0843b43a-cd8f-4147-96fb-a87ea36e00c3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-438-381/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01938-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.11.4                                                                                                                                                            (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romualdos Janovičienės ir Alvydo PoÅ¡kaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Merko statyba“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5960-345/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Merko statyba“ ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Vilniaus universitetui, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Merko statyba“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ atmesti jungtinės veiklos partnerių UAB „Merko statyba“ ir SIA „Merks“ paraiÅ¡kÄ , pateiktÄ atsakovės vykdomame konkurse „Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto pastato statybos darbų pirkimas VU3574” (toliau – Pirkimas).

Nurodyta sprendimÄ perkančioji organizacija motyvavo tuo, kad jungtinės veiklos partnerių ketinamų pasitelkti subrangovų (UAB „Alna Intelligence“ ir UAB „Vaidora“) skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui buvo didesnės, nei nustatyta Pirkimo sÄ lygose. IeÅ¡kovės teigimu, perkančioji organizacija netinkamai vertino duomenis apie subrangovo UAB „Alna Intelligence“ skolÄ VSDF biudžetui. Kartu su pasiÅ«lymu pateikti VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d., 2016 m. rugsėjo 15 d. raÅ¡tai patvirtina, kad nurodytai įmonei draudimo įmokų mokėjimas buvo atidėtas iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.

Taigi UAB „Alna Intelligence“ nesumokėtos einamųjų įmokų sumos atsakovė negalėjo vertinti kaip įsipareigojimų nevykdymo Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Perkančioji organizacija netinkamai vertino ir UAB „Vaidora“ padėtį. Jungtinės veiklos partnerės nesirėmė Å¡ios įmonės pajėgumais, siekdamos įrodyti savo kvalifikacijos atitikimÄ Pirkimo sÄ lygose nustatytiems reikalavimams. Be to, remiantis 2014 m. vasario 26 d.

Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES (toliau – Direktyva) 57 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsnio 6 dalies b) punktu perkančioji organizacija turėjo pareikalauti, kad ieÅ¡kovė pakeistų UAB „Vaidora“ kitu subrangovu. Kadangi Direktyvos įgyvendinimo terminas yra suėjęs, ja galima remtis tiesiogiai. Nesikreipdama dėl nurodytų paraiÅ¡kos duomenų paaiÅ¡kinimo, perkančioji organizacija pažeidė VPÄ® 32 straipsnio 5 dalyje nustatytÄ pareigÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija 2016 m. gegužės 31 d. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė apie PirkimÄ .

IeÅ¡kovė kartu su partnere SIA „Merks“ 2016 m. rugpjūčio 19 d. pateikė paraiÅ¡kÄ dalyvauti Pirkime, paraiÅ¡koje buvo nurodyta, kad dalį darbų atliks jų pasitelkti subrangovai – UAB „Vaidora“ atliks mechanikos darbus, kurių vertė sudaro 9 procentus partnerių pasiÅ«lymo kainos, o UAB „Alna Intelligence“ – duomenų centro įrengimo darbus, kurių vertė – 3,6 procentai pasiÅ«lymo kainos. 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu perkančioji organizacija ieÅ¡kovės ir jos partnerės paraiÅ¡kÄ atmetė, motyvuodama, kad nurodyti subrangovai turi skolų VSDF biudžetui – neatitinka Pirkimo skelbimo III dalies 2.1 punkto 5 papunktyje nustatyto reikalavimo.Ä®vertinęs, kad pretenzijos dėl ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ieÅ¡kovė neargumentavo tuo, kad paraiÅ¡koje buvo klaidingai nurodyta UAB „Vaidora“ turimų atlikti darbų apimtis ir šį argumentÄ nurodė tik dublike, teismas nurodė neturįs pagrindo pasisakyti dėl nurodytos aplinkybės.Teismas sutiko su ieÅ¡kove, kad, vertindama ginčo paraiÅ¡kÄ , perkančioji organizacija pažeidė VPÄ® 32 straipsnio 5 dalį.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas pagrindė kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, pateiktu civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013, kad perkančioji organizacija pagal VPÄ® 39 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ gali atmesti tiekėjo pasiÅ«lymÄ tik tada, kai pateikti duomenys aiÅ¡kiai rodo, jog tiekėjo kvalifikacija neatitinka keliamų reikalavimų, arba tiekėjas nepaÅ¡alino jam nurodytų perkančiosios organizacijos trÅ«kumų; aiÅ¡kus perkančiosios organizacijos įsitikinimas tiekėjo ir (ar) subrangovo kvalifikacijos neatitiktimi galimas tik jai tinkamai vykdant pareigas pagal VPÄ® 32 straipsnio 5 dalį.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, vertindama ieÅ¡kovės ir jos partnerės kvalifikacijÄ , rėmėsi vieÅ¡ai prieinamais duomenis, pagal kuriuos paraiÅ¡kos pateikimo dienÄ jų subrangovas UAB „Alna Inelligence“ turėjo įsiskolinimų VSDF biudžetui, o ne jai tiekėjo pateikta individualizuota informacija: VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. ir 2016 m. rugsėjo 15 d. raÅ¡tuose nurodyta, kad UAB „Alna Intelligence“ einamųjų įmokų skolos VSDF biudžetui paraiÅ¡kos pateikimo dienÄ neturėjo.

Teismas nurodė, kad iÅ¡ pateiktų raÅ¡tų turinio nėra aiÅ¡ku, kokio dydžio įmokų mokėjimo terminas nurodytai bendrovei buvo atidėtas, tačiau sprendė, kad perkančioji organizacija individualizuoto pobÅ«džio informacijai turėjo suteikti prioritetÄ ir papraÅ¡yti tiekėjo pateikti papildomus duomenis, reikalingus visapusiÅ¡kam UAB „Alna Intelligence“ kvalifikacijos įvertinimui. Nepaisant to, teismas sprendė, kad nurodytas pažeidimas yra mažareikÅ¡mis, nes perkančioji organizacija ieÅ¡kovės ir jos partnerės paraiÅ¡kÄ atmetė pagrįstai dėl subrangovo UAB „Vaidora“ kvalifikacijos neatitikimo Pirkimo sÄ lygų reikalavimui.

Ieškovė neneigia, kad UAB „Vaidora“, kuriai paraiškoje buvo priskirta didesnė subrangos darbų dalis nei UAB „Alna Intelligence“, paraiškos pateikimo metu neatitiko Pirkimo skelbimo III dalies 2.1 punkto 5 papunktyje nustatyto kvalifikacijos reikalavimo.Ieškovės pozicija, kaip turėtų būti vertinami paraiškoje pateikti duomenys apie UAB „Vaidora“, yra prieštaringa. Viena vertus, ieškovė teigia, kad subrangovų kvalifikacija yra nereikšminga, nes ieškovė ir SIA „Merks“ atitinka kvalifikacijos reikalavimus.

Antra vertus, ieÅ¡kovė nurodo, kad perkančioji organizacija turėtų leisti pakeisti UAB „Vaidora“ kitu subrangovu. Kadangi ieÅ¡kovė neneigia, kad UAB „Vaidora“ paraiÅ¡kos pateikimo dienÄ turėjo neįvykdytų prievolių VSDF biudžetui, teismas sprendė, kad jos ir partnerės paraiÅ¡kÄ perkančioji organizacija atmetė pagrįstai. Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentÄ , motyvuotÄ Direktyvos nuostatomis, kad perkančioji organizacija privalėjo leisti ieÅ¡kovei pakeisti UAB „Vaidora“ kitu subrangovu.

Pirma, VPÄ® normos yra suderintos su Direktyva. Antra, Direktyvos 71 straipsnio 6 dalies nuostatos yra dispozityvaus pobÅ«džio, todėl į nacionalinę teisę nebÅ«tinai turi bÅ«ti perkeltos priemonės, kurias praÅ¡o taikyti ieÅ¡kovė. VPÄ® nenustatyta pareiga perkančiosioms organizacijoms leisti tiekėjams keisti subrangovus tokiomis sÄ lygomis, kokios susiklostė ginčo atveju. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė UAB „Merko statyba“ pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Perkančioji organizacija atmetė ieÅ¡kovės ir jungtinės veiklos partnerės paraiÅ¡kÄ dėl to, kad jų kvalifikacija neatitiko reikalavimų, nustatytų Pirkimo sÄ lygose, tačiau prieÅ¡ atmesdama paraiÅ¡kÄ perkančioji organizacija nesikreipė dėl kvalifikacijos duomenų patikslinimo. Tokiu bÅ«du ji Å¡iurkščiai pažeidė VPÄ® 32 straipsnio 5 dalį, Pirkimo sÄ lygų 6.2 punktÄ .Kasacinis teismas yra suformavęs vienareikÅ¡miÅ¡kÄ praktikÄ , pagal kuriÄ nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius, kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius tiekėjo kvalifikacijÄ , konkurso dalyvis pateikė, perkančioji organizacija pagal VPÄ® 32 straipsnio 5 dalį privalo pareikalauti dalyvio paaiÅ¡kinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikacijÄ , jei ji ketina atmesti tiekėjo pasiÅ«lymÄ VPÄ® 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu arba tokį tiekėjÄ pripažinti laimėtoju VPÄ® 39 straipsnio 8 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011; 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013).Aplinkybė, kad perkančioji organizacija neteisėtai nesikreipė į tiekėjÄ dėl kvalifikacijos duomenų patikslinimo ir tokiu bÅ«du pažeidė VPÄ® 32 straipsnio 5 dalį, pripažino ir teismas, tačiau prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, toks pažeidimas negali bÅ«ti vertinamas kaip mažareikÅ¡mis.

Perkančioji organizacija Å¡iuo atveju pažeidė imperatyviÄ Ä¯statymo nuostatÄ , todėl toks pažeidimas negali bÅ«ti pateisinamas. Be to, vadovaujantis teismų praktika visi perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais pažeidžiamos imperatyvios VPÄ® normos ir principai, naikinami visais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-424-381/2016).Nors jungtinės veiklos partnerės ginčo paraiÅ¡koje ir nurodė numatomÄ pasitelkti subrangovÄ UAB „Vaidora“, jos nesirėmė Å¡io subrangovo ekonominiais, finansiniais ar techniniais pajėgumais tam, kad įrodytų savo atitikimÄ minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, kurie keliami bÅ«tent tiekėjui.

IeÅ¡kovė ir jos partnerė pasitelkė UAB „Vaidora“ siekdamos turėti galimybę paskirstyti darbus. Tačiau susiklosčius ginčytinai situacijai dėl pastarosios įsiskolinimo ir partnerėms paaiÅ¡kinus, kad Å¡io subrangovo kvalifikaciniais pajėgumais iÅ¡ esmės nebus remiamasi, jos tikėjosi, kad perkančioji organizacija, laikydamasi VPÄ® 32 straipsnio 5 dalies nuostatų, sudarys sÄ lygas patikslinti ir paaiÅ¡kinti kvalifikacinius duomenis, perskirstant paraiÅ¡koje nurodytÄ informacijÄ dėl subrangovams priskirtinų darbų apimties, tačiau tokių sÄ lygų atsakovė nepagrįstai nesudarė, kas lėmė neteisėto sprendimo dėl paraiÅ¡kos atmetimo priėmimÄ .Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybės, kokiu bÅ«du tiekėjas bÅ«tų patikslinęs kvalifikacijÄ , nėra Å¡io ginčo dalykas, todėl Å¡ioje byloje nebuvo ir neturėjo bÅ«ti keliamas bei sprendžiamas klausimas, ar tiekėjo kvalifikacijos patikslinimas yra tinkamas.

Nepaisant to, tiekėjas bÅ«tų turėjęs keletÄ skirtingų galimybių tinkamai patikslinti savo kvalifikacijÄ . Pirma, vieÅ¡ai skelbiami duomenys dėl techninių priežasčių ar žmogiÅ¡kosios klaidos gali bÅ«ti netikslÅ«s ir neatspindėti realios situacijos. Antra, tiekėjas turėjo ir turi galimybes savo kvalifikacijos duomenis patikslinti ir paaiÅ¡kinti, pavyzdžiui, patikslindamas subrangovams perduodamų darbų apimtis.Pirkimo sÄ lygų 4.5 punkte nustatyta, kad tik tie subrangovai, kurie atlieka daugiau kaip 0,2 procentus visų darbų, turi atitikti Pirkimo skelbimo III dalies 2.1 punkto 5 papunkčio reikalavimÄ dėl mokesčių sumokėjimo.

Taigi jei perkančioji organizacija bÅ«tų elgusis teisėtai ir vykdžiusi VPÄ® 32 straipsnio 5 dalyje nustatytÄ pareigÄ , tiekėjas bÅ«tų turėjęs galimybę patikslinti savo duomenis apie kvalifikacijÄ ir paaiÅ¡kinti, kad UAB „Vaidora“ atliks mažiau nei 0,2 procentus visų Pirkimo objektÄ sudarančių darbų, kas reiÅ¡kia, kad tokio subrangovo atžvilgiu Pirkimo skelbimo III dalies 2.1 punkto 5 papunkčio reikalavimas nebÅ«tų taikomas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad duomenys apie subrangovus, kuriuos tiekėjas ketina pasitelkti darbų vykdymui, darbų paskirstymÄ tarp jų, yra duomenys, susiję su tiekėjų kvalifikacija – jų ekonominiu, profesinius, techniniu pajėgumu, teise verstis tam tikra veikla, todėl Å¡ių duomenų vertinimui taikytina VPÄ® 32 straipsnio 5 dalies norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ tiekėjai gali pildyti, aiÅ¡kinti ar koreguoti darbų paskirstymo lentelę ar panaÅ¡aus pobÅ«džio dokumentÄ ir tai nelaikoma pasiÅ«lymo keitimu, nes ji skirta įvertinti tiekėjų kvalifikacijÄ , o ne pasiÅ«lymÄ siaurÄ ja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II)). Å ias galimybes tiekėjas turi, nes Pirkimo sutartis dar yra nesudaryta, todėl galima grįžti į kvalifikacijos tikslinimo procedÅ«ros etapÄ .

Teismui patenkinus ieÅ¡kinį ir Å¡alis grÄ Å¾inus į prieÅ¡ pažeidimÄ buvusiÄ padėtį, tiekėjas savo kvalifikacinius duomenis, susijusius su UAB „Vaidora“, taip pat galės patikslinti ir paaiÅ¡kinti detaliau, atlikdamas konkrečius aktyvius paraiÅ¡koje nurodytų duomenų patikslinimus, leidžiamus VPÄ®.Pažymėtina, kad kvalifikacijos tikslinimas ir pasiÅ«lymo vertinimas yra Pirkimo procedÅ«rų etapas, o ne teismo proceso dalis, todėl Å¡ioje byloje tiekėjas neprivalėjo ir net neturėjo teisės tikslinti kvalifikacijos bei perskirstyti subrangovams tenkančių darbų apimtis – tai turi bÅ«ti atliekama Pirkimo procedÅ«rų, bet ne teismo proceso metu.

Tiekėjas turėjo ir turi galimybes remtis nuo 2016 m. balandžio 18 d. įsigaliojusia Direktyva, kuria buvo panaikinta Direktyva 2004/18/EB, bei jos 71 straipsnio 6 dalies b) punktu, pagal kurį kvalifikacijos tikslinimo procedÅ«ros metu yra leidžiama kvalifikacijos reikalavimų neatitinkantį subrangovÄ pakeisti kitu subrangovu. Tiekėjas taip pat turėjo ir turi galimybes remtis Direktyvos 57 straipsnio 2 dalimi, kuri leidžia kvalifikacijos tikslinimo metu įvykdyti socialinio draudimo skolinius įsipareigojimus.

Pavyzdžiui, Å¡iuo metu UAB „Vaidora“ skolos VSDF biudžetui neturi, todėl kvalifikacijos tikslinimo metu net nereikėtų padengti skolos – užtektų pateikti aktualius duomenis apie nurodyto įsipareigojimo įvykdymÄ .Teismas be tinkamo teisinio pagrindo atsisakė taikyti DirektyvÄ . Teismas nepagrįsta nurodė, kad VPÄ® normos yra suderintos su Direktyva. VPÄ® normos yra suderintos su ankstesne Direktyva 2004/18/EB, o ne su Å¡iuo metu galiojančia Direktyva 2014/24. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad Direktyvos 71 straipsnio 6 dalies nuostatos yra dispozityvaus pobÅ«džio, tačiau jose yra aiÅ¡kiai ir tiesiogiai konstatuota, kad tais atvejais, kai yra keliamas reikalavimas, kad subrangovai neturėtų socialinio draudimo skolų, ir kai tokios skolos egzistuoja – perkančioji organizacija privalo reikalauti, kad tiekėjas pakeistų subrangovÄ .

Teismas nurodė, kad VPÄ® nenustatyta pareiga perkančiajai organizacijai leisti tiekėjams keisti subrangovus, tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė rėmėsi Direktyvos 71 straipsnio 6 dalies b) punktu, kuris bet kuriuos atveju yra virÅ¡esnis už nacionalinės teisės normas.Remiantis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) byloje C-26/62, Van Gend en Loos, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, Europos SÄ jungos (toliau – ES) teisės norma gali bÅ«ti tiesiogiai taikoma ir veikianti, jeigu ji yra aiÅ¡ki ir tiksli, ji yra besÄ lyginė, jos veikimas nepriklausomas nuo tolesnių ES arba valstybės narės institucijų veiksmų ar priimamų teisės aktų.

Taigi anksčiau nurodytos Direktyvos nuostatos yra tiesiogiai taikytinos bei turėjo bÅ«ti taikomas Pirkime. Direktyva nustato aiÅ¡kų ir tikslų mechanizmÄ , kuris ne tik leidžia, bet ir įpareigoja perkančiÄ jÄ organizacijÄ leisti tiekėjui patikslinti ir paÅ¡alinti kvalifikacijos trÅ«kumus, susijusius su mokesčių nesumokėjimu. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė VÅ¡Ä® Vilniaus universitetas praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirkimo skelbimo III dalies 2.1 punkto 5 papunktyje nustatyta, kad jeigu tiekėjas yra juridinis asmuo, registruotas Lietuvos Respublikoje, iÅ¡ jo nereikalaujama pateikti jokių socialinio draudimo įmokų mokėjimo reikalavimÄ Ä¯rodančių dokumentų.

Patikrinus vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ apie draudėjo vieÅ¡us duomenis, buvo nustatyta, kad subrangovo UAB „Alna Intelligence“ skola VSDF biudžetui – 46 287,99 Eur, o subrangovo UAB „Vaidora“ – 6 664,17 Eur, iÅ¡ kurių mokėjimo terminas atidėtas ar dar nesuėjęs – 0,00 Eur, t. y. vieÅ¡ais duomenimis UAB „Alna Intelligence“ nebuvo atidėtas skolos VSDF biudžetui sumokėjimo terminas. Be to, paraiÅ¡kų pateikimo dienÄ skolÄ nurodytam biudžetui turėjo ir kitas ieÅ¡kovės ir jos partnerės subrangovas – UAB „Vaidora“.Ginčo atveju buvo nustatyta akivaizdi tiekėjo kvalifikacijos neatitiktis Pirkimo sÄ lygose nustatytiems reikalavimams – įskolinimas VSDF biudžetui, tokia neatitiktis negali bÅ«ti laikoma nei netiksliais duomenimis, nei Å¡alintinu trÅ«kumu.

Perkančioji organizacija neturėjo pagrindo manyti, kad VSDFV viešai pateikta informacija yra netiksli, todėl nebuvo pareigos prašyti tiekėjo paaiškinti ar patiksinti nurodytus duomenis. Dėl Direktyvos nuostatų taikymo atsakovė laikosi savo pozicijos, išdėstytos atsiliepime į ieškinį bei sutinka su teismo sprendime išsakyta pozicija šiuo klausimu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkintinas.Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį ribas.Byloje nustatyta, kad apeliantė UAB „Merko statyba“ kartu su partnere SIA „Merks“ (toliau – ir tiekėjas) pateikė paraiÅ¡kÄ dalyvauti atsakovės VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto vykdomame ribotame konkurse, kuriuo perkančioji organizacija ketina įsigyti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto pastato ir susijusių statinių darbo projekto parengimo ir statybos darbus. 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu perkančioji organizacija atmetė apeliantės ir jos partnerės paraiÅ¡kÄ VPÄ® 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Pirkimo sÄ lygų 6.4.3 punkto pagrindu.

Tokį sprendimÄ perkančioji organizacija motyvavo tuo, kad tiekėjo pasitelktų subrangovų UAB „Alna Intelligence“ ir UAB „Vaidora“ įsiskolinimai VSDFV biudžetui paraiÅ¡kos pateikimo dienÄ buvo didesni negu 50 Eur, todėl tiekėjas laikytinas neatitinkančiu minimalių kvalifikacijos reikalavimų. 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimu perkančioji organizacija atmetė apeliantės pretenzijÄ . Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad perkančioji organizacija, vertindama apeliantės ir jos partnerės kvalifikacijÄ , pažeidė VPÄ® 32 straipsnio 5 dalyje nustatytÄ pareigÄ papraÅ¡yti tiekėjo paaiÅ¡kinti ir (ar) patikslinti duomenis apie kvalifikacijÄ , tačiau nustatęs, kad UAB „Vaidora“ paraiÅ¡kos pateikimo metu neatitiko Pirkimo sÄ lygų reikalavimo dėl socialinio draudimo įmokų sumokėjimo, konstatavo, kad ginčo paraiÅ¡ka buvo atmesta pagrįstai, todėl apeliantės ieÅ¡kinį atmetė.Kadangi skundžiamu sprendimu teismas pripažino, kad perkančioji organizacija netinkamai vertino apeliantės subrangovo UAB „Alna Intelligence“ kvalifikacijos atitiktį Pirkimo skelbimo III dalies 2.1 punkto 5 papunktyje nustatytam reikalavimui, apeliaciniame skunde kvestionuojama tik ta sprendimo dalis, kurioje pateiktas teismo vertinimas dėl subrangovo UAB „Vaidora“ kvalifikacijos atitikimo Pirkimo sÄ lygų reikalavimams.

Kaip minėta, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis).Skunde UAB „Merko statyba“ apeliuoja į tai, kad perkančioji organizacija, prieÅ¡ atmesdama ginčo paraiÅ¡kÄ , nesikreipė į tiekėjÄ dėl kvalifikacijos duomenų patikslinimo ir tokiu bÅ«du Å¡iurkščiai pažeidė VPÄ® 32 straipsnio 5 dalį. Teismas, pripažinęs nurodytÄ aplinkybę, neturėjo pagrindo tokio imperatyvios įstatymo nuostatos pažeidimo pripažinti mažareikÅ¡miu ir privalėjo besÄ lygiÅ¡kai panaikinti skundžiamÄ perkančiosios organizacijos sprendimÄ dėl paraiÅ¡kos atmetimo.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija.Tiekėjų kvalifikacijos duomenų tikslinimo (VPÄ® 32 straipsnio 5 dalis) klausimu nuosekliai suformuotoje kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius (didžiÄ jÄ dalį ar nė vieno), kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius tiekėjo kvalifikacijÄ , konkurso dalyvis pateikė, perkančioji organizacija pagal VPÄ® 32 straipsnio 5 dalį privalo pareikalauti dalyvio paaiÅ¡kinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikacijÄ , jei ji ketina atmesti tokio tiekėjo pasiÅ«lymÄ arba jį pripažinti laimėtoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Vis dėlto VPÄ® 32 straipsnio 5 dalies taikymo pažeidimas per se nėra pakankama aplinkybė spręsti dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių, kai kilus ginčui iÅ¡ kitų aplinkybių nustatoma tiekėjo kvalifikacijos neatitiktis ar negalimumas tikslinti pajėgumo įvykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį duomenis. Jei nustatoma, kad tiekėjas reikalaujamos kvalifikacijos neturėjo ar dėl kitų aplinkybių negalėtų jos tikslinti (kai VPÄ® 32 straipsnio 5 dalies netaikymÄ perkančioji organizacija grindžia kitais pagrindais), perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti dalyvio pasiÅ«lymÄ dėl neatitikties kvalifikacijos reikalavimams (VPÄ® 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas) nepripažintinas neteisėtu ir nenaikinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2014).

Nurodyti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, viena vertus, patvirtina apeliantės argumentÄ , kad, nustačiusi tiekėjo kvalifikacijos neatitikį Pirkimo sÄ lygų reikalavimams, perkančioji organizacija privalėjo suteikti tiekėjui galimybę patikslinti (paaiÅ¡kinti) atitinkamus duomenis apie savo kvalifikacijÄ , kita vertus, paneigia prielaidÄ , kad VPÄ® 32 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos neįvykdymas bet kokiu atveju lemia neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių taikymÄ â€“ Å¡iuo atveju sprendimo dėl ginčo paraiÅ¡kos atmetimo panaikinimÄ .

NurodytÄ prielaidÄ paneigia ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, pateiktas aptariamos perkančiosios organizacijos pareigos kontekste, kad atmesti tiekėjo pasiÅ«lymÄ (VPÄ® 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas) galima tik tada, kai pateikti duomenys aiÅ¡kiai rodo, jog tiekėjo kvalifikacija neatitinka keliamų reikalavimų, arba tiekėjas nepaÅ¡alino jam nurodytų perkančiosios organizacijos trÅ«kumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2005). Dar kitoje byloje kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog tais atvejais, kai iÅ¡ tiekėjo pateiktų dokumentų akivaizdu, kad tiekėjas paraiÅ¡kos pateikimo metu neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų objektyviÄ ja prasme, tai perkančioji organizacija turi tokį pasiÅ«lymÄ atmesti (VPÄ® 32 straipsnio 6 dalis).

VPÄ® 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali praÅ¡yti, kad dalyviai paaiÅ¡kintų savo pasiÅ«lymus, tačiau negali praÅ¡yti, siÅ«lyti arba leisti pakeisti pasiÅ«lymo esmės – pakeisti kainÄ arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiÅ«lymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Å iÄ Ä¯statymo normÄ vertinant kitų VPÄ® normų, inter alia 32 straipsnio 6 dalies ir 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto, kontekste iÅ¡plaukia vienareikÅ¡miÅ¡ka iÅ¡vada, kad perkančioji organizacija neturi teisės leisti tiekėjui pakeisti pasiÅ«lymo taip, kad neatitinkantis kvalifikacijos objektyviÄ ja prasme pasiÅ«lymas taptų jÄ atitinkančiu.

Jeigu perkančioji organizacija konstatuoja tiekėjo kvalifikacijÄ neatitinkant minimalių reikalavimų, VPÄ® 32 straipsnio 5 dalies norma netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2011). Taigi VPÄ® 32 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos nevykdymas gali bÅ«ti pateisinamas egzistuojant tiek akivaizdžiai tiekėjo kvalifikacijos stokai vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygose nustatytiems reikalavimams, tiek ir tuo atveju, kai visapusiÅ¡kai įvertinus atitinkamas aplinkybes nustatoma tiekėjo kvalifikacijos neatitiktis ar negalimumas tikslinti atitinkamo pajėgumo duomenis.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad perkančiosios organizacijos neįvykdyta pareiga paprašyti tiekėjo paaiškinti (patikslinti) kvalifikacijos duomenis savaime nesudaro apeliantės ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindo. Pritarti šios nutarties 18 punkte išdėstytai apeliantės pozicijai nesudaro pagrindo ir skunde akcentuojamas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-424-381/2016, pateiktas išaiškinimas, kad visi perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais pažeidžiamos imperatyvios VPĮ normos ir principai, naikinami visais atvejais.Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, jog teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma.

Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Apeliantės nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas buvo pateiktas civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje Nr. e2A-424-381/2016 buvo sprendžiamas perkančiosios organizacijos sprendimo dėl vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų nutraukimo teisėtumo klausimas, nagrinėjama, be kita ko, ar perkančioji organizacija nepažeidė VPÄ® 7 straipsnio 5 dalyje nustatytos teisės nutraukti pirkimo procedÅ«ras įgyvendinimo sÄ lygų.

Taigi apeliantės nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-424-381/2016, nagrinėjamu atveju nėra aktualus, todėl teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neturi pagrindo juo vadovautis.Anksčiau nurodytos kasacinio teismo praktikos pagrindu atmestinas skundo argumentas, kad klausimas, kokiu bÅ«du tiekėjas bÅ«tų patikslinęs savo kvalifikacijos duomenis, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Kaip minėta, vien VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos pažeidimas nėra pakankamas atitinkamo perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo pagrindas, jeigu nustatoma tiekėjo kvalifikacijos neatitiktis ar negalimumas tikslinti pajėgumo duomenis. Taigi sprendžiant dėl ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, priešingai nei teigia apeliantė, galėjo ir turėjo būti tikrinama tiekėjo kvalifikacijos patikslinimo galimybė.

Å ios nutarties 19 punkte nurodyti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai koreliuoja su Å¡io teismo praktika, kad VPÄ® nuostatų bei konkurso sÄ lygų ir viešųjų pirkimų principų galimo pažeidimo bei perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo vertinimo kontekste atsižvelgtina į atitinkamų jos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Dėl to bÅ«tina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiÅ¡kai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iÅ¡ tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems.

Grynai formalus nukrypimas nuo VPÄ® ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedÅ«ros ar jų vykdymo eigos, kuris iÅ¡ esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iÅ¡ tiesų įrodytų, kad Å¡iais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iÅ¡ VPÄ® kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010).Nepaisant to, kad paraiÅ¡koje nurodė, jog pirkimo objektÄ sudarančių darbų įvykdymui pasitelks UAB „Vaidora“, ieÅ¡kinyje ir skunde apeliantė teigia, kad nesirėmė Å¡io subrangovo ekonominiais, finansiniais ar techniniais pajėgumais tam, kad įrodytų savo kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sÄ lygų reikalavimams.

Apeliantė teigia, kad UAB „Vaidora“ paraiÅ¡koje nurodė siekdama turėti galimybę sutarties vykdymo eigoje paskirstyti darbus. Jeigu perkančioji organizacija bÅ«tų vykdžiusi VPÄ® 32 straipsnio 5 dalyje nustatytÄ pareigÄ , ji bÅ«tų patikslinusi duomenis taip, kad pasitelktas subrangovas atitiktų Pirkimo sÄ lygose keliamus reikalavimus. Viena tokių galimybių – patikslinti subrangovams perduodamų darbų apimtis. Vertindama Å¡ių skundo argumentų pagrįstumÄ , teisėjų kolegija pirmiausiai pasisako dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties pirkimo sÄ lygų reikalavimams.

Jau minėtas Pirkimo skelbimo III dalies 2.1 punkto 5 papunktis nustato, kad norėdamas dalyvauti Pirkime tiekėjas, be kita ko, turi būti įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant ir socialinio draudimo įmokas, mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus. Tiekėjas laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus susijusius su nurodytų mokesčių sumokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 Eur.

Pirkimo sÄ lygų 4.5 punktas nustato, kad tuo atveju, jeigu tiekėjas numato sutarčiai vykdyti pasitelkti subrangovus, kuriems perduodamų darbų vertė yra lygi arba didesnė kaip 0,2 procentai sutarties vertės, tiekėjas privalo juos nurodyti paraiÅ¡koje ir pateikti pažymÄ apie subrangovams perduodamus darbus (Pirkimo sÄ lygų 2 priedo forma). Kartu tiekėjas turi pateikti sutartį, ar kitÄ dokumentÄ , patvirtinantį subrangovo įsipareigojimus vykdant numatomÄ su perkančiÄ ja organizacija sudaryti rangos sutartį.

Subrangovai turi atitikti Pirkimo skelbimo III dalies 2.1 punkto 1-6, 9, 10 papunkčiuose, 2.3 punkto 3 papunktyje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, turėti galiojančius atestatus tiems darbams, kuriuos subrangos bÅ«du tiekėjas (generalinis rangovas) perduoda subrangovui vykdyti bei pateikti kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus perkančiajai organizacijai (Pirkimo sÄ lygų 4.5.1 punktas). Sutarties vykdymo metu tiekėjas negalės keisti pasiÅ«lyme nurodytų subrangovų, į kurių kvalifikacinius duomenis buvo atsižvelgta kvalifikacijos vertinimo procedÅ«roje subrangovo keitimo nesuderinus su perkančiÄ ja organizacija, kuri patikrins, ar siÅ«lomų subrangovų kvalifikacija atitinka Pirkimo sÄ lygose keliamus reikalavimus (Pirkimo sÄ lygų 4.5.2 punktas).

Kaip matyti iÅ¡ tiekėjo ginčo Pirkimui pateiktos paraiÅ¡kos, jis nurodė, kad savo jėgomis atliks laikančiųjų konstrukcijų montavimo, stogo, fasadų įrengimo, vidaus apdailos ir gerovės darbus, kurių vertė sudaro 74 procentus visos pasiÅ«lymo kainos, tuo tarpu mechanikos darbus, kurie sudarys 9 procentus visos pasiÅ«lymo kainos, tiekėjas nurodė atliksiantis subrangos pagrindais, nurodytus darbus atliekant UAB „Vaidora“. Kartu su paraiÅ¡ka tiekėjas pateikė ir subrangovų, tame tarpe ir UAB „Vaidora“, kvalifikacijos atitikimÄ nustatytiems Pirkimo sÄ lygų reikalavimams pagrindžiančius dokumentus.

Ä®vertinusi anksčiau nurodytas Pirkimo sÄ lygas bei tiekėjo paraiÅ¡kos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad paraiÅ¡kos pateikimo metu tiekėjas nesirėmė UAB „Vaidora“ pajėgumais. PaminėtÄ bendrovę tiekėjas paraiÅ¡koje nurodė kaip subrangovÄ , kuriam bus perduoti darbai, kurių vertė yra didesnė kaip 0,2 procentai visos sutarties vertės, todėl perkančioji organizacija pagrįstai atliko UAB „Vaidora“ kvalifikacijos vertinimÄ pagal Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

Net ir darant prielaidÄ , kad tiekėjas turi teisę pats atlikti mechanikos darbus ir UAB „Vaidora“ paraiÅ¡koje nurodė tik siekdamas turėti galimybę, esant atitinkamoms sutarties vykdymo aplinkybėms, paminėtų darbų atlikimÄ perduoti subrangovui, tai nereiÅ¡kia, kad tokiu atveju perkančioji organizacija neturi įsitikinti subrangovo kvalifikacijos atitiktimi Pirkimo sÄ lygose nustatytiems reikalavimams. Reikalavimo detalizuoti tiekėjo pasitelkiamus subrangovus ir jų atliekamus darbus sudarysimoje sutartyje tikslas – patikrinti, ar tiekėjo pasiÅ«lyme nurodyto konkretaus subrangovo kvalifikacija atitinka jo atliktinai darbų daliai keliamus reikalavimus.

Ä®vertinus tai, kad ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje apeliantė nepateikė duomenų apie tai, kad pats tiekėjas yra kvalifikuotas atlikti mechanikos darbus, tuo tarpu Å¡ių darbų atlikimui pasitelktas subrangovas neatitiko Pirkimo skelbimo III skyriaus 2.1 dalies 5 papunkčio reikalavimo dėl įsipareigojimų VSDF biudžetui vykdymo (Pirkimo sÄ lygų 4.5.1 punktas), iÅ¡vada dėl tiekėjo kvalifikacijos stokos lieka nepaneigta.Nesutiktina ir su skundo argumentu, kad tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija bÅ«tų įvykdžiusi VPÄ® 32 straipsnio 5 dalyje jai nustatytÄ pareigÄ , tiekėjas bÅ«tų turėjęs galimybę patikslinti savo kvalifikacijos duomenis taip, kad jo pasitelktas subrangovas atitiktų pirkimo sÄ lygose keliamus reikalavimus.

TokiÄ pozicijÄ apeliantė grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II), kurioje, be kita ko, nurodoma, kad duomenys apie subrangovus, darbų paskirstymÄ tarp jų, yra duomenys, susiję su tiekėjų kvalifikacija, kad tiekėjai gali pildyti, aiÅ¡kinti ar koreguoti darbų paskirstymo lentelę ir tai nėra laikoma pasiÅ«lymo keitimu, nes ji skirta įvertinti tiekėjų kvalifikacijÄ , o ne pasiÅ«lymÄ siaurÄ ja prasme.

Apeliantės teigimu, perkančiajai organizacijai nustačius subrangovo kvalifikacijos neatitikimÄ reikalavimui dėl įsipareigojimų VSDF biudžetui įvykdymo, tiekėjas turėjo galimybę patikslinti, kad UAB „Vaidora“ atliks mažiau nei 0,2 procento darbų, kas reiÅ¡kia, jog pastarosios atžvilgiu Pirkimo skelbimo III dalies 2.1 punkto 5 papunkčio reikalavimas nebÅ«tų buvęs taikomas. Teisėjų kolegija nekvestionuoja, kad duomenys apie subrangovus, kuriuos tiekėjas ketina pasitelkti darbų vykdymui, darbų paskirstymÄ tarp jų, yra duomenys, susiję su tiekėjo kvalifikacija ir todėl Å¡ių duomenų vertinimui taikytina VPÄ® 32 straipsnio 5 dalies norma, kuri, kaip minėta, nustato, perkančiosios organizacijos pareigÄ papraÅ¡yti kandidato ar dalyvio papildyti ar paaiÅ¡kinti netikslius ar neiÅ¡samius duomenis apie savo kvalifikacijÄ .

Kita vertus, apeliuodama į tai, kad tiekėjas gali pildyti, aiÅ¡kinti ar koreguoti darbų tarp subrangovų paskirstymo lentelę, t. y. nagrinėjamu atveju perskirstyti darbus taip, kad UAB „Vaidora“ nebebÅ«tų taikomas reikalavimas dėl socialinio draudimo įsipareigojimų įvykdymo, UAB „Merko statyba“ nevisapusiÅ¡kai įvertina skunde cituojamÄ apžvalgÄ , selektyviai naudodama tik tuos kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, kurie yra palankÅ«s jos dėstomai pozicijai. Dėl tiekėjų teisės pasitelkti subtiekėjus vieÅ¡ojo pirkimo sutarčiai vykdyti kasacinio teismo praktika aiÅ¡ki ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Remiantis viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu (VPÄ® 24 straipsnio 5 dalis) ir jį aiÅ¡kinančia teismų praktika, kai dėl darbų ar paslaugų pobÅ«džio rangovui reikia pasitelkti subrangovÄ ir Å¡is jų teisinis ryÅ¡ys pagal specialiųjų teisės aktų nuostatas yra leistinas, pagal tiekėjo (rangovo) užsakymÄ tam tikrÄ darbÄ ar paslaugÄ perkančiosios organizacijos naudai atliksiantis subjektas pasiÅ«lyme turi bÅ«ti iÅ¡vieÅ¡intas kaip subrangovas tam, kad pirkėjas galėtų įvertinti Konkurso dalyvio kvalifikacijÄ ir įsitikinti tinkamu bÅ«simos sutarties įvykdymu.

Å iai tiekėjų pareigai nedaro įtakos subtiekimo svarba ir vertė visos rangos sutarties atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014). Ä®statymų leidėjas VPÄ® atskirai nėra įtvirtinęs mažareikÅ¡mės ir dėl to pasiÅ«lymuose neiÅ¡vieÅ¡inamos subrangos (subtiekimo) dalies (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-690/2015; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tiekėjo galimybė pildyti, aiÅ¡kinti ar koreguoti darbų paskirstymo lentelę ar panaÅ¡aus pobÅ«džio dokumentÄ nelaikoma pasiÅ«lymo keitimu, nes bendro visų Å«kio subjektų pajėgumo, jei toks iÅ¡ pradžių buvo, negali paneigti neteisingai nurodytas darbų paskirstymas, juolab kai kartu su pasiÅ«lymu pateikti atitinkamÄ kvalifikacijÄ pagrindžiantys dokumentai (atestatai, sertifikatai etc.), tačiau perkančiajai organizacijai neleidžiama keisti subrangovų sudėties, t. y.

įtraukti naujus ar paÅ¡alinti jau esamus subrangovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). PrieÅ¡ingu atveju, netektų prasmės įstatymo imperatyvus reikalavimas iÅ¡vieÅ¡inti subtiekėjus pasiÅ«lymų pateikimo metu (VPÄ® 24 straipsnio 5 dalis). Lingvistinis, sisteminis bei loginis paminėtų kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų vertinimas patvirtina iÅ¡vadÄ , kad teisę koreguoti subrangovams perduotinų darbų apimtis VPÄ® 32 straipsnio 5 dalies pagrindu tiekėjas įgyja tik tokiu atveju, jeigu su pasiÅ«lymu pateikia atitinkamÄ kvalifikacijÄ pagrindžiančius duomenis.

Nagrinėjamoje byloje, esant įstatyme įtvirtintam draudimui keisti pasiÅ«lyme numatytų subtiekėjų sudėtį, apeliantė nepateikė duomenų, jog atlikti darbus, kurie buvo priskirti UAB „Vaidora“, turi kvalifikacijÄ pats tiekėjas arba kiti jo pasitelkti subrangovai ir tokios kvalifikacijos turėjimas buvo nurodytas pasiÅ«lymo pateikimo metu. Todėl apeliantės aiÅ¡kinimas, kad tiekėjas, paraiÅ¡kos pateikimo metu neatitikęs Pirkimo sÄ lygose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, galėtų po paraiÅ¡kų pateikimo termino pabaigos koreguoti duomenis apie subrangovams perduotinus darbus taip, kad vienam iÅ¡ jų – UAB „Vaidora“ – nebebÅ«tų taikomas kvalifikacinis reikalavimas dėl įsipareigojimų VSDF biudžetui įvykdymo, nesant pasiÅ«lyme pateiktų įrodymų, kad kvalifikacijÄ atlikti tuos darbus turi kiti pasiÅ«lyme nurodyti tiekėjai ar subtiekėjai, prieÅ¡tarauja ne tik įstatyme nustatytam draudimui keisti esminius pasiÅ«lymo (Å¡iuo atveju paraiÅ¡kos) duomenis po pasiÅ«lymų (paraiÅ¡kų) pateikimo termino pabaigos (VPÄ® 39 straipsnio 1 dalis), bet ir tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo, vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų skaidrumo principus.

Kaip minėta anksčiau, remiantis VPÄ® 32 straipsnio 6 dalimi, 39 straipsnio 2 dalies 1 punktu perkančioji organizacija neturi teisės leisti tiekėjui pakeisti pasiÅ«lymo taip, kad neatitinkantis kvalifikacijos objektyviÄ ja prasme pasiÅ«lymas taptų jÄ atitinkančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2011).Galimybę koreguoti duomenis apie savo kvalifikacijÄ apeliantė grindžia ir tiesioginiu ES direktyvos 2014/24/ES taikymu, kurios 57 straipsnio 2 dalis, apeliantės nuomone, leidžia kvalifikacijos tikslinimo metu įvykdyti socialinio draudimo skolinius įsipareigojimus, o 71 straipsnio 6 dalies b) punktas leidžia kvalifikacijos tikslinimo procedÅ«ros metu kvalifikacijos reikalavimų neatitinkantį subrangovÄ pakeisti kitu subrangovu.

Skunde apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad VPĮ normos yra suderintos su šiuo metu galiojančia Direktyva, kad paminėtos Direktyvos nuostatos yra dispozityvaus pobūdžio, todėl į nacionalinę teisę nebūtinai turi būti perkeltos priemonės, kurių tiesioginio taikymo reikalauja UAB „Merko statyba“.Kolegija su nurodyta apeliantės pozicija sutinka iš dalies. Direktyvų pobūdis reikalauja, kad būtų imamasi tam tikrų veiksmų dėl jų įgyvendinimo, tačiau yra galimi atvejai, kai direktyvos gali būti taikomas ir nepriėmus specialių nacionalinių teisės aktų.

Direktyvų nuostatų taikymas gali sukelti teisinių padarinių ir tuo atveju, kai valstybė narė laiku neperkėlė direktyvos nuostatų į nacionalinę teisę. Pagal Direktyvos 2014/24/ES 90 straipsnio 1 dalį valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, bÅ«tini, kad Å¡ios Direktyvos nuostatos bÅ«tų laikomasi, ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 18 d. IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų įstatymo leidėjo teikiamų duomenų apie teisės aktus, jų projektus ir su jais susijusius dokumentus matyti, kad Direktyvos nuostatos į Lietuvos Respublikos teisinę sistemÄ Pirkimo paskelbimo metu (2016 m. gegužės 31 d.) nebuvo perkeltos, Å¡iuo metu yra derinamas VPÄ® Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti Direktyvos reikalavimus.

Dėl Direktyvos neįgyvendinimo nustatytu terminu Lietuvos Respublika yra gavusi Europos Komisijos oficialų praneÅ¡imÄ dėl Europos SÄ jungos teisės pažeidimų procedÅ«ros Nr. 2016/0380 dėl Direktyvos 2014/24/ES neperkėlimo ir neįgyvendinimo nacionalinėje teisėje. Taigi, viena vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais dėl tiesioginio Direktyvos nuostatų taikymo galimybės bei pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad galiojantis VPÄ® yra suderintas su Direktyva 2014/24/ES, nepagrįstumo.

Kita vertus, nurodytos aplinkybės nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) praktikÄ , asmenys gindami savo teises gali tiesiogiai remtis direktyvos nuostatomis, jeigu valstybė neįgyvendino arba nepakankamai įgyvendino direktyvÄ , kai direktyvos nuostatos yra pakankamai aiÅ¡kios, apibrėžtos ir besÄ lyginės (jose tiesiogiai nurodomos pareigos) (ETT byla 301/82 Clin –Midy / Etat belge (Rec. 1984, p. 251; 38/77 Enka BV / Inspecteur der invoerrechten en accijnzen (Rec. 197, p. 2203).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad Direktyvos nuostatos, kuriomis remiasi apeliantė, netenkina nurodytų tiesioginio Direktyvos nuostatų taikymo sÄ lygų. Direktyvos 57 straipsnio, kuris reglamentuoja kokybinės tiekėjų atrankos kriterijus, 2 dalis nustato, kad perkančiosios organizacijos gali paÅ¡alinti arba gali bÅ«ti valstybių narių įpareigotos paÅ¡alinti ekonominės veiklos vykdytojÄ iÅ¡ dalyvavimo pirkimo procedÅ«roje, kai perkančioji organizacija gali bet kuriuo tinkamu bÅ«du įrodyti, kad ekonominės veiklos vykdytojas nesilaiko savo pareigų, susijusių su mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimu;

Å¡i dalis nebetaikoma, kai ekonominės veiklos vykdytojas įvykdo jam nustatytas pareigas sumokėdamas mokesčius ar socialinio draudimo įmokas arba sudarydamas privalomÄ susitarimÄ , kuriuo įsipareigoja sumokėti mokėtinus mokesčius arba socialinio draudimo įmokas, įskaitant prireikus susikaupusias palÅ«kanas ar baudas. Ä®vertinusi Å¡ias nuostatas, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad jose yra aiÅ¡kiai nustatyta, kad įvykdyti socialinio draudimo skolinius įsipareigojimus tiekėjas gali kvalifikacijos tikslinimo procedÅ«ros metu, t. y. pasibaigus pasiÅ«lymų (paraiÅ¡kų) pateikimo terminui.

Sutikti su apeliantės pateikiamu Direktyvos 57 straipsnio 2 dalies nuostatų vertinimu neleidžia ir Å¡iuo metu įstatymo leidėjo derinamo VPÄ® Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto 45 straipsnio 3 dalis. Paminėta norma reglamentuoja, kad nuostata dėl tiekėjo paÅ¡alinimo už įsipareigojimo įvykdyti socialinio draudimo skolinius įsipareigojimus nevykdymÄ , gali bÅ«ti netaikoma, jeigu: tiekėjas yra įsipareigojęs ar yra įpareigotas sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu minėtus mokėjimus (1 punktas);

įsiskolinimo suma nevirÅ¡ija 50 Eur (2 punktas); tiekėjas apie tiksliÄ jo įsiskolinimo sumÄ informuotas tokiu metu, kad iki paraiÅ¡kų ar pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas (3 punktas). Lingvistinis, sisteminis bei loginis Å¡ių nuostatų aiÅ¡kinimas patvirtina, kad tiekėjo socialinio draudimo įsipareigojimų įvykdymo laikas nėra neribotas, jis susietas su pasiÅ«lymų pateikimo pabaigos terminu. Å io įsipareigojimo neįvykdymas iki nurodyto termino pabaigos nelemia tiekėjo paÅ¡alinimo iÅ¡ pirkimo tik tais atvejais, kai įskolinimo suma nevirÅ¡ija 50 Eur ar kai apie didesnį nei 50 Eur įsiskolinimÄ tiekėjas sužino tokiu metu, kad iki pasiÅ«lymo pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti socialinio draudimo įmokų.

Taigi, VPÄ® pakeitimo įstatymo projekto parengiamoji medžiaga patvirtina, jog kitais atvejais Direktyva nenumato galimybės tiekėjui reikalauti leisti įvykdyti socialinio draudimo skolinius įsipareigojimus po pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos.Direktyvos 71 straipsnio 6 dalies b) punktas nustato, kad perkančiosios organizacijos gali patikrinti arba gali bÅ«ti valstybių narių įpareigotos patikrinti, ar yra subrangovams taikytinų paÅ¡alinimo pagrindų pagal 57 straipsnį. Tokiais atvejais perkančioji organizacija reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subrangovÄ , kurio atžvilgiu atlikto patikrinimo rezultatai rodo, jog yra privalomų paÅ¡alinimo pagrindų.

Vertindama Å¡iÄ Direktyvos nuostatÄ teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, ji reglamentuoja pirkimo sutarties vykdymÄ , todėl ja remtis sprendžiant perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumÄ tiekėjų kvalifikacijos vertinimo procedÅ«ros metu nėra pagrindo. Antra, Å¡iÄ Direktyvos nuostatÄ Ä¯gyvendinanti VPÄ® Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto 86 straipsnio 5 dalis nustato, kad tais atvejais, kai tiekėjas nesiremia subtiekėjo pajėgumais, perkančioji organizacija gali patikrinti, ar nėra Å¡io įstatymo 45 straipsnyje nustatytų subtiekėjo paÅ¡alinimo pagrindų.

Tokiu atveju, jeigu subtiekėjo padėtis atitinka bent vienÄ pagal Å¡io įstatymo 45 straipsnį nustatytÄ paÅ¡alinimo pagrindÄ , perkančioji organizacija reikalauja, kad tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytÄ terminÄ pakeistų minėtÄ subtiekėjÄ reikalavimus atitinkančiu subtiekėju. VPÄ® Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te dėl Å¡ios normos nurodyta, kad perkančioji organizacija gali patikrinti tiekėjo pasitelkiamų subtiekėjų atitiktį reikalavimams dėl paÅ¡alinimo pagrindų ir kvalifikacijos (iÅ¡skyrus, kai tai privaloma padaryti, kuomet tiekėjas remiasi kito Å«kio subjekto pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus).

Taigi Direktyvos 71 straipsnio 6 dalies b) punkte nustatyta galimybė pirkimo sutarties vykdymo metu subtiekėjÄ , kurio kvalifikacija tiekėjas nesirėmė savo pajėgumams patvirtinti pasiÅ«lymo pateikimo metu, ir kurio pasitelkimo bÅ«tinybė paaiÅ¡kėjo tik po sutarties sudarymo, pakeisti kitu subtiekėju, nagrinėjamu atveju nepagrindžia apeliantės pozicijos, kad kvalifikacijos tikslinimo procedÅ«ros metu ji bÅ«tų galėjusi UAB „Vaidora“ pakeisti kitu subrangovu, kuris atitiktų Pirkimo skelbimo III dalies 2.1 punkto 5 papunkčio reikalavimÄ .Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija a priori negalėjo spręsti, kad tiekėjo pasitelktas subrangovas UAB „Vaidora“ akivaizdžiai neatitinka Pirkimo skelbimo III dalies 2.1 punkto 5 papunkčio reikalavimo dėl socialinio draudimo įmokų sumokėjimo, ir, kaip minėta, turėjo kreiptis į tiekėjÄ , praÅ¡ydama patikslinti duomenis apie kvalifikacijÄ .

Tačiau anksčiau nurodytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad net ir suteikus tiekėjui kvalifikacijos duomenų tikslinimo (paaiÅ¡kinimo) galimybę, faktas dėl jo kvalifikacijos stokos nurodytam Pirkimo dokumentų reikalavimui nebÅ«tų paneigtas, todėl ir VPÄ® 32 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos neįvykdymas Å¡iuo atveju nesudaro apeliantės ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tiekėjo paraiÅ¡kos atmetimo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė net ir neneigia byloje fakto, kad UAB „Vaidora“ paraiÅ¡kos pateikimo dienÄ turėjo neįvykdytų prievolių VSDF biudžetui.Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vieÅ¡uosius pirkimus, laikėsi įrodinėjimo taisyklių, todėl, atmesdamas ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        ArtÅ«ras Driukas                                                                                                                      Romualda Janovičienė                                                                                                                      Alvydas PoÅ¡kus