2019-12-18 Nr. CB-12187-2-10-3-00051-2018-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1932/2019

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00051-2018-3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2019 m. gruodžio 11 d. gautu suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarčių peržiūrėjimo ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarčių peržiūrėjimo, priimtų civilinėje byloje Nr. eS2-1173-613/2019 dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo fizinio asmens D. M. bankroto byloje ir civilinėje byloje Nr. eS2-1386-613/2019 dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo pritarta šiam mokumo atkūrimo planui, panaikinimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Suinteresuoto asmens paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 136 straipsnio 4 dalį, nes nesprendė klausimo dėl bylų sujungimo ir išnagrinėjimo kartu, kurios yra tarp tų pačių šalių ir jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję; 2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, o apeliacinės instancijos teismas tam pritarė. Suinteresuoto asmens nuomone, ši proceso teisės norma netaikytina fizinių asmenų bankroto byloje, nes FABĮ 25 straipsnio 11 dalyje nenumatyta išimčių nenagrinėti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir palikti skundą nenagrinėtą; 3) apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nutraukė apeliacinį procesą byloje dėl teismo nutarties, kuria patvirtintas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas. Suinteresuoto asmens nuomone, CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis netaikytini fizinio asmens bankroto byloje, kai nėra FABĮ 8 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos sąlygos – plano projektui pritarė kreditorių susirinkimas, o nagrinėjamu atveju iš dviejų susirinkime dalyvavusių kreditorių vienas nesutiko su mokumo atkūrimo planu, todėl, nesant vienbalsio pritarimo, nutartis skundžiama instancine tvarka; 4) teismai pažeidė FABĮ 7 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes pirmosios instancijos teismas patvirtino mokumo atkūrimo planą tinkamai neįvertinęs jo atitikties FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimams, o apeliacinės instancijos teismas iš viso šio klausimo nesprendė. Patvirtintame mokumo atkūrimo plane yra neteisingų duomenų ir netikslumų, todėl neaišku, kaip bankrutuojantis asmuo ketina atsiskaityti su kreditoriais; 5) teismai pažeidė proceso teisės normas, nes nesurinko reikalingų įrodymų ir neišsiaiškino visų aplinkybių, neįvertino bankroto administratorės pateiktų dokumentų teisingumo, nepatikrino mokumo atkūrimo plano tvirtinimo kreditorių susirinkime procedūros pažeidimų. Teismai pažeidė kreditoriaus teisę į teisingą teismą ir sąžiningą fizinio asmens bankroto procesą, teismų nutartys užkirto galimybę tolesnei proceso eigai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas suinteresuoto asmens prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė