Legislator Case Law & Legislation
0845bd4b-9f68-45ce-9cef-7a7538e31c40 AI generated

0845bd4b-9f68-45ce-9cef-7a7538e31c40 · Kauno apygardos teismas

Case Number 0845bd4b-9f68-45ce-9cef-7a7538e31c40
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo A. Å . (toliau – A. Å .) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimo, kuriuo A. Å . skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiojo patrulio 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimo buvo patenkintas iÅ¡ dalies, pakeičiant skundžiamÄ nutarimÄ . Teismas n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

0845bd4b-9f68-45ce-9cef-7a7538e31c40 · Kauno apygardos teismas: Vien tai, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo iÅ¡vadomis savaip interpretuojant byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , nelaikytina pagrindu naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutarimÄ ir padaryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, sprendžiant A. Å . kaltės klausimÄ jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme. Motyvai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė A. Å . kaltę, yra iÅ¡samÅ«s ir įtikinami.Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto S. G. parodymais, vertinamo įvykio metu jis važiavo link Raudondvario, t. y. leidosi nuo (duomenys neskelbtini) kelio link (duomenys neskelbtini), norėdamas apsisukti, rodė posÅ«kius.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                          Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AN2-344-594/2017                                                          Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00007-2017-9                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 24 d.

Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo A. Å . (toliau – A. Å .) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimo, kuriuo A. Å . skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiojo patrulio 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimo buvo patenkintas iÅ¡ dalies, pakeičiant skundžiamÄ nutarimÄ . Teismas n u s t a t ė :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. M. 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu A. Å . buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 30 (trisdeÅ¡imties) eurų bauda už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 28 d., 19.55 val., vairuodamas automobilį Å koda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsiradus kliūčiai nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ kelio pusę, kirsdamas dvigubÄ iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ ir susidÅ«rė su apsisukinėjančia kita transporto priemone.

Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės.Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. Å . pateikė skundÄ Kauno apylinkės teismui, kuris 2017 m. kovo 15 d. nutarimu jį patenkino iÅ¡ dalies ir pakeitė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. M. 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimÄ (apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarime klaidingai nurodyta, jog keičiamas 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimas), A. Å . veikÄ iÅ¡ ATPK 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir paskyrė jam 11 (vienuolikos) eurų baudÄ .

Apeliaciniu skundu A. Å . praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti; nesant pagrindo administracinio nusižengimo bylos nutraukimui – jo atžvilgiu taikyti ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pareikÅ¡ti žodinę pastabÄ . Apelianto teigimu, kaltu dėl vertinamo eismo įvykio Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti pripažintas ne jis, bet automobilio Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ A.

Š. pažymi, kad analizuojamo įvykio metu automobiliu Škoda Octavia jis važiavo nuo Marijampolės pusės link Raudondvario pl. trečia eismo juosta, kai pastebėjo dešinėje pusėje – antroje eismo juostoje, ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį Mercedes Benz, ketinantį sukti į kairę pusę. Kadangi tuo metu apelianto automobilio priekis buvo tame pačiame lygmenyje kaip ir šalia važiavusio Mercedes Benz automobilio veidrodėlis, norėdamas išvengti susidūrimo, saugodamas kartu važiavusius keleivius, A.

Å . pradėjo trauktis į kairę pusę, tikėdamasis, kad automobilio Mercedes Benz vairuotojas nusuks, bet ne apsisukinės. Mercedes Benz automobilio vairuotojui pradėjus apsisukimo manevrÄ , A. Å . trenkėsi į automobilio kairįjį priekinį kampÄ . Å ių aplinkybių visumoje apeliantas mano, kad bÅ«tent Mercedes Benz vairuotojas neįsitikino, kad kairės pusės eismo juosta yra laisva, darydamas posÅ«kį kairėn iÅ¡ antros eismo juostos pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko ir kilo vertinamas eismo įvykis.

Nesutikdamas su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu A. Å . pažymi ir tai, kad vertinamu atveju buvo nepagrįstai neatlikta autoįvykio ekspertizė bei nenustatyta, kurioje vietoje automobilis Mercedes Benz apsisukinėjo – t. y. ar leistinoje. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius ir S. G. pateikė atsiliepimus į A. Å . apeliacinį skundÄ , kuriais praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ , A. Å . apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas k o n s t a t u o j a : A. Å . apeliacinis skundas netenkinamas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Tokiu bÅ«du neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 256 straipsnio ir 257 straipsnio nuostatose.IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, jog Kauno apylinkės teismas, spręsdamas A. Å . kaltės klausimÄ pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (ATPK 127 straipsnio 2 dalį), rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime aiÅ¡kiai ir nuosekliai iÅ¡dėstydamas, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados.

Tokiu bÅ«du, remdamasis nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma, apylinkės teismas padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, kuriomis abejoti aukÅ¡tesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Ir nors apeliaciniu A. Å . skundu nesutinkama su jo veiksmų kvalifikavimu pagal komentuojamo straipsnio nuostatas, teigiant, kad kaltas dėl vertinamo eismo įvykio analizuojamu atveju turėjo bÅ«ti pripažintas ne jis, bet Mercedes Benz automobilio vairuotojas dėl jo neatsakingo manevravimo, tačiau sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų pagrindu keisti/naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ apylinkės teismo nutarimÄ , įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tinkamai iÅ¡tirtus įrodymus, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Vien tai, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo iÅ¡vadomis savaip interpretuojant byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , nelaikytina pagrindu naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutarimÄ ir padaryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, sprendžiant A. Å . kaltės klausimÄ jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme. Motyvai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė A. Å . kaltę, yra iÅ¡samÅ«s ir įtikinami.Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto S. G. parodymais, vertinamo įvykio metu jis važiavo link Raudondvario, t. y. leidosi nuo (duomenys neskelbtini) kelio link (duomenys neskelbtini), norėdamas apsisukti, rodė posÅ«kius.

Persirikiavo per juostas ir sustojo prie punktyrinės linijos, kur galima įsukti į (duomenys neskelbtini), kad galėtų praleisti kitus eismo dalyvius. Jam pradėjus manevrÄ , pravažiavus beveik visÄ prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , pajuto smÅ«gį, nuo kurio automobilis iÅ¡sitiesino. SmÅ«gis buvo į automobilio priekinį ratÄ . IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas vertinamo įvykio aplinkybes S. G. iÅ¡dėstė ir 2016 m. lapkričio 28 d. savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime (b. l. 13), jos atitinka eismo įvykio schemoje užfiksuotas aplinkybes (b. l. 26-27) bei abiem eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams nustatytų apgadinimų pobÅ«dį ir mechanizmÄ , todėl vertinti aptartus S. G. parodymus kaip nepatikimus ar neobjektyvius ir nesiremti jais sprendžiant A.

Å . kaltės klausimÄ jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad aptartų S. G. parodymų esminėse vertinamo eismo įvykio aplinkybėse apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės neneigė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Å .. Jo teigimu, analizuojamo įvykio metu automobiliu Å koda Octavia jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) trečiÄ ja eismo juosta, kai pastebėjo deÅ¡inėje pusėje – antrojoje eismo juostoje, ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį Mercedes Benz, ketinantį sukti į kairę pusę.

Kadangi tuo metu apelianto automobilio priekis buvo tame pačiame lygmenyje kaip ir Å¡alia važiavusio Mercedes Benz automobilio veidrodėlis, norėdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, A. Å . pradėjo trauktis į kairę pusę, t. y. prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , tačiau iÅ¡vengti susidÅ«rimo nepavyko ir jis atsitrenkė į automobilio Mercedes Benz priekinį ratÄ . Jį kliudė deÅ¡iniu priekiniu savo automobilio kampu. Po susidÅ«rimo jo automobilis pariedėjo į priekį. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas komentuojamo eismo įvykio aplinkybes A.

Å . iÅ¡dėstė ir savo apeliaciniame skunde, tiek jame, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neneigdamas, kad siekdamas iÅ¡vengti eismo įvykio jis traukėsi į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , nesutikdamas tik su tuo, jog bÅ«tent jo veiksmai analizuojamu atveju buvo susiję priežastiniu ryÅ¡iu su vertinamo eismo įvykio kilimu. Vertinant tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Å . parodymus, visų pirma pažymėtina, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi bÅ«ti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumÄ , krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų bÅ«klę, kelio ir meteorologines sÄ lygas, matomumÄ , kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę.

Kaip nustatyta Kelių eismo taisyklių 9 punktu, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Remiantis Kelių eismo taisyklių 127 punktu, vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Tuo tarpu pagal Kelių eismo taisyklių trečio priedo 1.3 punktÄ , dviguba iÅ¡tisinė linija skiria prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostomis; Å¡iÄ linijÄ kirsti draudžiama. Aptarto teisinio reguliavimo vertinant aukščiau aptartų A. Å . veiksmų teisėtumÄ visų pirma pažymėtina, kad vertinamu atveju S. G., nusileidęs iÅ¡ Marijampolės kelio, važiavo link (duomenys neskelbtini), kur ketino sukti link (duomenys neskelbtini).

Atlikinėdamas šį manevrÄ , jis rodė įspėjamuosius posÅ«kio signalus (kÄ betarpiÅ¡kai teismo posėdžio metu patvirtino ir A. Å ., teigdamas, kad S. G. ketino sukti į kairę, dėl ko, jam teko staigiai trauktis į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo), tokiu bÅ«du kirsdamas kelias eismo juostas ir sustodamas prie punktyrinės kelio linijos, leidžiančios atlikti posÅ«kio manevrÄ . Nors A. Å . tiek apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek ir apeliaciniu skundu teigia, jog S. G. manevras buvo staigus (sprendžiant iÅ¡ to, kad, paties A.

Å . teigimu, dėl tokių S. G. veiksmų, jam teko staigiai trauktis į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ), atliktas skubotai, neįsitikinus, kad tai daryti saugu, t. y. pažeidžiantis Kelių eismo taisykles, tačiau, įvertinus S. G. parodymus, jog jis dar spėjo sustoti prie punktyrinės linijos tam, kad galėtų praleisti kitus eismo dalyvius, ir tik tada pradėjo atlikinėti posÅ«kio manevrÄ , o susidÅ«rimas su A. Å . automobiliu įvyko S. G. jau beveik kirtus visÄ prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , leidžia teismui pagrįstai abejoti tokiais A.

Å . teiginiais ir pagrįstai spręsti, jog S. G. manevras vertinamu atveju vis tik buvo atliktas tinkamai, t. y. nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių. Juo labiau įvertinus ir tai, kad analizuojamo eismo įvykio metu A. Å . vairuotas automobilis susidÅ«rė su S. G. vertinamo eismo įvykio metu vairuoto automobilio Mercedes Benz priekiniu ratu. Å ių duomenų kontekste vis tik pažymėtina, kad kirsti dvigubÄ iÅ¡tisinę linijÄ (kÄ vertinamo eismo įvykio metu padarė A. Å ., jo pateis teigimu, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo su S. G. vairuotu automobiliu), sutinkamai su aukščiau aptartu Kelių eismo taisyklių trečio priedo 1.3 punktu, draudžiama.

Jokios iÅ¡imtys, kurių pagrindu galima bÅ«tų nesilaikyti Å¡ios taisyklės, t. y. kirsti dvigubÄ iÅ¡tisinę linijÄ , Kelių eismo taisyklės nenumato, todėl netgi tikint A. Å . versija, jog trauktis į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ jis pradėjo dėl neatsakingo S. G. manevravimo (rikiavosi iÅ¡ antrosios eismo juostos į trečiÄ jÄ neįsitikinęs, kad tai daryti saugu), tai nesudarė jam teisėto pagrindo pažeisti aptariamų Kelių eismo taisyklių nuostatų. Tokiu atveju, nevirÅ¡ydamas leistino greičio, bÅ«damas pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas vairuotojas, A.

Å . privalėjo stabdyti savo transporto priemonę, arba persirikiuoti į antrÄ jÄ eismo juostÄ (kurioje, jo paties teigimu, tuo metu jokių automobilių nebuvo ir to padaryti jam netrukdė). Juo labiau, jog jis matė S. G. rodomÄ kairiojo posÅ«kio signalÄ ir galėjo pagrįstai tikėtis, jog Å¡is asmuo suks į kairę pusę (nesvarbu ar apsisukinės, ar atlikinės kairio posÅ«kio manevrÄ ). Aptartų faktinių aplinkybių kontekste A. Å . apeliacinio skundo teiginiai, jog jis negalėjo tikėtis, kad S. G. ketino atlikti apsisukimo manevrÄ , atmestini kaip deklaratyvÅ«s. Tokiu bÅ«du, abejoti A.

Å . kalte sukėlus vertinamÄ eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Manyti prieÅ¡ingai aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia ir A. Å . teiginiai, jog policijos pareigÅ«nai nepagrįstai neatliko autoįvykio ekspertizės, neiÅ¡siaiÅ¡kino, ar komentuojamÄ manevrÄ S. G. atliko tinkamai, t. y. leistinoje vietoje. Atsakant į Å¡iuos apelianto teiginius vis tik pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis.

Duomenų turi bÅ«ti surinkta tiek, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Jei tyrimo metu visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės nustatytos, nebÅ«tina atlikinėti papildomų veiksmų vien tam, kad bÅ«tų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiÅ¡kai nauji duomenys. Aptariamu atveju įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumÄ , jų pagrįstumÄ bei objektyvumÄ , vis tik pagrįstai manytina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti A.

Å . kaltumÄ jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme. Atlikti tokius papildomus veiksmus, kaip autoįvykio ekspertizė, atsižvelgiant į surinktų duomenų visumÄ , nėra tikslinga. AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina įvertinus ir A. Å . apeliacinio skundo teiginius dėl vietos, kurioje automobilis Mercedes Benz apsisukinėjo. Atsižvelgiant į tai, kad vertinamu atveju S. G. ketino sukti link Lampėdžių ir bÅ«tent ta kelio vieta yra paženklinta punktyrine linija (leidžianti atlikti kairio posÅ«kio manevrÄ ), abejoti tuo, jog bÅ«tent Å¡ioje vietoje S. G. atlikinėjo kairio posÅ«kio (apsisukimo) manevrÄ , aukÅ¡tesniajam teismui nekyla.

Ši aplinkybė nustatyta aukščiau aptartais S. G. parodymais bei 2016 m. gruodžio 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. M. tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis (b. l. 9), kurių teisėtumu, objektyvumu ir patikimumu aukštesnysis teismas neabejoja. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, (su jame išdėstytais motyvais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas), naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

A. Å . atžvilgiu taikyti ANK 12 straipsnį, pagal kurį, tais atvejais, kai padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir Å¡io kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytÄ administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teisenÄ turintis pareigÅ«nas gali jos nepradėti ir pareikÅ¡ti asmeniui žodinę pastabÄ , teisinio pagrindo taip pat nėra. Aukščiau aptartais bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad vertinamu atveju A.

Å ., pažeisdamas Kelių eismo taisykles, kirto dvigubÄ iÅ¡tisinę kelio ženklinimo linijÄ ir prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje susidÅ«rė su apsisukimo manevrÄ atlikinėjusiu automobiliu. Å io eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Vertinti tokį A. Å . Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ kaip mažai pavojingÄ , prieÅ¡ingai nei tai traktuojama A. Å . apeliaciniame skunde, nėra jokio juridinio pagrindo. PrieÅ¡ingas teismo sprendimas neatitiktų ir įstatymų leidėjo valios, kadangi Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas (ANK 417 straipsnio 1 dalis) bei draudimo įvažiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ pažeidimas (ANK 420 straipsnio 1 dalis), įvertinus atitinkamose ANK straipsnių sankcijose įtvirtintų administracinių nuobaudų dydį bei pobÅ«dį, neabejotinai traktuotinas kaip pavojingas, Å¡iurkÅ¡tus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurio padarymÄ asmeniui gresia net specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (ANK 417 straipsnio 9 dalis, 420 straipsnio 5 dalis). 12.1.

Remiantis iÅ¡dėstytu, negalint bloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties ir nesant dėl to apeliacinių skundų, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas. Sprendžiant A. Å . apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ vadovautasi atitinkamomis ANK nuostatomis (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis).

13. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog keičiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimas, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-79676499-16, tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos minėtas nutarimas buvo priimtas ne 2016 m. lapkričio 8 d., o 2016 m. gruodžio 7 d., t. y. apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida, kuri iÅ¡taisytina, nutarimo priėmimo datÄ pakeičiant iÅ¡ 2016 m. lapkričio 8 d.

į 2016 m. gruodžio 7 d. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 638 straipsnio 1 dalimi, teismas,n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir A. Å . apeliacinio skundo netenkinti.IÅ¡taisyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodytÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo priėmimo datÄ - 2016 m. lapkričio 8 d.

į 2016 m. gruodžio 7 d. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                      Albinas Antanaitis