2019-02-06 Nr. AB-3403-3-61-3-04325-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-100-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04325-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. D. (E. D.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. (E. D.) skundą atsakovui Socialinio aprūpinimo skyriui prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. D. (E. D.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti Socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje (toliau – Skyrius) 2018 m. lapkričio 14 d. atsisakymą paskirti pareiškėjui pensiją; įpareigoti atsakovą pagal Rusijos Federacijos įstatymų nuostatas paskirti pareiškėjui pensiją už ištarnautus metus Rusijos Federacijai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo E. D. skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas); išaiškino pareiškėjui teisę su skundu dėl Socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje sprendimo kreiptis į kompetentingą Rusijos Federacijos teismą.

Teismas nurodė, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Apygardos administracinio teismo kompetencija nustatyta ABTĮ 17 straipsnyje. Teritorinis bylų teismingumas įtvirtintas ABTĮ 31 straipsnyje, kuriame fiksuota pagrindinė taisyklė, kad skundai paduodami pagal atsakovo buveinę.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas skundžia Skyriaus veiksmus. Skyrius yra Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje struktūrinė dalis. Lietuvoje veikiantiems administraciniams teismams, vadovaujantis ABTĮ, priskirta nagrinėti administracines bylas dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių viešojo administravimo subjektų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikoje taikytinus teisės aktus, bei Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos, kuri pavaldi Užsienio reikalų ministerijai, priimtus sprendimus. Nurodė, kad ginčo atveju pareiškėjo skundas dėl Skyriaus, kaip Rusijos Federacijos ambasados sudėtyje veikiančio vieneto, priimtų sprendimų negali būti nagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pridūrė, kad ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti paskirti pensiją pagal Rusijos Federacijos įstatymą negali būti nagrinėtinas teisme. Akcentavo, kad teismas taiko tik Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus.

III. Pareiškėjas E. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino Socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje statusą, pavadinęs jį Rusijos Federacijos ambasados skyriumi, nes ji nėra ambasados struktūrinis padalinys, o savarankiška Rusijos Federacijos įstaiga, veikianti Lietuvos Respublikos teritorijoje, įsteigta pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvyriausybinį 1993 m. lapkričio 18 d. susitarimą. Šios įstaigos kompetencija, darbuotojų priėmimas ir darbo apmokėjimo tvarka nustatyta Rusijos Federacijos Vyriausybės 1995 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 335 „Dėl pensijų, kompensacijų ir pašalpų mokėjimo kariniams pensininkams ir jų šeimų nariams, gyvenantiems Latvijos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje ir Estijos Respublikoje, materialinio aprūpinimo, socialinio aprūpinimo skyriuose prie Rusijos Federacijos ambasadų šiose valstybėse darbuotojų“. Pagal minėto nutarimo 3 punktą Rusijos Federacijos gynybos ministerijai suteikta teisė priimti į darbą skyriuose pagal darbo sutartį asmenis, nuolat gyvenančius Lietuvos Respublikoje ir nustatyti jiems darbo užmokesčio dydį, atitinkantį socialinio darbo sferos darbo užmokesčio šalies buvimo lygį, bet ne daugiau pareiginės algos užsienio valiuta, numatytus pagal analogiškas pareigas asmenims, siunčiamiems iš Rusijos Federacijos darbui šiuose skyriuose.

Pareiškėjas nurodo, kad Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje iš tikrųjų yra Rusijos Federacijos valstybinė įstaiga, taip pat institucija, atsakinga už pensijų klausimus, veikianti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuri skiria, perskaičiuoja pensijas ir nustatinėja pensijos mokėjimo sąlygas Rusijos kariniams pensininkams. Ši veikla iš esmės yra administravimas, minėtas skyrius atitinka valstybinio administravimo subjekto požymius, veikia tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi buveinę Vilniuje, todėl priskirtinas Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Taip pat nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašytos 1992 m. liepos 21 d., 21 straipsnį teismai kompetentingi naghrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas vienoje iš susitarančių šalių gyvenamąją vietą. Pensijų skyrimo klausimai iš esmės yra civiliniai teisiniai santykiai, o Skyrius veikia tik Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi savo būstinę Vilniuje, todėl ši byla turėtų būti nagrinėjama Lietuvos Respublikos administraciniuose teismuose pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 17 punkto nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo E. D. skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Teismas privalo imtis nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (ABTĮ 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis).

Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–21 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Tačiau aptartas reguliavimas nenumato galimybės Lietuvos administraciniams teismams nagrinėti ginčus dėl užsienio valstybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų.

Pareiškėjas, siekdamas nuginčyti Socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje 2018 m. lapkričio 14 d. aktą, pripažįsta, kad jį priėmusi institucija yra Rusijos Federacijos valstybinė įstaiga. Galimybė ginčyti tokio pobūdžio aktą Lietuvos administraciniuose teismuose nenumatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 18 d. susitarime „Dėl socialinių garantijų teikimo tvarkos nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Rusijos Federacijos kariškiams pensininkams“ ar kituose panašaus pobūdžio susitarimuose.

Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. D. (E. D.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius