085125b3-e788-4224-8db1-e9964ba8c3f6 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                 Baudž. bylos Nr. 1A-823-116/2013Teisminio proceso Nr. 1-47-3-00018-2012-9 (S)                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.8.2.1.; 1.1.8.1.1.; 2.1.2.4.; 2.1.2.7.; 2.1.15.1.2.                                       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 27 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,kolegijos teisėjų Gražvydo Poškaus, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant nukentėjusiajam V.

P.,nuteistajai R. L.,gynėjui advokatui Virginijui Gžimailai,             teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios R. L. ir nukentėjusiojo V. P. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 straipsnio 1 dalį 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda.              Priteista iÅ¡ R.

L. 4000 Lt V. P. neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinius skundus, n u s t a t ė :              R. L. nuteista už tai, kad 2012 m. birželio 13 d., nuo 14.00 val. iki 14.45 val. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo, esančio (duomenys neskelbtini), 2-o aukÅ¡to teismo posėdžių salėje civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vieÅ¡ame teismo posėdyje, girdint teismo posėdžiui pirmininkavusiai teisėjai A.

A., sekretoriavusiai teismo posėdžių sekretorei R. U. ir žiÅ«rovui A. F. L., teisėjos ne kartÄ perspėta, kad trukdo proceso dalyviui nukentėjusiajam V. P. duoti teismui paaiÅ¡kinimus ir vieÅ¡oje vietoje įžeidinėja, tai daryti nesiliovė ir sistemingai nutraukinėdama V. P. kalbÄ tyčia vieÅ¡ai žodžiu užgauliai jį pažemino:

1) kreipdamasi į jį ir vadindama jį Å¡iais žodžiais: „Kiaulė“ - 2 kartus, „Kiaule“ -1 kartÄ , „Gyvuliai“ - 2 kartus, „Gyvuly“ - 8 kartus, „Gyvulys“ - 1 kartÄ , „Sugyvulėjęs“ - 1 kartÄ , „Žvėrys“ - 1 kartÄ , „Žvėris“ - 6 kartus, „Žvėry“ - 4 kartus, įskaitant ir su žodžiu „Nelaimingas“, „Žvėrim“ - 1 kartÄ , „Durnas“ - 1 kartÄ , „Durnis“ - 1 kartÄ , „Begėdi“ - 5 kartus, „Begėdis“ - 6 kartus, „Ubagas“ - 1 kartÄ , „Vargsi“ - 1 kartÄ , „VargÅ¡e“ - 1 kartÄ ;

2) pavadindama jo vardijamus veiksmus žodžiais: „Šūds - ne terminas“, „Šūds tas tavo advokatas“, „Šūds bus nuėjęs“, „Apsišiksit“, „Pašikimo“, „Šikama“ ir „Kaip šikus“;

3) nusikeikdama žodžiais „Jibytmajmat“ ir „Joptvajliok“.             Apeliaciniu skundu nuteistoji R. L. praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti kitam teismui.              Skunde apeliantė nurodo, kad su teismo nuosprendžiu ji nesutinka, nes jį priėmęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, priimdamas nuosprendį rėmėsi TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. posėdžio protokolu ir stenograma, kurie yra niekiniai.

             Skunde nurodoma, kad nukentėjusysis V. P. nuo 1992 metų iki 2001 metų dirbo (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku, o nuo 2001 metų iki 2004 metų dirbo tame pačiame teisme teisėju. Nuo 2004 m. iki šiol dirba (duomenys neskelbtini) advokatu. Todėl, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkė V. E., dirbusi nuo 1995 metų birželio mėnesio teisėja (6 metus) dar pirmininkaujant V. P., elgėsi šališkai, nepatvirtindama teisėjos S. P. nutarties dėl nusišalinimo.

             Apeliantė pažymi, kad viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad Å¡alių ginÄÄ nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Tai yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga. Todėl turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo.

Konstitucinis Teismas taip pat yra pastebėjęs, kad nepriklausomumas yra pareiga: „Teisėjo ir teismų nepriklausomumas yra ne privilegija, bet viena svarbiausių teisėjo ir teismų pareigų, kylanti iÅ¡ Konstitucijoje garantuotos kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, teisės turėti neÅ¡aliÅ¡kÄ ginčo arbitrÄ , kuris pagal KonstitucijÄ ir įstatymus iÅ¡ esmės iÅ¡spręstų kilusį teisinį ginÄÄ â€œ (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai).

Pastebi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡iuo klausimu laikosi gana tvirtos ir nuoseklios doktrinos, kuri užtikrina aukÅ¡tÄ teismo neÅ¡aliÅ¡kumo standartÄ . PrieÅ¡ingu atveju, esant Å¡aliÅ¡kumui, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 366 straipsnio 8 dalis). Todėl, siekiant iÅ¡vengti Å¡ių padarinių, R. L. įsitikinimu, teisėja S. P. turėjo pati nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo. Teigia, kad nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir, visų pirma, Å¡alims.Be to, apeliantė pažymi, kad teisėja S. P. atsisakė patenkinti jos praÅ¡ymÄ dėl gynėjo advokato A.

K. nuÅ¡alinimo ir taip buvo pažeista jos teisė turėti baudžiamosios bylos nagrinėjime neÅ¡aliÅ¡kÄ gynėjÄ , kuris su ja nederino gynybos ir reiÅ¡kė savo nuomonę, pvz. dėl duomenų iÅ¡reikalavimo apie turimÄ turtÄ ir gaunamas pajamas teismas jos nuomonės net neklausė.Nuteistosios R. L. manymu, teismas Å¡aliÅ¡kai vertino įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nes pirmenybę suteikė 2012 m. birželio 13 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo „niekiniam“ teismo posėdžiui ir nukentėjusiojo V.

P. parodymams.Pasak apeliantės, teisėja S. P., turėdama didelę teisininko praktikÄ , negalėjo nesuvokti, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo posėdis yra „niekinis“, nes, pirma, nebuvo praneÅ¡ta, kad daromas garso įraÅ¡as (CPK 170 straipsnis), nors protokole yra toks įraÅ¡as. Tačiau garso įraÅ¡o stenogramoje praneÅ¡imas apie daromÄ garso įraÅ¡Ä nėra užfiksuotas. Net teisėja A. A. posėdžio metu (05.11 posėdžio minutė) jai (R. L.) pasakė „Susilaikykim.

Mes protokolÄ raÅ¡om“, tačiau apie garso įraÅ¡o darymÄ net neužsiminė. Be to, iÅ¡ posėdžio protokolo matyti, kad posėdis nebuvo stenografuojamas. Nukentėjusysis V. P. garso įraÅ¡o stenogramos pabaigoje pastaboje užrašė: „...V. P. pasisakymo ir teisėjos žodžių nebuvo užraÅ¡yta,..“. Å i aplinkybė, nuteistosios teigimu, nagrinėjant privataus kaltinimo bylÄ , nesiaiÅ¡kinta. Taigi, kyla abejonių dėl garso įraÅ¡o autentiÅ¡kumo.             Antra, R.

L. teigimu, nagrinėjant bylÄ nebuvo laikomasi CPK 237 straipsnio reikalavimų. Pažymi, jog minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visi dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat visi teismo posėdžio salėje esantys asmenys privalo neprieÅ¡taraudami paklusti posėdžio pirmininko patvarkymams dėl nustatytos teismo posėdžio tvarkos. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už posėdžio pirmininko patvarkymų nevykdymÄ gali bÅ«ti taikomos teismo nuobaudos, numatytos Å¡io Kodekso 162 straipsnyje. Nurodo, kad jos sutuoktinis A.

F. L., kuris buvo posėdžio salėje, net 30 kartų dalyvavo pokalbyje. Tai akivaizdu iÅ¡ stenogramos - 18.22, 25.27, 25.30, 25.32, 25.45, 25.47, 26.03, 27.37, 27.43, 27.49, 32.13, 32.54, 33.04, 33.27, 34.36, 35.52, 36.07, 36.53, 38.12, 38.18, 38.22, 40.00, 40.41, 41.00, 43.28, 43.37, 43.39, 44.35, 44.38, 44.44, ir iÅ¡ teisėjos A. A. negavo nei pastabos, nei įspėjimo.              Teigia, jog teisėja S. P. nuosprendyje rėmėsi garso įraÅ¡e girdėtomis teisėjos A. A. jai įraÅ¡ytomis pastabomis: iÅ¡ stenogramos - 4.35 min., 5.20 min., 5.23 min., 5.33 min., 6.27 min., 6.28 min., 6.30 min., 6.43 min., 6.44 min., 6.55 min., 7.05 min., 7.07 min., 7.07 min., 7.20 min., 7.20 min., 7.28 min., 7.30 min., 8.18 min., 8.19 min., 8.32 min., 8.41 min., 9.03 min., 9.08 min., 9.14 min., 12.37 min., 12.44 min., 12.47 min., 13.14 min. 13.27 min., 13.39 min., 14.02 min., 14.05 min., 14.10 min., 25.33 min., 26.47 min., 27.00 min., 33.34 min., 38.29 min., 38.31 min., tačiau jos neiÅ¡prašė iÅ¡ salės, nenubaudė pinigine bauda ar administraciniu areÅ¡tu už nustatytos teismo posėdžio tvarkos pažeidimÄ .

Be to, nors nukentėjusysis V. P. beveik 35 minutes kalbėjo „ne į temÄ â€œ, tačiau jam nebuvo pareikÅ¡ta pastaba dėl posėdžio tvarkos pažeidimo (CPK 159 straipsnis). Pati teisėja A. A. posėdyje net 74 kartus tuščiažodžiavo ir pažeidinėjo Civilinio proceso kodekso reikalavimus nagrinėjant civilinę bylÄ : iÅ¡ stenogramos - min., 05.18 min., 05.23 min.,05.31 min., 05.33 min., 06.23 min., 06.25 min., 06.27 min., 06.28 min., 06.30 min., 06.31 min., 06.43 min., 06.44 min., 06.55 min., 07.05 min., 07.07min., 07.07 min., 07.17 min., 07.18 min., 07.20 min., 07.28 min., 07.30 min.,07.33 min., 07.37 min., 07.38 min., 08.18 min., 08.19 min., 08.32 min., 08.41 min., 09.03 min., 09.08 min., 09.14 min., 12.37 min., 12.42 min., 12.44 min., 12.47 min., 13.04 min., 13.14 min., 13.27 min., 13.30 min., 13.31 min., 13.39 min., 13.54 min., 14.02 min., 14.05 min., 14.10 min., 15.13 min., 15.19 min., 15.24 min., 15.26 min., 18.45 min., 21.56 min., 25.33 min., 26.47 min., 27.00 min., 27.02 min., min., 32.20 min., 33.02 min., 33.05 min., 33.19 min., 33.23 min., 33.29 min., 33.34 min., 33.43 min., 34..19 min., 38.03 min., 38.29 min., 38.31 min., 41.10 min., 43.34 min., 43.36 min., 43.37 min. 45.37 min.             Trečia, nuteistoji pažymi, kad teismas raÅ¡ytinių įrodymų netyrė kaip numatyta CPK 200 straipsnyje, ketvirta – teismo posėdyje nebuvo baigiamųjų kalbų, kaip tai numato CPK 253 straipsnis.

             Skunde taip pat pažymima, kad posėdis – tai susirinkimas kam nors svarstyti, nutarti arba šnekamoje kalboje – sėdėjimas (Žodynas.Lt). Apeliantės teigimu, iš posėdžio stenogramos matyti, kad buvo tik rudimentai kažkokio dalyko svarstymo, o daugiau nei 90 procentų laiko vyko pasisėdėjimas, plepėjimas, privatus pokalbis tarp V. P., jos (R. L.), jos sutuoktinio A. F. L. ir A. A.. Tai buvo ne posėdis o „bobturgis“: 09.14 (pagal stenograma minutės ir sekundės ) teisėja sako:

„tai praÅ¡om tada susilaikyti. Klausom“. Ir teisėja klausė pasiplepėjimų tarp jos ir V. P. apie kapus, apie sveikatÄ , apie žemės pardavimÄ , apie žvyrÄ , kaip žolę V. P. gražiai nupjovė, apie namÄ , Å«kinį pastatÄ , apie keliÄ , apie 6000 sumokėtus litus ir taip 3 minutes 23 sekundes, o po to ji gavo iÅ¡ teisėjos pastabÄ : 12.37 (iÅ¡ stenogramos) teisėja: „L., jeigu jÅ«s taip diskutuosit, mes čia klausysimės jÅ«sų ginčo“. Taigi, atrodo, kad ji viena pati su savimi bÅ«tų kalbėjusis.

IÅ¡ stenogramos (27.36 min. iki 32.20 min.) taip pat akivaizdu, kad teisėja A. A. 5 minutes klauso kaip V. P. ir ji (R. L.) aiÅ¡kinasi apie 8 ha žemę, stulpus, kas slyvas iÅ¡rovė, kaip nuotekos buvo nuvestos, apie vaikų vagystes, apie 5 vyrų užpuolimÄ ir t.t. Ir per 5 minutes teisėja A. A. nė karto nesureagavo dėl posėdžio tvarkos (jei tai buvo posėdis). Be to, per tas penkias minutes, ji (R. L.) ne kartÄ pasakė žodžius: „Žvėry, Žvėris“ (28.29 min.), „Žvėris“ (18.34 min.), „Žvėris“ (28.50 min.), „Žvėry“, „Žvėry“, „Gyvuly“ (31.05 min.) ir „Gyvuly“ (32.13 min.).

Apeliantė atkreipia dėmesį, kad nei V. P., nei jos santykių aiÅ¡kinimas nebuvo nutraukti ir jie neįspėti. Taigi, nuteistosios teigimu, kyla klausimų, ar teisėja S. P. skaitė stenogramÄ , ar klausėsi „bobturgio“ garso įraÅ¡o. O „turgus“ tęsėsi toliau: iÅ¡ stenogramos – nuo 14.11 min. iki 15.13 min., nuo 15.26 min. iki 18.45 min., nuo 18.45 min. iki 21.53 min., nuo 21.56 min. iki 25.33 min., nuo 25.34 min. iki 26.47 min., nuo 27.36 min. iki 32.19 min., nuo 33.46 min. iki 34.18 min., nuo 34.20 min. iki 38.00 min., nuo 38.06 min. iki 38.23 min., nuo 38.32 min. iki 41.07 min., nuo 41.13 min. iki 43.29 min., nuo 43.38 min. iki 45.37 min.

Mano, jog teisėja S. P. negalėjo nepastebėti, kad tame „bobturgyje“ aktyvus buvo jos (R. L.) sutuoktinis A. F. L., kuris net 30 kartų dalyvavo pokalbyje. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, nuteistosios įsitikinimu, akivaizdu, kad tai nebuvo įstatymo reikalavimus atitinkantis teismo posėdis.              Apeliantė taip pat nurodo, kad pagal nukentėjusiojo V. P. pateiktÄ stenogramÄ 08.04 minutę ji pasakė: „Eik tiktais, Kiaule tu. Tačiau nukentėjusysis V. P. neįsižeidė, jis atsakė :

„ AÅ¡, aiÅ¡ku, nepriimu kaip įžeidimų Å¡ių žodžių, nors“. Ir taip per 45 posėdžio minutes nei karto V. P., turėdamas didelę kaip teisininko praktikÄ , neprašė teisėjos A. A. nubausti tvarkos pažeidėjus pagal CPK 162 straipsnį. Mano, kad taip buvo pasielgta todėl, kad prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų buvę galimybės iÅ¡kelti privataus kaltinimo bylÄ .              R. L. teigimu, iÅ¡ garso įraÅ¡o akivaizdu, kad V. P. posėdžio metu pastoviai tyčia jÄ provokavo: 26.55 min.

P.: „Na jeigu“, 26.58 min. „Ir jeigu“, 27.10 min. „Ir jeigu“, 27.13 min. „Ir tada reiÅ¡kia“, 27.53 min. „Kas alyvas iÅ¡rovė“, 29.17 min. „Yra 35“, 29.19 min. „Ar net 45?“, 29.22 min. „Yra 30 arų“ ir taip 45 minutes. Mano, kad V. P. taip jÄ provokavo, kad ji pasakytų jam naudingus ateityje privataus kaltinimo byloje žodžius.             Apeliantė skunde teigia, kad ji nukentėjusiojo V. P. įžeisti nenorėjo, norėjo jį tik sugėdinti, kad sodino medžius ir nutiesė kanalizacijÄ per jos (R.

L.) nuosavÄ Å¾emę, be to, daugiau nei metus nevykdė 2011 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo sprendimo ir 2012 m. sausio 3 d. nutarties dėl medžių ir inžinerinės kanalizacijos bei nuotekų valymo sistemos su visu statiniu iÅ¡kėlimo, žemės suarimo ir jos apsėjimo žole. Teigia rusiÅ¡kų žodžių nevartojusi, nurodo, kad tai buvo kažkokių kaimietiÅ¡kų žodžių kratinys. Be to, teismas neanalizavo, kokie tie rusiÅ¡ki žodžiai, koks jų vertimas į lietuvių kalbÄ .             Pasak nuteistosios, nors ir kaip nukentėjusysis V.

P. mėgino iÅ¡gauti iÅ¡ liudytojų R. U. ir A. A. parodymus, kad ji (R. L.) posėdyje jį (V. P.) įžeidė, jis to neiÅ¡girdo. Mano, kad tokioje byloje kviesti iÅ¡ kito teismo sekretorę ir teisėjÄ paliudyti dėl įžeidimo ir jų klausti kaip atrodė V. P. po įžeidimo, buvo absurdas.             Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad įžeidimas padaromas tiesiogine tyčia, asmuo turi suprasti, kad įžeidžia kitÄ Å¾mogų ir nori taip veikti. Apeliantės teigimu, Å¡iuo atveju ji to nenorėjo padaryti, tik naudojo žodžius, kurie vartojami kaime.

IÅ¡ garso įraÅ¡o girdėti, kad ji buvo susijaudinusi dėl nuolatinio nukentėjusiojo V. P. provokuojančių teiginių. Be to, ir nukentėjusysis V. P. per 45 posėdžio minutes nei karto nepareiÅ¡kė, jog ji pastarÄ jį įžeidinėja.              R. L. nurodo nesutinkanti ir su jai paskirta bausme. Teigia, kad jai, kaip 72 metų amžiaus asmeniui 390 Lt bauda yra per didelė, be to, ji kalta neprisipažįsta. PrieÅ¡ingai, skriauda buvo padaryta jai: P. įsibrovė į jos teritorijÄ , sodino medžius, statė tualetÄ , kanalizacijÄ .

Å ie faktai buvo nustatyti teisme. Atkreipia dėmesį, kad ji nėra baigusi universiteto, todėl kalbėjo kaip kaimo žmogus, nenorėdama nieko įžeisti. Pažymi, kad nukentėjusysis V. P., jau nekalbant apie teisėjÄ A. A., posėdžio metu nesiėmė priemonių, kad konfliktinė situacija bÅ«tų nutraukta.              Nuteistoji taip pat teigia nesutinkanti su iÅ¡ jos priteista neturtine žala. Nurodo, kad nukentėjusysis V. P. nepateikė teismui įrodymų, jog dėl įžeidimo sutriko jo sveikata, jis pasijuto blogai, negalėjo 45 minutes iÅ¡stovėti, ar prašė vandens, ar padaryti pertraukÄ dėl blogos savijautos, ar prašė teisėjos jÄ (R.

L.) nubausti. V. P. nepateikė teismui pažymos iÅ¡ gydytojų, vaistų pirkimo kvitų ir pan., o po teismo posėdžio savo automobiliu grįžo į namus. Kad V. P. bÅ«tų įsižeidęs, nepatvirtina ir stenogramoje užfiksuoti duomenys. Klausantis (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo posėdžio garso įraÅ¡o, matyti, kad nukentėjusysis V. P. kalba aiÅ¡kiai, nesijaudindamas, raiÅ¡kia kalba, dažnai nebaigdamas minties ir provokuodamas jÄ (R. L.) vis kitomis temomis ir niekuo nesiskųsdamas.Apeliantės vertinimu, nukentėjusysis V.

P. paprašė priteisti iÅ¡ jos 50 000 litų kerÅ¡ydamas jai ir darydamas spaudimÄ dėl žemės. Tam, kad teisėja S. P. galėtų iÅ¡ jos priteisti kuo didesnę neturtinę žalÄ , nukentėjusysis paprašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ visų organizacijų duomenis apie jos turtÄ ir gaunamas pajamas. Nurodo, kad jos gynėjas A. K., neiÅ¡klausęs jos nuomonės, sutiko, kad bÅ«tų iÅ¡reikalautos pažymos apie turtÄ ir pajamas, teisėja jos nuomonės Å¡iuo klausimu taip pat neklausė. Pažymi, kad duomenų apie nukentėjusiojo V.

P. turtÄ ir Å¡eimos pajamas teismas net nebandė reikalauti, nors (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme 2012 m. birželio 13 d. tarp jos ir V. P. vyko ginčas dėl V. P. turimos žemės ploto ir jo turto. Nuteistosios R. L. manymu, esant tokioms aplinkybėms, nėra garantijų, kad V. P. nepaskleis duomenų apie jos turtÄ ir pajamas, o tai jiems, senukams, kelia pavojų bÅ«ti apiplėštiems. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi byloje Nr. 1A-226-382/201 už įžeidimÄ , padarytÄ teismo posėdžio metu, priteisė 500 Lt neturtinę žalÄ , o E. K. už prokuroro įžeidimÄ (jį pavadino nusikaltėliu) buvo nuteista 1300 Lt bauda.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. P. praÅ¡o pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nuosprendį ir paskirti R. L. bausmę – 250 MGL dydžio, t. y. 32 500 Lt, baudÄ arba 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmę uždraudžiant bendrauti su juo per visÄ bausmės atlikimo laikÄ ir įpareigojant jÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bei priteisti jam iÅ¡ nuteistosios 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Skunde apeliantas nurodo, kad jis su teismo nuosprendžiu dalyje dėl nuteistosios veikos kvalifikavimo pagal BK 155 straipsnio 1 dalį sutinka, nes teismas, remdamasis R.

L. daliniu prisipažinimu, jo (V. P.) ir liudytojų A. A. bei R. U. parodymais, teismo posėdžio garso įrašu ir jo stenograma, teisėtai ir pagrįstai pripažino, jog jis buvo viešai žodžiu užgauliai pažemintas. Tačiau likusioje dalyje – dėl bausmės ir civilinio ieškinio – teismo nuosprendis, nukentėjusiojo teigimu, nėra visiškai pagrįstas, todėl turi būti pakeistas ir nuteistajai paskirta kita bausmė – 250 MGL dydžio, t. y. 32500 Lt, bauda arba 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant R.

L. bendrauti su juo per visÄ bausmės atlikimo laikÄ ir įpareigojant jÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Taip pat praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ nuteistosios 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.             V. P. teigimu, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio galima suprasti, kad skirdamas bausmę ir iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinį, teismas iÅ¡ esmės atsižvelgė vien tik į garbingÄ nuteistosios amžių ir į tai, kad ji turi vos 62 000 Lt vertės nekilnojamojo turto, gauna 865 Lt pensijÄ ir Nacionalinė mokėjimų agentÅ«ra jai per 8 metus iÅ¡mokėjo 62 000 Lt iÅ¡mokų.             Apelianto manymu, teismas neteisingai įvertino R.

L. turtinę padėtį, nes neiÅ¡sireikalavo duomenų apie jos antrÄ jÄ sodybÄ (duomenys neskelbtini), teisingai neįvertino save pasiturinčia Å«kininke laikančios nuteistosios nekilnojamojo turto (pavyzdžiui, 1 ha žemės Å«kio paskirties žemės kainuoja apie 8000-10000 Lt). Be to, pasak nukentėjusiojo V. P., teismas visiÅ¡kai nekreipė dėmesio, kad nuteistoji ir teisiamojo posėdžio metu jį vieÅ¡ai užgauliai žemino ir, kad jis teisme paaiÅ¡kino, jog dėl nusikaltimo jam trumpam buvo sutrikusi sveikata, aptemo akys ir pradėjo suktis galva, suskaudo krÅ«tinė Å¡irdies plote, jis baiminosi, kaip parvažiuos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į namus.

             Atsikirtime į nukentėjusiojo V. P. apeliacinį skundÄ nuteistoji R. L. nurodo, kad ji nusikalstamos veikos padaryti nenorėjo, tikslo Å¡meižti V. P. taip pat neturėjo. Teigia, kad V. P. jÄ terorizuoja jau 20 metų, nes nori priversti jÄ parduoti jam žemės sklypÄ . Teigia, jog Å¡ias aplinkybes patvirtina prie atsikirtimo pridedami dokumentai.              Pasak nuteistosios, V. P. praÅ¡ymas pakeisti jai paskirtÄ nuobaudÄ Ä¯ jo nurodytÄ yra protu nesuvokiamas.

Pabrėžia, kad ji nieko nesužalojo, nepavogė, žmogaus neužmušė, be to, ji yra beveik 74 metų amžiaus. Teigia, kad teismų praktikoje negalima rasti nei vieno atvejo, kada už tokį Å¡meižtÄ bÅ«tų paskiriamas laisvės atėmimas niekad neteistam asmeniui. Be to, praÅ¡ymas dėl moralinės žalos taip pat prasilenkia su logika ir teismų praktika. Tokios sumos nepriteisiamos net sveikatos sutrikdymo bylose. Nuteistosios įsitikinimu, akivaizdu, kad tai tėra noras jÄ terorizuoti, t. y. pagÄ sdinti ir persekioti, kad galų gale ji nusileistų ir perleistų V.

P. savo turtÄ . R. L. teigimu, tiek iÅ¡ bylos medžiagos, tiek iÅ¡ V. P. apeliacinio skundo matyti, kad vienas iÅ¡ svarbiausių jo tikslų – skaičiuoti jos turtÄ ir pajamas. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiojo teiginių apie pablogėjusiÄ sveikatÄ nepatvirtina jokie įrodymai, be to, iÅ¡ teismo posėdžio įraÅ¡o girdėti, kad V. P. aktyviai dalyvauja diskusijoje, jokių jo savijautos pablogėjimo požymių nėra, be to, jis profesionaliai jÄ provokuoja, kad jį įžeistų.              Apygardos teismo posėdyje nukentėjusysis V.

P. prašė jo skundÄ patenkinti, o R. L. skundÄ atmesti. Nuteistoji R. L. ir jos gynėjas prašė jos apeliacinį skundÄ patenkinti, o nukentėjusiojo V. P. skundÄ atmesti.              Nuteistosios R. L. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nukentėjusiojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas.              Dėl R. L. kaltės padarius BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Pažymima, kad BK 155 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimÄ .

Minėtame straipsnyje, nustatančiame įžeidimo požymius, numatyti Å¡ie žmogaus užgaulaus pažeminimo bÅ«dai: veiksmu, žodžiu ir raÅ¡tu. Įžeidimas žodžiu ar raÅ¡tu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2 K-269/2005, Nr. 2K-210/2008). Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, bÅ«dÄ . Įžeidimas veiksmu – tai žeminantis poelgis, visuomet padaromas užgaulia forma, pvz. antausis, spjÅ«vis, nepadorÅ«s gestai.             Nors R.

L. neigia padariusi nusikalstamÄ veikÄ , jos kaltė padarius BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyta nukentėjusiojo V. P., liudytojų R. U., A. A., iÅ¡ dalies – ir pačios nuteistosios parodymais, teismo posėdžio garso įraÅ¡e užfiksuotais duomenimis.              Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo V. P. parodymų, jis pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2012 m. birželio 13 d. nuo 14 val. iki 14.35 val. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylÄ , kur jis atstovavo savo sutuoktinę ir save, kaip trečiÄ jį asmenį, R.

L. jį įžeidė iÅ¡vadindama įvairiais jo skunde nurodytais žodžiais. Nukentėjusiojo teigimu, R. L. žodžiai buvo skirti konkrečiai jam, nes buvo sakoma „tu esi Å¡ioks, anoks“, „tu P., tu kiaule, tu gyvuly, tu sugyvulėjęs, nelaimingas žvėry, durnis, durnius, begėdi, ubage, vargÅ¡e, ubagas, vargÅ¡as“. Mano, kad R. L. taip sÄ moningai norėjo sugniuždyti jį procese, parodyti tas jo savybes, kurių jis tikrai neturi. Jis suprato, kad R. L. žodžiai buvo taikomi konkrečiai jam, pastaroji jam pasakė „kam kasei jebitvaimat kÄ â€œ ir t. t. (2 t. 8-9 b. l.).

Netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo – juos patvirtina ir kiti byloje surinkti, teismo iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai. Atkreipiamas dėmesys, kad pati nuteistoji R. L. teismo posėdyje patvirtino, kad ji teisme galėjo pasakyti „kiaule“, „žvėry, nelaimingas žvėry“, „begėdi“. Ä® nukentėjusiojo klausimÄ R. L. atsakė: „tu mane įžeidei ir aÅ¡ tave įžeidžiau“ (2 t. 7-8 b. l.).              Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojos, teismo posėdžių sekretorės R.

U. parodymai, kad teismo posėdžio metu proceso dalyviai elgėsi nekultÅ«ringai, teisėja A. A. įspėjo R. L., kad, jeigu pastaroji netinkamai elgsis, bus paÅ¡alinta iÅ¡ teismo salės. R. L. posėdžio metu pertraukinėjo nukentėjusįjį, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, todėl teisėjos buvo dar kartÄ Ä¯spėta. Tai patvirtina posėdžio garso įraÅ¡as (2 t. 10-11 b. l.).              Kaip liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėja A.

A. patvirtino, kad posėdžio sekretorė į protokolÄ Ä¯rašė „ieÅ¡kovė vartojo necenzÅ«rinius žodžius“, nurodė prisimenanti žodžius „žvėrie“ ar „gyvuly“. Ji įspėjo R. L., kad pastaroji netrukdytų posėdžiui. Taip pat nurodė, kad proceso metu pasakyti žodžiai „kiaulė, kiaule, gyvuliai, gyvuly, gyvulys, sugyvulėjęs, žvėrys, žvėris, žvėry, nelaimingas žvėry, durnas, begėdi, ubagas, vargÅ¡e“, įsiterpiant „šūds ne termins, Å¡Å«ds tas tavo advokats, Å¡Å«ds buvo nuėjęs, apsiÅ¡iksi, pasiÅ¡ikimo, Å¡ikama, kaip Å¡ikus“, „jebitvaimat“, „jobtvailiok“ nebuvo kultÅ«ringi, dėl to R.

L. buvo įspėjama tramdytis, o ar minėti žodžiai užgaulingi, tai gali pasakyti pats asmuo. Nurodė, kad yra teismo posėdžio garso įraÅ¡as (2 t. 12-13 b. l.).              IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad siekiant objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, į teismo posėdį ne tik pagrįstai kaip liudytojos buvo kviestos ir apklaustos R. U. bei A. A., bet ir iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pareikalauta 2012 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o kopija iÅ¡ civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 87 b. l.). (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui pateikus minėtÄ Ä¯raÅ¡Ä (1 t. 124, 125 b. l.), jis buvo perklausytas Mažeikių rajono apylinkės teisme 2012 m. lapkričio 27 d. vykusio teismo posėdžio metu (2 t. 11 b. l.).

Minėtame įraÅ¡e girdėti, kad, kalbant V. P., R. L. įsiterpia į jo kalbÄ pasakydama žodžius: „kiaulė“ - 2 kartus, „kiaule“- 1 kartÄ , „gyvuliai“ - 2 kartus, „gyvuly“ - 8 kartus, „gyvulys“ - 1 kartÄ , „sugyvulėjęs“ - 1 kartÄ , „žvėrys“ - 1 kartÄ , „žvėris“ - 6 kartus, „žvėry“ - 4 kartus, taip pat žodžius „nelaimingas“, „žvėrim“ - 1 kartÄ , „durnas“ - 1 kartÄ , „durnis“ - 1 kartÄ , „begėdi“ - 5 kartus, „begėdis“ - 6 kartus, „ubagas“ - 1 kartÄ , „vargÅ¡i“ - 1 kartÄ , „vargÅ¡e“ - 1 kartÄ , V.

P. teiginius įvertindama žodžiais „šūds - ne terminas“, „šūds tas tavo advokatas“, „šūds bus nuėjęs“, „apsiÅ¡iksit“, „paÅ¡ikimo“, „šikama“ ir „kaip Å¡ikus“, taip pat pasakydama žodžius „jibytmaimat“ ir „joptvajliok“.             Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, privataus kaltintojo pateikta stenograma (1 t. 5-27 b. l.) atitinka garso įraÅ¡Ä .

Garso įraše taip pat girdėti, kad teisėja įrašo 4.35 min., 5.20 min., 5.23 min., 5.33 min., 6.27 min., 6.28 min., 6.30 min., 6.43 min., 6.44 min., 6.55 min., 7.05 min., 7.07 min., 7.07 min., 7.20 min., 7.28 min., 7.30 min., 8.18 min., 8.19 min., 8.32 min., 8.41 min., 9.03 min., 9.08 min., 9.14 min., 12,37 min., 12.44 min., 12.47 min., 13.14 min., 13.27 min., 13.39 min., 14.02 min., 14.05 min., 14.10 min., 25.33 min., 26, 47 min., 27.00 min., 27. 36 min., 33.34 min., 38.29 min., 38.31 min. duoda pastabas R. L., kad netrukdytų, nepertraukinėtų.

Įrašo 8.18 min. teisėja pasako „L., jūs įžeidinėjate viešoje vietoje“. Teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad Dabartinės lietuvių kalbos žodynas ir Lietuvių kalbos žodynas R. L. pasakytus žodžius, kai jie vartojami apibūdinant žmogų, aiškina taip: kiaulė – nemandagus, begėdis, nešvarus žmogus; gyvulys – nemandagus, šiurkštus žmogus; žvėris – žiaurus žmogus; durnas – kvailas, neišmintingas; ubagas – neturtingas, skurdus, vargingas, prastas; vargšas – pasigailėtinas, nelaimingas, varguolis, skurstantis;

Å¡Å«das yra vulgarizmas – niekam tikęs, niekam vertas, prastas. Akivaizdu, kad Å¡itie žodžiai yra žeminantys ir įžeidžiantys žmogų, kuriam jie taikomi, ir negali bÅ«ti vertinami tik kaip „kaimietiÅ¡kų žodžių kratinys“, kaip skunde teigia apeliantė.              Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl R. L. kaltės padarius BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ tyčia vieÅ¡ai žodžiu užgauliai pažeminus V.

P..              IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , neteikdamas jokios pirmenybės (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. posėdžio protokolui ir nukentėjusiojo parodymams, kaip nepagrįstai teigiama R. L. skunde.              Tai, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu teisėja A. A. nenubaudė R.

L. už trukdymÄ Â teismo posėdžiui, nepaÅ¡alino jos iÅ¡ posėdžių salės, V. P. posėdžio metu nenurodė, kad jaučiasi įžeidinėjamas ir R. L. nubausti neprašė, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, R. L. kaltės nepaneigia. Duomenų, kad nukentėjusysis V. P. posėdžio metu bÅ«tų provokavęs R. L. jį įžeisti, byloje nėra.              Dėl R. L. nurodytų procesinių pažeidimų              IÅ¡ nuteistosios skundo akivaizdu, kad ji kritikuoja (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) vykusį posėdį, t. y. jo eigÄ ir posėdžio metu netinkamai taikytas civilinio proceso kodekso normas.

             Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija minėtų nuteistosios skundo argumentų nenagrinėja. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųsto dar neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , Å¡iuo atveju – skundžiamÄ Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Revizuoti jau įsiteisėjusių teismo sprendimų įstatymas apygardos teismui teisės nesuteikia, be to, Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėja baudžiamÄ sias, o ne civilines bylas.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ nagrinėjant R. L. įžeidė V. P., teisėtumas ir pagrįstumas jau yra patikrintas (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos B. S. 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi. IÅ¡ Å¡ios nutarties matyti, kad civilinė byla buvo nagrinėjama pagal atsakovės S. P. apeliacinį skundÄ , R. L. minėtos (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties neskundė.

             Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo              R. L. skunde taip pat nurodo, kad jos bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas. Šį teiginį apeliantė grindžia tuo, kad nukentėjusysis V. P. anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininku, po to – teisėju, o nuo 2004 m. dirba advokatu. Taigi, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkė V. E., nepatvirtindama teisėjos S. P. nusiÅ¡alinimo nuo bylos nagrinėjimo, pasielgė Å¡aliÅ¡kai.

             Pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sÄ raÅ¡Ä , kurioms esant teisėjas negali bÅ«ti laikomas neÅ¡aliÅ¡ku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimÄ .

NeÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi subjektyvų aspektÄ , kad nei vienas teisėjas negali asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ asmeninis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas turi bÅ«ti preziumuojamas, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė prieÅ¡iÅ¡kumÄ ar nepalankumÄ dėl asmeninių priežasčių. Teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo.

Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Tačiau objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas neturėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir pernelyg plačiai, pripažįstant, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net ir esminiai, visada rodo Å¡io teismo Å¡aliÅ¡kumÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-202/2005, Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009).

Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja neÅ¡aliÅ¡kumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiÅ«ris, nors ir svarbus, bet nėra lemiamas. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar toks baiminimasis gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010). Kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju teigti, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nėra pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, R.

L. pareiÅ¡kus nuÅ¡alinimÄ teisėjai S. P., teisėja 2012 m. rugpjūčio 27 d. priėmė sprendimÄ nusiÅ¡alinti nuo baudžiamosios bylos, kurioje R. L. kaltinama pagal BK 155 straipsnio 1 dalį, nagrinėjimo (1 t. 49 b. l.), tačiau Å¡io teisėjos sprendimo nepatvirtino laikinai einantis (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas K. S., o ne, kaip nepagrįstai nurodoma nuteistosios skunde, Å¡io teismo pirmininkė V. E. (1 t. 50-51 b. l.). Tos aplinkybės, kad teismas netenkino R. L. praÅ¡ymo nuÅ¡alinti jos gynėjÄ (2 t. 6 b. l.), bylos įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip pageidavo nuteistoji, taip pat nepatvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumo.

Teismo nuosprendis atitinka įstatymo reikalavimus, jame iÅ¡dėstyti ir tinkamai įvertinti įrodymai, kuriais vadovaujantis buvo nustatytos faktinės veikos padarymo aplinkybės. Dėl R. L. paskirtos bausmės BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikÅ¡mės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotÄ bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajai R.

L. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pastarosios padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 155 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, taip pat atsižvelgė į tai, kad R. L. anksčiau nebuvo teista, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 72 metų amžiaus, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R.

L. Å¡velniausiÄ iÅ¡ BK 155 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – baudÄ , savo dydžiu artimÄ minimaliai (BK 47 straipsnis). Tenkinti nukentėjusiojo V. P. praÅ¡ymÄ ir griežtinti R. L. paskirtÄ bausmę padidinant baudÄ iki 250 MGL arba paskiriant nuteistajai laisvės apribojimo bausmę, nėra teisinio pagrindo. Dėl neturtinės žalos Apeliaciniame skunde nuteistoji R. L. nurodo nesutinkanti su iÅ¡ jos priteista neturtine žala, o nukentėjusysis skundu praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ R.

L. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ . Ä®statymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.                   Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti.

Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ . Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų Å¡alių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimÄ padariusio asmens turtinę padėtį.

Ä® nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.                 Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, nepakankamai atsižvelgė į Å¡ios žalos rÅ«Å¡ies nustatymo kriterijus ir Å¡ios kategorijos bylose formuojamÄ teismų praktikÄ . Teisėjų kolegija mano, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nukentėjusysis teisme nurodė, jog po apylinkės teismo posėdžio, kuriame buvo R.

L. įžeistas, jis vos parvažiavo į namus, pajuto sveikatos problemas, tačiau į medikus nesikreipė ir savo teiginius patvirtinančių medicininių dokumentų teismui nepateikė, be to, nuteistoji R. L. gauna tik 865,01 Lt pensijÄ (1 t. 116 b. l.), nuosprendžio priėmimo metu buvo 73 metų amžiaus. Nors bylos duomenys patvirtina, kad nuteistoji R. L. turi nekilnojamojo turto (1 t. 89, 90-110 b. l.), Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 27 d. iki 2012 m. spalio 22 d.

R. L. iÅ¡mokėjo 30 938, 50 Lt (1 t. 122-123 b. l.), atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, kolegija mano, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti mažinamas iki 2000 Lt. Dėl to nuosprendis keičiamas dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio klausimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nuosprendį. Sumažinti iÅ¡ nuteistosios R. L. nukentėjusiajam V. P. priteistos neturtinės žalos dydį iki 2000 Lt (dviejų tÅ«kstančių litų).              KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .              Nukentėjusiojo V. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i nutartis kasacine tvarka neskundžiama.             Kolegijos pirmininkas                                                                                                          Vaclovas Iždonas Teisėjai                                                                                                                        Gražvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                     Bronius Zalaga