0848c4ac-68ef-4939-aa68-4225ca31e4e6 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                         Administracinė byla Nr. I-1571-428/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01865-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21;74.(S)KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 11 d.Kaunas        Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Medvedevinės(kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus,sekretoriaujant Laurai Mukaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. Č. , jo atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. Č. patikslintÄ skundÄ atsakovams Kybartų pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniu Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:

       PareiÅ¡kėjas 2014 m. rugpjūčio 26 d. pateikė patikslintÄ skundÄ ir 2015 m. spalio 22 d. praÅ¡ymÄ dėl skundo papildymo nauju reikalavimu, praÅ¡ydamas panaikinti Kybartų pataisos namų 2013 m. vasario 12 d. nutarimÄ Nr. 5-48/137, priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 5792,40 Eur (20 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimÄ , taikyti pareiÅ¡kėjui izoliacijÄ (I t. t. b.l. 65 -69, II t. 138 ).        PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde (It. b.l.65- 69, II t. 138) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu kali Kybartų pataisos namuose (toliau – Kybartų PN).

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad yra Lietuvos žmogaus teisių gynybinės sÄ jungos respublikinės valdybos pirmininkas, Lietuvos nepriklausomų žurnalistų sÄ jungos vadovybės narys, Å¡alies laisvės kovų dalyvis, valstybės pripažintas politinis kalinys. PareiÅ¡kėjo teigimu, jo politiniai oponentai skatina delinkventinius asmenis su pareiÅ¡kėju fiziÅ¡kai susidoroti ir aktyviai tuos kalinamus asmenis Å¡iam veiksmui skatina. PareiÅ¡kėjui atvykus į Kybartų PN, pirmus mėnesius, jis buvo laikomas įstaigos karantino kameroje, o paskui buvo pervestas į įstaigos 7 bÅ«rį, kuriame buvo siÅ«loma pareiÅ¡kėjui įsidarbinti.

PareiÅ¡kėjui buvo siÅ«loma dirbti kÅ«rybinį darbÄ , dalyvauti teismų procesuose, rengti procesinius dokumentus. PareiÅ¡kėjas 7 bÅ«ryje buvo kalinamas keturis mėnesius. VisÄ keturių mėnesių laikotarpį pareiÅ¡kėjas neturėjo pastabų ar nuobaudų. Tai yra pareiÅ¡kėjo elgesys buvo nepriekaiÅ¡tingas, tačiau Kybartų PN administracija nutarė pareiÅ¡kėjÄ perkelti į 1 bÅ«rį, kaip asmenį nepareiÅ¡kusį noro dirbti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 1 bÅ«ryje yra nuolat vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės psichotropinės medžiagos, kaliniai yra agresyvÅ«s ir konfliktiÅ¡ki.

PareiÅ¡kėjui kyla reali susidorojimo grėsmė, bei grėsmė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir gyvybei. Kadangi 1 bÅ«ryje gyvena asmenys, kurie vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas, alkoholinius gėrimus, daro įvairius įstaigos rėžimo pažeidimus, smurtauja, pareiÅ¡kėjas atsisakė eiti gyventi į 1 bÅ«rį. Kybartų PN administracija kategoriÅ¡kai atsisakė duoti pareiÅ¡kėjui garantijas, kad įstaigos 1 bÅ«rio patalpose jis bus saugus nuo galimų pasikėsinimų. PareiÅ¡kėjo manymu Kybartų PN 2013 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 5-48-1/37 paskirta nuobauda, perkelti pareiÅ¡kėjÄ vieneriems metams į įstaigos drausmės grupę, kurioje yra laikomi patys psichiÅ¡kai nestabiliausi ir nuožmiausi rėžimo pažeidėjai ir agresyvÅ«s asmenys, yra ne tik paties pareiÅ¡kėjo asmenybės pažeminimas, bet ir akivaizdus neteisėtas veiksmas, pareiÅ¡kėjui padarant realiÄ ir didelę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas 2013 m. vasario 11 d. be jokio pagrindo, neįvykdžius jokių neteisėtų veiksmų, prievarta buvo iÅ¡vestas iÅ¡ 7 bÅ«rio uždarytas į įstaigos baudos izoliatorių visai parai su rÅ«kančiais asmenimis. PareiÅ¡kėjas visÄ parÄ buvo verčiamas kvėpuoti tabako dÅ«mais, tuo pažeidžiant LR Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio nuostatų reikalavimus. Dėl to pareiÅ¡kėjui buvo padaryta esminė ir didelė žala. Be to, minėtu laiku ir minėtame baudos izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nežmoniÅ¡kai ir antisanitarinėmis sÄ lygomis, LR Higienos normų reikalavimus pažeidžiančiuose sÄ lygose, kurios Europos žmogaus teisių konvencijos 3 str.

įvardijamos kaip kankinimas. Kybartų PN administracijos veiksmai nepagrįsti ir neteisėti, dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, jis buvo įspėtas ne vieno Å¡alies pilietinių ir politinių, tame tarpe ir Nacionalinio pareigÅ«nų profesinių sÄ jungų susivienijimo, aktyvistų dėl ketinimų fiziÅ¡kai susidoroti įkalinimo įstaigoje delinkventinių asmenų rankomis. Å iuos faktus patvirtino prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ Ä¯vykdyti iÅ¡puoliai. PareiÅ¡kėjas, susirÅ«pinęs savo asmens saugumu, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad iÅ¡puoliai nepasikartotų ir tuo pačiu nepadarytų pareiÅ¡kėjui dar didesnės žalos.

Taigi akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjui, perkėlus jį į 1 bÅ«rį, kilo reali susidorojimo grėsmė, taip pat grėsmė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir gyvybei. PareiÅ¡kėjas mano, kad Kybartų pataisos namų nutarimas Nr. 5-48/137 perkelti iÅ¡ paprastosios grupės į drausmės grupę ir uždaryti į baudos izoliatorių su rÅ«kančiais asmenimis, pažeidė pareiÅ¡kėjo teises, įtvirtintas Europos Žmogaus teisių konvencijos 3 str., Europos konvencijÄ prieÅ¡ kankinimus, Europos įkalinimo vietų taisyklių 18.6 punkto reikalavimus, LR Tabako kontrolės įstatymo 14 str.

Skundžiamas Kybartų pataisos namų nutarimas yra neteistas ir naikintinas. Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytÄ Å¾alÄ pagrindai ir sÄ lygos numatyti LR CK 6.263 str. 1 d. Pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad nebÅ«tų padaryta kitam asmeniui žala, nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta neturtinė žala turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama.      Atsakovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (It. b.l. 122-125) atsakovas nurodė, kad Kybartų pataisos namų komisija 2013 m. vasario 11 d. posėdžio metu, svarstė nuteistojo E. Č. perkėlimo į kitÄ nuteistųjų bÅ«rį ir nutarė nuteistÄ jį E. Č. perkelti iÅ¡ besargybinių gyvenamųjų patalpų gyvenamojo kambario į pirmÄ nuteistųjų, nes septinto nuteistųjų bÅ«rio besargybinių gyvenamosiose patalpose laisvės atėmimo bausmę atlieka dirbantys nuteistieji.

PareiÅ¡kėjas noro dirbti, nuo paskyrimo į bÅ«rį dienos, nepareiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas atsisakė atlikti bausmę jam administracijos paskirtame pirmame bÅ«ryje. PasiaiÅ¡kinime dėl tokio savo elgesio pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis neis į jam paskirtÄ 1-Ä nuteistųjų bÅ«rį, nei į kitus Kybartų pataisos namų nuteistųjų bÅ«rius, kadangi bijo susidorojimo su juo, nes mano, kad per žiniasklaidos priemones apie jį skleidžiama informacija skatina susidorojimÄ su juo. PareiÅ¡kėjas kategoriÅ¡kai atsisakė eiti į jam paskirtÄ bÅ«rį.

Kybartų pataisos namų drausmės komisija 2013 m. vasario 12 d. nutarė siÅ«lyti Kybartų pataisos namų direktoriui skirti drausminę nuobaudÄ nuteistajam E. Č. perkėlimÄ iÅ¡ paprastosios į drausmės grupę vieneriems metams. Kybartų pataisos namų direktorius 2013 m. vasario 12 d. nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo" Nr. 5-48/137 nutarė nuteistajam E. Č. skirti nuobaudÄ , perkėlimÄ iÅ¡ paprastos į drausmės grupę vieneriems metams. Savo veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidė LR Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 12 str. 2 d., 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus ir Kybartų pataisos namų direktoriaus 2013 m. vasario lld.

įsakymo Nr. 6-16/26 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai grupei ir suskirstymo į bÅ«rius bei kambarius" 3.6. p. reikalavimus. Realaus pavojas nuteistojo gyvybei ar sveikatai, kuris galėtų atsirasti dėl jo, kaip jis pats įvardija, visuomeninės ar politinės veiklos, Kybartų pataisos namuose nėra. PareiÅ¡kėjo atsisakymas gyventi administracijos jam paskirtame l-e bÅ«ryje galimai susijęs su noru gyventi geresnėmis sÄ lygomis, negu gyvena kiti nuteistieji. Nuteistasis savo skunde raÅ¡o, kad jį paskyrė gyventi į didelį bÅ«rį be jo sutikimo gyventi su kitais nuteistaisiais, kurie yra psichiÅ¡kai nestabilÅ«s, vartojantys narkotikus ir alkoholį.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 65 punktas numato, kad pataisos namų, gydymo - pataisos namų laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmÄ kartÄ po nuosprendžio įsiteisėjimo iÅ¡ kardomojo kalinimo vietos atvykusius į Å¡ias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į bÅ«rius, skyrius, kameras, (toliau - Komisijas) atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems rizikÄ sveikatos bÅ«klę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis LR Bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimų.

Å ių nuteistųjų priskyrimas paprastosioms grupėms, taip pat suskirstymas į bÅ«rius, skyrius ir kameras įforminamas pataisos įstaigų direktorių įsakymais, remiantis Å¡iame punkte nurodytų komisijų protokolais. Å ia tvarka taip pat vadovaujamasi nuteistuosius perkeliant iÅ¡ bÅ«rio, skyriaus ar kameros į kitÄ bÅ«rį, skyrių ar kamerÄ , be to, atsižvelgiama nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu. Komisijos metu, dalyvaujant nuteistajam E. Č. , buvo nuspręsta nuteistÄ jį E. Č. paskirti į 1-Ä nuteistųjų bÅ«rį.

Šis paskyrimas įformintas 2013 m. vasario l1d. Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 6-16/26 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai grupei ir suskirstymo į būrius ir kambarius". Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių teisių suvaržymas atliekant bausmę vienoje patalpoje su kitais asmenimis yra neišvengiamas. BVK 70 straipsnyje nurodyti atvejai, kurių kategorijų nuteistieji gali būti laikomi atskirai arba izoliuotai nuo kitų nuteistųjų pataisos įstaigose.

PareiÅ¡kėjas nepriklauso nei vienai iÅ¡ straipsnyje iÅ¡vardintų kategorijų, todėl į 1-Ä nuteistųjų bÅ«rį buvo paskirtas teisėtai, vadovaujantis BVK 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kuriose numatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus. PareiÅ¡kėjas privalėjo vykdyti įstaigos direktoriaus 2013 m. vasario lld. įsakymo Nr. 6-16/26 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai grupei ir suskirstymo į bÅ«rius bei kambarius" 3.6 punkto reikalavimus.

Kybartų pataisos namų direktoriaus 2013 m. vasario 12 d. nutarimas Nr. 5-48/137 „Dėl nuteistojo nubaudimo" yra teisėtas. Civilinio kodekso (toliau-ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Taigi, sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , nepakanka nustatyti, kad Kybartų pataisos namų pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet bÅ«tina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Å iuo atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos, t.y.

žalos. Konstitucinis teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas Å¡ias aplinkybes įrodyti, tačiau pareiÅ¡kėjas tokių įrodymų nepateikė.        PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.        PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Kybartų pataisos namų 2013 m. vasario 12 d. nutarimÄ Nr. 5-48/137, priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 5792,40 Eur (20 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimÄ , taikyti pareiÅ¡kėjui izoliacijÄ nuo kitų nuteistųjų.       Ginčas byloje kilo dėl skundžiamo Kybartų pataisos namų nutarimo, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo, neturtinės žalos priteisimo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ir atsakovo veiksmų, t.y. paskiriant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ 1 – Ä jÄ bÅ«rį, netaikant pareiÅ¡kėjui izoliacijos nuo kitų nuteistųjų.         PareiÅ¡kėjas žalÄ kildina iÅ¡ atsakovo veiksmų, neteisėtai perkeliant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vieno bÅ«rio į kitÄ , nepagrįstai paskiriant pareiÅ¡kėjui nuobaudÄ ir neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, t.y. vienÄ parÄ laikant pareiÅ¡kėjÄ su rÅ«kančiais asmenimis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, netaikant pareiÅ¡kėjui izoliacijos nuo kitų nuteistųjų.Dėl neteisėto pareiÅ¡kėjo perkėlimo iÅ¡ 7- ojo bÅ«rio besargybinių gyvenamųjų patalpų į 1 Ä jį bÅ«rį ir neteisėto nubaudimo.        Bylos duomenys patvirtina, jog Kybartų pataisos namų Nuteistųjų, pirmÄ kartÄ po nuosprendžio įsiteisėjimo atvykusių į pataisos namus, priskyrimo grupei, paskirstymo į bÅ«rius ir apgyvendinimo į kambarius bei nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vieno bÅ«rio į kitÄ komisija (toliau – Nuteistųjų skirstymo komisija) 2013 m. vasario 11 d. posėdyje, svarstydama nuteistojo E. Č. perkėlimo į kitÄ nuteistųjų bÅ«rį, nutarė nuteistÄ jį E. Č. perkelti iÅ¡ besargybinių gyvenamųjų patalpų gyvenamojo kambario Nr. 1 į pirmÄ nuteistųjų bÅ«rį gyvenamÄ jį kambarį Nr. 121 miegamÄ jÄ vietÄ Nr. 1 (I t. b.l. 126-128).

Komisija pareiÅ¡kėjo perkėlimÄ motyvavo tuo, jog septinto nuteistųjų bÅ«rio besargybinių gyvenamosiose patalpose laisvės atėmimo bausmę atlieka dirbantys nuteistieji, nuteistasis E. Č. noro dirbti, nuo paskyrimo į bÅ«rį dienos, nepareiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas Kybartų pataisos namų direktoriaus 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 6-16/-26 3.6 punktu buvo paskirtas iÅ¡ 7 bÅ«rio besargybinių gyvenamųjų patalpų į 1 bÅ«rį (I t. b.l. 129). Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pataisos namų direktoriaus budintysis padėjėjas Audrius MakÅ«nas bei vyresnysis prižiÅ«rėtojas J.

V. tarnybiniais praneÅ¡imais pranešė Kybartų pataisos įstaigos direktoriui, kad 2013 m. vasario 11 d. apie 19.40 val. į Kybartų pataisos namų KPP-2 (Kontrolės ir praleidimo punktÄ ) atėjo 1-o bÅ«rio nuteistasis E. Č. ir pareiÅ¡kė, kad jis atsisako atlikti bausmę jam administracijos paskirtame pirmame bÅ«ryje (It. b.l 130). Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas R. M. 2013 m. vasario 12 d. pateikė Kybartų pataisos namų direktoriui pažymÄ â€žDėl nuteistojo E. Č. atsisakymo atlikti bausmę paskirtame bÅ«ryje" Nr. 1-8/606, kurioje nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, po pokalbio su Vidaus tyrimų skyriaus pareigÅ«nais, paaiÅ¡kino, jog bausmę gali atlikti tik 7 bÅ«ryje ir savo argumentus nurodė 2013 m. vasario 11 d. pasiaiÅ¡kinime Nr. 1.6-52/273 ir 2013 m. vasario 11 d. pareiÅ¡kime.

Minėtoje pažymoje buvo siÅ«loma Kybartų pataisos namų direktoriui nuteistojo E. Č. drausmės pažeidimÄ spręsti drausmės komisijoje (It. b.l. 131). PasiaiÅ¡kinime ir pareiÅ¡kime dėl atsisakymo atlikti bausmę 1 bÅ«ryje E. Č. nurodė, kad bausmės neatliks nei paskirtame 1-jame nuteistųjų bÅ«ryje, nei kituose Kybartų pataisos namų nuteistųjų bÅ«riuose, kuriuose atlieka bausmę delikventiniai agresyvÅ«s, linkę nusikalsti, vartojantys narkotines medžiagas asmenys. PareiÅ¡kėjas bijo susidorojimo su juo dėl politinių oponentų per žiniasklaidos priemones apie jį skleidžiamos nepagrįstos informacijos (It. b.l. 137-138).

Kybartų pataisos namų drausmės komisijos 2013 m. vasario 12 d. teikimu Nr. 1-50/168 buvo siÅ«loma skirti nuteistajam E. Č. drausminę nuobaudÄ - perkėlimÄ iÅ¡ paprastosios į drausmės grupę vieneriems metams (It. b.l.133). Kybartų pataisos namų direktorius 2013 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 5-48/137 „Dėl nuteistojo nubaudimo" nutarė nuteistajam E. Č. skirti nuobaudÄ , perkėlimÄ iÅ¡ paprastos į drausmės grupę vieneriems metams (I t. b.l. 135). PareiÅ¡kėjas pateikė 2013 m. vasario 26 d. skundÄ Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl Kybartų pataisos namų direktorius 2013 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 5-48/137 panaikinimo (II t. b.l. 18).

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 2S-865 pareiÅ¡kėjo skundo netenkino (II t. b.l. 19 - 22).        Bausmės vykdymo kodekso 70 straipsnis ir Pataisos vidaus tvarkos taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 65 punkto nuostatos reglamentuoja nuteistųjų perkėlimÄ Ä¯ bÅ«rius tvarkÄ ir procedÅ«ras. Pažymėtina, kad vienas iÅ¡ Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalyje numatytų režimo tikslų - bÅ«tinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiÅ«ra.

Nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas detalizuotas Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalyje:

1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems;

2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ ;

3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ ;

4) padėti užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.         Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raÅ¡tu praÅ¡o pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vienÄ arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais.

LaikÄ , kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.       Taisyklių 65 punktas nustato, jog Pataisos namų, gydymo - pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmÄ kartÄ po nuosprendžio įsiteisėjimo iÅ¡ kardomojo kalinimo vietos atvykusius į Å¡ias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į bÅ«rius, skyrius ir kameras.

Skirstant nuteistuosius į bÅ«rius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems rizikÄ , sveikatos bÅ«klę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Å ių nuteistųjų priskyrimas paprastosioms grupėms, taip pat suskirstymas į bÅ«rius, skyrius ir kameras įforminamas pataisos įstaigų direktorių įsakymais, remiantis Å¡iame punkte nurodytų komisijų protokolais.

Å ia tvarka taip pat vadovaujamasi nuteistuosius perkeliant iÅ¡ bÅ«rio, skyriaus ar kameros į kitÄ bÅ«rį, skyrių ar kamerÄ , be to, atsižvelgiama ir į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu.       Įvertinus byloje surinktų duomenų visumÄ , nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas į 1 bÅ«rį buvo paskirtas Kybartų pataisos namų Nuteistųjų skirstymo komisijos protokolinio nutarimo pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad 7 nuteistųjų bÅ«ryje, t.y. bÅ«ryje iÅ¡ kurio pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į jam netinkantį 1 bÅ«rį, laisvės atėmimo bausmę atlieka dirbantys nuteistieji, tačiau pareiÅ¡kėjas, nuo paskyrimo į 7 bÅ«rį dienos, neiÅ¡reiÅ¡kė noro dirbti.

Atsakovas, paskirdamas pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ 1 bÅ«rį, nepažeidė Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje ir Taisyklių 65 punkte įtvirtintų reikalavimų ir procedÅ«rų. Todėl konstatuotina, jog atsakovas paskirdamas pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ 1 bÅ«rį jokių neteisėtų veiksmų neatliko.        PareiÅ¡kėjas atsisakė atlikti bausmę 1 bÅ«ryje. PareiÅ¡kėjas atsisakymo atlikti bausmę 1 bÅ«ryje priežastį nurodė, tai, kad 1 bÅ«ryje atliekantys bausmę delikventiniai agresyvÅ«s, linkę nusikalsti, vartojantys narkotines medžiagas nuteistieji, kurie dėl pareiÅ¡kėjo politinių oponentų žiniasklaidos priemonėse skleidžiamos apie pareiÅ¡kėjÄ neigiamos informacijos yra skatinami su pareiÅ¡kėju susidoroti (I t. b.l. 137, 141).

Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo Audriaus Makūno bei vyresniojo prižiūrėtojo J. V. tarnybiniai pranešimai Kybartų pataisos įstaigos direktoriui patvirtina, jog pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę jam administracijos paskirtame pirmame būryje (It. b.l 130). Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto R. M. 2013 m. vasario 12 d. pažymoje Nr. 1-8/606 „Dėl nuteistojo E. Č. atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje" Nr. 1-8/606 nurodyta, kad pareiškėjas, po pokalbio su Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnais, paaiškino, jog bausmę gali atlikti tik 7 būryje ir savo argumentus nurodė 2013 m. vasario 11 d. pasiaiškinime Nr. 1.6-52/273 ir 2013 m. vasario 11 d. pareiškime.

Minėtoje pažymoje buvo siÅ«loma Kybartų pataisos namų direktoriui nuteistojo E. Č. drausmės pažeidimÄ spręsti drausmės komisijoje. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Kybartų pataisos namų Vidaus tyrimų skyriuje buvo atliekamas tyrimas dėl pareiÅ¡kėjo atsisakymo atlikti bausmę 1 bÅ«ryje. Byloje nenustatyta, jokių pagrįstų įrodymų, jog pareiÅ¡kėjo atsisakymo atlikti bausmę 1 bÅ«ryje aplinkybės buvo pagrįstos ir tai, kad pareiÅ¡kėjui kilo reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei.

Pareiškėjo pateikti teismų procesiniai dokumentai nesusiję su Kybartų pataisos namų nuteistųjų smurtu ar grasinimais pareiškėjo atžvilgiu, todėl nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog su pareiškėju Kybartų pataisos namuose ir būtent 1 būryje ketinama susidoroti, ar pareiškėjui kyla reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei dėl kitų nuteistųjų priešiško elgesio (I t. b.l. 57-60). Be to, pareiškėjas net ir nenurodė ir neįvardijo konkrečių 1 būrio nuteistųjų, kurie galimai galėjo kelti grėsmę pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, ketindami su juo susidoroti.

PareiÅ¡kėjui atsisakius persikelti į minėtÄ bÅ«rį, pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡klausytas, jam suteikta galimybė pasiaiÅ¡kinti ir atsakingiems Kybartų pataisos namų pareigÅ«nams nurodyti konkrečias priežastis. PareiÅ¡kėjo nurodytas priežastys vertino Vidaus tyrimų skyriaus pareigÅ«nai. Nenustačius realios grėsmės pareiÅ¡kėjo sveikatai ir gyvybei buvo siÅ«loma pareiÅ¡kėjo atsisakymÄ - atlikti bausmę 1 bÅ«ryje, vertinti kaip drausmės pažeidimÄ (It. b.l. 131). Kybartų pataisos namų psichologinės grupės vyresniosios specialistės R.

S. 2013 m. vasario 12 d. iÅ¡vadoje nurodė, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«dingas perdėtas situacijos vertinimas, adaptavimosi naujomis sÄ lygomis sunkumai, galimas nuolatinis manipuliavimas situacija siekiant asmeninių tikslų (nuteistajam tinkamų gyvenimo sÄ lygų) (I t.b.l. 136).          Taigi, įvertinus byloje esamus duomenis, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo atsisakymas gyventi paskirtame bÅ«ryje buvo nepagrįstas realiomis ir objektyviomis priežastimis, todėl vertintinas kaip nemotyvuotas.

Objektyvių aplinkybių, įgalinčių konstatuoti faktinę aplinkybę, kad pareiškėjui nesaugu atlikti bausmę jam paskirtame 1 būryje, nenustatyta. Byloje taip pat nenustatyta jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad 1 būryje pareiškėjui buvo grasinta, ar daromas kitoks psichologinis poveikis, kad jis buvo užpultas ar sumuštas kitų nuteistųjų. Subjektyvios prielaidos, kad galimai kiti nuteistieji, pareiškėjo teigimu, skatinami pareiškėjo politinių oponentų su pareiškėju susidoroti, nepatvirtino aplinkybių, kad egzistavo pagrįstai reali grėsmė pareiškėjui saugiai atlikti bausmę 1 būryje.

Pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti pripažintos išimtinėmis ir kliudančiomis jam atlikti bausmę Kybartų pataisos namų 1 būryje. Todėl teigtina, jog administracijos nurodymai atlikti bausmę paskirtame būryje buvo teisėti. Pareiškėjas nepagrįstai atsisakė vykdyti administracijos nurodymus atlikti bausmę 1 būryje. Pareiškėjas, nepagrįstai atsisakydamas atlikti bausmę paskirtame minėtame būryje, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 str. 2 d., 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus ir Kybartų pataisos namų direktoriaus 2013 m. vasario ll d.

įsakymo Nr. 6-16/26 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai grupei ir suskirstymo į bÅ«rius bei kambarius" 3.6. punktÄ . Skundžiamų atsakovo nutarimu pareiÅ¡kėjui, už atsisakymÄ vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus atlikti bausmę paskirtame bÅ«ryje, buvo paskirta nuobauda – perkėlimas iÅ¡ paprastosios grupės į drausmės grupę 1 (vieniems) metams (I t. b.l. 94).        Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, pareigos Å¡io kodekso 12 straipsnyje. SpecialiÄ sias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnyje įtvirtintÄ bausmių vykdymo teisėtumo principÄ nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigÅ«nas gali veikti tik įstatymų nustatytais bÅ«dais ir priemonėmis.

Ä®statymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir Å¡ių institucijų pareigÅ«nų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad Å¡ios įstaigos ir pareigÅ«nai gali veikti tik įstatymų nustatytais bÅ«dais ir priemonėmis. Todėl Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrÄ jÄ nuteistųjų pareigÄ - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus.

Å io kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja nuteistÄ jį vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, ginčo atveju atlikti bausmę pataisos namų administracijos paskirtame bÅ«ryje. PareiÅ¡kėjas nepagrįstai atsisakė atlikti bausmę paskirtame bÅ«ryje, t.y. nevykdė pataisos įstaigos administracijos reikalavimo, todėl jam pagrįstai ir teisėtai buvo paskirta nuobauda.      Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje nurodytos nuobaudų rÅ«Å¡ys, kurios skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimÄ .

Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiÅ¡kai pažeidusiems režimÄ , gali bÅ«ti paskirtas perkėlimas iÅ¡ paprastosios grupės į drausmės grupę nuo Å¡eÅ¡ių mėnesių iki vienerių metų (BVK 142 str. 2 d.).         Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje reglamentuota nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobÅ«dį, taip pat į nuteistojo raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ dėl pažeidimo.

Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumÄ ir pobÅ«dį. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti principiniai nuobaudų skyrimo reikalavimai, t.y. nuobauda skiriama tik pažeidimÄ padariusiam nuteistajam, už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda, nuobauda skiriama ne vėliau kaip per deÅ¡imt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos. Å io straipsnio 7 dalyje numatyta, kad Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas.

Drausmės komisijos sudarymo tvarkÄ ir kompetencijÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.        Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui skiriant nuobaudÄ bÅ«tų pažeisti pirmiau nurodyti nuobaudų skyrimo reikalavimai. Skiriant nuobaudÄ taip pat buvo laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos. Nuobauda pareiÅ¡kėjui buvo paskirta iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo padaryto pažeidimo aplinkybes Kybartų pataisos namų Drausmės komisijoje.

Drausmės komisija, siÅ«lydama pareiÅ¡kėjui nuobaudos rūšį - perkėlimÄ iÅ¡ paprastosios grupės į drausmės grupę, atsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėjas anksčiau buvo baustas keturis kartus, anksčiau paskirtos nuobaudos buvo galiojančios, pareiÅ¡kėjas itin piktybiÅ¡kai pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkÄ (I t. b.l. 91). Drausmės komisijos teikime pareiÅ¡kėjui siÅ«loma nuobauda buvo paskirta Kybartų pataisos namų direktoriaus skundžiamu nutarimu.     Įvertinus nustatytų įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo teigti, kad paskirta nuobauda nepagrįsta ir tai, kad dėl to buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teises ir teisėti interesai.

       Taip pat nenustatyta jokių neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų perkeliant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vieno bÅ«rio į kitÄ , bei skiriant jam nuobaudÄ skundžiamu atsakovo nutarimu.        Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t.y. neteisėti valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .         Byloje nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra sÄ lygų vieÅ¡ajai atsakomybei kilti.Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, t.y. vienÄ parÄ kalinant pareiÅ¡kėjÄ su rÅ«kančiais asmenimis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, bei izoliacijos nuo kitų nuteistųjų pareiÅ¡kėjui netaikymo.       PareiÅ¡kėjas Kybartų pataisos namų neteisėtus veiksmus siejo su tuo, kad jis buvo kalinamas kartu su rÅ«kančiais asmenimis baudos izoliatoriuje, antisanitarinėmis sÄ lygomis ir tokiu bÅ«du darant žalÄ jo sveikatai.

       Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims privalu sudaryti saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ ir Å¡is reikalavimas yra susijęs su pareiga nerÅ«kančius nuteistuosius atskirti nuo rÅ«kančiųjų asmenų. Lietuvos higienos normos HN:76:2010, 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Å io teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Å io straipsnio 4 dalis nustato pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai.

EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimo, kad iÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas ( EŽTT 2007 m. gegužės 10 d. sprendimÄ Benediktov prieÅ¡ RusijÄ ). Valstybėms nustatytÄ pareigÄ imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, jeigu tai yra reikalinga, atsižvelgus į Å¡io asmens medicininę patikrÄ ir gydytojų rekomendacijas (EŽTT 2011 m. sausio 25 d. sprendimÄ Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ ).

EŽTT taip pat ne kartÄ yra pripažinęs, kad pasyvus rÅ«kymas prisideda prie kalinimo sÄ lygų bloginimo ir kartu su kamerų perpildymu gali sudaryti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (EŽTT 2002 m. liepos 15 d. sprendimÄ Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ ). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad nerÅ«kančio asmens laikymas laisvės atėmimo įstaigos kameroje kartu su rÅ«kančiaisiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. ir 4 d. ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 14 p.) nuostatas bei nerÅ«kančio asmens teisę į jo sveikatai saugiÄ aplinkÄ .

Kad apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas pareiÅ¡kėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas.        Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas, jam atsisakius atlikti bausmę administracijos paskirtame bÅ«ryje, 2013 m. vasario 11 d. buvo laikomas baudos izoliatoriuje, kol nebuvo pataisos įsitaigos direktoriaus (I t. b.l. 134). Atsakovas atsiliepime (It. b.l.

88) ir 2013 m. kovo 12 d. atsakyme Nr. (1.6) 78-134 į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ pripažino faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas vienÄ parÄ (2013 m. vasario 11 d.) buvo baudos izoliatoriuje su rÅ«kančiais nuteistaisiais, kadangi tuo metu nebuvo galimybės paskirti pareiÅ¡kėjÄ su nerÅ«kančiais nuteistaisiais (I t. b.l. 90). Nurodytos aplinkybės įgalina konstatuoti, jog atsakovui buvo žinoma aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis. Atsakovas privalėjo užtikrinti, kad pareiÅ¡kėjas į baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpas bÅ«tų patalpintas su nerÅ«kančiais asmenimis.

Tokiu bÅ«du konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintos tinkamos sÄ lygos į sveikÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , jam buvo daromas neigiamas poveikis kaip nerÅ«kančiojo asmens sveikatai dėl jo priverstinio pasyvaus rÅ«kymo, patalpinant jį į baudos izoliatoriaus su rÅ«kančiais asmenimis. Netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpis baudos izoliatoriuje tęsėsi vienÄ parÄ ir ginčo dėl to byloje nėra. Nurodytas laikotarpis, neigiamai įtakojęs nerÅ«kančiojo asmens sveikatÄ dėl priverstinio pasyvaus rÅ«kymo, nebuvo ilgas.

Akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas patyrė realius nepatogumus ir grėsmę neigiamam sveikatos poveikiui. NerÅ«kančio asmens kalinimas kartu su rÅ«kančiais kaliniais ir dėl to jo priverstinis kvėpavimas tabako dÅ«mais Europos Žmogaus Teisių Teismo buvo pripažintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendimas byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05).         Apibendrinant nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje yra pakanka duomenų pripažinti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinei atsakomybei kilti sÄ lygÄ .

BÅ«tent, Kybartų pataisos namai neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės bÅ«ti kalinamam baudos izoliatoriaus kameroje su nerÅ«kančias asmenimis. Teismui nekilo abejonių, kad Kybartų pataisos namai pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).

        PareiÅ¡kėjo patirta neturtinė (moralinė) žala yra akivaizdi ir neabejotina. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ taip, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

         CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.       Byloje nenustatyta duomenų, pagrindžiančių, kad pareiÅ¡kėjo sveikata pablogėjo dėl to, kad vienÄ parÄ pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su rÅ«kančiais nuteistaisiais.

Tačiau pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo kalinamas su rÅ«kančiais nuteistaisiais pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam tinkamomis kalinimo sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis dėl kalinimo su rÅ«kančiais asmenimis buvo laikomas vienÄ parÄ . Atsižvelgus į pažeidimų pobÅ«dį ir nedidelę pažeidimo trukmę (viena para), taip pat įvertinus ir tai, kad į baudos izoliatoriaus kamerÄ pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas dėl jo paties pasirinkto elgesio, t.y. dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų padarymo, atsisakius atlikti bausmę jam paskirtame 1 bÅ«ryje, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo patirta žala nebuvo jam itin didelė ir reikÅ¡minga, todėl laikytina, kad teisės pažeidimo padarymo pripažinimas savaime bÅ«tų pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. A-444-619/2008;

Nr. A-556-669/2010; Nr. A-858-1490/2012; A-756-143/2012).        Nagrinėjamo ginčo atveju, pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas dėl jo patalpinimo į baudos izoliatorių vienai parai su rÅ«kančias nuteistaisiais, tačiau reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais netenkinamas (LR ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 d. 4 p.).       Be to, pareiÅ¡kėjas teigė, kad minėtame baudos izoliatoriuje buvo laikomas nežmoniÅ¡kai, antisanitarinėmis sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Lietuvos Respublikos Higienos normų reikalavimus.

Tačiau vien tik pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s teiginiai apie antisanitarines, nežmoniÅ¡kas sÄ lygas pataisos namų izoliatoriuje nepakankami patirtai neturtinei žalai pagrįsti. PareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kokios higienos normų sÄ lygos buvo netinkamos ir kokio pobÅ«džio neturtinė žala kilo. Teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Taigi kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, ar asmens, praÅ¡ančio atlyginti neturtinę žalÄ , nurodytos pasekmės yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su jo nurodytos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-70/2014).

       Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl nurodytos neturtinės žalos, pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo įkalinimo sÄ lygos baudos izoliatoriuje vienÄ parÄ buvo nežmoniÅ¡kos bei pažeidžiančios LR Higienos normų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas nepagrindė, kuo pasireiÅ¡kė atsakovo veiksmų neteisėtumas, kokie konkretÅ«s LR Higienos normų reikalavimai buvo pažeisti, nenurodė pažeidimų aplinkybių ir dėl to kilusios žalos (pasėkmių).

Nenustačius atsakovo netesėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (pasėkmių) pareiÅ¡kėjo orumui ar jo sveikatai, pareiÅ¡kėjo kalinimas negali bÅ«ti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, bei dėl to jam negali bÅ«ti priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.       PareiÅ¡kėjas taip pat prašė teismo taikyti jam izoliacijÄ nuo kitų nuteistųjų. Tačiau pažymėtina, kad teismams nesuteikta teisė taikyti nuteistiesiems, atliekantiems bausmę pataisos namuose, izoliacijÄ nuo kitų nuteistųjų.

Tik pataisos įstaigos administracija turi teisę spręsti dėl nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose (BVK 70 str.). Administraciniai teismai negali perimti vieÅ¡ojo administravimo institucijų funkcijų ir priimti sprendimų, kurie priskirti vieÅ¡ojo administravimo institucijų kompetencijai, nes tai pažeistų valdžios pasidalinimo principÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas, praÅ¡ant teismo taikyti jam izoliacijÄ nuo kitų nuteistųjų, nepriskirtas teismų kompetencijai, todėl byla dalyje dėl Å¡io reikalavimo nutrauktina (ABTÄ® 101 str. 1 d.).       Teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str. 101 str. 1 d., n u s p r e n d ė:

      PareiÅ¡kėjo E. Č. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.      Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo E. Č. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas.       Nutraukti bylÄ dalyje dėl reikalavimo taikyti pareiÅ¡kėjui E. Č. izoliacijÄ nuo kitų nuteistųjų.      Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo E. Č. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .     Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                         Jolanta Medvedevienė                                                                                                                           Audrius Grauželis                                                                                                                           Algis Markevičius