0849978d-bbd3-491f-a71e-4f9ba879f83a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-2525-426/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00657-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. G., atsakovo atstovui V. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. G. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiÅ¡kėjo J. G. skundas ir patikslintas skundas su praÅ¡ymais:

1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) virÅ¡ininko 2020 m. vasario 3 d. įsakymÄ Nr. 10-V-46 „Dėl sumos žalai atlyginti iÅ¡skaitymo iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo J. G. darbo užmokesčio“;

2) priteisti iš atsakovo 346 Eur išskaičiuotus iš atlyginimo ir priteisti 2,04 Eur patirtų išlaidų. Pareiškėjas skunde paaiškina, kad 2019 m. gruodžio 21 d., važiuodamas tarnybiniu automobiliu, nepraleido kitos transporto priemonės, dėl ko įvyko eismo įvykis. Tarnybiniam automobiliui buvo apgadintas priekinis bamperis. Apie eismo įvykį telefonu pranešė Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui ir Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau – KP NVRS) vyriausiajai tyrėjai E. L..

Aiškina, kad 2019 m. gruodžio 21 d. tarnybiniu pranešimu ,,Dėl eismo įvykio“ pranešė Vilniaus AVPK KP NVRS viršininkei Ž. P.. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyresnioji tyrėja V. S. 2020 m. sausio 29 d. tarnybiniu pranešimu ,,Dėl tarnybinio automobilio ,,VW Transporter“ valst. Nr. KTK 236 apgadinimo“ Nr. 10PR2-3891 pasiūlė iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaičiuoti žalos dalį, kuri sudaro 346 Eur. Vilniaus AVPK viršininko 2020 m. vasario 4 d.

įsakymu ,,Dėl sumos žalai atlyginti iÅ¡skaitymo iÅ¡ Vilniaus AVPK KP NVRS tyrėjo J. G. darbo užmokesčio“ Nr. 10-V-46 nustatyta, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Buhalterijos apskaitos valdyba iÅ¡ jo darbo užmokesčio iÅ¡skaičiuoja Vilniaus AVPK patirtos žalos dalį – 346 Eur. Nurodo, kad 2020 m. vasario 6 d. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos virÅ¡ininkui D. S. pateikė praÅ¡ymÄ ,,Dėl susipažinimo su bylos medžiaga“ Nr. 10-PR4-554. 2020 m. vasario 7 d. gavo Vilniaus AVPK atsiskaitymo lapelį už 2020 m. 1 mėn., kuriame nurodyta, jog iÅ¡ darbo užmokesčio žalos atlyginimui buvo iÅ¡skaičiuota 202,93 Eur.

IÅ¡ Vilniaus AVPK 2020 m. vasario 12 d. gavo materialinės atsakomybės taikymo bylÄ , už kurios dokumentų kopijas sumokėjo 2,04 Eur. PareiÅ¡kėjo teigimu, Vilniaus AVPK, priimdamas įsakymÄ , nepagrįstai iÅ¡skaičiavo iÅ¡ darbo užmokesčio 346 eurus, kadangi automobilio remontas atliktas nesilaikant ekonomiÅ¡kumo ir racionalumo principų. Atlikti remonto darbai nėra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su eismo įvykiu, automobiliui neapskaičiuotas nusidėvėjimas. Pažymi, kad taikant materialinės atsakomybės procedÅ«rÄ , neatsižvelgta į jo sunkiÄ materialinę padėtį, darbo specifikÄ , maÅ¾Ä darbo staÅ¾Ä , neproporcingai didelį darbo krÅ«vį, kad eismo įvykis padarytas netyčia, vykdant tarnybines funkcijas.

AiÅ¡kina, kad tarnybinis automobilis nebuvo apdraustas KASKO draudimu. Tais atvejais, kai transporto priemonė nėra apdrausta Å¡iuo draudimu, laikoma, kad tai sudaro pagrindÄ mažinti atlygintinos žalos dydį. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Atsakovas Vilniaus AVPK su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas eismo įvykį padarė 2019 m. gruodžio 21 d. apie 14 val. vykdydamas tarnybines funkcijas. Jis, vykdamas atlikti įvykio vietos apžiÅ«ros automobiliu VW Transporter, valst.

Nr. KTK 236 (borto Nr. V1002), prekybos centro „Depo“ aikštelėje buvo neatidus, nesilaikė kelio ženklų reikalavimų ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio Audi A4, valst. Nr. HFZ 881, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilio VW Transporter priekinis buferis. Atsiliepime nurodo, jog sugadintas tarnybinis automobilis, kurį pareiškėjas vairavo tarnybos metu. Netyčiniai, neatsargūs, kalti veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su šio automobilio apgadinimu.

ŽalÄ dėl to patyrė atsakovas. AiÅ¡kina, kad įvertinus surinktus duomenis, buvo konstatuota, jog minėtas automobilis buvo eksploatuojamas nedaug virÅ¡ytos tarnybinės rizikos sÄ lygomis, pažeidžiant KET reikalavimus, todėl buvo pagrindas taikyti materialinę atsakomybę. SiÅ«lyta pripažinti, kad atsakovas patyrė 2 321,84 Eur žalÄ dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų, todėl pastarajam taikyta materialinė atsakomybė. Ä®vertinus, kad transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio, vairavimas susijęs ne tik su asmens, vairuojančio transporto priemonę, atsakomybe, bet ir su transporto priemonės savininko, Å¡iuo atveju – darbdavio – atsakomybe, pasiÅ«lyta mažinti pareiÅ¡kėjui taikomÄ atlygintinos žalos sumÄ iki 2 valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų pareiginės algos (atlyginimo) bazinių dydžių ir iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo atlyginimo 346 Eur žalos dalį.

LikusiÄ 1 975,84 Eur atsakovo patirtos žalos dydį siÅ«lyta pripažinti transporto priemonių iÅ¡laikymo iÅ¡laidomis. Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas pripažino, jog buvo pavargęs nuo didelio darbo krÅ«vio, tačiau tarnybinį automobilį vairavo, nes skubėjo į įvykio vietos apžiÅ«rÄ . Toks jo elgesys buvo pavojingas eismo saugumui, padarė turtinės žalos automobiliams, patekusiems į eismo įvykį. Atsakovo manymu, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę apie tokiÄ situacijÄ ir nuovargio sÄ lygotÄ negalėjimÄ vairuoti informuoti budėtojÄ , tačiau to nepadarė.

Pabrėžia, kad padaryta žala – 2 321,84 Eur, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio iÅ¡skaičiuoti 346 Eur. Taigi, pareiÅ¡kėjo padaryta žala faktiÅ¡kai buvo paskirstyta ne jam vienam, 1 975,84 Eur žalos dalį atsakovas pripažino transporto priemonių iÅ¡laikymo iÅ¡laidomis. Atkreipia dėmesį, kad nei Statute, nei ApraÅ¡e nėra teisės normų, kurios įpareigotų darbdavį sumažinti žalos dydį dėl sunkios žalÄ sukėlusio asmens materialinės padėties ar nedidelio darbo stažo.

Pareiškėjui atlygintinos žalos dydis nustatytas 6 kartus mažesnis, nei patirta žala. Pažymi, kad KASKO draudimas ir privalomasis draudimas – dvi skirtingos, viena nuo kitos nepriklausančios draudimo rūšys. Privalomuoju draudimu turi būti apdraustos visos registruotos eisme dalyvaujančios transporto priemonės, o KASKO draudimas – savanoriškas. Ne tik pareiškėjo eismo įvykio metu vairuotas tarnybinis automobilis nebuvo draustas KASKO draudimu, Vilniaus apskrities VPK nė viena transporto priemonė neapdrausta šiuo draudimu.

Akcentuoja, kad teisės aktai Å¡iuo metu ir nenumato pareigos tarnybinius automobilius drausti KASKO draudimu. Pabrėžia, jog apgadintas bamperis dar nereiÅ¡kia, kad po smÅ«gio maÅ¡ina nepatyrė daugiau apgadinimų. PareiÅ¡kėjas pripažįsta, kad po eismo įvykio jis tuo pačiu apgadintu automobiliu vyko į įvykio vietos apžiÅ«rÄ Laisvės pr. 60, Vilniuje. Nurodo, jog eksploatuojant automobilį iÅ¡bėgo skystis iÅ¡ radiatoriaus, todėl jis buvo nugabentas į servisÄ , kur nustatė, jog pradurtas radiatorius.

Esant tokiai situacijai, automobilio eksploatavimas tapo negalimas. Atsakovo atstovas teismo posėdyje, remdamasis atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Papildomai paaiÅ¡kino,kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų apie sunkiÄ materialinę padėtį. IÅ¡skaičiavimÄ iÅ¡ darbo užmokesčio galima bÅ«tų iÅ¡dėstyti, jei pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipesis į vadovus su tokiu praÅ¡ymu. Teismas konstatuoja: Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities VPK virÅ¡ininko 2020 m. vasario 3 d.

įsakymo Nr. 10-V-46 „Dėl sumos žalai atlyginti išskaitymo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo J. G. darbo užmokesčio“, teisėtumo ir pagrįstumo. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo ir atsakovo atstovo paaiškinimais, nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 21 d. apie 14 val., vykdamas atlikti įvykio vietos apžiūros automobiliu VW Transporter, valst.

Nr. KTK 236 (borto Nr. V1002), prekybos centro „Depo“ aikÅ¡telėje, nesilaikė kelio ženklų reikalavimų ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio Audi A4, valst. Nr. HFZ 881, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilio VW Transporter priekinis buferis. Policijos registruojamų įvykių registre (toliau –PRÄ®R) patikrinus darbo grafikÄ , nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. gruodžio 21 d. dirbo nuo 7 iki 19 val. PareiÅ¡kėjas 2019 m. gruodžio 23 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 10-PR2-51896 informavo Vilniaus apskr.

VPK KP NVRS viršininkę apie eismo įvykį. Tyrimo metu gauti tarnybiniame automobilyje VW Transporter esantys vaizdo kamerų įrašai. Peržiūrėjus minėtus įrašus nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 21 d. 13.55.20 val. pareiškėjo vairuojamas tarnybinis automobilis važiuoja nedideliu greičiu. Šiai transporto priemonei važiuojant automobilių stovėjimo aikštelėje, į vairuotojo pusės priekinį buferį atsitrenkė kitas automobilis. Įvykus eismo įvykiui, abi transporto priemonės sustojo.

Vaizdo įraÅ¡e matyti, kad pareigÅ«nas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir iÅ¡ karto telefonu pranešė apie įvykį. Vilniaus apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus Transporto poskyrio vedėjas V. R. 2020 m. sausio 10 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 10-PR2-1222 informavo, kad tarnybinio automobilio VW Transporter remonto iÅ¡laidos sudaro 2 321,84 Eur. Žalos suma nustatyta pagal UAB „Autojuta“ 2020 m. sausio 10 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 42023036. Vilniaus apskrities VPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja V.

S. 2020 m. sausio 29 d. tarnybiniu praneÅ¡imu „Dėl tarnybinio automobilio „VW Transporter“ valst. Nr. KTK 236 apgadinimo“ Nr. 10PR2-3891 pasiÅ«lė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio iÅ¡skaičiuoti 346 Eur žalos dalį, o likusiÄ Vilniaus apskr. VPK patirtos 1 975,84 Eur žalos dalį pripažinti transporto priemonių iÅ¡laikymo iÅ¡laidomis. Vilniaus AVPK virÅ¡ininko 2020 m. vasario 4 d. įsakymu ,,Dėl sumos žalai atlyginti iÅ¡skaitymo iÅ¡ Vilniaus AVPK KP NVRS tyrėjo J.

G. darbo užmokesčio“ Nr. 10-V-46 nustatyta, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Buhalterijos apskaitos valdyba iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio iÅ¡skaičiuoja Vilniaus AVPK patirtos žalos dalį – 346 Eur. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos virÅ¡ininkui pareiÅ¡kėjas 2020 m. vasario 6 d. pateikė praÅ¡ymÄ ,,Dėl susipažinimo su bylos medžiaga“ Nr. 10-PR4-554. Vilniaus AVPK 2020 m. vasario 7 d. pateikė pareiÅ¡kėjui atsiskaitymo lapelį už 2020 m. 1 mėn., kuriame nurodyta, jog iÅ¡ darbo užmokesčio žalos atlyginimui buvo iÅ¡skaičiuota 202,93 Eur.

Vilniaus AVPK 2020 m. kovo 6 d. pateikė pareiÅ¡kėjui atsiskaitymo lapelį už 2020 m. 2 mėn., kuriame nurodyta, jog iÅ¡ darbo užmokesčio žalos atlyginimui buvo iÅ¡skaičiuota 143,07 Eur. PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovas, priimdamas įsakymÄ , nepagrįstai iÅ¡skaičiavo iÅ¡ darbo užmokesčio 346 eurus, kadangi automobilio remontas atliktas nesilaikant ekonomiÅ¡kumo ir racionalumo principų. Atlikti remonto darbai nėra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su eismo įvykiu, automobiliui nebuvo apskaičiuotas nusidėvėjimas, taikant materialinės atsakomybės procedÅ«rÄ , neatsižvelgta į pareiÅ¡kėjo sunkiÄ materialinę padėtį, darbo specifikÄ , maÅ¾Ä darbo staÅ¾Ä , neproporcingai didelį darbo krÅ«vį, taip pat, kadeismo įvykis padarytas netyčia, vykdant tarnybines funkcijas.

PareiÅ¡kėjas neginčija, kad jo atžvilgiu turi bÅ«ti taikoma materialinė atsakomybė, tačiau jis nesutinka su atlygintinos žalos dydžiu. PareiÅ¡kėjas mano, kad atlyginamos žalos dydis turi bÅ«ti mažinamas. PareigÅ«nų materialinės atsakomybės sÄ lygas ir žalos atlyginimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (Statuto 1 straipsnis). Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti įstatymai pareigÅ«nams taikomi tiek, kiek jų tarnybos santykiai ir socialinės garantijos nereglamentuoti Statute, kituose statutinių įstaigų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose (Statuto 7 straipsnio 2 dalis).

Statuto 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigÅ«nai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojojn atsakomybėn. PareigÅ«no materialinės atsakomybės pagrindÄ Ä¯tvirtina Statuto 38 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, jog už statutinei įstaigai padarytÄ Å¾alÄ pareigÅ«nai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Statuto 43 straipsnis numato, kad pareigÅ«nai turi atlyginti savo neteisėta kalta veika statutinėms įstaigoms padarytÄ tiesioginę materialinę žalÄ .

PareigÅ«nas atlygina visÄ Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ Å¾alÄ , jeigu jÄ padarė atlikdamas nustatytas funkcijas, tačiau atlygintinos žalos dydis negali virÅ¡yti 6 vidutinių pareigÅ«no darbo užmokesčių, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Statutinei įstaigai padarytÄ Å¾alÄ pareigÅ«nas gali atlyginti savo noru (Statuto 43 straipsnio 3 dalis). Jeigu pareigÅ«nas gera valia Å¡alių susitarimu žalos neatlygino, padarytos žalos atlyginimas pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas skiriančio asmens sprendimu iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡ pareigÅ«no darbo užmokesčio (Statuto 43 straipsnio 4 dalis).

Materialinės atsakomybės pagrindai, sÄ lygos ir tvarka Statute ir kituose vidaus reikalų įstaigų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose nesureguliuoti, todėl taikytinos Valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos. Pažymėtina, kad Tarnybinio transporto remonto organizavimo ir žalos atlyginimo apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-753 (toliau – ApraÅ¡as), nustato apgadinto tarnybinio transporto padarytos žalos įvertinimo, remonto organizavimo ir materialinės atsakomybės taikymo praktikai policijos įstaigose suvienodinimÄ , materialinės atsakomybės taikymo taisykles ( 1 punktas).

ApraÅ¡u siekiama nustatyti pagrindinius žalos įvertinimo, paÅ¡alinimo ir atlyginimo principus, kuriais turi vadovautis procedÅ«ras vykdantys darbuotojai. ApraÅ¡as sudarytas atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius materialinę atsakomybę ir žalos atlyginimo institutÄ , tačiau jų nekeičia, todėl taikant žalos atlyginimÄ , bÅ«tina tiesiogiai taikyti galiojančias įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų normas ( 2 punktas). ApraÅ¡o 26 punktas nustato, kad tais atvejais, kai tarnybinės rizikos ribos buvo virÅ¡ytos nedaug, rekomenduotina nustatyti atlygintinos žalos dydį iki 2 pareiginės algos bazinių dydžių.

Minėto ApraÅ¡o 3.6 punktas nedaug virÅ¡ytÄ Ä¯prastÄ tarnybinę rizikÄ apibrėžia kaip situacijÄ , kurioje veikiama įgaliojimų ribose, tačiau dėl netinkamai prognozuoto objektyviai tikėtino trečiųjų asmenų elgesio, netinkamai įvertino situacijos scenarijaus klostymosi ar neįvertintų aplinkybių, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tų saugumo priemonių nesiėmimo, įvyksta incidentas, kurio metu padaroma turtinė žala ir ( arba) nedidelė žala asmeniui. Laikytina, kad įprasta tarnybinė rizika yra nedaug virÅ¡ijama , jei veikiant įgaliojimų ribose, teisėtai nepaisoma bendrųjų Kelių eismo taisyklių, kurių pažeidimas galėtų užtraukti vidutinio dydžio sankcijÄ (vertinant visus pažeidimus, jų visetÄ bendrame Kelių eismo taisyklių pažeidimų kontekste).

Atsakovas atsiliepime į skundÄ pripažino, kad pareiÅ¡kėjas, vykdamas atlikti įvykio vietos apžiÅ«ros, aikÅ¡telėje buvo neatidus, nesilaikė ženklų reikalavimų, nepraleidęs pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, apgadino tarnybinį automobilį, nedaug virÅ¡ijo tarnybinę rizikÄ , pažeidžiant KET reikalavimus. PareiÅ¡kėjui buvo pritaikytas ApraÅ¡o 26 punkte numatytas maksimalus atlygintinos žalos dydis – du pareiginės algos baziniai dydžiai, t. y. 346 Eur.

Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju buvo nedaug virÅ¡yta įprasta tarnybinė rizika, atsakovui žala atsirado ne dėl pareigÅ«no tyčinių veiksmų, tai atsitiko dėl pareiÅ¡kėjo neapdairumo. Pastarasis nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių policijos tarnybinio transporto naudojimÄ , apie visas aplinkybes, susijusias su žalos atsiradimu, pranešė nustatyta tvarka ir laiku. Teismo vertinimu, priskaičiuota žalai atlyginti suma – pakankamai didelė, nes pareiÅ¡kėjo gaunamas atlyginimas – apie 850 Eur.

Jis prisideda prie tėvo iÅ¡laikymo, todėl materialinė padėtis yra pakankamai sunki. Pažymėtina, kad atsakovas pagal ginčijamÄ Ä¯sakymÄ iÅ¡skaitė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio 346 Eur. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 152 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusios darbo sutarties Å¡alies finansines ir ekonomines galimybes, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimÄ , konstatuoja, kad yra pagrindas, pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2020 m. vasario 3 d. įsakymÄ Nr. 10-V-46 „Dėl sumos žalai atlyginti iÅ¡skaitymo iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo J. G. darbo užmokesčio“, sumažinant priskaičiuotos atlygintinos padarytos materialinės žalos dydį nuo 346 Eur iki 173 Eur.

Patenkinus iÅ¡ dalies pareiÅ¡kėjo pagrindinį skundo reikalavimÄ , tenkinamas iÅ¡ dalies ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas, t. y. atsakovas įpareigotinas grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui iÅ¡skaičiuotus iÅ¡ atlyginimo 173 Eur. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d.

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). PareiÅ¡kėjas prašė priteisti 2,04 Eur patirtų iÅ¡laidų. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ Pažymėtina, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iÅ¡ dalies, proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017).

Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo priteistina 1,02 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo J. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2020 m. vasario 3 d. įsakymÄ Nr. 10-V-46 „Dėl sumos žalai atlyginti iÅ¡skaitymo iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo J.

G. darbo užmokesčio“ ir nustatyti, kad J. G. atlygina padarytÄ Å¾alÄ â€“ 173 Eur. Ä®pareigoti Vilniaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ grÄ Å¾inti J. G. iÅ¡skaitytus 173 Eur. Priteisti pareiÅ¡kėjui J. G. iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1,02 Eur (vienÄ eurÄ ir du centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Rūta Miliuvienė