2019-12-04 Nr. AB-22735-3-61-3-01832-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. S., E. J. ir V. D. skundą atsakovams Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl įsakymų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2019-12-04 Nr. AB-22735-3-61-3-01832-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjai S. S., E. J. ir V. D. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST) vado 2018 m. gegužės 18 d. įsakymus Nr. 47TE-384, 47TE-385, 47TE-386 (toliau – ir Įsakymai), kuriais jiems paskirtos tarnybinės nuobaudos – griežti papeikimai, ir priteisti po 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Full text
Administracinės byla Nr
Administracinė byla Nr. eA-3115-629/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01832-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. S., E. J. ir V. D. skundą atsakovams Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl įsakymų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjai S. S., E. J. ir V. D. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST) vado 2018 m. gegužės 18 d. įsakymus Nr. 47TE-384, 47TE-385, 47TE-386 (toliau – ir Įsakymai), kuriais jiems paskirtos tarnybinės nuobaudos – griežti papeikimai, ir priteisti po 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjai nurodė, jog jie yra Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) nariai ir Profesinė sąjunga 2018 m. gegužės 9 d. atsisakė duoti sutikimą jiems paskirti tarnybines nuobaudas. Skundo reikalavimus pareiškėjai grindė tuo, jog tarnybinės nuobaudos paskyrimas iš anksto, negavus profesinės sąjungos sutikimo, yra esminis procedūrinis pažeidimas, kuris yra pagrindas paskirtą nuobaudą panaikinti. Pareiškėjų teigimu, atsakovas, žinodamas įstatymo nuostatas, tyčia priėmė neteisėtus įsakymus ir tokiu būdu siekė suvaržyti jų teisę į teisėtą tarnybinį patikrinimą, karjerą ir algos padidinimą. Pareiškėjai vertino atsakovo veiksmus kaip neteisėtus, sukėlusius išgyvenimus, nepatogumus, neapibrėžtumą tarnyboje, nurodė, kad jais buvo padaryta neturtinė žala, kurios atlyginimą prašė priteisti.
3. Atsakovai VST ir Lietuvos valstybė, atstovaujama VST, atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovai nurodė, jog VST 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 47SD-842 kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas pareiškėjams. Profesinė sąjunga 2018 m. gegužės 9 d. pranešimu atsisakė duoti sutikimą, nes pareigūnai pateikė duomenis, kad tarnybinių nuobaudų paskyrimu siekiama susidoroti su jais už dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje. VST vadas 2018 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 47TE-399 skundžiamus Įsakymus pripažino netekusiais galios nuo jų priėmimo momento, todėl nebeliko administracinės bylos skundo dalyko. VST nurodė, kad 2018 m. gegužės 21 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, prašydama panaikinti Profesinės sąjungos nesutikimą skirti tarnybines nuobaudas pareiškėjams. Administracinėje byloje Nr. eI-4584-342/2018 teismo sprendimas neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka. VST vadas priims sprendimus dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo, kai įsiteisės procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4584-342/2018.
5. Atsakovai akcentavo, jog pareiškėjai neįrodė visų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, nepateikė įrodymų apie jiems padarytą neturtinę žalą.
II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 17 d. sprendimu patenkino pareiškėjų skundą iš dalies. Panaikino VST vado 2018 m. gegužės 18 d. įsakymus Nr. 47TE-384, Nr. 47TE-385, Nr. 47TE-386, kuriais pareiškėjams paskirtos tarnybinės nuobaudos – griežti papeikimai, pripažino, jog VST vado 2018 m. gegužės 18 d. įsakymais Nr. 47TE-384, Nr. 47TE-385, Nr. 47TE-386 pareiškėjams paskirdama tarnybines nuobaudas pažeidė jų teises, atmetė pareiškėjų skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais.
7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Įsakymų, kuriais pareiškėjams paskirtos tarnybinės nuobaudos – griežti papeikimai, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumo nustatymas.
8. Atlikęs tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjų veiksmų, VST vado pavaduotojas, atliekantis VST vado funkcijas, J. Z. 2018 m. balandžio 20 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-529 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) dėl šių pareigūnų veiksmų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pasiūlyta pareiškėjams paskirti tarnybines nuobaudas – griežtus papeikimus. VST vadas ginčijamais Įsakymais, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 32 straipsnio 1 dalimi ir 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, pareiškėjams paskyrė tarnybines nuobaudas – griežtus papeikimus. VST vadas 2018 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 47TE-399 Įsakymus, kuriais pareiškėjams paskirtos tarnybinės nuobaudos, pripažino netekusiais galios.
9. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad jam pripažinus skundžiamus Įsakymus negaliojančiais, išnyko ginčo dalykas. Teismo vertinimu, negali būti paneigta asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba saugomas interesas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad administracinės bylos ginčo dalykas nėra VST vado 2018 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 47TE-399 teisėtumo nustatymas, tačiau nenurodymas jame įsakymų panaikinimo teisinio pagrindo, nurodymas, kad pripažįstami negaliojančiais 2018 m. gegužės 17 d. įsakymai, o ne skundžiami 2018 m. gegužės 18 d. įsakymai, kelia akivaizdžių abejonių dėl šio administracinio akto teisėtumo, atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatoms.
10. Teismas ginčo atveju vadovavosi ABTĮ 3 straipsniu ir pažymėjo, kad pareiškėjai yra Profesinės sąjungos nariai, todėl atsakovas 2018 m. balandžio 24 d. raštu „Dėl išankstinio sutikimo” Nr. 47SD-842 kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo pareigūnams skirti tarnybines nuobaudas – griežtus papeikimus, išsiuntė Tarnybinio patikrinimo išvados kopiją. Profesinė sąjunga 2018 m. gegužės 9 d. pranešimu Nr. PS/15 informavo atsakovą VST, kad atsisako duoti sutikimą, nes pareigūnai pateikė duomenis, jog tarnybinių nuobaudų paskyrimu siekiama susidoroti su jais už dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje.
11. Teismas vadovavosi Statuto 52 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 32 punktu ir pažymėjo, kad, aiškinant aptartas teisės normas sisteminiu teisės aiškinimo būdu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vidaus reikalų įstaigos vadovui pasirinkus pastarąjį elgesio būdą, t. y., pažeidus Aprašo 32 punkte nustatytą profesinės sąjungos nario patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procedūrą, toks pažeidimas turi būti pripažįstamas pagrindiniu procedūriniu pažeidimu, kuris yra pakankamas pagrindas teismui pripažinti taip priimtą administracinį sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-84-261/2018).
12. Profesinė sąjunga 2018 m. gegužės 9 d. pranešime Nr. PS/15 nurodė, kad atsisako duoti sutikimą. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, jog Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą pareiškėjams skirti tarnybines nuobaudas apskųstas Regionų apygardos administraciniam teismo Klaipėdos rūmams 2018 m. gegužės 21 d., t. y. po to, kai skundžiamais Įsakymais pareiškėjams paskirtos tarnybinės nuobaudos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4584-342/2018 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00636-2018-1) nėra įsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovas VST skundžiamais Įsakymais pareiškėjams paskyrė tarnybines nuobaudas Profesinei sąjungai išreiškus nesutikimą, kuris nebuvo nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Šis VST padarytas procedūrinis pažeidimas yra pakankamas pagrindas Įsakymus pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais ir juos panaikinti, kaip prieštaraujančius aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 1 str. 1 d. 1 p.). Teismas šią pareiškėjų skundo dalį tenkino, vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.
13. Dėl pareiškėjų prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą teismas pažymėjo, kad Statutas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau Lietuvos Respublikos darbo kodekso 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pažymėjo, kad nepagrįstas, neteisėtas tarnybinių nuobaudų skyrimas galėjo sukelti pareiškėjams tam tikras neigiamas emocijas, išgyvenimus, tačiau ne tokius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurie turi būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo skiriant nuobaudą pripažinimas ir paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimas dėl padarytų procedūrinių pažeidimų yra pakankama ir teisinga kompensacija neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-239-261/2017). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas šią pareiškėjų skundo dalį tenkino iš dalies (ABTĮ 88 str. 1, 5 p.).
14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), tačiau akcentavo, kad, prašydami priteisti bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjai nepateikė šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl toks prašymas negali būti išnagrinėtas. Teismas paaiškino, kad teise dėl išlaidų atlyginimo priteisimo pareiškėjai gali pasinaudoti ABTĮ nustatyta tvarka.
III. 15. Atsakovai VST ir Lietuvos valstybė, atstovaujama VST (toliau – ir apeliantai), pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti, arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
16. Apeliaciniame skunde atsakovai pažymi, kad pareiškėjų skundo prieduose yra pateiktas tik S. S. skundžiamas įsakymas, kuris galbūt neteisėtai yra pasisavintas iš VST elektroninės dokumentų valdymo sistemos. Pareiškėjai nebuvo supažindinti su skundžiamais Įsakymais, kurie jiems nesukėlė jokių teisinių pasekmių, neatliktos privalomos procedūros įgyvendinant sprendimus: apie tarnybinių nuobaudų paskyrimą nėra įrašų pareiškėjų asmens bylose, apie nuobaudas nepranešta Vidaus reikalų pareigūnų registrui, apie jas duomenų nėra nei dokumentuose, nei registruose. VST, pastebėjusi ir suvokusi savo klaidą, atliko aktyvius veiksmus, kad nebūtų pažeisti pareiškėjų teisėti interesai – panaikino skundžiamus Įsakymus. Atsakovai vadovaujasi Statuto 33 straipsnio 11, 12, 13 dalimis, Aprašo 34 punktu ir pažymi, kad Įsakymai pareiškėjams jokių pasekmių nesukėlė, todėl nagrinėjamu atveju nėra ginčo objekto. Remdamiesi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsniu, atsakovai akcentuoja, kad įstatymuose įtvirtinta suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, šiuo atveju, nesant skundo dalyko ir pagrindo, pareiškėjų skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Įsakymų, kuriais pareiškėjams buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos – griežti papeikimai, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
18. Atsakovai akcentuoja, kad byla buvo išnagrinėta nesant skundo dalyko ir pagrindo, todėl pareiškėjų skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Pažymi, kad skundžiami Įsakymai buvo panaikinti pastebėjus atsakovo klaidą, jog pareigūnams tarnybinės nuobaudos paskirtos negavus Profesinės sąjungos sutikimo. Pareiškėjai nebuvo supažindinti su skundžiamais Įsakymais, neatliktos privalomos procedūros įgyvendinant sprendimus: apie tarnybinių nuobaudų paskyrimą nėra įrašų pareiškėjų asmens bylose, apie nuobaudas nepranešta Vidaus reikalų pareigūnų registrui, apie jas duomenų nėra nei dokumentuose, nei registruose, todėl skundžiami Įsakymai nesukėlė jokių teisinių pasekmių pareiškėjams.
19. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
20. Vadovaujantis bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011 ir kt.). Taigi ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes.
21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai S. S., E. J. ir V. D. 2018 m. gegužės 30 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo VST vado 2018 m. gegužės 18 d. įsakymus Nr. 47TE-384, 47TE-385, 47TE-386, kuriais jiems paskirtos tarnybinės nuobaudos – griežti papeikimai. VST vadas 2018 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 47TE-399 skundžiamus Įsakymus pripažino netekusiais galios nuo jų priėmimo momento. Pastebėtina, jog šiame įsakyme yra padarytos rašymo apsirikimo klaidos skundžiamų Įsakymų priėmimo datoje – vietoj gegužės 18 d. yra nurodoma gegužės 17 d., tačiau, įvertinusi atsakovo argumentus, byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti aptariamo įrodymo patikimumu ir daro išvadą, kad kreipimosi į teismą metu ginčo dalykas jau buvo išnykęs. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog skundžiami Įsakymai būtų sukėlę kokias nors teisines pasekmes pareiškėjams, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju, nepaisant to, jog skundžiami administraciniai aktai pripažinti negaliojančiais, teismas, vykdydamas kontrolinio pobūdžio funkcijas, privalo šioje byloje įvertinti šių administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą jų galiojimo metu.
22. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir be teisinio pagrindo priėmė bei nagrinėjo šioje byloje pareiškėjų paduotą skundą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla nutraukiama, nes nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovų Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė