2025-02-19 Nr. AB-3125-3-62-3-01754-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-193-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01754-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 56

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. P., G. I., G. N., G. Z., A. J. (teisių perėmėjai – G. K. ir A. G.) skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, R. J. D., A. D., D. Z., R. K., Z. K., V. J., D. J., Z. M., R. R., K. M., A. R., E. R., A. M., R. T., A. N.) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai G. P., G. I., G. N., G. Z., A. J. (teisių perėmėjai – G. K. ir A. G.) (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. liepos 23 d. raštą Nr. 70-2-2667 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ (toliau – ir Raštas Nr. 1) bei įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl informacijos pateikimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui (toliau – ir NŽT Kauno m. skyrius) apie A. J., E. Z. ir K. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą laisvą (neužstatytą) žemę, esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nuosavybės teise valdytas žemės sklypas). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu (toliau – ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas) pareiškėjų skundą patenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2024 m. lapkričio 13 d. Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo G. K. prašymas, kuriuo prašoma išduoti išieškotojui G. K. (pareiškėjas) skolininko Administracijos (atsakovas) atžvilgiu vykdomąjį raštą pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį, kuria yra nutarta įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl informacijos pateikimo apie nuosavybės teise valdytą žemės sklypą. Pareiškėjas nurodė, kad Administracija 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo po jo įsiteisėjimo nevykdė, nes Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose dar buvo nagrinėjama a. b. Nr. eI3-8291-402/2021 pagal pareiškėjų skundą atsakovui dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. T-535 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Tarybos sprendimas) panaikinimo. Joje Administracija dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo.

Pareiškėjas nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 28 d. sprendimu minėtą pareiškėjų skundą patenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi Administracijos apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas akcentavo, jog minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išdėstė, kad „įsiteisėjusiais teismų sprendimais panaikinus Raštą Nr. 1, liko galioti ankstesnis Administracijos 2019 m. birželio 12 d. raštas Nr. 70‑2‑2193 (toliau – ir Raštas Nr. 2), kuriame nurodyta, jog pareiškėjams nuosavybės teisė į žemės sklypą gali būti atkuriama natūra bendra tvarka“. Pareiškėjo vertinimu, minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nustatytos aplinkybės 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo šalims turi prejudicinę reikšmę ir iš esmės reiškia, kad Administracija, vykdydama 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį, kuria yra įpareigota iš naujo spręsti klausimą dėl informacijos pateikimo NŽT Kauno m. skyriui apie nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, turėtų priimti sprendimą, analogišką Administracijos Raštui Nr. 2, t. y. kad pareiškėjams nuosavybės teisė į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), gali būti atkuriama natūra, t. y. ją pripažinti laisva (neužstatyta) ir grąžintina.

Pareiškėjas akcentavo, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo įsiteisėjimo praėjo beveik treji metai, tačiau Administracija nėra įvykdžiusi nurodyto įpareigojimo iš naujo spręsti klausimą dėl informacijos pateikimo NŽT Kauno m. skyriui apie nuosavybės teise valdytą žemės sklypą.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjo G. K. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Teismas nurodė, kad Administracija 2024 m. lapkričio 19 d. raštu (reg. Nr. DOK-52516) informavo teismą, jog įvykdė 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį, kuria Administracija įpareigota iš naujo spręsti klausimą dėl informacijos pateikimo bei pateikė 2022 m. sausio 7 d. raštą Nr. 70-2-87 (toliau – ir Raštas Nr. 3), kuriame nurodoma, jog atsakovas, vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo NŽT 2019 m. gegužės 13 d. raštą Nr. 8SD-2560-(14.8.7) dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo nurodytoje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvusių žemės savininkų A. Z. įpėdinių, A. J., E. Z. ir K. K. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėje (duomenys neskelbtini) bei pateikė NŽT nagrinėjimo informaciją, susijusią su teritorija, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog atsakovas įvykdė 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą, kuriuo buvo įpareigotas iš naujo spręsti klausimą dėl informacijos pateikimo NŽT apie nuosavybės teise valdytą žemės sklypą.

Teismas pažymėjo, jog nei pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi neįpareigojo atsakovo klausimo dėl informacijos pateikimo NŽT apie nuosavybės teise valdytą žemės sklypą išspręsti konkrečiu būdu. Tai, kad teismas įpareigojo Administraciją iš naujo spręsti klausimą, savaime nereiškia, jog klausimas turėjo būti išspręstas palankiai pareiškėjams. 2021 m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netgi pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje apeliacine tvarka išnagrinėjus kitą administracinę bylą, padarytos išvados, nesudaro pagrindo vertinti, jog teismo sprendimas šioje administracinėje byloje nėra įvykdytas.

Teismas, be kita pažymėjo, jog pareiškėjas, manydamas, jog Raštas Nr. 3 yra nepagrįstas ir neteisėtas, turi teisę šį administracinį aktą ginčyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas G. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį ir klausimą dėl vykdomojo rašto pagal pareiškėjo 2024 m. lapkričio 12 d. prašymą išdavimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo Rašto Nr. 3 turinio esmės, nevertino faktinių aplinkybių visumos, formaliai vadovavosi deklaratyviu Administracijos teiginiu, jog 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo įpareigojime nurodytą klausimą išnagrinėjo iš naujo. Teismas laikė, jog pagal minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką yra visiškai nesvarbu, kaip Administracija klausimą išnagrinėjo iš naujo, kokius motyvus nurodė ir kad pakanka vien paties formalaus fakto, jog viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju – Administracija) po 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo įsiteisėjimo aptariamu klausimu priėmė naują (bet kokį) sprendimą.

Pareiškėjo vertinimu, įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principas reikalauja, kad Administracija, nagrinėdama klausimą iš naujo, vadovautųsi 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais ir nekartotų juose nustatytų teisės pažeidimų. Pasak pareiškėjo, Administracija Rašte Nr. 3 tokiais išaiškinimais nesivadovavo ir iš esmės pakartotinai atliko minėtame sprendime bei nutartyje nustatytus teisės pažeidimus, todėl, pareiškėjo vertinimu, laikytina, jog atsakovas aptariamos 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalies neįvykdė (netinkamai įvykdė). Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai suprato Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi nurodytą teismų praktiką ir neteisingai ja vadovavosi – minėtoje nutartyje esantys teismo motyvai reiškia, kad toks teismo sprendimas savaime nenurodo, kokį sprendimą – palankų ar nepalankų pareiškėjui – viešojo administravimo subjektas turėtų priimti, t. y. nenurodo, koks turi būti galutinis rezultatas viešojo administravimo subjekto sprendime, tačiau nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas, nagrinėdamas klausimą iš naujo, tai gali daryti „bet kaip“. Akcentuoja, kad Administracija Rašte Nr. 3 nenurodė jokiu naujų, teismų nežinotų ir nevertintų aplinkybių.

Pasak pareiškėjo, Raštas Nr. 3 prieštarauja 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimui ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutarčiai, iš naujo kvestionuoja juose teismų jau įvertintas aplinkybes, be to, iš esmės kartoja teismų jau nustatytus teisių pažeidimus, t. y. pažeidžia įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principą.

Pareiškėjas taip pat pažymi, jog Raštas Nr. 3 yra grindžiamas Tarybos sprendimu (t. y., nurodant, kad „atsižvelgiant į tai, kad minėtu Tarybos sprendimu buvo pripažintas Žemės sklypo poreikis savivaldybės funkcijoms, susijusioms su komunalinių atliekų tvarkymu, įgyvendinti, Kauno miesto savivaldybės administracija šios teritorijos neturi pagrindo žymėti kaip laisvos (neužstatytos) žemės. Be to, Atkūrimo tvarkos 1061 punkto nuostatos nenumato galimybės žymėti laisvą (neužstatytą) žemę teritorijose, kuriose yra suformuoti žemės sklypai“). Pareiškėjas nurodo, kad teismai nelaikė Tarybos sprendimo kliūtimi Administracijai nuosavybės teise valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), žymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę. Be kita ko, 2024 m. sausio 31 d. įsiteisėjo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartis, kuriais Tarybos sprendimas buvo panaikintas, taigi, pareiškėjo vertinimu, Raštas Nr. 3 neteko pagrindo (kas patvirtina, jog 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalis Raštu Nr. 3 buvo įvykdyta netinkamai, taigi – nebuvo įvykdyta).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo G. K. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Administracinio teismo sprendimo privalomumo principas yra įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal ABTĮ 99 straipsnio 2 dalį, jeigu per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą ar išieškoma žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, taip pat kai išieškomos sumos, susijusios su tarnybiniais teisiniais santykiais ar pensijų mokėjimu, teismas išduoda vykdomąjį raštą išieškotojui be jo prašymo. Taigi ABTĮ vykdomojo rašto išdavimas iš esmės siejamas su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kad išdavus vykdomąjį raštą antstoliai, siekdami užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, imasi priverstinių veiksmų administravimo subjekto, kurio veiksmai (neveikimas) buvo apskųsti, atžvilgiu, konstatuotina, jog įstatymų leidėjas, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, vykdomojo rašto išdavimą sieja su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS20-586/2008, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-296/2012, 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-480-520/2018, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-101-520/2020).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino – panaikino Administracijos Raštą Nr. 1 ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl informacijos pateikimo NŽT Kauno m. skyriui apie nuosavybės teise valdytą žemės sklypą.

Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, jog Administracija įvykdė 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį, kuria buvo įpareigota iš naujo spręsti klausimą dėl informacijos pateikimo NŽT Kauno m. skyriui apie nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, ir pateikė Raštą Nr. 3, kuriame nurodoma, jog buvo pakartotinai išnagrinėtas NŽT 2019 m. gegužės 13 d. raštas Nr. 8SD-2560-(14.8.7) dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo nurodytoje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvusių žemės savininkų A. Z. įpėdinių, A. J., E. Z. ir K. K. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėje (duomenys neskelbtini), taip pat pateikė NŽT nagrinėjimo informaciją, susijusią su teritorija, adresu (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, atskirojo skundo ribose patikrinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų naikinti ar keisti šią nutartį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai nepatvirtina, jog atsakovas neįvykdė įsiteisėjusio 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo aktualios dalies. Iš Rašto Nr. 3 turinio matyti, kad jame aiškiai išreikšta, jog atsižvelgiant į tai, kad pripažintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), poreikis savivaldybės funkcijoms, susijusioms su komunalinių atliekų tvarkymu, įgyvendinti, Administracija šios teritorijos neturi pagrindo žymėti kaip laisvos (neužstatytos) žemės. Be to, pagal teisės aktus, nėra galimybės žymėti laisvą (neužstatytą) žemę teritorijose, kuriose yra suformuoti žemės sklypai.

Akcentuotina, kad tenkindamas pareiškėjo skundą, teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nurodė atsakovui iš naujo spręsti klausimą dėl informacijos pateikimo NŽT Kauno m. skyriui apie nuosavybės teise valdytą žemės sklypą. Administracijos Rašto Nr. 3 turinys patvirtina, kad klausimas dėl informacijos pateikimo išnagrinėtas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad teismo sprendimo dalis yra neįvykdyta, todėl pareiškėjui negalėjo būti išduotas vykdomasis raštas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalis yra įvykdyta, todėl pareiškėjui negalėjo būti išduotas vykdomasis raštas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išvados nepaneigia atskirojo skundo argumentai, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjo prašymo priėmimo klausimo neišsprendė, kadangi jais iš esmės reiškiamas nesutikimas su Rašto Nr. 3 turiniu. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, jog Rašte Nr. 3 taip pat pateikta jo apskundimo tvarka, todėl pareiškėjas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, manydamas, Raštas Nr. 3 yra nepagrįstas ir neteisėtas, turi teisę šį administracinį aktą ginčyti ABTĮ nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus pagrindinius pareiškėjo prašymo argumentus, visapusiškai įvertino pareiškėjo ir atsakovo pateiktus duomenis bei padarė pagrįstas išvadas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis