084517d9-9aee-48fd-9ebf-62854ff0fbbd · Panevėžio apygardos teismas

KRISTINA TAMOŠIŪNAITĖ                                                                                                                     Pirmosios instancijos teismo                                                    Civilinė byla Nr. 2A-234-544/2010             Teisėja Irena Stacevičienė               Procesinio sprendimo kategorija: 30.10; 32.1; 121.15; 121.21; (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 04 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui Olegui Urbonui, atsakovui K. Å ., jo atstovui advokatui Rolandui VaitekÅ«nui, trečiojo asmens atstovui N.Čečai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo K.

Å . ir ieÅ¡kovės A. P. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-108-228/2009 pagal ieÅ¡kovės A. P. (KrÅ«velytės) ieÅ¡kinį atsakovams K. Å . ir R. Å ., esant tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija ir AukÅ¡taitijos nacionalinio parko direkcija, dėl servitutų nustatymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , NUSTATĖ: IeÅ¡kovė, norėdama užsitikrinti patekimÄ , priėjimÄ , privažiavimÄ prie poilsio namelio, plane pažymėto indeksu 1K1ž, unikalus Nr.8296-9008-7018, poilsio namelio 2K1ž, unikalus Nr.8296-9008-7029, lauko virtuvės, žymimos plane 3I1ž, unikalus Nr.8296-9008-7030, Å¡ulinio, naujoje vietoje planuojamo tualeto įrengimÄ , taip pat minėtų statinių valdymÄ , tvarkymÄ , naudojimÄ , eksploatavimÄ pagal tiesioginę paskirtį poilsiui ir rekreacijai, jų rekonstrukcijÄ , prašė nustatyti 0,0669 ha bendro ploto servitutÄ pagal pateiktÄ servituto planÄ : kelio, kurio plotis 4,05 m, servitutÄ , pateiktame plane pažymėtÄ taÅ¡kais 15, 45, 44, 18, 17, 16, suteikiantį teisę važiuoti juo įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku, taip pat servitutÄ Å¾emės sklypo daliai valdyti, naudoti, eksploatuoti, tvarkyti, remontuoti, rekonstruoti ieÅ¡kovės statinius ir kiemo statinius, įrengimus pateiktame servituto plane pažymėtÄ taÅ¡kais 44, 43, 42, 41, 40, 39, 38, 37, 36, 35, 34, 33, 32, 34, 30, 29, 28, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20, 19, 18 atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomame 0,5621 ha bendro ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr.4400-0030-8730, kadastrinis adresas 8237/0002:118 Minčios k.v., adresas RÅ«gÅ¡teliÅ¡kio k., Utenos r. Nurodė, kad pagal 2005-09-02 pirkimo-pardavimo sutartį ir turto perdavimo aktÄ Ä¯sigijo minėtus statinius, esančius RÅ«gÅ¡teliÅ¡kio k., Utenos rajone, 0,5621 ha ploto žemės sklype, kartu įgydama teisę naudotis Å¡iuo žemės sklypu pagal valstybinės žemės nuomos sutartį. 2003-06-30 minėtas 0,5621 ha ploto žemės sklypas buvo iÅ¡nuomotas UAB „Transorloja“, o 2003-07-23 minėtas žemės sklypas Utenos AVA virÅ¡ininko sprendimu buvo grÄ Å¾intas natÅ«ra D.

Å .. Å io sprendimo grÄ Å¾inti turtÄ 6 p. buvo nurodyta, kad žemės savininkui pereina teisės ir pareigos pagal 2003-06-30 žemės nuomos sutartį. Nors siÅ«lė, žemės savininkė D. Å . nepasinaudojo pirmenybės teise įsigyti pastatus, esančius minėtame žemės sklype. 2006-07-22 D. Å . mirė, jos teisės ir pareigos perėjo atsakovams (įpėdiniams). Kadangi minėtos nuomos sutarties terminas baigėsi 2008-06-29, siÅ«lė įvairius variantus dėl minėto žemės sklypo nuomos, panaudos, pirkimo-pardavimo, mainų sutarties ir pan., tačiau gaudavo neigiamÄ atsakymÄ .

Å iuo metu naudojasi poilsio nameliais, sklype pastatė lauko tualetÄ bei įrengė Å¡ulinį. Kadangi esamas tualetas yra nutolęs nuo poilsio namelių, todėl plane numatyta vieta naujam įrengiamam tualetui. Todėl praÅ¡omų nustatyti servitutų turinys, ribos ir tikslas yra sudaryti sudarant jai galimybę prieiti ir privažiuoti prie jai nuosavybės teisėmis priklausančių pastatų ir juos naudoti, eksploatuoti ir tvarkyti (1 t., b. l. 3-7).Utenos rajono apylinkės teismas 2009-12-23 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: nustatė atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomame 0,5621 ha bendro ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr.4400-0030-8730, kadastrinis adresas 8237/0002:118 Minčios k.v., esančiame adresu RÅ«gÅ¡teliÅ¡kio k., Utenos r. (tarnaujančiame daikte) 0,0653 ha ploto servitutÄ pagal R.

V. tyrinėjimų įmonės parengtÄ planÄ , pažymėtÄ taÅ¡kais: 15, 16, 17, 18, 19, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 15, suteikiantį ieÅ¡kovei teisę valdyti ir naudoti pagal tiesioginę paskirtį – poilsiui ir rekreacijai poilsio namelį, plane pažymėtÄ indeksu 1K1ž, kurio unikalus Nr.8296-9008-7018, poilsio namelį 2K1ž, kurio unikalus Nr.8296-9008-7029, lauko virtuvę, plane pažymėtÄ 3I1ž, kurios unikalus Nr.8296-9008-7030, bei naudoti Å¡ulinį, taip pat nustatyti kelio servitutÄ , suteikiantį ieÅ¡kovei teisę eiti ir važiuoti transporto priemonėmis 4,05 m pločio keliu.

Likusioje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė A. P. iÅ¡ UAB „Transorloja“ pagal 2005-09-02 pirkimo-pardavimo sutartį ir turto perdavimo aktÄ Ä¯sigijo minėtus poilsio namelius, lauko virtuvę ir stoginę, taip pat ieÅ¡kovė naudojosi ten esančiais lauko tualetu ir Å¡uliniu. 2005-09-05 į Å¡iuos statinius įregistruotos ieÅ¡kovės nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre. 2003-06-30 tarp Utenos AVA ir UAB „Transorloja“ sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal kuriÄ 5621 kv. m ploto žemės sklypas, esantis RÅ«gÅ¡teliÅ¡kio kaime, Utenos rajone, penkiems metams buvo iÅ¡nuomotas UAB „Transorloja“. 2003-07-23 Utenos AVA sprendimu Nr.13-5001 D.S. Å . buvo atkurtos nuosavybės teisės į minėtÄ 0,5621 ha žemės sklypÄ grÄ Å¾inant jį natÅ«ra, kartu perduodant žemės savininkei teises ir pareigas pagal valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N82/03-0113.

Mirus D.S. Å ., nuosavybės teisės perėjo jos įpėdiniams R. Å . ir K. Å ., kurie Å¡ias teises įregistravo 2007-09-10 Nekilnojamojo turto registre. Atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio paskirtis – rekreaciniams objektams statyti ir eksploatuoti, liko ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantys poilsio nameliai, lauko virtuvė bei stoginė, kuri Å¡iuo metu yra nugriauta, įsigyti pagal 2005-09-02 pirkimo – pardavimo sutartį. Teismas vertino LR aplinkos apsaugos ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 565 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ 5.4.p., Statinio gyvavimo trukmės, priklausomai nuo statinio naudojimo paskirties ir statybos produktų, iÅ¡ kurių jis pastatytas 3. p. nuostatas, tačiau nurodė, jog byloje neįrodyta, kad nameliai nebeatitinka savo paskirties, kelia pavojų dėl galimo sugriuvimo dėl nusidėvėjimo, nes ieÅ¡kovė pateikė 2009-02-04 statinių apžiÅ«ros ir bÅ«klės nustatymo aktÄ , kuris patvirtina, kad minėti statiniai atitinka statinių esminius privalomuosius reikalavimus, naudojimo grėsmės nekelia ir yra tinkami naudoti.

LRV 1997-04-28 nutarimu Nr.416 patvirtinus AukÅ¡taitijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendinius, pagal nutarimo schemos 3.2 g lentelės duomenis perspektyvoje RÅ«gÅ¡teliÅ¡kio kaime esančius poilsio namelius planuota iÅ¡kelti, numatant galimybę statyti sodybos apimties rekreacinę bazę. Tačiau bylos nagrinėjimo eigoje nustatyta, kad nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniai faktiÅ¡kai neįgyvendinami. Teismas, vadovaudamasis LR Konstitucijos 23 str., CK 6.156 str., CK 4.111 str. 4.126 str. nuostatomis, įvertinęs, kad ieÅ¡kovės pateiktas servituto planas parengtas ekonomiÅ¡kai ir racionaliai, atsižvelgdamas į atsakovų interesus ir siekdamas kuo mažiau jiems pakenkti, įvertinęs tai, kad užtikrinant ieÅ¡kovei galimybę prieiti ar privažiuoti iki jai priklausančių statinių reikalingas kelio servitutas, nustatęs, kad ieÅ¡kovei priklausantys vieÅ¡pataujantys daiktai (statiniai) užima tokiÄ dalį žemės sklypo, kad likusioji jo dalis atsakovų gali bÅ«ti naudojama normaliai pagal savo paskirtį, teismas servitutÄ nustatė daliai žemės sklypo.

Kadangi servitutas gali bÅ«ti nustatomas tik realiai egzistuojančiam daiktui, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nustatyti servitutÄ planuojamam įrengti lauko tualetui teismas atmetė atitinkamai sumažindamas praÅ¡omam nustatyti servitutui plane pažymėtÄ tam tikslui žemės sklypo dalį, kurios plotas sudaro 16 kv. m. ((5,90x1)+(3,20x3,19)), kurios taÅ¡kai 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 19. Teismas laikė nepagrįstu atsakovų reikalavimÄ ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , nes ieÅ¡kovė nepasinaudojo iÅ¡ankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka, nes bylos nagrinėjimo metu Å¡alys ne vienÄ kartÄ ketino ginÄÄ baigti taikiai, sudarant nuomos ar kitÄ sutartį, tačiau taikus ginčo sprendimas nepavyko, be to, pagal LR CPK 296 str. 1 d. 1 p. nuostatas Å¡iuo atveju nėra nustatytas privalomas iÅ¡ankstinis bylos sprendimas ne teisme tvarka.

Teismas pažymėjo, kad servituto nustatymu daromi savininko teisių varžymai turi bÅ«ti kompensuojami, nes tai nustatyta įstatyme. Pareiga mokėti kompensacijÄ yra viena iÅ¡ pareigų, atsirandančių iÅ¡ servituto. Pagal LR CK 4.129 str. nuostatas atlyginami dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai. IeÅ¡kovė pateikė pasiÅ«lymus dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių kompensavimui, tačiau atsakovai nesvarstė Å¡io klausimo ir savo nuomonės neteikė, kadangi jie kategoriÅ¡kai nesutiko su ieÅ¡kovės reikalavimu nustatyti servitutÄ .IeÅ¡kovė A.

P. apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-12-23 sprendimÄ nustatant atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomame 0,5621 ha ploto žemės sklype 0,0669 ha bendro ploto servitutÄ pagal Verbicko tyrinėjimų įmonės 2008-06-09 parengtÄ servituto planÄ , pažymėtÄ taÅ¡kais 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 15, o likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat padidinti priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme iki 3000,00 Lt.

Nurodė, kad teismo sprendimo dalis nenustatyti servituto 16 kv. m. atsakovų žemės sklypo plotui, kuris bÅ«tinas pastatyti lauko tualetÄ , prie jo prieiti ir naudotis, yra neteisėtas. „Realiai egzistuojantis daiktas“ yra ir turi bÅ«ti ne vieÅ¡pataujantis daiktas (esamas ar įrengtas lauko tualetas), o tarnaujantis daiktas (atsakovų žemės sklypas (jo dalis), kuris egzistuoja. IÅ¡ LR CK 4.122 str., kuriame yra apibrėžti galimi statinių servituto atvejai ir jų turinys, matyti, kad visais nurodytais atvejais servitutas gali bÅ«ti nustatomas tarnaujančiam daiktui ir dar neegzistuojančio vieÅ¡pataujančio daikto naudai.

Teismo iÅ¡vada, kad lauko tualetas neegzistuoja, nepagrįsta, nes esmę sudaro ne tiek naujo lauko tualeto įrengimas, kiek esamo sklype pastatyto lauko tualeto perkėlimas į naujÄ vietÄ , servituto plane pažymėtÄ taÅ¡kais 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26. Kadangi esamas lauko tualetas yra atitolęs nuo poilsio namelio, pažymėto indeksu 2K1ž, ir tolesnis jo naudojimas esamoje vietoje gali labiau nei bÅ«tina apriboti atsakovų teises žemės sklype, ieÅ¡kovė paprašė nustatyti servitutÄ 16 kv. m. atsakovų žemės sklypo daliai, į kurį bus perkeltas esamas lauko tualetas, kad bÅ«tų kompaktiÅ¡kiau ir kad tai kuo mažiau pažeistų atsakovų teises ir teisėtus interesus.

Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 82/03-0113 numatyta, kad pasibaigus žemės nuomos sutarčiai pastatai ir įrenginiai lieka jų savininkams, kurie turės teisę į nuomotojo nustatyto dydžio servitutÄ . Kadangi pasibaigus minėtam nuomos sutarties terminui žemės sklypo nuomininkui toliau naudojantis žemės sklypu daugiau kaip 10 dienų, o pastatai nuo žemės sklypo nenukelti, tai, apeliantės nuomone, reikėtų vadovautis CK 6.481 str. ir konstatuoti, kad terminuota žemės sklypo nuomos sutartis galimai tapo neterminuota.

Apelianto 2008-04-28 raÅ¡tas yra adresuotas UAB „Transorloja“, o ne ieÅ¡kovei, todėl negali bÅ«ti vertinamas kaip savininko prieÅ¡taravimas dėl tolimesnės nuomos, jis neatitinka CK 6.562 str. 1 p. reikalavimų. Kadangi atsakovai pasirinko visiÅ¡ko neigimo ir principinio nesutikimo su servituto nustatymu pozicijÄ , teismas, neturėdamas objektyvių duomenų apie galimus nuostolius, jų pobÅ«dį ir dydį, neturėjo galimybės priimti Å¡iuo aspektu konkretų sprendimÄ . Tačiau teismo sprendimas neužkerta kelio apeliantams ateityje susitarti su ieÅ¡kove dėl nuostolių dydžio ir jų kompensavimo mechanizmo ar pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme.

Teismas tyrė nustatyto servituto atlygintinumo klausimÄ , tačiau CK 6.249 str. 1 d. nuostatų įgyvendinti negalėjo, nes atsakovai nepareiÅ¡kė materialinio teisinio reikalavimo ir nenurodė galimo nuostolių dydžio. Mano, kad atsakovai nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamas ginčas yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu, nes jie siekia apginti savo privatų turtinį interesÄ ir jis nėra susijęs su neindividualizuotais visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių teisių bei interesų pažeidimais (2 t., b. l. 51-52, 65-68).Atsakovas K.

Å . apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o Utenos rajono apylinkės teismo 2009-12-23 sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atskirajam skundui pagrįsti nurodo, kad LR aplinkos apsaugos ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 565 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ 3 p., 5.4.p. nuostatas, medinių namelių su karkasu gyvavimo trukmė 40 metų.

IeÅ¡kovei priklausantys nameliai pastatyti 1969 metais, tai reiÅ¡kia, kad Å¡ių namelių gyvavimo trukmė yra iki 2009 metų. LR Vyriausybė 1997-04-28 nutarimu Nr.416 patvirtino AukÅ¡taitijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendinius, už kurių įgyvendinimÄ atsakinga AukÅ¡taitijos nacionalinio parko direkcija. Pagal Å¡iuo nutarimu patvirtintos schemos 3.2 g lentelės duomenis, perspektyvoje RÅ«gÅ¡teliÅ¡kio kaime esančius poilsio namelius planuota iÅ¡kelti, numatant galimybę statyti sodybos apimties rekreacinę bazę.

Kiti pastatai – lauko tualetas ir Å¡ulinys - pastatyti be jų ar buvusios sklypo savininkės sutikimo bei pažeidus 2002-04-16 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 184 patvirtinto STR 1.01.07:2002 “Nesudėtingi (tarp jų laikini)statiniai” nuostatas, reglamentuojančias nesudėtingų statinių statybÄ saugomoje teritorijoje. Žemės sklypui, kuriuo be teisinio pagrindo naudojasi ieÅ¡kovė, taikomos specialiosios naudojimo sÄ lygos – nacionaliniai ir regioniniai parkai; dirvožemio apsauga; hidrografiniai drausiniai; kraÅ¡tovaizdžio draustiniai.

Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija 2005-11-22 raÅ¡te Nr. (3.11)-10-587 nurodė, kad žemės sklypo nuomos terminas buvo nustatytas atsižvelgiant į STR 1.12.05:2002 “Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė” reikalavimus, o pasibaigus nuomos terminui D. Å . galės be suvaržymų naudotis savo privačia nuosavybe. Be to, minėtai poilsiavietei prieÅ¡taravo LR Aplinkos apsaugos ministerija, kuri 1996-03-06 raÅ¡tu Nr. 1-24-576 kreipėsi į MiÅ¡kų Å«kio ministerijÄ bei AukÅ¡taitijos nacionalinį parkÄ su siÅ«lymu panaikinti Å¡iÄ poilsiavietę, AukÅ¡taitijos nacionalinio parko direkcija, kuri 2003-02-26 raÅ¡te Nr. 2-75 nurodė, kad poilsio bazės nameliai turi bÅ«ti iÅ¡keldintini.

Sprendimas nepagrįstas ir dėl to, kad teismas nustatė servitutÄ ir tai daliai, kad ieÅ¡kovė galėtų naudotis Å¡uliniu, tačiau jis nuosavybės teise net nepriklauso.Apeliantas taip pat teigia, kad, įsigyjant minėtus statinius, jų įgijėjams buvo žinoma (CK 1.6 str.), kad teise naudotis žeme, ant kurios stovi minėti statiniai, bus galima ribotÄ 5 metų laikÄ iki 2008-06-30, po to terminuota žemės nuomos sutartis pasibaigs (CK 5.562 str. 1 d.) ir bus privaloma Å¡iuos statinius nukelti iÅ¡ Å¡io žemės sklypo, o nuomotÄ Å¾emės sklypÄ grÄ Å¾inti tokios bÅ«klės, kokios gavo (CK 6.499 str. 1 d.).

Mano, kad ieÅ¡kovė statinius gali nukelti be žalos Å¡iam turtui ir juos pagal paskirtį tinkamai naudoti ant savo žemės ar kitoje vietoje iÅ¡nuomotos žemės. Skundžiamasis teismo sprendimas pažeidžia jų kaip savininkų nuosavybės teises, jos neliečiamumo principus, įtvirtintus LR Konstitucijojos 23 str., CK 4.93 str. 1 d. Pagal LR CK 4.128 str. 1 d. servitutas gali bÅ«ti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti vieÅ¡pataujančio daikto tinkamÄ naudojimÄ .

Teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens sÄ skaita, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobÅ«dį, kitokių sprendimų galimybę.CK 4.129 str. reglamentuojamas nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimas. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 str.).

Šioje byloje teismas nuostolių atlyginimo klausimo nesprendė, nes jie ginčijo paties servituto nustatymo galimybę. Tačiau jeigu konkretūs nuostoliai neįrodyti, teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių priteisimo. Pagal CK 6.249 str. 1 d. nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti. Tai, ar nustatomas atlygintinis servitutas ar ne, jei atlygintinis - tai koks taikytinas nuostolių atlyginimo būdas ir dydis, yra esminė bylos aplinkybė, kuri turi būti ištirta bylos nagrinėjimo metu.

Jeigu Å¡i aplinkybė tinkamai netirta, tai yra pagrindas bylos įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ kvalifikuoti kaip nevisapusiÅ¡kÄ (CPK 185 str.). Å ioje byloje servitutas nustatytas teismo sprendimu, tačiau pasisakyta, kad servituto atlyginimo klausimas Å¡ioje byloje nespręstinas, nes atsakovai to nepraÅ¡o. Mano, kad teismas turi konstatuoti, jog servituto nustatymas yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu, nes sprendimas riboja atsakovų nuosavybės teises, todėl civilinę bylÄ praÅ¡o nagrinėti iÅ¡einant iÅ¡ vieÅ¡ojo intereso bei įgyvendinti civilinio proceso tikslus (CPK 2 str.).

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 4.111 str. normas ir teisingai bei pagrįstai konstatavo, kad servitutas negali būti nustatytas realiai egzistuojančiam daiktui, t. y. planuojamam įrengti lauko tualetui, ir šioje dalyje ieškinį atmetė. Be to, lauko tualetas, šulinys yra pastatyti be dabartinio ar buvusio žemės sklypo savininko sutikimo, buvo užstatytas papildomas žemės sklypo plotas. Todėl pagal CK 6.557 str. 2 d. ieškovė privalo statinius nugriauti.

Lauko tualeto perkėlimas pagal 2002-04-16 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 184 patvirtinto STR 1.01.07:2002 “Nesudėtingi tarp jų laikini statiniai” nuostatas yra prilyginamas laikino statinio nugriovimui ir jo statybai kitoje vietoje. Todėl ieÅ¡kovė turi gauti atitinkamus leidimus teisės aktų nustatyta tvarka bei dabartinio žemės savininko sutikimÄ , kurio jai duoti neketina (2 t., b. l. 43-48, 63-64).Utenos AVA atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nurodo, kad su Å¡iuo skundu nesutinka.

LR CK 4.124 str. 1 d. numatyta, kad servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas. Ginčo atveju, ieÅ¡kovė ir atsakovai nesusitarė dėl servituto nustatymo, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ lygomis naudoti A. P. nuosavybės teise priklausančių statinių. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus bei priimdamas teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , atsižvelgė į LAT formuojamÄ teismų praktikÄ dėl protingos abiejų savininkų interesų pusiausvyros siekimo servituto nustatymo bylose.

Teismas teisingai aiÅ¡kino LR CK 4.111 str. nuostatas, konstatuodamas, kad teismas negali nustatyti servituto neegzistuojančiam daiktui, tuo labiau, planuojamam įrengti ar perkelti lauko tualetÄ . Mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinio skundo praÅ¡o netenkinti (2 t., b. l. 71-72).Utenos AVA atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ , nurodo, kad su atsakovo skundu nesutinka. Be to, kÄ nurodė atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , paaiÅ¡kino, kad CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties Å¡alių teisės laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas principas, tačiau jis nėra absoliutus.

Tai, kad atsakovai nesutinka pratęsti žemės nuomos sutarties, nėra pagrindas nepaisyti CK 4.37 str., CK 4.93 str. nuostatų ir neatsižvelgti į specifinį, įstatymo nustatytÄ , tokių situacijų sprendimų bÅ«dÄ bei galimybę nustatyti servitutÄ teismo sprendimu. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N82/03-0113 pasibaigė 2008-06-30, o atsakovai nesutiko jos pratęsti. Todėl teismas pagrįstai laikė, kad siekiant užtikrinti galimybę ieÅ¡kovei naudotis nuosavybės teise priklausančiais statiniais turi bÅ«ti sprendžiamas servituto nustatymo klausimas.

IeÅ¡kovė ir atsakovai geruoju nesusitarė dėl servituto nustatymo, o jo nenustačius neįmanoma normaliomis sÄ naudomis naudoti A. P. nuosavybės teise priklausančių statinių, todėl mano, kad servitutas teismo sprendimu nustatytas teisėtai. Pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė servituto atlygintinumo klausimÄ , konstatuodamas, kad, ieÅ¡kovei pateikus pasiÅ«lymus dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo, atsakovai nesvarstė Å¡io klausimo bei nepateikė savo nuomonės dėl kompensacijos, nors kompensacija yra tarnaujančiojo daikto savininko interesų gynybai nustatytas teisių gynimo bÅ«das (2 t., b. l. 75-77).

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimas keistinas jo rezoliucinėje dalyje nurodant, kad atsakovų K. Å . ir R. Å . bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomame 0,5621 ha bendro ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. 440-0030-8730, nustatomas 0,0653 ha ploto servitutas pagal R. V. tyrinėjimų įmonės parengtÄ planÄ Â yra atlygintinis (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Likusioje dalyje atsakovo apeliacinis skundas bei ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestini ir likusioji teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės iÅ¡tyrė teisingam ginčo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Tačiau jo motyvuojamojoje dalyje konstatavęs, kad servitutas turi bÅ«ti atlygintinis CK 4.129 str. pagrindu, to nenurodė skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, kuri papildytina (CPK 328 str., 329 str. 1 d., 330 str.).Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvais ir iÅ¡vadomis ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, atmesti ieÅ¡kinio dalį tuo pagrindu, kad negali bÅ«ti nustatytas servitutas, suteikiantis ieÅ¡kovei teisę valdyti ir naudoti pagal tiesioginę paskirtį realiai nesantį daiktÄ Â bei prie jo prieiti ir privažiuoti bei su iÅ¡vada, kad pagal CK 4.129 str. nuostatas servitutas turi bÅ«ti atlygintinis.Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktikÄ , jog asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko interesų tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v.

V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Naujieji BerniÅ«nai“, Ž. B., D. M. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009). Teisėjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovė apeliacinio skundo argumentu, kad teismo sprendimo dalis nenustatyti servituto 16 kv. m. atsakovų žemės sklypo plotui, kuris bÅ«tinas pastatyti lauko tualetÄ , prie jo prieiti ir naudotis, yra neteisėtas.

Ginčijamu teismo sprendimu atsakovų nuosavybės teise valdomame žemės sklype servitutas nustatytas tikslu suteikti ieÅ¡kovei teisę valdyti ir naudoti pagal tiesioginę paskirtį – poilsiui ir rekreacijai - du poilsio namelius, lauko virtuvę bei Å¡ulinį.  Pagal servituto sÄ vokÄ ir turinį reglamentuojančias teisės normas, servitutas yra nustatomas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančio daikto) tinkamÄ naudojimÄ , servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės (CK 4.111 str., 4.112 str. 1 d.).

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad servitutas, kurio paskirtis - suteikti teisę valdyti ir naudoti daiktÄ pagal tiesioginę paskirtį, gali bÅ«ti nustatomas  konkrečiam ir realiai egzistuojančiam savininko daiktui. Servitutas gali bÅ«ti nustatomas nekilnojamam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti vieÅ¡pataujančio daikto tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.128 str.). Todėl pagrįsta iÅ¡vada, kad negalima nustatyti servituto, jei nėra vieÅ¡pataujančio daikto, kurio tinkamam naudojimui yra nustatomas servitutas.

Vienas iÅ¡ servituto pasibaigimo pagrindų yra vieÅ¡pataujančio daikto žuvimas (CK 4.130 str. 1 d. 3 p.). Apeliantė vadovaujasi CK 4.122 str. nuostatomis, tačiau jos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir argumentų nepaneigia. Teismas, atmesdamas minėtÄ reikalavimÄ , vadovavosi tuo, kad toks lauko tualeto atsakovų nuosavybės teise valdomame sklype nėra. To iÅ¡ esmės neginčija ir apeliantė, nes teigia, kad servituto Å¡iai sklypo daliai reikia ne tiek naujo lauko tualeto įrengimo, kiek dėl kitur pastatyto lauko tualeto perkėlimo į atsakovų sklypo teritorijoje esančiÄ vietÄ , servituto plane pažymėtÄ taÅ¡kais 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26.

Tako servituto tikslu prieiti prie tualeto ir juo naudotis ieÅ¡kovė neprašė (CPK 265 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, vieÅ¡pataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų poreikiai nekliudomai naudotis nuosavybe turi bÅ«ti suderinti, o nuosavybė nėra absoliuti, tačiau jÄ atsakovams apriboti daugiau negu reikia vien dėl kito asmens – ieÅ¡kovės - egzistuojančio intereso pasinaudoti svetimu daiktu dėl to, kad jai taip naudingiau, nėra pakankamas pagrindas riboti žemės savininkų nuosavybės teises labiau negu tai bÅ«tina (CK 4.126 str.).

CK IV knygos normos, susijusios su servitutu, įsigaliojo nuo 2003-07-01. Todėl ieÅ¡kovė įgijo teisę kreiptis su ieÅ¡kiniu dėl servituto nustatymo, tačiau teismas privalo visiÅ¡kai tenkinti ne kiekvienÄ , o tik teisėtÄ ir pagrįstÄ ieÅ¡kinį ar jo dalį (CPK 263 str. 1 d.). Servituto teisė visais atvejais turėtų bÅ«ti mažesnė už savininko teises; servituto esmė yra ta, kad juo servituto turėtojui suteikiamos konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės, užtikrinančios daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, naudojimÄ arba atimamos iÅ¡ tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.111 str. 1 d., 4.112 str. 1 d.).

Taigi, ieškovė turi teisę nekliudomai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, o atsakovai, kaip prie to nekilnojamojo turto esančio žemės sklypo savininkai, neturi neteisėtai ir nepagrįstai riboti ieškovės teisės patekti prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų. Tačiau kartu ieškovė, naudodamasi minėta teise, neturi pažeisti atsakovų teisių naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu.             Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė neteisingai aiškina ir taiko ginčo teisiniam santykiui CK 6.481 str. nuostatas, numatančias, kad pasibaigus žemės sklypo nuomos sutarties terminui žemės sklypo ir nuomininkui toliau naudojantis žemės sklypu daugiau kaip 10 dienų ir pastatų nenukeliant nuo žemės sklypo, terminuota žemės sklypo nuomos sutartis tapo neterminuota ir nuomos santykiai tarp ginčo šalių tęsiasi iki šiol.

Sprendžiama, kad nagrinėjamam žemės sklypo terminuotos žemės nuomos teisiniam santykiui taikytina ne ši bendroji nuomos sutarties nuostata, bet specialios CK XXIX skyriaus „Žemės nuoma“ teisės normos. Šio skyriaus CK 6.562 str. yra numatyti atvejai, kada pasibaigia žemės nuomos sutartis, tame tarpe – ir suėjus nuomos terminui. Šios skyriaus teisės normos nenumato, kad terminuota žemės nuomos sutartis gali tapti neterminuota CK 6.481 str. numatytu atveju dėl to, kad ieškovė per 10 dienų nenukėlė nuo sklypo pastatų.

Be to, valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. 82/03-0113 numatyta, kad pasibaigus žemės nuomos sutarčiai pastatai ir įrenginiai lieka jų savininkams, kurie turės teisę į nuomotojo nustatyto dydžio servitutÄ , o ne į teisę neterminuotai žemės sklypo nuomai, jei per 10 dienų nenukels pastatų. Be to, ne tik iÅ¡ apeliantės minimo 2008-04-28 raÅ¡to, bet ir iÅ¡ visos bylos esmės ir turinio visiÅ¡kai aiÅ¡ki nuosekli atsakovų pozicija dėl to, kad jie nesutinka su nuomos sutarties pratęsimu.

LR Vyriausybė 1997-04-28 nutarimu Nr.416 patvirtino AukÅ¡taitijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendinius, ir pagal Å¡iuo nutarimu patvirtintos schemos 3.2 g lentelės duomenis, perspektyvoje RÅ«gÅ¡teliÅ¡kio kaime esančius poilsio namelius planuota iÅ¡kelti, numatant galimybę statyti sodybos apimties rekreacinę bazę. Todėl ir dėl Å¡ios priežasties nuomos sutartis negali bÅ«ti neterminuota.Dėl atsakovų apeliacinio skundo argumentų.Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir sudaro faktinį bei teisinį pagrindÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ pakeisti.

Å i iÅ¡vada daroma dėl Å¡ių motyvų. Byloje nustatyta, kad Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 82/03-0113, pagal kuriÄ Â Utenos AVA penkeriems metams nuo 2003-06-30 iki 2008-06-26 nuomininkei UAB „Transorloja“ iÅ¡nuomavo 5621 kv. m. ploto žemės sklypÄ Nr. 823700020118 RÅ«gÅ¡teliÅ¡kio km Utenos rajone, buvo sudaryta 2003-06-30 (1 t., b. l. 35-40) ir 2003-07-03 įregistruota VÄ® „Registrų centras“ (1 t., b. l. 9-10). Minėtos sutarties 3 punkte, be kita ko, numatyta, kad „pasibaigus žemės nuomos terminui, pastatai ir įrenginiai lieka jų savininkams, kurie turės teisę į nuomotojo nustatyto dydžio servitutÄ â€œ.

Sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas (CK 4.125 str.). Taigi, tuo metu buvusi tarnaujančio daikto savininkė Utenos AVA įsipareigojo pasibaigus minėto žemės sklypo nuomos sutarčiai nustatyti pastatų savininkams tam tikro dydžio servitutÄ minėtame sklype. 2003-07-23 Utenos apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 13-5001 0,5621 ha žemės sklypas sklype Nr. 118 buvo grÄ Å¾intas natÅ«ra atsakovų motinai Danutei S. Å . (1 t., b. l. 9-10, 41-42). Šio sprendimo 6 punkte nurodyta, kad teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos 2003-06-30 sutartį Nr. 82/03-0113 pereina žemės savininkui, jeigu Å¡alys nesutaria kitaip.

Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad Å¡alys susitarė kitaip (1 t., b. l. 41-42). Todėl visos teisės ir pareigos, tame tarpe - ir minėta nuomos sutartyje numatyta nuomotojo pareiga pasibaigus minėto žemės sklypo nuomos sutarčiai nustatyti pastatų savininkams tam tikro dydžio servitutÄ minėtame sklype, perėjo naujajai žemės savininkei Danutei S. Å ., o po jos mirties – jos teisių ir pareigų perėmėjams (atsakovams) CK 6.559 str. nuostatų pagrindu. Todėl apeliantas (atsakovas) nepagrįstai teigia, kad, pasibaigus minėtai žemės nuomos sutarčiai, žemės savininkei Danutei S. Å ., vėliau – jos įpėdiniams, minėtas žemės sklypas turėjo bÅ«ti perduotas naudoti be jokių apribojimų, o ieÅ¡kovė turėjo statinius nukelti iÅ¡ Å¡io žemės sklypo.

Teismo iÅ¡vadų Å¡iuo aspektu nepaneigia nei Utenos AVA 2005-11-22 raÅ¡to Nr. (3.11)-10-587, nei LR Aplinkos apsaugos ministerijos 1996-03-06 raÅ¡to Nr. 1-24-576, nei AukÅ¡taitijos nacionalinio parko direkcijos 2003-02-26 raÅ¡to Nr. 2-75 turiniai. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė A. P. (KrÅ«velytė) iÅ¡ UAB „Transorloja“ pagal 2005-09-02 pirkimo-pardavimo sutartį ir turto perdavimo aktÄ Ä¯sigijo poilsio namelius, lauko virtuvę ir stoginę, esančius RÅ«gÅ¡teliÅ¡kio k., Utenos rajone, 0,5621 ha ploto žemės sklype, taip pat ieÅ¡kovė naudojosi ten esančiu Å¡uliniu. 2005-09-05 į Å¡iuos statinius įregistruotos ieÅ¡kovės nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l. 14-18).

Apeliantas teigia, kad LR aplinkos apsaugos ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 565 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ 3 p., 5.4.p. nuostatas, medinių namelių su karkasu gyvavimo trukmė 40 metų, o, kadangi ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantys nameliai statyti 1969 metais, tai namelių gyvavimo trukmė buvo iki 2009 metų. Kiti pastatai – lauko tualetas ir Å¡ulinys - pastatyti be atsakovų ir/ar buvusios sklypo savininkės sutikimo bei pažeidus 2002-04-16 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 184 patvirtinto STR 1.01.07:2002 “Nesudėtingi (tarp jų laikini)statiniai” nuostatas, reglamentuojančias nesudėtingų statinių statybÄ saugomoje teritorijoje.

Tačiau, kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovė, LR aplinkos ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 565 patvirtint STR 1.12.05:2002 Reglamento 3 punkte nurodyta, kad statinių gyvavimo terminų nurodymo tikslas – prognozuoti statinių gyvavimo trukmę, reglamento nustatyta statinio gyvavimo trukme privaloma vadovautis, jei teritorijų planavimo sÄ lygose ar teritorijų planavimo dokumentuose, savivaldybės mero ar jo įgalioto tarnautojo iÅ¡duotame projektavimo sÄ lygų sÄ vade nurodyta, kad konkreti teritorija turi bÅ«ti užstatyta minėtuose dokumentuose nurodytos gyvavimo trukmės statiniais, o visais kitais atvejais statinio gyvavimo trukmė nustatoma kaip ekonomiÅ¡kai pagrįsta statinio naudojimo trukmė ir jÄ statytojas (užsakovas) gali keisti, atsižvelgdamas į savo interesus.

Byloje neginčijama, kad procesinio sprendimo priėmimo dienai minėti nameliai ir kiti statiniai prie jų yra minėtų atsakovų žemės sklypo teritorijos dalyje ir yra naudojami pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog nameliai nebeatitinka savo paskirties, kelia pavojų dėl galimo sugriuvimo dėl nusidėvėjimo. IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumui įrodyti pateikė 2009-02-04 Statinių apžiÅ«ros ir bÅ«klės nustatymo aktÄ , kurio duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovei priklausančių poilsio paskirties namelių ir lauko virtuvės, kadastrinių matavimų plane žymimų žymenimis 1K1/ž, 2K1/ž bÅ«klė, nepaisant prognostinės 40 metų tarnavimo trukmės, kokybiÅ¡kos statybos ir tinkamo naudojimo pasekmėje, atitinka statinių esminius privalomuosius reikalavimus, naudojimo grėsmės nekelia, ir yra tinkami naudoti toliau be apribojimų (1 t., b. l. 122-132). Ši specialisto iÅ¡vada yra pateikta asmenis, turinčio specialių žinių nagrinėjamoje srityje, todėl dokumentas yra leistinumo taisyklę atitinkantis raÅ¡ytinis įrodymas (1 t., 139, 140).

Atsakovai, nors Å¡iÄ aplinkybę ginčijo, tačiau savo teiginių pagrįstumo Å¡iuo aspektu neįrodė ir jokių įrodymų, kurie paneigtų virÅ¡ minėtÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ bei kitus sprendime minėtus įrodymus dėl namelių tinkamumo naudoti ilgesnį laikÄ , nepateikė (CPK 178 str.). Esant nustatytoms virÅ¡ nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir nustatė servitutÄ atsakovams nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje minėtiems ieÅ¡kovei priklausantiems statiniams bei Å¡uliniui valdyti ir naudoti poilsiui ir rekreacijai pagal paskirtį bei 4,05 m pločio kelio servitutÄ , suteikiantį ieÅ¡kovei teisę eiti ir važiuoti transporto priemonėmis.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abi Å¡alys pripažino, jog Å¡ulinys įrengtas dar prieÅ¡ ieÅ¡kovei tampant statinių savininke ir ji juo naudojasi. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad servitutas Å¡ioje dalyje nustatytas be pagrindo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo objektyviÄ servituto nustatymo bÅ«tinybę ir apelianto argumentai Å¡ios teismo iÅ¡vados nepaneigia.LR Vyriausybė 1997-04-28 nutarimu Nr.416 patvirtinti AukÅ¡taitijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniai, už kurių įgyvendinimÄ atsakinga AukÅ¡taitijos nacionalinio parko direkcija ir pagal jų 3.2 g lentelės duomenis, perspektyvoje RÅ«gÅ¡teliÅ¡kio kaime esančius poilsio namelius planuota iÅ¡kelti, numatant galimybę statyti sodybos apimties rekreacinę bazę, o atsakovų žemės sklypui taikomos specialiosios naudojimo sÄ lygos – nacionaliniai ir regioniniai parkai; dirvožemio apsauga; hidrografiniai draustiniai; kraÅ¡tovaizdžio draustiniai.

Tačiau tai nesudaro pagrindo visiÅ¡kai netenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio ir servituto nenustatyti, nes minėti sprendiniai dėl namelių nukėlimo iki Å¡iol neįgyvendinti ir artimiausiu metu minėtų namelių su priklausiniais Å¡iuo pagrindu iÅ¡kelti neketinama. Tačiau statinius valdyti ir naudoti poilsiui, rekreacijai, tam tikslui prie statinių privažiuoti reikia jau Å¡iuo metu. Todėl nustatyti apibrėžto turinio ir apimties servitutÄ nustatyti buvo faktinis ir teisinis pagrindas. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamasis teismo sprendimas pažeidžia jo kaip savininkų nuosavybės teises, jos neliečiamumo principus, įtvirtintus LR Konstitucijos 23 str., CK 4.93 str. 1 d., CK 4.128 str. 1 d. ir neužtikrina protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, lemia teisinį nuosavybės santykių reglamentavimÄ , reiÅ¡kiantį nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių (ribų) nustatymÄ , laikantis Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi bÅ«ti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Å i Konstitucijos nuostata iÅ¡reikÅ¡ta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje nuosavybės teisės apibrėžtyje, pagal kuriÄ nuosavybės teisė yra iÅ¡imtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiÅ«ra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų.

Taigi iÅ¡imtinis Å¡ios daiktinės teisės pobÅ«dis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų; svarbu, kad kiekvienu atveju tai reglamentuojančios teisės normos bei jų taikymas atitiktų iÅ¡ Konstitucijos, kaip vientiso akto, kylantį bÅ«tinumo ir proporcingumo reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Å ., bylos Nr. 3K-3-469/2008). Konstitucijos ir kitų teisės aktų leidžiama riboti nuosavybės teisę ir taip sudaromos prielaidos kitoms nei nuosavybės teisė daiktinėms teisėms (iÅ¡vestinėms daiktinėms teisėms) egzistuoti, kaip, pavyzdžiui, servitutui.

CK 4.111 str. 1 d. nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, kurio pagrindas yra įstatymas, sandoris, teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.).

Skirtingų žemės sklypo ir jame esančių pastatų savininkų interesai turi bÅ«ti derinami įstatymui neprieÅ¡taraujančiais bÅ«dais, tarp jų – ir servituto nustatymu. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamasis teismo sprendimas minėtoje byloje formuojamÄ teismų praktikÄ nagrinėjamu klausimu, kiek tai galima pritaikyti Å¡ioje byloje, atitinka. Civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpcijÄ â€“ tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti kompensuoti dėl servituto patirti netekimai.

Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymÄ , ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 straipsnis), Å¡ios dvi teisės yra savarankiÅ¡kos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. UAB „Dextera“, bylos Nr. 3K-3-468/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Apeliantas (atsakovas) nurodo, kad CK 4.129 str. reglamentuoja nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimÄ ir pats skunde pripažįsta, kad konkrečius nuostolius turi įrodyti tarnaujančiojo daikto savininkas, tačiau byloje jų neįrodinėjo, nes ginčijo paties servituto nustatymo galimybę.

Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.). Atsakovas reikalavimo ar priešieškinio dėl kompensacijos ar nuostolių priteisimo nepareiškė, ieškovės pasiūlymus šiuo klausimu laikė vertino nepriimtinais. Jeigu būtų pareikštas minėtas reikalavimas, tai teismas būtų privalėjęs spręsti dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo ir, esant reikalui, jei atsakovai patys negalėtų apskaičiuoti savo nuotolių, naudodamasis CK 6.249 str. 1 d. numatyta teise, apskaičiuoti jų dydį.

Tačiau šioje byloje atsakovai nepareiÅ¡kė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo ir tai buvo jų teisė, kuriÄ jie galės realizuoti ateityje atskiroje byloje. Teismo sprendimu nustačius servitutÄ ir neiÅ¡sprendus jo atlygintinumo klausimo tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos, Å¡i jo teisė gali bÅ«ti įgyvendinta Å¡alių tarpusavio susitarimu ar apginta teismo sprendimu atskiroje byloje, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ teismo sprendimu nustatant servitutÄ tikslinga iÅ¡spręsti jo atlygintinumo tarnaujančiojo daikto savininkui klausimÄ , taip užtikrinant bendrųjų civilinio proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ principų įgyvendinimÄ .

Servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimÄ . KonkretÅ«s nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirÄ tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimÄ . Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad teismui nustatant servitutÄ viena iÅ¡ reikÅ¡mingų bylos aplinkybių yra servituto atlygintinumo klausimo iÅ¡sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009). Šioje byloje buvo nagrinėta esminė bylos aplinkybė dėl servituto atlygintinumo, tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nebuvo pasisakyta, ar servitutas yra atlygintinis ar ne. Bylos nagrinėjimo metu teismas ištyrė ir sprendime konstatavo, kad servituto nustatymu daromi savininko teisių varžymai turi būti kompensuojami, nes tai numatyta įstatyme (CK 4.129 str.).

Todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad ši aplinkybė netirta, įrodymų tyrimas ir vertinimas yra nevisapusiškas. Šioje byloje servitutas nustatytas teismo sprendimu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje taip pat pasisakyti, kad nustatomas servitutas yra atlygintinis. Todėl skundžiamasis teismo sprendimas keistinas papildant rezoliucinę dalį, kad  atsakovų K. Š. ir R. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomame 0,5621 ha bendro ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. 440-0030-8730, kadastrinis adresas 8237/0002:118 Minčios k. v. Rūgšteliškio km Utenos rajone nustatomas 0,0653 ha ploto servitutas pagal R.

V. tyrinėjimų įmonės parengtÄ planÄ yra atlygintinis (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).Nėra pagrindo pripažinti, kad Å¡is bylos ginčas yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu, nes kiekviena iÅ¡ Å¡alių siekia apginti savo privatų turtinį interesÄ , o ne viso visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių teises ar teisėtus interesus. Kaip jau minėta, jokie sprendiniai, kurie liestų visuomenės poreikius ir interesus, susijusius su AukÅ¡taitijos nacionalinio parko statusu ir plėtra Å¡iuo metu neįgyvendinami ir ginčai Å¡iuo aspektu, Å¡ioje byloje nesprendžiami.Teisėjų kolegijos nuomone, nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti atsakovų praÅ¡ymÄ sustabdyti Å¡ios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos nagrinėjimÄ iki įsiteisės procesinis sprendimas Utenos rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal K. ir R.

Å . ieÅ¡kinį atsakovei A. P. dėl daiktinių teisių į nekilnojamÄ daiktÄ pažeidimo paÅ¡alinimo, nes Å¡io sprendimo priėmimo dienai ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantys minėti statiniai tebėra atsakovams priklausančioje žemės sklypo dalyje, juos reikia ir reikės valdyti, naudoti, prižiÅ«rėti prie jų prieiti ir privažiuoti kol įsiteisės teismo sprendimas minėtoje byloje, o tai, atsižvelgiant į bylos pobÅ«dį, gali užtrukti tam tikrÄ laikÄ . Jeigu procesinis teismo sprendimas bÅ«tų palankus atsakovams, tai bÅ«tų pagrindas servitutui pasibaigti (CK 4.130 str.).             Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nenustatęs absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. (CPK 320 str.).Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl jai iÅ¡ atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo nepriteisiamos. Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas 20 procentų (skunde nurodytos penkios grupės argumentų, o pagrįstais pripažįstama viena grupė), tai atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiama už apeliacinį skundÄ sumokėta žyminio mokesčio dalis ir turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, kurių buvo 3000 Lt, dalis (CPK 93 str. 2 d., 4 d., 987 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi iÅ¡dėstytu ir CPK 326 str. 1 d. 3 p. NUTARIA:  Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinėje dalyje nurodyti, kad atsakovų K. Å . ir R. Å . bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomame 0,5621 ha bendro ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. 440-0030-8730, kadastrinis adresas 8237/0002:118 Minčios k. v., adresas - RÅ«gÅ¡teliÅ¡kio km Utenos rajonas, nustatomas 0,0653 ha ploto servitutas pagal R. V. tyrinėjimų įmonės parengtÄ planÄ bei kelio servitutas yra atlygintinis.Likusioje dalyje teismo sprendimo palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui K.

Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 26 (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is) Lt už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio ir 600 (Å¡eÅ¡is Å¡imtus) Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.                                       Teisėjų kolegija:                                                                 Birutė JonaitienėRamunė Čeknienė                                                                               Birutė Valiulienė