET reikalavimams. KET 180 punktas nustato, kad prieÅ¡ pradėdamas lenkimo manevrÄ , transporto priemonės vairuotojas turi bÅ«ti įsitikinęs, kad jam netrukdo kiti eismo dalyviai ir jis jiems netrukdys, taip pat privalo bÅ«ti įsitikinęs, kad galės sėkmingai užbaigti lenkimo manevrÄ ir grįžti į savo juostÄ . Net jei bÅ«tų galima laikyti, kad P. D. atliko lenkimo manevrÄ , jis dėl intensyvaus judėjimo įsitikinti, kad galės saugiai, nekliudydamas lenkiamoms transporto priemonėms, sugrįžti į savo važiavimo eismo juostÄ , galimybių neturėjo.

Todėl, nuteistosios nuomone, nukentėjusiojo veiksmai neatitiko KET 180 punkto reikalavimų ir gali bÅ«ti laikomi KET pažeidimu. Be to, byloje nustatyta, kad nukentėjusysis pažeidė ir KET punkto nuostatas, nes jis vairavo motociklÄ neblaivus, nustatytas nuo 0,43 promilės iki 0,62 promilės girtumas. Nuteistoji nurodo, kad analogiÅ¡ka situacija yra iÅ¡nagrinėta 2012-07-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-398/2012, teismas pripažino, kad motociklo vairuotojas, pažeisdamas KET, sukėlė autoįvykį ir automobilio vairuotojÄ iÅ¡teisino.             Apeliantė nurodo, kad, nagrinėdamas bylÄ , apylinkės teismas rėmėsi byloje esančiu ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, kad pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo bÅ«tent jos padaryti KET pažeidimai.

Nuteistoji atkreipia dėmesį į tai, kad priežastinis ryšys yra nusikaltimo sudėties požymis ir jo nustatymas yra tik teismo, o ne ekspertų kompetencija. Ekspertai sprendžia tik techninius klausimus, o teisinius – tik teismas. Priežastinio ryšio buvimas techniniu požiūriu dar nereiškia priežastinio ryšio buvimo teisiniu požiūriu. Tam ir yra teismas, kad veika ir jos padariniai būtų vertinami teisiniu požiūriu. Eismo saugumo taisyklių pažeidimo (nusikalstamos veikos) fakto nustatymas taip pat yra teismo, o ne ekspertų kompetencija.

Tik teismo kompetencija vertinti ekspertų iÅ¡vadas ir sutikti su jomis visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies. Eismo įvykio ekspertizės akte pateikiamos iÅ¡vados yra tik prielaida teisinei iÅ¡vadai dėl minėto požymio buvimo (kasacinės nutartys Nr. 2K- 187/2005, 2K-368/2012). Specialisto iÅ¡vadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Tai reiÅ¡kia, kad vertinant specialisto iÅ¡vadÄ ar ekspertizės aktÄ turi bÅ«ti ne tik patikrintas ir įvertintas ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų iÅ¡samumas ir teisingumas, jų iÅ¡tyrimo visapusiÅ¡kumas, bet ir nustatoma, ar pateiktas iÅ¡vadas patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai. Å iuo atveju teisėja nenorėjo ir nebandė aiÅ¡kintis aplinkybių, piktybiÅ¡kai ignoravo praÅ¡ymus iÅ¡kviesti autotechninį ekspertÄ , nors sprendimÄ iÅ¡kviesti autotechninį ekspertÄ buvo priėmusi ir pati.             Nuteistosios L.

P. nuomone, Å¡iuo atveju jos kaltės dėl eismo įvykyje nukentėjusių asmenų sveikatos sutrikdymo nėra. (duomenys neskelbtini) gatvė turi po vienÄ kiekvienos krypties eismo juostÄ , eismas buvo intensyvus, matomumas ribotas. Privažiavusi vidurio linijÄ ir sukdama į kairę, ji stebėjo jai iÅ¡ deÅ¡inės atvažiuojančias transporto priemones ir negalėjo numatyti, kad iÅ¡ už dviejų automobilių kolonos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, pasirodys motociklas, vairuojamas P. D.. Ä®vertinus visas eismo įvykio aplinkybes ir teismo posėdyje iÅ¡tirtus bylos duomenis, apeliantė mano, kad ji veikos, numatytos baudžiamajame įstatyme, nepadarė, praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti, priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį bei panaikinti pripažintÄ teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , perduodant ieÅ¡kinį nagrinėti civilinio proceso tvarka.             Apeliaciniame skunde nukentėjusieji B.

P. K. ir P. D. su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, mano, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, kuris netinkamai nustatė autoįvykio aplinkybes, netinkamai paskyrė bausmę, todėl visa tai sÄ lygojo neteisėto nuosprendžio priėmimÄ .             Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jų praÅ¡ymÄ paskirti teismo medicininę ekspertizę, kadangi nukentėjusioji B. P. K. iki pat teismo dienos dar gydėsi nuo autoįvykio metu patirtų traumų. Dabartiniu metu ji vaikÅ¡to sunkiai, tik su ramentais, todėl buvo bÅ«tina nustatyti nukentėjusiosios autoįvykio metu patirtų traumų apimtį, jos darbingumo netekimo ir tolimesnės sveikatos bÅ«klės dėl patirtų traumų laikotarpį ir pasekmes.

Apeliantų nuomone, teismo priedermė ir pareiga byloje nustatyti visas su autoįvykiu susijusias aplinkybes, neapsiribojant tik kalto asmens nustatymu. Nesvarbu, kad byloje jau buvo nustatytas sunkus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas, sunkus sveikatos sutrikdymas bÅ«na įvairaus pobÅ«džio ir dėl skirtingų liekamųjų pasekmių, todėl visa apimtimi nukentėjusiosios B. P. K. sveikatos sutrikdymo nustatymas buvo svarbus ne tik civilinio ieÅ¡kinio dydžiui, bet ir skiriamai bausmei. Ilgas nukentėjusiosios gydymo laikotarpis suponuoja prielaidas galbÅ«t didesniam civilinio ieÅ¡kinio dydžiui, taip pat tokia aplinkybė lemia kalto asmens atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ laipsnį.

Apeliantai pažymi, kad nuteistoji savo kaltę neigė, iÅ¡ dalies dėl autoįvykio kilimo kaltino nukentėjusįjį P. D., nukentėjusiesiems jokios pagalbos ar materialinės paramos niekada neteikė, todėl akivaizdu, kad nuteistoji 2012-04-07 įvykusio autoįvykio pasekmių ir/ar padarinių nesuprato ir neįvertino, dėl to mano, kad teismo nuteistajai paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per Å¡velni, nemotyvuota, prielaidų ir pagrindo skirti minimaliÄ sankcijoje numatytÄ bausmę nebuvo pagrindo, nes jokių nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas netinkamai taikė BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ , nes įstatymo leidėjas nėra nustatęs jokio skirtinos baudos minimalaus dydžio. Todėl, nesant nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismui teisėto pagrindo skirti mažesnę baudÄ , nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta vidutinė bauda, nebuvo pagrindo.              Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendyje teismas konstatavo, jog nukentėjusysis P. D. pažeidė KET 145.1 punkto reikalavimus, nes esÄ jis lenkė kitÄ transporto priemonę.

Teismas jokiomis leistinomis priemonėmis tokio galbÅ«t P. D. padaryto KET pažeidimo nenustatė, kadangi P. D. jokios transporto priemonės nelenkė, P. D. vairuojamas motoroleris nebuvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , todėl jo važiavimas eismo įvykio metu niekaip negalėjo bÅ«ti įvertintas kitos transporto priemonės lenkimu.             Apeliantų nuomone, teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, kadangi 2012-04-07 autoįvykio aplinkybes tos pačios sudėties teismas nagrinėjo administraciniame procese, o vėliau ir baudžiamajame procese.

PareiÅ¡kus teismui nuÅ¡alinimÄ baudžiamajame procese, teisėja pati nusiÅ¡alino net keletÄ kartų, tačiau, teismo pirmininkui nusiÅ¡alinimo nepatvirtinus, ta pati teisėja baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjo toliau. Kadangi nusiÅ¡alindamas teismas pats nusprendė, jog toliau nagrinėti bylos dėl galimo Å¡aliÅ¡kumo sprendžiant tÄ pačiÄ aplinkybę dviejuose teismo procesuose, t. y. faktinę aplinkybę dėl nukentėjusiojo P. D. girtumo eismo įvykio metu, negali, todėl teismo pirmininko valia bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas.

Teismo Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtina ir kita svarbi aplinkybė – teismas nuosprendyje niekaip nevertino Palangos miesto ligoninės dokumentų, kuriuose buvo konstatuota, kad P. D. 2012-04-07 autoįvykio metu buvo blaivus, tačiau teismas vertino papildomÄ 2012-10-28 eksperto iÅ¡vadÄ , kuriÄ tas pats teismas buvo įvertinęs anksčiau Palangos miesto apylinkės teismo 2012-12-20 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-720-588/2012.              Teismo Å¡aliÅ¡kumÄ taip pat patvirtina ir tai, kad teismas nuosprendyje vertino papildomÄ 2012-10-28 eksperto iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiojo P. D. girtumo, tačiau nuosprendyje jokių teisinių iÅ¡vadų dėl Å¡ios aplinkybės nepateikė ir jokio teisės pažeidimo, susijusio su nukentėjusiojo P. D. girtumo laipsniu autoįvykio metu, nenustatė.

P. D. girtumo bÅ«klės autoįvykio metu paminėjimas liko teisiÅ¡kai neįvertintas.             Taip pat teismas padarė Å¡aliÅ¡kÄ ir niekuo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis P. D. privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems asmenims, atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus eismo saugumo grėsmei, tai pastebėjęs, privalėjo stabdyti vairuojamÄ transporto priemonę, nes tokie P. D. tariami KET pažeidimai teismo proceso metu tiriami ir nustatyti nebuvo.             Nukentėjusieji nurodo, kad teisėja Diana Vercinskė (anksčiau buvusi pavardė JakÅ¡tienė) Palangos miesto apylinkės teismo 2012-12-20 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-720-588/2012 P. D. pripažino kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 7 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei paskyrė jam 1000 Lt dydžio baudÄ , atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

Teismas, 2012-12-20 nutarimu pripažindamas P. D. kaltu dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, įvertino autoįvykio, įvykusio 2012-04-07, aplinkybes, kurios buvo policijos nustatytos Palangos miesto policijos komisariato baudžiamojoje byloje Nr. 60-1-00061-12, todėl teisėja Diana Vercinskė, nagrinėdama baudžiamÄ jÄ bylÄ , neÅ¡aliÅ¡kumo neiÅ¡vengė, ji jau buvo pasisakiusi dėl P. D. girtumo vairuojant transporto priemonę 2012-04-07 autoįvykio metu.             P. D. teisėjai D.

Vercinskei reiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ , ji viso baudžiamojo proceso metu nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nusiÅ¡alino net keletÄ kartų, tačiau teismo pirmininkė Liucija Paulauskaitė teisėjos nusiÅ¡alinimų nepatvirtino, todėl teisėja D. Vercinskė buvo priversta bylÄ nagrinėti toliau.             Nukentėjusysis P. D. reiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ ir Palangos miesto apylinkės teismo laikinai einančiai teismo pirmininko pareigas teisėjai Liucijai Paulauskaitei, kuri net du kartus teisėjos nusiÅ¡alinimo nepatvirtino ir tokiais veiksmais privertė teisėjÄ D.

Vercinskę nagrinėti Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ . Teismo pirmininkė Liucija Paulauskaitė, nagrinėdama teisėjos nusiÅ¡alinimo klausimÄ , taip pat buvo Å¡aliÅ¡ka, nes ji net keletÄ kartų ėmėsi spręsti tÄ patį klausimÄ , kurį jau buvo sprendusi anksčiau.             P. D. reiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ ir teisėjai Eglei ŽakevičiÅ«tei, kadangi manė, jog, susiklosčius ypatingai keistai teisinei situacijai dėl galimo teisėjų Å¡aliÅ¡kumo Å¡ioje baudžiamojoje byloje, Palangos miesto apylinkės teisme nėra paisoma teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo principo baudžiamajame procese, šį procesÄ teisėjai vertina neteisingai, netinkamai vertina nukentėjusiojo asmens teises pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ teismui baudžiamajame procese.

             Nukentėjusieji B. P. K. ir P. D. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ panaikinti, atsižvelgiant į tai, kad visi Palangos miesto apylinkės teismo teisėjai neiÅ¡vengė Å¡aliÅ¡kumo, bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti kitam apylinkės teismui.             Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis P. D., nukentėjusiųjų atstovas prašė apylinkės teismo nuosprendį panaikinti, bylÄ perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui, nuteistoji, jos gynėjas prašė nuteistÄ jÄ iÅ¡teisinti arba bylÄ perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.             Nukentėjusiųjų B.

P. K. ir P. D. apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistosios L. P. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, skundžiamas nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).             Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , turi teisę, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Å ia konstitucine nuostata yra įtvirtintas asmens teisės į tinkamÄ teismo procesÄ principas, kurio laikymasis yra bÅ«tina sÄ lyga teisingai iÅ¡spręsti bylÄ .

Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas šį principÄ , inter alia yra pažymėjęs (inter alia Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2001 m. vasario 12 d., 2003 m. birželio 10 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai), kad Konstitucijos reikalavimas teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumo užtikrinimas – viena iÅ¡ teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo sÄ lygų; asmuo negali bÅ«ti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ ir kriminalinė bausmė niekam negali bÅ«ti paskirta be tinkamos teisminės procedÅ«ros, leidžiančios kaltinamajam žinoti viskÄ , kas jam inkriminuojama ir kuo pagrįsti reiÅ¡kiami kaltinimai, taip pat parengti ir pateikti įrodymus gynybai; tai turi bÅ«ti užtikrinta baudžiamojo proceso normomis, kurios turi atitikti konstitucinius teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, teismo ir teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo, vieÅ¡o ir teisingo bylų nagrinėjimo principus; teisminio nagrinėjimo dalyviams – kaltintojui, teisiamajam, gynėjui, nukentėjusiajam ir jo atstovui, civiliniam ieÅ¡kovui ir civiliniam atsakovui bei jų atstovams – teisminiame posėdyje turi bÅ«ti įstatymų užtikrintos lygios teisės teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pareikÅ¡ti praÅ¡ymus; bylos turi bÅ«ti nagrinėjamos laikantis rungimosi principo; baudžiamasis procesas turi bÅ«ti toks, kad nebÅ«tų pažeistos ir asmens, įtariamo, kaltinamo padarius nusikalstamÄ veikÄ , konstitucinės teisės: turi bÅ«ti užtikrinta jo teisė į gynybÄ , teisė turėti advokatÄ , teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, ir kt.; konstitucinė teisė į teisingÄ teismÄ inter alia reiÅ¡kia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi bÅ«ti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi bÅ«ti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi bÅ«ti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , paskirti teisingÄ bausmę; neteisingos bausmės paskyrimas reikÅ¡tų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingÄ teismÄ , taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, konstitucinis teisinės valstybės principas.

Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumÄ vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesÄ , turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigÅ«nams), inter alia prokurorams; atlikdamas proceso veiksmus teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas ir veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra Å¡aliÅ¡kas ar priklausomas.             Pagal Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai.

Konstitucijoje (inter alia jos 111 straipsnio 1 dalyje) ne tik yra nustatyta keturių grandžių bendrosios kompetencijos teismų sistema (kaip institucijų sistema), bet ir įtvirtinti bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos, kaip bylų teisminio nagrinėjimo procesinių pakopų sistemos, pagrindai. IÅ¡ Konstitucijos kylanti bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema suponuoja tai, kad bet kurį pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismo baigiamÄ jį aktÄ turi bÅ«ti galima nustatytÄ ja tvarka apskųsti bent vienos aukÅ¡tesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismui (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

Teisingumas vykdomas visada paliekant galimybę iÅ¡taisyti galimÄ klaidÄ arba pakeisti nuosprendį paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms (Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismų instancinės sistemos paskirtis yra Å¡alinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad bÅ«tų įvykdytas neteisingumas, ir Å¡itaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

Tad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukÅ¡tesniosios instancijos teismuose iÅ¡taisyti bet kurias fakto (t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesniosios instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje bÅ«tų įvykdytas neteisingumas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas); prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamÄ teismo procesÄ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai).

Minėtas žemesniosios instancijos teismų klaidų iÅ¡taisymas ir su tuo susijęs kelio neteisingumui užkirtimas yra atitinkamos bylos Å¡alių ir visuomenės apskritai pasitikėjimo ne tik atitinkamÄ bylÄ nagrinėjančiu bendrosios kompetencijos teismu, bet ir visa bendrosios kompetencijos teismų sistema conditio sine qua non (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai).             Teisė, kad asmens bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas, numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje.

             Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas yra ir viena iÅ¡ asmens konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo (D. prieÅ¡ LietuvÄ (D. v.

Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000, N. v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario A. T. L. and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; L., O.-L. and J. v. France, no. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007; P. v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009; kasacinės bylos Nr. 2K-287/2003, 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-228/2009, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-195/2010).              Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.

Kartu reikia pažymėti, kad objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas neturėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamas pernelyg plačiai, pripažįstant, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net ir esminiai, visada rodo Å¡io teismo Å¡aliÅ¡kumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-202/2005,           2K-230/2009, 2K-243/2009).             IÅ¡ 2013-04-02 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusiojo P. D. atstovas advokatas V.

Gecas pareiÅ¡kė teisėjai D. JakÅ¡tienei (Vercinskei) nuÅ¡alinimÄ , motyvuodamas tuo, jog Å¡i teisėja nagrinėjo P. D. administracinio teisės pažeidimo bylÄ , pasisakė dėl P. D. girtumo įvykio dienÄ , pripažino P. D. kaltu ir jį nubaudė, todėl, nagrinėdama L. P. baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėja gali neiÅ¡vengti Å¡aliÅ¡kumo (t. 2, b. l. 45, 46).             2013-04-02 nutartimi teisėja D. Vercinskė nuo L. P. baudžiamosios bylos nagrinėjimo nusiÅ¡alino motyvuodama tuo, kad ji iÅ¡nagrinėjo P. D. administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje P. D. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam 1000 Lt dydžio baudÄ , atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

Nagrinėdama administracinės bylos aplinkybes, ji pasisakė dėl aplinkybių nukentėjusiojo P. D. atžvilgiu, todėl proceso dalyviams gali kilti abejonių dėl teisėjos iÅ¡ankstinės nuomonės ir Å¡aliÅ¡kumo, nagrinėjant L. P. baudžiamÄ jÄ bylÄ (t. 2, b. l. 51–52).              Tačiau laikinai einanti Palangos miesto apylinkės teismo pirmininko pareigas teisėja L. Paulauskaitė teisėjos D. Vercinskės nusiÅ¡alinimo nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nepatvirtino (t. 2, b. l. 50).             2013-05-21 Palangos miesto apylinkės teisme buvo gautas analogiÅ¡kas nukentėjusiojo P. D. atstovo advokato V.

Geco pareiÅ¡kimas, kuriame prašė teisėjÄ D. Vercinskę nuo L. P. baudžiamosios bylos nagrinėjimo nusiÅ¡alinti. 2013-05-23 nutartimi teisėja D. Vercinskė nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nusiÅ¡alino (t. 2, b. l. 71), tačiau laikinai einanti Palangos miesto apylinkės teismo pirmininko pareigas teisėja L. Paulauskaitė teisėjos D. Vercinskės nusiÅ¡alinimo nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nepatvirtino (t. 2, b. l. 72).             Pagal 2013-07-02, 2013-07-05 nukentėjusiojo P. D. pareiÅ¡kimus dėl Palangos miesto apylinkės teismo teisėjų D.

Vercinskės, E. ŽakevičiÅ«tės ir L. Paulauskaitės nuÅ¡alinimo nuo L. P. baudžiamosios bylos nagrinėjimo, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Z. Pocius nukentėjusiojo P. D. praÅ¡ymo dėl Palangos miesto apylinkės teismo teisėjų nuÅ¡alinimo netenkino, pažymėjo, kad tas faktas, jog teisėja D. Vercinskė nagrinėjo nukentėjusiojo P. D. administracinio teisės pažeidimo bylÄ ir priėmė jam nepalankų procesinį sprendimÄ , negali bÅ«ti pagrindu teigti, kad teisėja Å¡aliÅ¡ka nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ (t. 2, b. l. 84).

Todėl nukentėjusiųjų apeliacinio skundo motyvas, kad, nagrinėdama L. P. baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėja D. Vercinskė buvo Å¡aliÅ¡ka vien dėl to, jog nagrinėjo P. D. administracinio pažeidimo bylÄ , bÅ«tų nepagrįstas, tačiau teisėjos teisiamojo posėdžio metu atlikti kiti veiksmai teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu leidžia pagrįstai abejoti.              IÅ¡ 2013 m. spalio 1–14 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apylinkės teismo teisėja D.

Vercinskė teisiamojo posėdžio metu nesilaikė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų – nenustatė kaltinamosios asmenybės (BPK 265 straipsnis), nepaskelbė teismo sudėties (BPK 267 straipsnis), neiÅ¡aiÅ¡kino kaltinamajai procesinių teisių, numatytų BPK 272 straipsnio 1 dalyje, nenustatė įrodymų tyrimo tvarkos. Visų posėdžių metu teisėja primygtinai ragino kaltinamÄ jÄ ir nukentėjusiuosius susitaikyti, tvirtino, kad taip situacija bÅ«tų įvertinta objektyviai (t. 2, b. l. 48, 49, 99, 101).             Esant aptartiems duomenims matyti, kad bylÄ nagrinėjusi teisėja veiksmus teisiamojo posėdžio metu atliko nesilaikydama baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, taip buvo pažeista kaltinamosios ir nukentėjusiųjų konstitucinė teisė į tinkamÄ teismo procesÄ .

Byloje teisėja netenkino nukentėjusiųjų ir jų atstovo praÅ¡ymo dėl ekspertizės paskyrimo P. K., teisiamajame posėdyje neapklausė specialisto V. Pačebuto motyvuodama tuo, kad byloje yra pakankamai medžiagos, tačiau teisiamojo posėdžio metu byloje esančių dokumentų teisėja net neiÅ¡tyrė (t. 2, b. l. 98, 101), neiÅ¡tirtais įrodymais rėmėsi priimdama L. P. apkaltinamÄ jį nuosprendį, todėl toks nuosprendis negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu.              Nukentėjusysis P. D. davė parodymus, bÅ«damas neįspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ bei neprisiekęs (BPK 28 straipsnio 3 dalis) (t. 2, b. l. 98–99), todėl teismas tokiais nukentėjusiojo parodymais remtis skundžiamame nuosprendyje taip pat negalėjo.

             Tokie teisėjos veiksmai sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad teisėja iÅ¡nagrinėjo bylÄ turėdama iÅ¡ankstinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, tikrÄ sias bylos aplinkybes nustatė neteisingai, be to siekė, kad Å¡alys susitaikytų ir procesas bÅ«tų užbaigtas nesiaiÅ¡kinant visų aplinkybių, nors nuteistoji savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino  (t. 2, b. l. 99). PanaÅ¡u į tai, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje, esant ginčams dėl kaltės klausimo, teismas taikė procedÅ«rÄ , kuri priimtina nagrinėjant bylÄ privataus kaltinimo tvarka iki perduodant bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 413 straipsnio 1–5 dalys).

Tokios bylos nagrinėjimo apylinkės teisme aplinkybės duoda pagrindÄ manyti, kad iÅ¡ esmės teismas darė įtakÄ nuteistajai, kad pripažintų savo kaltę.             Įvertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad, nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme, buvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie laikytini esminiais, nes buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamosios ir nukentėjusiųjų teisės, tie pažeidimai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Esant pagrindo manyti, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, Palangos miesto apylinkės teismo 2013-10-14 nuosprendis naikintinas, byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 369 straipsnio 3 dalimi, kolegija                                               n u t a r i a : Palangos miesto apylinkės teismo 2013-10-14 nuosprendį panaikinti ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui.             Kolegijos pirmininkas                                                                  Stasys Valužis      Teisėjai                                                                                  Savinijus Katauskas                                                                                  Violeta Miliuvienė                                       Â